Interneto puslapio peržiūrų skaičius

2014 m. gruodžio 10 d., trečiadienis

Plovas su triušiena

Plovas mūsų namuose yra labai didelėje pagarboje. Gaminame su aviena, vištiena, tiesiog su daržovėmis, saldų ir t.t. Tačiau su triušiena yra ypatingai vertinimas. O pagaminamas dar paprasčiau, nei visi kiti plovai. Tai irgi suteikia, man kaip virėjėlei, privalumų. Darbo mažai, o rezultatas garantuotas:).
Pirminė idėja gaminti triušienos plovą užgimė Ispanijoje, kai automobiliu buvome nuvykę į šalies gilumą. O ten jūros gėrybių, šviežios žuvies su žiburiu nerasi. Gamina jie paelijas su kraujine dešra, šonine ar šonkauliais, sraigėmis, pupomis, avinžirniais ir kiek tik neša jų fantazija. Tačiau vienas populiariausių ryžių patiekalų yra su triušiena ir sraigėmis. Kai būsite Ispanijoje ir pamatysite Meniu parašyta "Arroz caldoso de conejo y caracoles" užsisakykite be jokių dvejonių, net jeigu ir nemėgstate sraigių, jas galėsite išstumdyti į kraštus, nes skonis nepakartojamas.

8-10 porcijų

1/2 triušio
1 didelis poras
600 g apvaliagrūdžių ryžių
1 1/2 st. balto sauso vyno
1 1/2 st. vandens
raudonėlis
druska
malti juodi pipirai
Triušį supjaustykite mažais gabalėliais. Jeigu nebijote šiek tiek padirbėti valgydami,  galite gaminti su visais kauliukais, o jeigu netingite - nuimkite mėsą nuo kaulų. Supjaustykite gabalėliais. Apkepkite su su druska, pipirais ir raudonėliais. Kai triušiena gražiai paruduos, išimkite iš keptuvės. Suberkite pusžiedžiais supjaustytą porą, apkepkite. Suberkite į troškintuvą kartu su triušiena.
Ryžius nuplaukite, nusausinkite ir šiek tiek apkepkite keptuvėje, maišydami, kol ryžiai atrodys kaip paskaidrėję. Suberkite ant triušienos su porais. Užliekite vynu su vandeniu. Uždengę 180 laipsnių orkaitėje kepkite apie 0,45-1val.
Labai skanu ir paprasta:)



