Interneto puslapio peržiūrų skaičius

2015 m. balandžio 10 d., penktadienis

Skumbrės užkandis su daržovėmis

Vėl ir vėl žuvis. Vėl ir vėl "Šiaurės jūra"Šiaurės jūra , tačiau kartu ir naujas potyris "Šiaurės jūra" restorane Restoranas "Šiaurės Jūra".
Apie žuvies restoranus turiu labai skirtingus įspūdžius. Kartais prabangiausi restoranai patiekia tokį nevalgomą "Š" tiesiogine prasme, o maži, be jokių ditirambų, vos ne sakytum "skylės", pasiūlo šviežią, ką tik paruoštą, su teisingai sukomponuotais prieskoniais žuvies ar jūros gėrybių patiekalą. Kai ateinu į restoraną, visada klausiu ir renkuosi šviežią, nešaldytą žuvį, mėsą ar kitą gėrybę, ir prašau, kad patiekalas būtų pagamintas tik užsakius. Gal tai skamba kiek arogantiškai, bet man patinka žinoti už ką aš moku pinigus. Kadangi vaikštau į restoranus nedažnai, bet esu išlepinta Viduržemio jūros pakrančių  gėrybių maisto ar arabiško šviežios mėsos patiekimo, lietuviškos močiutės daržo gėrybių, tai tiesiog iš tolo užuodžiu šaldytą, pašildytą maistą. Ir kaip būna juokingai skaudu matyti, kai aukštai iškelta galva atneša niekam tikusį patiekalą už mišelininio restorano kainą. Dėl ko aš daugiau niekada neinu į "Žuvinė" restoraną, nors galėčiau sau leisti bent kartą per savaitę jame apsilankyti? O gi dėl to, kad vos atsidarę Palangoje Basanavičiaus g., 40 minučių nesugebėjo prie mūsų prieiti, nors prieš mūsų nosį sėdinčią E.Mildažytę aptarnauti lakstė kas penkias minutes. O kai paklausėme, ar mus aptarnaus? Jie mus išvadino akiplėšomis. Todėl tegul ir gyvena su savo pasikėlimu ir toliau, kad ir kokią žuvį beturėtų.  Nors atsiliepimus apie jų patiekalus ir meniu girdėjau labai skirtingus ir toli gražu ne visada giriamuosius.
Restoranas "Štrumų švyturys". Kartą per metus visuomet stengiamės nuvažiuoti į Šturmus ir paragauti nuostabiausios žuvienės. Jeigu turi Syką - aš jį visuomet  renkuosi, nes man tai žuvies tobulybė. Ačiū jums už šią nuostabią, gal kiek ir per brangią šviežios žuvies vietą. Labai apsidžiaugusi Šturmų parduotuvės atsiradimu Vilniuje vyliausi, kad žuvis ir jos pusfabrikačiai bus nuostabūs, deja... neatradau nieko, tik dideles kainas. Kai dabar atsidarė restoranas, ir pabandžiau savo svečius nuvesti papietauti, jie dar kartą mane nuvylė:(((( Pasirodo pietūs tik nuo 13valandos. Padarykite prašau nors nuo 12 valandos. Manau, kad verslininkai tikrai vesis savo svečius paragauti jūsų šedevrų. Ypač išgirtojo vėgėlės troškinio... ir aš jo labai noriu paragauti.
