Interneto puslapio peržiūrų skaičius

2014 m. gruodžio 6 d., šeštadienis

Seliava užkandžiams

Kuri jums skaniausia lietuviška žuvis? Nesvarbu, ar tai ežerų ar jūros? Parašykite, man labai įdomu.
Pavyzdžiui mano kaimynei, tobuliausia lietuviška žuvis yra karpis. Ir jai visiškai nesvarbu, kad jis auginamas tvenkiniuose, šeriamas bet kuo (ale "kombikormu", kaip lietuviškai gramatiškai nežinau). Beje, ji karpį paruošia tobulai. Net pasižadėjau kartu su ja kartu iškepti jį, nes jau labai man smalsu, kaip gi karpis nebetenka savo dumblino kvapo ir išlieka toks sultingas ir tobulas:).
Kita mano draugė dėl ešeriukų net žvejoti pati eina, kad galėtų juos kepti ant laužo su sviestu. Kai paragavau, tai supratau jos "pamišimo" priežastis.
Buvusiai "Katino dienos" žuvies krautuvėlės savininkei menkė atrodė tobuliausia žuvis.
O dar vienai draugei rūkytas šamas iš Tarandės rūkyklos atrodo pats skaniausias.
Tikriausiai kiekvienas pagalvojęs, kokią žuvį norėtų dažniausiai matyti ant savo stalo, galėtų ją įvardinti kaip savo mėgiamiausią. Aš kalbu tik apie lietuvišką. Nes pasaulio jūrinės žuvys man jau kita kategorija, kuri vėl turi savo lentynas.
O man kuri žuvis skaniausia. Žinoma, silkė Silkės sūdymas! Bet silkė yra silkė, ji vis tiek dažniausiai valgoma kaip užkandis. Net ir kepta, ji vis tiek būna ne pagrindiniu patiekalu ant stalo. Aš jai paskyriau visą skyrių:). Tačiau šį kartą apie lietuviškuose vandenyse gyvenančias žuvis.
Toliau galvoju apie lietuviškas žuvis. Man tikrai labai skanu ešeriukai Troškinti ešeriukai , Ešeriai druskoje su rūkytų daržovių garnyru. Jeigu karosai, tai būtinai jie skaniausi tik traškūs Traškieji Karosiukai. Kepiau ir vėgėlę Vėgėlė "slow cooking" metodu ir menkę Garinta menkė su ančiuviais ar sterką Sterkas su citrinomisLaksa su sterko ir žiedinio kopūsto gabaliukais . Tačiau vis tiek negalėčiau pasakyti, kad tai mano favoritinės žuvys.
Na, o apie plekšnę Kepta plekšnė galiu tik svaigti iš malonumo, nors valgau ypatingai retai ir dažniausiai tai darau kavinėse ir restoranuose, nes ji dažniausiai parduodama su oda ir visais organais arba labai mažytė arba labai retai kada jos iš viso įmanoma gauti.
O Stinta? Kvepianti agurkais? Stinta ji irgi puikiausiai gali būti valgoma žalia, kepta, marinuota. Aš visada kantriai pridoroju jų kalną. O tada įvairiausiais būdais prigaminu, kad rodos valgome vis naują patiekalą.
Trečia vieta lieka seliavai, kuri gali drąsiai konkuruoti su silke, nes ją galima pagaminti kaip Seliavų rūkymas ar tiesiog kepti Seliava natūraliai kepta.
Labai norėčiau Syko paragauti, bet jo Lietuvoje dar nemačiau niekur pirkti, nors sako, kad ji sugaunama ir pas mus.
Taigi, mano mylimiausių lietuviškų žuvų trejetas:
1. Plekšnė
2. Stinta
3. Seliava

Manau, kad sykas tikrai "dėtų visiems į skūras" esu ragavusi Suomijoje ir pas "Šturmų švyturys" ir tai buvo tobula!
Pažinimui ribų nėra, bet šį kartą noriu dar kartą pasakyti, kad seliava, tai nerealiai skani žuvis, tokia be kaulų, padoraus dydžio, aromato ir tinkama kaip pagrindinis patiekas ir kaip užkandis:)

O šis patiekalas iš tiesų yra visiškai ne mano darytas, bet tik mano patiektas ir išdorotas. Mano pati mylimiausia puseserė pagamino pagal mano receptą Marinuotos ir sūdytos seliavos, o aš jas tiesiog nulupau, išdorojau, gausiai pašlaksčiau šviežiu aliejumi, raudonaisiai svogūnais ir krapais:)
Taip, sūdyta seliava labai tinka su bulvėmis, grietine ar tiesiog imi ir mėgaujiesi:)