2014 m. gruodžio 6 d., šeštadienis

Seliava užkandžiams

Kuri jums skaniausia lietuviška žuvis? Nesvarbu, ar tai ežerų ar jūros? Parašykite, man labai įdomu.
Pavyzdžiui mano kaimynei, tobuliausia lietuviška žuvis yra karpis. Ir jai visiškai nesvarbu, kad jis auginamas tvenkiniuose, šeriamas bet kuo (ale "kombikormu", kaip lietuviškai gramatiškai nežinau). Beje, ji karpį paruošia tobulai. Net pasižadėjau kartu su ja kartu iškepti jį, nes jau labai man smalsu, kaip gi karpis nebetenka savo dumblino kvapo ir išlieka toks sultingas ir tobulas:).
Kita mano draugė dėl ešeriukų net žvejoti pati eina, kad galėtų juos kepti ant laužo su sviestu. Kai paragavau, tai supratau jos "pamišimo" priežastis.
Buvusiai "Katino dienos" žuvies krautuvėlės savininkei menkė atrodė tobuliausia žuvis.
O dar vienai draugei rūkytas šamas iš Tarandės rūkyklos atrodo pats skaniausias.
Tikriausiai kiekvienas pagalvojęs, kokią žuvį norėtų dažniausiai matyti ant savo stalo, galėtų ją įvardinti kaip savo mėgiamiausią. Aš kalbu tik apie lietuvišką. Nes pasaulio jūrinės žuvys man jau kita kategorija, kuri vėl turi savo lentynas.
O man kuri žuvis skaniausia. Žinoma, silkė Silkės sūdymas! Bet silkė yra silkė, ji vis tiek dažniausiai valgoma kaip užkandis. Net ir kepta, ji vis tiek būna ne pagrindiniu patiekalu ant stalo. Aš jai paskyriau visą skyrių:). Tačiau šį kartą apie lietuviškuose vandenyse gyvenančias žuvis.
Toliau galvoju apie lietuviškas žuvis. Man tikrai labai skanu ešeriukai Troškinti ešeriukai , Ešeriai druskoje su rūkytų daržovių garnyru. Jeigu karosai, tai būtinai jie skaniausi tik traškūs Traškieji Karosiukai. Kepiau ir vėgėlę Vėgėlė "slow cooking" metodu ir menkę Garinta menkė su ančiuviais ar sterką Sterkas su citrinomisLaksa su sterko ir žiedinio kopūsto gabaliukais . Tačiau vis tiek negalėčiau pasakyti, kad tai mano favoritinės žuvys.
Na, o apie plekšnę Kepta plekšnė galiu tik svaigti iš malonumo, nors valgau ypatingai retai ir dažniausiai tai darau kavinėse ir restoranuose, nes ji dažniausiai parduodama su oda ir visais organais arba labai mažytė arba labai retai kada jos iš viso įmanoma gauti.
O Stinta? Kvepianti agurkais? Stinta ji irgi puikiausiai gali būti valgoma žalia, kepta, marinuota. Aš visada kantriai pridoroju jų kalną. O tada įvairiausiais būdais prigaminu, kad rodos valgome vis naują patiekalą.
Trečia vieta lieka seliavai, kuri gali drąsiai konkuruoti su silke, nes ją galima pagaminti kaip Seliavų rūkymas ar tiesiog kepti Seliava natūraliai kepta.
Labai norėčiau Syko paragauti, bet jo Lietuvoje dar nemačiau niekur pirkti, nors sako, kad ji sugaunama ir pas mus.
Taigi, mano mylimiausių lietuviškų žuvų trejetas:
1. Plekšnė
2. Stinta
3. Seliava

Manau, kad sykas tikrai "dėtų visiems į skūras" esu ragavusi Suomijoje ir pas "Šturmų švyturys" ir tai buvo tobula!
Pažinimui ribų nėra, bet šį kartą noriu dar kartą pasakyti, kad seliava, tai nerealiai skani žuvis, tokia be kaulų, padoraus dydžio, aromato ir tinkama kaip pagrindinis patiekas ir kaip užkandis:)

O šis patiekalas iš tiesų yra visiškai ne mano darytas, bet tik mano patiektas ir išdorotas. Mano pati mylimiausia puseserė pagamino pagal mano receptą Marinuotos ir sūdytos seliavos, o aš jas tiesiog nulupau, išdorojau, gausiai pašlaksčiau šviežiu aliejumi, raudonaisiai svogūnais ir krapais:)
Taip, sūdyta seliava labai tinka su bulvėmis, grietine ar tiesiog imi ir mėgaujiesi:)








