Interneto puslapio peržiūrų skaičius

2014 m. rugpjūčio 17 d., sekmadienis

Žiediniai kopūstai ir muzika

Šia tema pakalbėti mane išprovokavo dukra, paklaususi, kokią aš klausausi muziką ir ar turiu tokią grupę ar daininką, kurio muzikos klausau, bet apie tai nedrįstu niekam prisipažinti. Tada ir susimąsčiau, kokią muziką aš klausiau, klausau. Kaip keitėsi mano skonis, ir kaip dar jis su kasdiena kinta.
Pirmoji pažintis su muzika atėjo muzikos mokykloje, kai specialybės mokytoja man skirdavo groti kažkokius džiazinius kurinius, kai kiti vaikai grodavo Dvarioną, Mocartą ar Štrausą. Tada nieko nesupratau, atrodė, kad tie mano varinėjimai rankomis ir kažkoks muzikos tampymas niekam negali patikti, bet vieną dieną įvyko kažkoks persilaužimas, vinguriavau melodiją su aštriais posūkiais ir tuo mėgavausi. Net padariusi klaidą suimprovizuodavau ir likdavome su mokytoja patenkintos.
Tada atėjo pirmoji meilė, o su ja ir kitas muzikos pažinimas. Tai sėdėjimas per naktis ir klausimas Pink Floyd, Led Zeppelin, Jethro Tull, Yes, David Bowie, Peter Gabriel, Rick Wakeman (po Yes) ir kitų. Nors tada visi buvo pamišę dėl Depeche Mode, bet mano galva buvo pramušta roku. Filmas "Siena" (The Wall) su tobula muzika, Alano Parkerio režisūra ir nerealia tiems laikams multiplikacija dar labiau užkrėtė muzika. Vertėme tekstus, dalinomės, bandėme tekstuose ieškoti prasmės. Ech, ta jaunystė:) Bet keitėsi amžius, atsirado nauji draugai, kompanijos, o su ja ir muzika. Atsirado Dead Can Dance, Joe Zawinul, Steve Reich ir kiti.
Bet tuo metu jau buvo užgimusios radio stotys M-1, Radiocentras su savo muzika. Po to televijos su vaizdo klipais. Tai padarė įtaką ir mano muzikiniam skoniui . Todėl dabar, važiuodama automobilyje ir skambant gražiai dainai su malonumu "pabliaunu" kartu su Amy Winehouse, Pink ar Robbie Williams, bet širdis vis tiek suvirpa išgirdus senus, gerus, laiko patikrintus "gabalus".
Dabartiniais laikais, kai muzikos įrangos galimybės ištobulėjo, o internetas tapo visagalis ir galima klausytis ką tik širdis geidžia, mielai vakarais pasiklausome lounge music. Kai linksminamės, traukiame kartu su Kernagiu, Joe Dassin ar Elvis Presley ir t.t. O kai norisi muzikos sielai, visada einu į džiazo koncertus.
O kaip jums? Ką jūs klausotės? Ar turite paslaptingąją grupę ar muzikantą, apie kurį niekam nesakote, bet su džiaugsmu klausotės?

Nusipirkau labai gražią žiedinio kopūsto galvą. Nesinorėjo jokio sunkaus maisto, tai pagaminau labai lengvą karštą užkadį.

3 porcijos

1 didelė žiedinio kopūsto galva
3 skiltelės česnako
100 g vyšninių pomidoriukų
aliejus
druska
pipirai
Žiedynus nupjaustykite, apvoliokite šlakelyje aliejaus, įdėkite į iki 230 laipsnių įkaitintą orkaitę ir kepkite 15 minučių. Baigiant kepti suberkite sukapotus česnakus, perpjautus pomidorus ir dar kepkite 5-10 minučių. Pabarstykite druska, pipirais.
Lengva, skanu ir nekaloringa:)

11 komentarų:

  1. Aš pradėsiu nuo to ko nemėgstu;-) Niekada neklausau radio, nebent tai būtų BBC žinios 3 val nakties, kad greičiau apimtų nuobodulys ir vėl užmigčiau. Kai dirbu iri neklausau muzikos. Muziką klausausi nebent kai labai reikia paklausyti ir reikia pakeisti dvasinę būseną. Šiaip klausausi/klausomės roko, bet visokio..seno, naujo, sunkaus, lengvo, melancholiško, linksmo...Kažkada kai persidirbau pradėjau lankytis operhauze. VIsada einu viena, ketvirtadieniais ir beveik visada pramiegu;-)))) Bet ir einu gi ten pailsėti. O roko koncertuose šiaip pasitaškau, energijos pasikraunu. Tik neinu į kiekvieną, ar visus iš eilės. Laikausi taisyklės, kad jei neklausau šiaip kada, tai ir į koncertus neinu, nors ir kokia ten žvaigždė atvažiuoja. O ta slapta muzika ar grupė, tai tokią psichoterpiją atlieka. Kiti nesupranta kas ir prie ko, o tau reikia kaip vandens;-)

    AtsakytiPanaikinti
  2. Dovile, kai atsibundu 3 nakties, niekda nesiklausau muzikos. Tada pasileidžiu TV ir žiūriu ką rodo, lėtai ramiai ir beveik be garso. Kai darbo reikalais važiuoju, dažniausiai kalbu telefonu ir neturiu kada klausytis muzikos. O kai skiriu laiką sau, tai jis tik man ir darau tai ką aš pati noriu: klausau muziką kokią myliu, valgau, kad ir nesveikai, bet ką aš noriu (pvz.: silkę su tortu), bet svarbiausia, kad niekam nieko neaiškinu, nesiteisinu ir šiaip kaifuoju su savo slaptuoju AŠ:)
    O apie vandens sutinku visu 100%:)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Va, va, sutinku sutinku su tavim 100 proc. Kai pavargsti nuo visko ir išmuša saugiklius, tai tada nebedarai jau nieko dėl kitų, o tik dėl savęs ir jau nebesiteisini. O gal čia branda? ;-)

      Panaikinti
  3. Ta meilė-nemeilė muzikai ateina ir praeina su amžium:) Kadangi mane varu vertė eiti į muzikos mokyklą ir groti smuiku, tai kokius 20 metų turėjau traumą, negalėdavau net klausyt smuiko garso. Dabar jau truputį geriau, bet visvien nemalonu man į jį žiūrėti. Ankščiau ir grupėmis domėjausi, ir pavadinimus prisimindavau, o dabar - koks skirtumas: jei gera, ausiai maloni muzija, ir jei dar lengvas džiazas - galiu klausyt bet kokiu laiku:) Na, o žiedinis kopūstas, tai jau mano tikra meilė. Bet kokia forma ir pavidalu:)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Nida, ot koks laikmetis buvo, vos ne visų vaikų tėvai norėjo, kad jų vaikas muzikantu pataptų. Maniškiai irgi vertė iki ašarų ir piktumų. Tai groti ir visokie kitokie "ansambliai" tapo mano priešais. Palikau tik aktyvia klausytoja, o dabar jau ir ja nebegaliu vadintis:) O dėl žieninio kopūsto irgi sutinku, jis mano meilė nuo pat pradžių jo atsiradimo ant mūsų stalo:) Tik aš su juo nieko mandro nedarau ir nelabai moku:)

      Panaikinti
  4. As tai paaugle budama zinojau begales atlikeju/ dainu pavadinimu, dabar tai isvis nebesikiriu ir nebezinau... Kazkiek/kazkuriuos, bet neypac. Dazniausiai klausau lounge muzikos, man ji puikiai kaip fonas tinka, dziazo. Bet kazko vieno neisskirciau siuo metu. Aisku, tokie kultiniai kaip "The Wall" ar panasus hitai/atlikejai tai savus sentimentus sukelia ;) Bet siudienos kazko "tokio" net ir nezinau ar turiu ka isskirti... O Tavo dukra geras mintis/diskusijas isprovokuoja ;)
    As irgi esu tose paciose ziedinio kopusto gretose ;) Labai jau norejau kokio lengvo patiekalo, reikia gal griebti kokia kopusto galva :))
    Skaitytoja

