Interneto puslapio peržiūrų skaičius

2014 m. spalio 31 d., penktadienis

Dorada su keptomis radicchio salotomis

Labai mėgstu žalėsius. Dėl agurkų esu pamišusi visomis formomis, salotų lapai tiesiog privalomas garnyras prie bet kurio patiekalo, o kur dar ridikėliai, burokėliai, kopūstai, pomidorai, svogūnai ir t.t. neišsivaizduoju nė vieno patiekalo be vienos ar kitos daržovės. O jeigu kalba pakrypo apie salotas, tai labiausiai mėgstu romanines, pok choi, garžgarstės, sultenės ar radicchio, cikorijos ir kitas sodraus skonio ir stangrias salotas. Radicchio ir cikorijos salotas labai mėgstu dėl švelnaus jų kartumo. Kitiems jis labai nemalonus, bet sumažinti kartumą galima jas pamerkti į ledinį vandenį. Kadangi jis man netrukdo, o kaip tik suteikia daugiau skonio, todėl šeimynai dažnai pasiūlau ne tik žalių salotų, bet ir keptų. Ypač skanu troškintos radicchio ar cikorijos salotos su jūros gėrybėmis (midijomis, geldelėmis, žuvimi). Todėl šios dienos vakarienei pasiūliau doradas su keptomis radicchio salotomis ir sojos padažu.

4 porcijos

2 dorados
1 galva radicchio salotų
2 česnako skiltelės
5 cm imbiero šaknies
1 raudonas svogūnas
3 valg.š. sojos padažo
3 valg.š. ryžių acto
1 valg.š. žuvies padažo
1/2 arb.š. čili pastos
1 arb.š. medaus
3 valg.š. vandens
1 citrina
1 valg.š. sezamų aliejaus
Žuvį išskroskite. Svogūnus, radicchio salotas supjaustykite riekelėmis. Kepimo indą pašlakstykite aliejumi, suberkite susmulkintą imbierą, česnaką. Ant viršaus sudėkite supjaustytas salotas, svogūną. Sudėkite žuvį. Apliekite pasigamintu mirkalu: soja, ryžiu actu, žuvies padažu, čili pasta ir medumi su citrinos sultimis. Uždenkite folija ir troškinkite 180 laipsnių orkaitėje 30 minučių. Nuėmę foliją pakepkite dar 5-10 minučių priklausomai nuo žuvies dydžio.
Prieš tiekdami pabarstykite smulkintais kalendors lapeliais ir būtinai užliekite padažu.