2014 m. gruodžio 3 d., trečiadienis

Kepta marinuota žuvis

Labai daug kelionių ekspertų, žinovų ir šiaip paprastų keliautojų šalių pažinimą rekomenduoja pradėti nuo turgų. Ne tų šmutkinių, bet maisto, kuriuose pasimato ką žmonės valgo, augina, gamina. Italijoje ar Prancūzijoje turgūs lūžta nuo įvairiausių sūrių, kumpių, dešrų, daržovių, žuvų pasiūlos. Ispanijoje daržovės su vaisiais užpildo didžiąją dalį, mažesnę turgaus vietos dalį paliekant žuvims, kumpiams, bet būtinai yra užkandinės su nuostabiai šviežiais tapais. Svarbiausia, kad čia visur švaru, malonūs prekeiviai, visuomet pasiūlantys paragauti gabalėlį vieno ar kito gardumyno, o jeigu šiek tiek kalbi jų kalba, tai dar ir šnekos bus kaip seniems pažįstamiems.
Besilankant Rumunijos ar Bulgarijos turguose atrodo yra ir krūvos daržovių (svogūnų, paprikų, kukurūzų ir t.t.) ir lašinių, dešrų čia netrūksta. Tačiau švaros, malonaus bendravimo ir lengvumo nėra. Norisi greitai apžiūrėjus bėgti į šviesesnę gatvę. Ko negalima pasakyti apie Vengrijos ar Kroatijos turgus, kurie artėja link europietiškų, jaukių turgelių.
Kuo toliau į rytus, tuo labiau turgai kvepia. Prieskonių įvairovė, jų aromatai tiesiog užburia ir nebematai nei netvarkos, nei begalinio prekeivių įkyrumo. Mano galvoje susikūręs rytietiško turgaus vaizdas: vaisių, kepinių ir datulių saldumas, prieskonių pikantiškumo aromatas susimaišęs su iš žuvies prekyvietės pastato sklindančia smarve.
Tolimųjų rytų turgus gausus egzotiškiausiais vaisiais, nematytomis žuvimis, mažomis virtuvėlėmis su keisčiausiais patiekalais ir iki ausų išsišiepusiais pardavėjais. Arba plaukiojantys turgūs, nuo mažučių "Maximučių", siūlančių vos ne pilną prekybos centro asortimentą iki specializuotos vieno ar kito vaisiaus ar daržovės "bazės" laive. Pamiršau, dar prie tokių plaukiojančių turgų plaukioja ir laiveliai "Užkandinės", tiekiantys maistą tiek prekeiviams.
Man tie turgai tokie skirtingi, tokie turintys vieną ar kitą plonytį tik tam turgui būdingą niuansą. Kaip ir Lietuvos turgūs. Klaipėdoje didžiausia patalpa skirta žuviai, nesvarbu, kad parduoda tą patį per tą patį vienodomis kainomis, Kalvarijų turgus su pasmirdusia žuvies patalpa, tetulėmis, perparduodančiomis tuos pačius agurkus, pomidorus ar salotas su apelsinais, moteriškėmis, sutartinai iš bačkų traukiančiomis raugintus kopūstus ar didžiausiu mėsų pavilionais, ar "prabanga" eilėmis ir kainomis garsėjantis Tymo turgelis. Kauno turgai vėl su savitu stiliuku, kur mane žavi didžiulė pasiūla, ir jeigu turi "blatą" pas kokią prekeivę, žiūrėk dar nupirksi ir labai gražų kumpį:).
O labiausiai tai norėjau parašyti apie Rygos turgų. Jis toks milžiniškas!!! Vienas pavilijonas žuviai, kitas mėsai, o dar kur saldainiai, prieskoniai ir šiaip visokios šmutkės. Apšalome nuo jo dydžio:) Kadangi esu baisinė žuvėdė, tai įpuolusi į turgų pirmiausia nulėkiau į žuvies skyrių. Pasirinkimas kokį penketą kartų didesnis nei Klaipėdos, nors abu miestai prie tos pačios jūros. Nėgės rangėsi kaip gyvos gyvatės, šalia gulėjo paruošti konservai, dėžės ką tik sugautų kilkių ir šprotų, menkės, ešeriai, žiobriai, karosai, sterkai, lašišos, otai (šaldyti, bet įspūdingo dydžio), silkės, rūkytos žuvys ir jų dešros. Vaikščiojome ir aikčiojome:). Prisipirkome skrostų žuveliokų už 1,9 Eur/kg, net nežinau kokių, nes kai klausėme, kokia čia žuvis, taip ir nesupratome ar čia kilkė, ar šprotas ar iš viso kažkokia dar kita....

