Interneto puslapio peržiūrų skaičius

2014 m. spalio 27 d., pirmadienis

Aštuonkojo salotos

Kartas nuo karto aš pagalvoju - nuo kada prasidėjo mano meilė jūros gėrybėms. Kartais atrodo, kad visiškai neseniai, bet kai pradedu skaičiuoti, pasirodo: oho, kiek metų praėjo. Tada buvau tik ką pabaigusi magistro studijas, buvau biedna kaip bažnyčios pelė, bet keliauti ir pažinti noras buvo begalinis. O vėliau vis labiau dariausi sentimentali ir prisimenanti, kas buvo kažkada, o ne tai, kas vyksta dabar ir šiuo metu. Kaip bebūtų keista, o gal ir visai nekeista, bet prisiminimai vis dažniau mane aplanko. Kaip ir savianalizė. Kada gi aš pradėjau valgyti jūros gėrybes, o kada aš jas pamilau?
Pirmas pažinimas atėjo, kai pirmą kartą apsilankiau restorane "Ida Basar"; net nežinau, ar dabar toks yra, bet 1996 m. toks buvo. Tais metais, būdama magistrante, buvau pakviesta užsieniečio (čia viskas padoru, tai buvo mano dabar jau buvusio vyro darbdavys) pavakarieniauti. Tada aš, paprasta mergiotė iš "provincijos", gal dėl visokiausių įsitikinimų, o gal iš biednumo, buvau tapusi vegetare, kai valgiau daržoves, žuvį ir visai nevalgiau mėsos, o šiame restorane užsisakiau carpaccio (patiekalo vertimo meniu nebuvo, o pavadinimas labai įspūdingai skambėjo) JAUTIENOS! Tiems laikams tai buvo aukštasis pilotažas tiek restoranui, tiek man. Išsivaizduokite, kai aš, nevalgiusi mažiausiai 3 metus mėsos, užsisakiau žalios mėsos, nesuprasdama, ką padariau ir pakraupstu nuo savo užsakymo vos pamačius lėkštę. Dabar juokinga, bet tada su didele baime perdaviau vyrui valgyti savo užsakymą, o jis man atidavė savo, ne ką prastesnę krevečių užkandėlę: su juodosiomis alyvuogėmis ir apelsinais. Skonių jūra: saldumas, kartumas, rūgštelė. Suvalgiau tada aš ją per kančią, nes gi negalėjau pasirodyti visai neišprususia, nors širdyje jaučiausi visiška "tundra".
O tada atėjo pavasaris, kaip šiandien atsimenu - balandžio 20 d., ir mes su draugais išvykome į Portugaliją, dar su Šengeno vizomis, o joje, Algarvės regione užsukome į kažkokį vietinį restoranuką, su plastmasinėmis kėdėmis. Buvo vėlus vakaras ir žiauriai norėjosi valgyti. Prie įėjimo stovėjo aliuminis bliūdas su moliuskais (clams), kurie "spjaudėsi" mums atsisėdus prie stalo. Paklausus šeimininko kas čia per daiktai, jis su pasididžiavimu portugališkai išaiškino, kad čia neapsakomas skonis. Ir kad mes visa tai suvalgysime ir jį (skonį) prisiminsime visą likusį gyvenimą. Patikėkite, taip ir atsitiko. Tai buvo tobuliausiai iškepti moliuskai su sviestu, česnaku ir citrinų sultimis, kuriuos aš prisimenu dar ir dabar. Po to buvo patiektas aštuonkojis, jis irgi buvo tobulas, bet matyt ne tiek, kad išliktų atmintyje. O išliko kitas - graikiškas, grilintas kažkokioje vietinėje užeigėlėje kažkurioje Graikijos saloje. Toks visas saldus, minkštas kaip pūkas, šiek tiek paskrudęs.
Po tokio pažinimo atėjo noras ir pačiai išbandyti. Ar ir aš galėčiau šitaip skaniai pagaminti. Deja, Lietuvoje tokių gėrybių nebuvo, bet nuvykusi kur yra šito gėrio puldavau pirkti ir virti, kepti, grilinti. Taigi, pradėjau eksperimentuoti su jūros gėrybėmis. Pamilau jas visa širdimi. Valgau su didžiausiu malonumu krevetes, midijas, kalmarus, aštuonkojus, austres.... ai ką aš čia bevardinu, man jos visos tobulai skanios. Gal vienos šiek tiek labiau, kitos mažiau, bet priklausomai nuo nuotaikos, įgeidžio ir sezoniškumo renkuosi tai vienas tai kitas. O kai dabar galima nusipirkti šviežių jūros gėrybių net Lietuvoje, tai eksperimentuoti vienas juokas:)
Penktadienį atkeliavo mano užsakymas į "Šiaurės jūros" parduotuvę. Toks fainuolis aštuonkojis. Todėl šio sekmadienio pietums pasiūliau karštas salotas su aštuonkoju:

6-8 porcijos

1 aštuonkojis (1kg)
3 lauro lapai
6 kvapnieji pipirai
druska
6 mažos buvės ( pagal poreikį)

Padažas
4 valg. š. šviežio alyvuogių aliejaus
1 valg.š. balzaminio acto
1/2 arb.š. raudonėlio
1/2 arb. š. rūkytos paprikos miltelių
6 kapariai

Aštuonkojį gerai nuplaukite, įpjaukite ir išverskite galvą, išimkite visus joje esančius vidurius. Išvertę kojas žemyn išstumkite jos "akį". Užvirkite vandenį dideliame puode su druska (pagal skonį), lauro lapais, pipirais. Laikydami aštuonkojį už galvos į puodą įmerkite ir ištraukite tris kartus. Tada vėl įdėkite aštuonkojį į puodą ir virkite ant labai silpnos ugnies, kad vos vos virtų. Aš viriau 45 minutes. Galima patikrinti, ar aštuonkojis jau išviręs: įsmeikite peilį - jis turi smigti taip, kaip į bulves, kai tikrinante, ar jos išvirusios. Jokiais būdais nepervirkite. Geriau pradėkite bandyti anksčiau, nes perviręs jis tampa kaip muilas, besiveliantis, "košiškas". Aštuonkojį supjaustykite gabalėliais.
Bulves išvirkite atskirai.
Kaparius supjaustykite ir sumaišykite su šviežiu aliejumi, balzaminiu actu, raudonėliu.
Bulves, aštuonkojo gabalėlius sumaišykite su padažu ir kapariais.
Vyras man liepė pasakyti, kad valgydamas šį patiekalą jis jautėsi kaip Gustavas: krito nuo kėdės visas malonumo agonijoje:)


10 komentarų:

  1. jau žinau, ką prie progos tikrai išbandysiu. Bus proga ir į "Šiaurės jūrą" užsukti ;)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Rūta, jeigu nori aštuonkojo, tai reikia pas juos užsisakyti:) Jie ir šiaip labai visko skanaus atsiveža. Po kol kas penktadieniais šviežių gėrybių galima nusipirkti:)

      Panaikinti
  2. Aciu uz ikvepiancia ideja :). Reiks nukakti iki Siaures juros butinai, nes labai megstu juros gerybes ;)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Nida, labai rekomenduoju išbandyti. Tikrai nenusivilsi:)

      Panaikinti
  3. labai puikus vyro komentaras :)) Panašias salotas teko valgyti šią vasarą Italijoje pas draugo mamą, tik kažkodėl man aštunkojis visada liks skaniausias grilintas ..su petražolių pesto :) Odeta, turbūt salotos būtų dar gardesnės su grilintu? :)

    AtsakytiPanaikinti
  4. Indre, nežinau ar šiuo atveju būtų skanesnis grilintas aštuonkojis. Salotos gavosi labai gerai subalansuotos, viskas labai gerai derėjo tarpusasvyje. Bijau, kad jeigu būtų grilintas aštuonkojis, tada jis labai dominuotų ir nebesijaustų visų skonių. Aš grilintą tikriausiai daryčiau tik su žaliomis salotomis arba užlietą aliejumi arba kaip Tavo draugo mama su pesto.

    AtsakytiPanaikinti
  5. Odeta, atrodo nuostabiai!.. Mane prie jūros gėrybių dar studijuojant įpratino viena italų kilmės amerikietė, kurios namuose gyvenau, ir dabar dar ilgiuosi jos patiekalų. Kai tik 'Šiaurės jūra" išsiplės iki Kauno, iškart aštuonkojį gaminsiu :) Kol kas savo mieste net šaldytų silkių nerandu (patikrinau, nėra ir bazėse prie Pinigo), tai ką jau ten apie šviežius aštuonkojus svajoti. Antra vertus, tik svajoti ir belieka :)

    AtsakytiPanaikinti
  6. Ačiū Kristina, o skaniau buvo nei atrodo:) O dėl silkės, tai blogai, kad jie neparduoda žalios. Dar yra vienas pardavėjas, kuris veža pagal užsakymus "Salas zyvis" (salų žuvys) sako irgi labai gerai, bet nesu bandžiusi jų raciono išskyrus lašišos. Ji buvo tobulai skani. Jie dar užsakius už tam tikrą sumą atveža į vietą. Bet aštuonkojų pas juos nemačiau:)