2014 m. spalio 27 d., pirmadienis

Aštuonkojo salotos

Kartas nuo karto aš pagalvoju - nuo kada prasidėjo mano meilė jūros gėrybėms. Kartais atrodo, kad visiškai neseniai, bet kai pradedu skaičiuoti, pasirodo: oho, kiek metų praėjo. Tada buvau tik ką pabaigusi magistro studijas, buvau biedna kaip bažnyčios pelė, bet keliauti ir pažinti noras buvo begalinis. O vėliau vis labiau dariausi sentimentali ir prisimenanti, kas buvo kažkada, o ne tai, kas vyksta dabar ir šiuo metu. Kaip bebūtų keista, o gal ir visai nekeista, bet prisiminimai vis dažniau mane aplanko. Kaip ir savianalizė. Kada gi aš pradėjau valgyti jūros gėrybes, o kada aš jas pamilau?
Pirmas pažinimas atėjo, kai pirmą kartą apsilankiau restorane "Ida Basar"; net nežinau, ar dabar toks yra, bet 1996 m. toks buvo. Tais metais, būdama magistrante, buvau pakviesta užsieniečio (čia viskas padoru, tai buvo mano dabar jau buvusio vyro darbdavys) pavakarieniauti. Tada aš, paprasta mergiotė iš "provincijos", gal dėl visokiausių įsitikinimų, o gal iš biednumo, buvau tapusi vegetare, kai valgiau daržoves, žuvį ir visai nevalgiau mėsos, o šiame restorane užsisakiau carpaccio (patiekalo vertimo meniu nebuvo, o pavadinimas labai įspūdingai skambėjo) JAUTIENOS! Tiems laikams tai buvo aukštasis pilotažas tiek restoranui, tiek man. Išsivaizduokite, kai aš, nevalgiusi mažiausiai 3 metus mėsos, užsisakiau žalios mėsos, nesuprasdama, ką padariau ir pakraupstu nuo savo užsakymo vos pamačius lėkštę. Dabar juokinga, bet tada su didele baime perdaviau vyrui valgyti savo užsakymą, o jis man atidavė savo, ne ką prastesnę krevečių užkandėlę: su juodosiomis alyvuogėmis ir apelsinais. Skonių jūra: saldumas, kartumas, rūgštelė. Suvalgiau tada aš ją per kančią, nes gi negalėjau pasirodyti visai neišprususia, nors širdyje jaučiausi visiška "tundra".
O tada atėjo pavasaris, kaip šiandien atsimenu - balandžio 20 d., ir mes su draugais išvykome į Portugaliją, dar su Šengeno vizomis, o joje, Algarvės regione užsukome į kažkokį vietinį restoranuką, su plastmasinėmis kėdėmis. Buvo vėlus vakaras ir žiauriai norėjosi valgyti. Prie įėjimo stovėjo aliuminis bliūdas su moliuskais (clams), kurie "spjaudėsi" mums atsisėdus prie stalo. Paklausus šeimininko kas čia per daiktai, jis su pasididžiavimu portugališkai išaiškino, kad čia neapsakomas skonis. Ir kad mes visa tai suvalgysime ir jį (skonį) prisiminsime visą likusį gyvenimą. Patikėkite, taip ir atsitiko. Tai buvo tobuliausiai iškepti moliuskai su sviestu, česnaku ir citrinų sultimis, kuriuos aš prisimenu dar ir dabar. Po to buvo patiektas aštuonkojis, jis irgi buvo tobulas, bet matyt ne tiek, kad išliktų atmintyje. O išliko kitas - graikiškas, grilintas kažkokioje vietinėje užeigėlėje kažkurioje Graikijos saloje. Toks visas saldus, minkštas kaip pūkas, šiek tiek paskrudęs.
Po tokio pažinimo atėjo noras ir pačiai išbandyti. Ar ir aš galėčiau šitaip skaniai pagaminti. Deja, Lietuvoje tokių gėrybių nebuvo, bet nuvykusi kur yra šito gėrio puldavau pirkti ir virti, kepti, grilinti. Taigi, pradėjau eksperimentuoti su jūros gėrybėmis. Pamilau jas visa širdimi. Valgau su didžiausiu malonumu krevetes, midijas, kalmarus, aštuonkojus, austres.... ai ką aš čia bevardinu, man jos visos tobulai skanios. Gal vienos šiek tiek labiau, kitos mažiau, bet priklausomai nuo nuotaikos, įgeidžio ir sezoniškumo renkuosi tai vienas tai kitas. O kai dabar galima nusipirkti šviežių jūros gėrybių net Lietuvoje, tai eksperimentuoti vienas juokas:)
Penktadienį atkeliavo mano užsakymas į "Šiaurės jūros" parduotuvę. Toks fainuolis aštuonkojis. Todėl šio sekmadienio pietums pasiūliau karštas salotas su aštuonkoju:

6-8 porcijos

1 aštuonkojis (1kg)
3 lauro lapai
6 kvapnieji pipirai
druska
6 mažos buvės ( pagal poreikį)

Padažas
4 valg. š. šviežio alyvuogių aliejaus
1 valg.š. balzaminio acto
1/2 arb.š. raudonėlio
1/2 arb. š. rūkytos paprikos miltelių
6 kapariai