10 komentarų:

  1. Man skanios visos žuvys, jei tik šviežios. Net ir dumbliną karpį labai mėgstu. Mano senelis labai seliavą mėgo. Silkę irgi mėgstu.Ai, ką čia ir kalbėt ;-) Skanių žuvinių receptukų prirašei, kai tik į virtuvę vėl su visa jėga grįšiu, tai šeimą žuvimis lepinsiu.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Dovile, sutinku, šviežia žuvis yra nerealus gėris:) Tik, kad ją nupirkti būtų galima kas dien, nereikėtų galvos sukti...užsimanei nusipirkai pagaminai prisivalgei ir toliau ramiai gyveni, kol vėl užsinori žuvies....o čia aš valgymo šventėms repetuoju;)

      Panaikinti
    2. Aš šiandien savo vyrui tavo blogo paskutinius įrašus parodžiau ir liepiau į Šiaurės jūros parduotuvę nuvažiuot. Tai mes nerepetuojam natūroje, o tik planuojame ;-) Eilinį kartą žadam, kad "šiemet tai jau daug šventėm negaminsim", bet aga, žinau kaip bus.

      Panaikinti
  2. nereali žuvelė ta seliava. O Tu, Odeta, tikra žuvų karalienė :)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Rūta, iki karalienės dar man toli, bet seliava tai tikrai labai skani:)

      Panaikinti
    2. na, kai Lietuvoje nelabai yra monarchijos, tai titulais niekas labai ir nesišvaisto ;) bet tamsta, man atrodote, jei jau ne žuvies karaliene, tai bent baroniene :)

      Panaikinti
    3. Ačiū už titulus, dabar galėsiu vyrui girtis, kad ne jis vienas "mėlyno" kraujo:)

      Panaikinti
  3. Odeta, man dauguma žuvų skanios, tėtis, 3 broliai, o dabar ir vyras - dideli žvejai, tai lietuviškos (ne jūrinės) žuvies teko valgyti nemažai. Prie išvardintųjų dar pridėčiau ungurius, upėtakius ir šamus, mes juos vasarą patys rūkome, mmm... Mama labai gerai moka pagaminti starkius: išfiletuoja, gabaliukus iškepa apvoliotus miltuose, kad būtų traški plutelė, tuomet toje pačioje keptuvėje iškepa daug daug svogūnų, šliūsteli kaimiškos grietinėlės šlaką, pagardina pipirais negailėdama ir užpila ant ką tik iškeptos žuvies. Toks kaimiškas, bet šimtaprocentinis gėris, dėl kalorijų niekada niekas nesuko galvos :) Vieni iš gražiausių mano vaikystės vasaros atsiminimų - vidurvasarių starkių žvejyba su visa šeima, naktinės šamų žvejybos ir valandų valandos prie laužo, rudeninis lydekų spiningavimas, o žiemą - ešerių gaudymas ant ledo. Turbūt starkis ir šamas - mano mylimiausios žuvys. Iš jūrinių - stintos ko gero, pavasariop labai labai jų laukiu. O matėte, kad paskelbti nacionalinės Lietuvos žuvies rinkimai? :)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Kristina, va va starkis miltuose, grietinė, sviestukas....žinau, kad žiauriai skanu, bet jau kalorijų tai tikrai reikia neskaičiuoti:)
      Koks sutapimas, mano vaikystė irgi asocijuosi su žvejyba, pas senelius ant ežero kranto:) Senytė (mes taip vadinome močiutę) mūsų vaikų sugautus ešeriukus ar kuojas kantriai skusdavo ir mums vaikams kepdavo, o žinai kaip skanu būdavo pačių sugauta žuvis? ir naktinė tik ne žvejyba, o vėžių gaudyba....oooo kai tu mane į vaikystę gražią nukėlei:)
      Mes sodyboje irgi rūkyklą turime, tai rūkėme seliavas, karpius, upėtakius, bet nė karto nebandėme nei šamo, o juo labiau ungurio...aš iš viso nesu mačiusi, kad kur nors būtų šviežių ungurių pirkti. Bet jau rūkytus juos mėgstu laaabai:)

      Panaikinti

Komentuokite, diskutuokime, labai laukiu