    AtsakytiPanaikinti
  7. Ak, Odeta... Skaitydama tavo įrašą aš irgi prisiminiau tuos laikus, po universiteto baigimo... Prisiminiau savo pirmą vizitą "Ida Basar" restorane, irgi maždaug tais pačiais metais. Aš tada nieko tame restorane negalėjau valgyti, viskas man buvo šlykštu: bulvienė sriuba tiršta su riebalų ratilais paviršiuje, skonis kaip surūgusio padažo; prie jautienos karpačio - ploni jautienos gabalėliai išdėlioti per visą lėkštę, be prieskonių ir be padažo, - net neprisiliečiau, užsisakiau šviežių salotų, maniau, jog toks patiekalas tikrai bus nepiktybiškas, bet teko daržoves rankioti ir peiliu valyti iš po riebaus ir tiršto majonezo skonį primenančio padažo. Man ten viskas buvo perriebu ir neskanu. Nemanau, kad buvau neišprususis pasaulio kulinarijoje, nes jau buvo tekę keliauti po Vakarų Europą, metus gyvenau JAV, buvau išbandžisui kiniškus gleivėtus patiekalus ir japoniškus žalios žuvies patiekalus, tačiau "Ida Basar" man įsiminė kaip nevykęs vakaras, niekad ten daugiau negrįžau. Tais laikais geras restoranas, mano nuomone, buvo "Stikliai", ir užseniečius, atvažiavusius kolegas partnerius, buvo negėda ten nusivesti. Dar patiko "Juodasis Raitelis" Pilies gatvėje, dabar jo jau nebėra...

    Receptas tavo - puikus. Aš retai apsiimui pati ruošti aštuonkojį, ypač po apsilankymo Kopenhagos akvariume, kur buvo demostruojamas aštuonkojo intelektas, sugebėjimai išspręsti galvosūkius. Aštuonkojis man pasirodė labai drovus, jautrus aplinkai, kuklus mąstytojas, sunku tokius padarus matyti lėkštėje.

    Skaniausią aštuonkojį valgiau vestuvėse, Sardinijoje, ten jis buvo virtas actu parūgštintame sultinyje, buvo nepaprastai minkšas ir kvapnus. Tavo receptą įsirašiau sau į kompą, nes ką gali žinoti - gal užeis nenumaldomas noras jūros gėrybių kolekcijos paįvairinimui, o tokiu atveju juk nesinorės rizikuoti su nepatikimais šaltiniais.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Viktorija, karpačio tai tikrai buvo absoliučiai toks kaip tu ir aprašei, bet man vien nuo žalios mėsos vaizdo bloga darėsi, o dabar tiesiog kaifuoju nuo žalios mėsos, žuvies tartarų, karpačų, sevičių. Žinoma su dar salotų, padažų, marinatų ir t.t. O į Stiklius tai bernai vesdavosi po algos ar chalturkių valgyti įdarytą bulvę. Tai būdavo kažkas tokio ypatingo, ar nuo dėmesio ar bulvės, bet skanu būdavo nerealiai. O juodąjame ryteryje nusivyliau, nes atnešė absoliučiai šaltus patiekalus, o kai pasakėme, kad šalti, tai taip suskrudino, kad neįmanoma valgyti buvo. Žodžiu, ne tai kaip dabar. Nepatinka toks restoranas, eini į kitą, netinka kitas gali eiti į trečią, ketvirtą.
      O ieškodama aštuonkojo receptų ne vienoje vietoje mačiau receptus su vyno actu ar balzamiku ar tiesiog pridėtos citrinos. Bet pabijojau rizikuoti, nes šis virimo būdas jau išbandytas ne kartą:)
      Ką moka sardai tai moka su visokiausiomis jūros gėrybėmis elgtis. Kai praeitais metais buvome Sardinijoje, tai tokio fantastiško skonio žuvies nepamenu kada prieš tai buvau ragavusi...na gal šiek tiek meluoju Dubajuje, palmių lapuose įvyniotą žuvį valgiau ir kaifavau nuo sugebėjimo taip paprastai, bet nerealiai skaniai žmonės sugepa paruošti žuvį.
      O aštuonkojį skaniausią valgiau prancūziškuose baskuose per pipirų šventę, paprastai puode ant laužo išvirtą su tame pačiame puode virtomis bulvėmis ir pipirais, kai prisimenu tai tįsta dar dabar seilė :)
      Būtinai išbandyk pasigaminti pati aštuonkojį, nepasigailėsi garantuoju:)

      Panaikinti

Komentuokite, diskutuokime, labai laukiu