Aštuonkojį gerai nuplaukite, įpjaukite ir išverskite galvą, išimkite visus joje esančius vidurius. Išvertę kojas žemyn išstumkite jos "akį". Užvirkite vandenį dideliame puode su druska (pagal skonį), lauro lapais, pipirais. Laikydami aštuonkojį už galvos į puodą įmerkite ir ištraukite tris kartus. Tada vėl įdėkite aštuonkojį į puodą ir virkite ant labai silpnos ugnies, kad vos vos virtų. Aš viriau 45 minutes. Galima patikrinti, ar aštuonkojis jau išviręs: įsmeikite peilį - jis turi smigti taip, kaip į bulves, kai tikrinante, ar jos išvirusios. Jokiais būdais nepervirkite. Geriau pradėkite bandyti anksčiau, nes perviręs jis tampa kaip muilas, besiveliantis, "košiškas". Aštuonkojį supjaustykite gabalėliais.
Bulves išvirkite atskirai.
Kaparius supjaustykite ir sumaišykite su šviežiu aliejumi, balzaminiu actu, raudonėliu.
Bulves, aštuonkojo gabalėlius sumaišykite su padažu ir kapariais.
Vyras man liepė pasakyti, kad valgydamas šį patiekalą jis jautėsi kaip Gustavas: krito nuo kėdės visas malonumo agonijoje:)


2014 m. spalio 20 d., pirmadienis

Midijų sriuba su krevetėmis

Kai atsirado Šiaurės jūra parduotuvė, o namuose turiu šaldytuvą su nuline zona, tad nusipirkusi žuvies vakuume galiu išlaikyti net keletą dienų ilgiau absoliučiai gražią, kvepiančia jūra ir kokybišką. Taigi nusipirkusi šį penktadienį midijų drąsiai įdėjau į stalčių 00, o sekmadienį paruošiau pietus su jūros gėrybėmis. Midijos visos užsidarė ir atsidarė kaip ir priklauso. Šį kartą kartu prie pietų stalo dalyvavo ir draugai gerai išmanantys jūros gėrybes jų savybes, šviežumą, tad teko rimtai pasukti galvą, kaip vienu šviežiu midijų krepšeliu pamaitinti 5 žmones. Ir, kad nenukentėtų šviežumas bei paliktų įspūdį. Ir žinoma, kad mane išgirtų, kad esu šauni virėjėlė (pasakykite kam nepatinka pagyros?). O gavosi viskas paprastai, tiesiog pagaminau tirštą midijų sriubą, o ne midijas su padažu Midijos ir vaizduotė ar Orkaitėje keptos midijos arba Midijos su lašinukais ir saulėje džiovintais pomidorais.
Dar noriu pasigirti, kad Šiaurės jūra priima ir užsakymus. Kitam penktadieniui užsisakiau aštuonkojį. Tai žiauriai nerealiai tobulai pasakiškai skani jūros gėrybė Kelionė aštuonkojo tema. Aš jas gaminu ir negaliu atsidžiaugti jų skonių, net vyras, kuris į visokias jūros "bjaurybes" žiūri skeptiškai, nuo aštuonkojų kaifuoja. Dabar esu labai dideliame laukime ir svajonėse ką gaminsiu su šiuo gėriu. O gaminusi esu: Pirmasis aštuonkojų marinavimas ir salotos ar Pulpo a la Gallega .Mūsų favoritinis užkandis su aštuonkoju žinoma yra ispaniškasis Pulpo a la Gallega. Bet dabar jau galvoju apie troškinį? O gal kaip Aušra, Aštuonkojo salotos? Žiauriai nekantru laukti:)
Na, o šiandien gaminu midijų sriubą.