1 kg mažų žuvyčių
druska
džiuvėsėliai

2 raudonų svogūnų galvos
300 g vandens
100 g acto
3 valg.š. cukraus
1 valg.š. garstyčių grūdelių
krapai
kepiantys pipirai
lauro lapai
Žuvies file pabarstykite druska ir palikite valandai įsisūdyti. Po to apvoliokite džiūvėsėliuose ir apkepkite įkaitintame aliejuje iki švelniai paruduos.
Vandenį, actą, cukrų, pipirus, lauro lapus sumaišykite ir užvirkite. Pavirkite max 10 minučių. Atvėsinkite.
Žuvį sluoksniuokite su riekelėmis supjaustytais svogūnais, užpilkite atvėsintu marinatu ir palikite 1-2 valandoms marinuotis. Puikus skonis išlieka ir kitą dieną:)




2014 m. gruodžio 1 d., pirmadienis

Karibų jūros omaro uodega kepta su česnakais

Kai užėjau į "Šiaurės jūrą" prieš geras dvi savaites, parduotuvės savininkas su pasididžiavimu parodė šaldytas omarų uodegas. Nepigi kaina, bet ne tokia jau ir žiauri (100 Lt/kg), tačiau mane sulaikė tą kart nuo šio delikateso nusipirkimo. Nes be progos, mano įsitikinimu, tiesiog per prabangus malonumas valgyti omarus, o ką jau kalbėti apie jų uodegas.
Esu šiek tiek pamišusi dėl maisto, ypač gourmet dalykėlių. Mėgstu ragautu, derinti, eksperimentuoti. Tad tas dvi savaites savotiškai kankinausi, taip jau labai norėjosi paragauti šių kubietiškų omarų uodegų, bet vis neradau pateisinamos progos nors vieną nusipirkti. O švaistytis pinigais nesinorėjo, nes nusipirkus šviežios žuvies atrodo "griekas" pirkti šaldytą, net ir labai apetitingai   atrodančią omaro uodegą.
Tačiau, kai šį savaitgalį parodžiau omaro uodegas savo vyrui, jis drąsiai pasiūlė padaryti naujametinio meniu bandomąją degustaciją. Matyt ir pats labai jomis susigundė;)

2 porcijos

1 kubietiško omaro uodega (apie 500 g)
3 skiltelės česnako
2 valg. š. Ghee sviesto
Druska
Šviežios petražolės
Omaro uodegą lėtai atšildykite šaldytuve, nuplaukite šaltu vandeniu. Užvirkite vandenį su žiupsneliu druskos. Įdėkite atšilusią omaro uodegą ir virkite max 5 minutes. Išimkite iš puodo, perjaukite tvirtu peiliu. Omaro mėsa atrodys vos vos neišvirusi, dėl to visai nesijaudinkite.
Keptuvėje ištirpinkite ghee sviestą, apkepkite smulkintą česnaką. Šiam šiek tiek apkepus, išimkite į lėkštę. Sudėkite uodegos gabalus, šiek tiek prispauskite, kad tolygiau keptų. Kepkite 4 minutes, max 5. Likus minutei iki kepimo pabaigos suberkite smulkintas petražoles. Visai prieš pat pabaigą sugrąžinkite į keptuvę česnaką.
Omarą sudėkite į lėkštę, apliekite sviesto, česnako ir petražolių mišiniu.
Tas nuostabus saldumas, prakvipęs kepinto česnako ir petražolių aromatu.......ommmm:)

Pastaba:
Jeigu norisi rūgštelės, pašlakstykite laimo sultimis sviesto su prieskoniai mišinį.
Kitą kartą apvirtą omarą uodegą išimčiau iš kiauto, o po to kepčiau. Manau, kad kepimui užtektų ir poros minučių, bet nereikėtų lėkštėje darbuotis. Tarp kitko pasirodė, kad išėmus iš kiauto ir susmulkinus būtų puikus užpildas makaronams, salotoms ar ryžiams:)