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Skaitytoja, dabar mano virtuvėje irgi lounge skamba, ypač po darbų malonus liurlenimas, bet kai auto važiuoju, tai rokas kaip reikiant užkuria energija ir kelionė sutrumpėja:)Ką sugeba dukra, tai sugeba:)
      Šiandien irgi nusipirkau žiedinį kopūstą, nesusilaikiua, baisiai jau gražiai atrodė:)

      Panaikinti
  5. Odie, apie muziką (ar, veikiau, jos įtaką) kalbėt ir kalbėt - man tai turbūt pati paveikiausia meno forma, ne kartą ir apsiverkusi esu nuo grožio, o per stiprius koncertus net malonumo bangelės rankom kojom pilvu bėgioja! Ne veltui ir penktoj kepykloj įrašų pavadinimai - iš vienu ar kitu metu smegenų dėžutėj aidėjusių muzikų, šiek tiek apie tai ir užsiminusi esu.
    Beje, pirmiausia tavo įraše akis užkibo, kad paauglystėj tos pačios muzikos klausėm - ir iš mano grotuvo liejos Pink Floyd'ai, Yes'ai (atsimenu, sykį išgirsta "Roundabout" pradžia pusę metų skambėjo galvoj, kol atsekiau, kas per kūrinys). Ir ypač - King Crimson'ai, dar - Velvet Underground ir... Kernagis.
    O dabar - belenkas. Tikrai labai įvairūs, net eklektiški muzikiniai polinkiai. Kartais perklausau mokykloj eito romantizmo kurso ar XX a. muzikos kompaktus. Roko istorijos. Šiuo metu einamiausi - Bowie ir The Cure. Buvo ir Rihannos laikotarpis, ir verksmingų skaudžių pop-dainelių savaitė. Ir senų SEL'ų paklausau :D Ir visiškos elektrūškės. Kassyk vis kas kito su vidiniais virpesiais surezonuoja.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Jule, Visai pamiršau Crimsonus paminėti, jie nerealūs, Lou Read su velvetais toks sexy (jeigu galima taip pasakyti;) Kaip supratau, tai ši muzika klausoma ir dabar, nenuėjo į užmarštį visai. O tas skruzdėliukų bėgiojimas kūnu, kai užgroja muzika yra kažkas nerealiai gero. Aš iš karto pagalvoju apie žmonių talentą ir gebėjimą pavergti garsais. Tikriausiai tai yra dabar taip populiariai vadinama charizma?
      O dabar dažniausiai mano namuose skamba lounge muzika, tiesiog kaip fonas, bet automobilyje atsigriebiu, ypač kai važiuoju toliau. Arba iš viso išjungiu viską ir klausausi automobilio burzgimo arba visą kelią prapkalbu telefonu. Kartą net pagalvojau, kad tikriausiai tai yra pati populiariausia muzika:)

      Panaikinti
  6. Cha cha prisijuokiau iš muzikos mokyklos traumų. Aš tai dailės mokyklą baigiau, ir dar gavusi diplomą dar pora metų ėjau į specialiai mums sukurtą grupę baigusiems, bet vis dar tebenorintiems piešti. Dar kompanija faina buvo susidarusi. Dabar jau nebepiešiu, bet manau, kad kada nors grįšiu prie dailės sau, kai galėsiu daugiau laiko sau skirti. Aišku, aš suprantu, kad menininkė iš manęs tai jokia, bet terapiniais tikslais visai faina patapyti.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Dovile, turiu vieną kolegą svarbų direktorių, kuris net per susirinkimus, ypač svarbius, pasidėjęs keletą lapų pripiešia. Iš pradžių juokingai atrodė, o dabar tai visiems lyg terapija. Pasižiūrime per kraštelį ką jis ten pripiešė ir kartais juokas suima nuo jo minčių srovės:)

      Panaikinti

Komentuokite, diskutuokime, labai laukiu