5 porcijos

1 midijų krepšelis (1kg)
100g krevečių
1 poras
2 morkos
1 čili pipiras su sėklomis
5 valg. š pomidorų pastos
1 ciberžolė
5cm imbiero šaknies
2 česnako skiltelės
1 laimo vaisiaus drožlių
1 indelis kokoso pieno
250ml vandens
2 valg.š. aliejaus
druska
Supjaustykite porą, morkas sutarkuokite, česnaką, čili pipirą su imbieru sukapokite smulkiai. Apkepkite troškintuve eilės tvarka: imbieras su čili, poras, morkos. Šiems šiek tiek suminkštėjus sudėkite pomidorų tyrę, laimo vaisiaus odos drožles, citrinžolę. Pakaitus, supilkite vandenį ir užvirkite. Tada supilkite kokoso pieną, o šiam užvirus sudėkite kruopščiai nuplautas ir atrinktas midijas. Išmaišykite ir uždengus troškintuvo dangtį troškinkite max 5 minutes. Suberkite krevetes. Išjunkite kaitinimą ir patiekite degustacijai:)
Būtų gerai pabarstyti kalendrų lapeliais, bet kad neturėjau tai ir nedėjau, nors tikrai žinau, kad tai būtų nerealus patiekalo papildymas:)
Suvalgius tokią lėkštę sriubos su midijomis ir krevetėmis pukšėjome visi nuo sotumo ir skanumo:)



2014 m. spalio 19 d., sekmadienis

Sterkas paprastai

Kuo toliau tuo dažniau norisi lengvo maisto. Kad būtų visų prima labai skanus, antra lengvai pagaminas, trečia suderintas ir sveikas. Ši maža tiesa pradeda įsigalioti ne tik šeimos rate, bet ir tarp draugų. Kuo toliau tuo labiau mes priprantame taip maitintis. Gal estetika dar šiek tiek nukenčia, bet skonio receptoriai džiaugiasi, o rytinis lengvumas iš viso kaifuoja. Taigi dabar, kai galima gauti nusipirkti normalaus dydžio, išdorotų sterkų, tai belieka tik jo neišdžiovinti ir mėgautis smagiai baltai sutinga jų mėsa. Ir būtinai su daržovėmis.

6-8 porcijos

1 sterkas nuskustas ir išdorotas
6 pomidorai
6 bulvės
1 cukinija
1 čili pipiras
3 morkos
1 laimo vaisius
50g kalendros lapelių
2 česnako skiltelės
sauja šparaginių pupelių
druska
Daržoves nuplauskite, nuskuskite, supjaustykite. Viską sudėkite su išdorotu sterku. Uždenkite folija ir kepkite 180 laipsnių orkaitėje 30 minučių.
Argi ne žiauriai paprasta? Argi ne žiauriai skanu? Ohoho kaip viskas skanu ir paprasta. Pažiūrėkite kiek sulčių gavosi. Viskas labai sultinga, aromatinga ir skanu:)