Man labai svarbu, kad restorane paklausus apie šviežią žuvį, visada gauti tiesų atsakymą, ar ji šviežia ir tada drąsiai užsisakau, nes tikrai taip ir būna Boff, San Germain, Time ar Klaipėdoje mano vis nepaliaujamai liaupsiname Skandale.
Vis tiek noriu parašyti apie savo pirmuosius įspūdžius "Šiaurės jūra" restorane, nes parduotuvė džiugina kasdien vis pasiūlydama naujų žuvų, jūros gėrybių, šaldytos ir šviežios produkcijos. Pirmas mano apsilankymas buvo pietų metu, todėl mano įspūdžiai irgi tik pirmieji, iš dienos meniu, nes kaip žinia, vakarais parodomas visas restorano sugebėjimas kurti šedevrus, o dieną visi nori pavalgyti greitai, nebrangiai, bet ne mažiau skaniai. Su drauge užsisakėme dienos sriubą - sultinį su žuvimi. Mūsų nuomone, tai buvo labai verta dėmesio, kvapni, sodri, su daug žuvies ir 2 midijomis skaidri žuvienė. Jeigu būsite pietų metu, būtinai ją pargaukite. Draugė karštam patiekalui pasirinko tuno kepsnį su kuskusu, o aš pailguosius moliuskus iš pagrindinio meniu. Porcijų dydis? Žuvienės dydis tobulas, net kiek didokas, bet nuoširdžiausias linkėjimas nemažinti. Mano pailgųjų moliuskų porcija buvo mažoka, turint minty, kad tai patiekalas iš pagrindinio meniu, o ne iš užkandžių, nors skonis buvo tobulas. Draugės tunas absoliučiai nenuvylė nei savo dydžiu, nei iškepimu (buvo pagal užsakymą vidutiniškai keptas), gal kuskusas galėjo būti šiek tiek ir karštesnis, bet tikrai patiekalas paruoštas be priekaištų. Skoniai buvo neįmantrūs, sakyčiau beveik kaip pas mamą (juokauju), bet aš manau, kad tai tikrai nėra trūkumas. Tas jaučiamas natūralumas labai džiugina.  Mes tikrai dar atvyksime vakarienei, bet milžiniškas prašymas - nenusipiginkite, arba kitaip tariant, už brangiai negaminkite šaldytų, kelis kartus atitirpintų, ar prieš sugendant iškištų patiekalų. Ir jeigu bus šviežias, gal ir ne toks pigus maistas, vis tiek visi eis, ragaus ir mėgausis. O tai restoranui manau yra labai svarbu. Ir siūlyčiau kažką sukurti savo top of the top (arkliuką, cinkelį, ar kaip kitaip pavadinsi), kaip man restoranų "Boff" tuno tartaras ar "Šturmų švyturio" syko carppaccio.  Laikykitės ir suraskite, ką pas jus būtų privaloma must to eat ir niekur kitur tokio tobulo skonio nerastum!
Štai mano paprastutis skumbrės užkandis, bet jis ne toks ir paprastas, nes pagamintas iš šviežiausios žuvies:

4 porcijos

2 šviežios skumbrės
Ghee sviestas
druska
petražolės

2 morkos
1 didelis raudonas svogūnas
2 česnako skiltelės
200 g šviežių špinatų lapų
1/2 citrinos sulčių
1/2 arb.š. vorčesterio padažo
1/4 arb.š. maltos kalendros sėklų
malti juodi pipirai
druska


Viskas labai paprasta.
Išpjaustykite žuvies file. Pabarstykite druska. Kepkite su sviestu įkaitintoje keptuvėje, pradžioje ant odos 2 minutes prispaudžiant mentele, kad žuvis nesiriestų. Apvertę - vėl 2 minutes, geriau net 1 minutę.
Morkas sutarkuokite juostelėmis mandolina. Svogūną perpjaukite pusiau ir supjaustykite riekelėmis. Apkepkite keptuvėje svogūną su morkomis, po to suberkite kalendras, pipirus. Sudėkite špinatus. Uždenkite dangčiu, ir kai šie tik suminkštės (po 1-2 minučių), išspauskite citrinos sultis, vorčesterio padažą ir dar minutę palikite keptuvėje, išjungę karštį.

Komentarai:
Vien dėl spalvų numirti gali, tobula skonio ir porcijos proporcija:)




4 komentarai:

  1. Odeta, su dideliu įdomumu perskaičiau tavo įspūdžius iš restoranų. Na, lietuviškieji restoranai tikrai turi daug problemų - tai jie taupo aptarnaujančio personalo sąskaita, ir tie vargšeliai studentai, pasamdyti už minimumą, iškišę liežuvius laksto nespėdami aptarnauti svečių, tai suinvestuoja visus pinigus į interjerą, ir nelieka lėšų geram šefui pasamdyti, o jau apie šaldytus produktus nekalbu... Šturmuose pati nesu buvusi, tuo tarpu Vilniuje nuvylė... Net ir turėdami 5 stalelius, nesugeba maisto pagaminti daugiau nei trims staleliams... Ateik ten 19v, ir to jau neturi, ano irgi ne. Vynas - tik baltas (o kas jei mano svečiai užsigeidė raudono? Pasiūliau nueiti į šalia esančią parduotuvėlę ir sumokėti kamščio mokestį - ne, negalima. Alaus? Neprekiauja... Žodžiu, neorientuotas į klientus restoranas... Ilgai taip nevažiuos). Šiaurės Jūroje dar nebuvau, bet girdėjau daug gerų atsiliepimų. O jau po paskutinio Užkalnio straipsnio ten tikriausiai stovi eilės:) Smagu, kai žmonės dirba tą, ką mėgsta, ir mėgsta tai, ką dirba.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Nida, turiu sau išsikėlusi tikslą būtinai nueiti ir į Šutrmus Vilniuje, kad turėčiau su kuo lyginti Šiaurės jūrą. O dėl vyno ir alaus esu pritrenkta. Taigi jie Štrumuose (pajūryje) prekiauja alumi ir net labiausiai, vyno ten nėra! O čia tik iš vienų durų pro kitas ir gali turėti bet kokio vyno itališko...kas jiems pasidaro? Nebeaprėpia? Ir niekaip nesuprantu, kodėl toks Klaipėdoje esantis Skandalas sugeba metų metais būti geras? O ar Tu žinai kokį restoraną, net nebūtinai žuvies, kad visada bus viskas gerai ir svečiai nenusivils?
      Šiaurės jūroje man jaukumo trūksta, bet jeigu maistas bus visada puikus, tai ir interjerą pagerins, bent jau aš taip tikiuosi:)

      Panaikinti
  2. Aš tai paskutiniu metu daugiau po Vienos restoranus lankausi, nei po Vilniaus. Ir kas labiausiai stebina, kad valstybė neturinti priėjimo prie jūros turi tiek puikių "žuvinių" restoranų. Pasirodo, kad tą rinką puikiausiai išpildė imigrantai iš buvusios Jugoslavijos, kurie atidaro a la itališką restoraną, nors su Italija jie nieko bendro neturi. Kaip ten bebūtų galima atleist už tą melą, nes maistas kiek kur buvau, tai visad buvo puikus. Ir net jei sugalvojam kokį patiekalą, net ne iš meniu, tai vistiek virtuvė pagamina. O kur dar visokios staigmenos, vaišės , pvz, nemokamas desertas, kokio vietinio (t.y. balkaniško) gėrimuko padegustavimas ir pan.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Dovile, aš irgi pastebėjau, kad jugoslavai (turiu omeny buvusias šios šalies dalis) labai mėgsta būti italais:) Berlyne sočiai tokių restoranų, bet jie gerokai skiriasi nuo tikrų itališkų. Nors kai kurie yra tikrai verti gero žodžio, tačiau kai kuriuose yra tiesiog baisus maistas. Kartais atrodo, kad geriau jau jie patys savo balkanišką maistą siūlytų, nes tikrai jo puikaus yra. Bent man pasirodė Kroatijoje, Slovėnijoje ar Juodkalnijoje. O su staigmenėlėmis visada smagu, kai pasiūlo:)

      Panaikinti

Komentuokite, diskutuokime, labai laukiu