2014 m. spalio 14 d., antradienis

Tobulo skonio skumbrė

Kartais kai pagalvoju, kad žuvis toks dalykas, kad su ja nelabai ką reikia ir daryti. Galima ją iškepti, išvirti, išgarinti, sumalti, pagaminti sriubą ar tiesiog suvalgyti žalią, marinuotą ar sūdytą. Pati tikrai labai dažnai gaminu žuvies patiekalus, kartais net užsiciklinu pradėjusi ją kišti į vokelius ar sūdydama/marinuodama ir valgydama žalią. Tačiau kiekvieną kartą vis ieškau ką galima pagaminti, kad tai būtų kažkas tokio nepaprastai gerai, kad norėtųsi kartoti tikrai ne vieną ir ne du kartus. Iš savo tobulų  žuvies patiekalų tikrai išskirčiau 3 favoritus: 1. Žuvis kepta druskoje, kaip pvz.: Ešeriai druskoje su rūkytų daržovių garnyru , 2. Žalia žuvis kaip pvz.: Tuno fiesta ar Tuno seviche, o 3. Žinoma blaškausi tarp Virta-nevirta lašiša ir Žuvies daržovių troškinys. Silkės į besivaržančių kategoriją nestatau, nes man ji visada be konkurencijos. Man ji patinka visokia, net gi visai be nieko, tiesiog teisingo sūdymo ant duonos su sviestu....nieko daugiau ir nereikia. O jeigu marinuota, paruošta su pomidorais ar dar kitaip irgi tinka fantastiškai. Tačiau aš čia šiandien apie žuvį, o ne silkę (nors ji irgi žuvis) noriu pasidžiaugti.
Skumbrė. Kokią jūs dažniausiai valgote? Rūkytą? Karšto ar šalto rūkymo? Kai buvau studentė labai mėgome su draugais karšto rūkymo skumbrės mišrainę su kiaušiniais, žirneliais ir majonezu. Tada prisidarydavome sumuštinių su šiuo užtepu ir kirsdavome iki nukritimo. Atrodė, kad skanesnės rūkytos žuvies net negali būti. Po to atėjo laikas šalto rūkymo: supjaustydavome žuvį būtinai supjaustydavome gabalėliais, kiaušinius taip pat, svogūno ir majonezo, bet būtinai viskas turėjo būti gabalėliais! Tačiau ir tas laikas praėjo, majonezas iškeliavo is mano virtuvės, mišrainės gaminamos vis rečiau, tad ir skumbrės paruošimo būdas transformavosi į sūdytą/marinuotą Prieskoniuota skumbrė kartais ją net iškaulėjusi susuku ir užšaldau, to pasekoje gaudama "Straganiną". O ši puikiausiai tinka vietoj silkės, kaip užkandis ar ant sumuštinio. Tada prasidėjo kepimo periodas, gaila, kad nebuvo pirkti šviežios, bet ir šaldyta teisingai atšildžius gaunasi ne ką prastesnė Tvirta Skumbrė su daržovėmis ar Dūmo skonio žuvienė. Šiandien pagaliau atėjo ta diena, kai gavau pirkti šviežių nedidelių skumbrių, todėl išbandžiau šį receptuką ir tikrai galiu prisipažinti, kad skaniau paruoštos šios žuvies dar nesu valgiusi. Tą pasakė ir mano šeimyna. Skonis NEREALUS, TOBULAS:)

3-4 porcijos

2 skumbrės su galvomis (svoris apie 500g.)
2 česnako skiltelės
sauja vyšninių pomidoriukų
sauja mažų svogūnėlių
20g sviesto
druska
1 arb.š medaus
2 valg.š. balzaminio acto
2 valg.š. alyvuogių aliejaus
Įpjaukite žuvį juostelėmis. Česnaką supjaustykite riekelėmis. Dalį jo sudėkite į žuvies vidų, dalį sukaišykite į įpjovas. Sviestą įdėkite į žuvų vidų. Apiberkite svogūnėliais, pomidorais. Pabarstykite rupia jūros druska. Aliejų sumaišykite su balzaminiu actu ir medumi. Pašlakstykite žuvį ir daržovės. Kepkite 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje 15minučių.
Skonis dieviškas, o jau padažas!!!....išlaižėme:)


2014 m. spalio 12 d., sekmadienis

Pikantiška žuvienė

Įvyko taip, kad iš vakaro išsikepėme vokelyje žuvį, kaip tai darau gan dažnai Dorada palmių lapuose su Enoki grybais ,Sterkas vokelyje su šviežiais agurkais , Vilkešeris paprastuoju būdu , Papillote su lašiša ,  sterko su daržovėmis ir ančiuviais papilotė. Buvo labai skanu, bet visos žuvies vis tiek nesugebėjome įveikti, o kai ši atšalo, kitą dieną dieną paknaibiusi supratau, kad niekas apart manęs jos net nepaims į burną. Reikėjo sugalvoti kaip apgauti šeimyną, bet kad būtų skanu ir su meile. Ar jūs išmetate nesuvalgytą maistą? Ar jūs mokate nupirkti tik tiek, kiek reikia? Ar jūs perdirbate, kad vėl būtų valgoma kaip nauja?

4-6 porcijos

200 g keptos žuvies
1 svogūnas
2 česnako skiltelės
1/2 pankolio
1 morka
1 skardinė smulkintų pomidorų
1/2 laimo vaisiaus
1 citrinžolės stiebelis
5 cm imbiero šaknies
šviežias čili pipiras
5 kario lapeliai
kvapnieji pipirai
aliejus
druska
1,5 l vandens
kalendros lapeliai
Pankolį, česnaką, svogūną, imbierą, čili pipirą smulkiai sukapokite ir apkepkite keptuvėje. Baigiant kepti sudėkite supjaustytas morkas, citrinžolę, laimą. Šiems apkepus, supilkite pomidorus, kvapniuosius pipirus, kario lapelius. Visiems skoniams susigėrus užpilkite verdančiu vandeniu. Viskam suminkštėjus, sudėkite žuvį. Virkite dar max 10 minučių.
Tokia sriuba labai labai tarp rytų ir vakarų:)

2014 m. spalio 8 d., trečiadienis

Labai uch viščiukai

Man labai patinka Fabijoniškių turgelyje nusipirkti mažų viščiukų. Jų dydis kartais būna didesnis, kartais mažesnis. Kartais užtenka vieno Indiška maniera kepta višta , Rytietišku rudeniu kvepiantis viščiukas, o kartais tiesiog jie būna tokio putpelės dydžio, kad kiekvienam reikia mažiausiai po vieną Seksualūs vietnamietiški viščiukai. Taip atsitiko ir šį kartą. Vos pamačiusi tokius mažus gražuolius, neatsispyriau ir nusipirkau jau žinodama, kad jie bus labai seksualūs ir tikrai su daug daug pipirų ir česnakų. Dėl ko? Todėl, kad, kai buvau dar labai jauna, moksleivė ir gyvenau su tėvais, kaiminystėje gyveno mano draugė, o jos tėvai kepdavo tokį viščiuką, ko niekada nedarydavo mano tėvai. Mano namuose višta visada būdavo švelni, su šiek tiek česnako, o ten degdavo malonia ugnimi ir būdavo ypatingai sultinga. Tada aš dar buvau žalia moksleivė ir nežinojau, kaip tai galima pagaminti, bet visada prisiminiau, kaip tai yra neraliai skanu. O mamai kiek jos prašydavau, kad iškeptų būtent tokią pipirišką vištukę, taip ir nesulaukiau iki šios dienos. Nes ji kepdavo virdavo tik patikrintą maistą ir bijodavo eksperimentuoti. Nežinau kodėl. Gal dėl tėčio, gal dėl laiko trūkumo, o gal nemeilės virtuvei? Nežinau, bet apie dabartinius jos sugebėjimus tikrai nepasakyčiau dabar, visai moteriškė pašėlo ( aš čia su didžiausia meile mamai) tai sveikiau, tai vegetariškiau susimąsto pagaminti, o kartais iš viso varškę su mėsa maišo, nes jos draugė panašiai pagamino ar per televizorių matė:)
Na, o dabar atėjo laikas, kai galėjau išbandyti ir patikėkite tikrai nenuvyliau savo šeimos. Net ne todėl, kad ji pripratusi prie mano eksperimentų ir šiaip visokių nesąmonių, Šį kartą savaitgalio vėlyviems pietums pasiūliau pipirinius viščiukus.

3 porcijos

3 viščiukai
1 galvutė česnako
1 1/2valg.š. maltų juodųjų pipirų
druska
1 valg.š aliejus

Salotos
Aliejus
Balzamiko padažas
druska
Viščiuką išplokite, šiek tiek padaužykite su kočėlu. Pritrinkite kapotais česnakais ir maltais juodaisiais pirpirais su druska (jos dėkite ypač mažai). Palikite keletai valandų marinuotis.  Kepkite orkaitėje po folija 180 laipsnių 20 minučių, be folijos dar 15 arba kol lengvai apskrus.
Pagal visas taisykles reikėtų kepti keptuvėje, bet aš mažindama riebalų kiekį kepiau orkaitėje.
Salotų lapus nuplaukite, suplėšykite ir pašlakstykite aliejumi bei padažu. Super prie vištienos tas švelnus rūgštumas ir salotų lapų gaivumas ir traškumas.
Žiauriai aštriai skanu ir sultinga:) Ech, pakartočiau tikrai!!!