Interneto puslapio peržiūrų skaičius

2014 m. kovo 26 d., trečiadienis

Lenkiški barščiai

Norėdami pasiekti Europą visada turime pervažiuoti Lenkiją. Kažkada kelionė buvo be galo varginanti, tie maži miesteliai sulipę vienas su kitu, lenkiški mikrobiniai automobiliukai, traktoriai ir siauri keliai tarsi koks prakeiksmas versdavo keliones planuoti naktimis, pamačius tuščią tarpą lėkti beprotišku greičiu ir t.t. Pasiekdavome kelionės tikslą išsekę, gal net susibarę ne kartą ir kokį tūkstantį kartų prakeikę lenkišką transporto sistemą. Bet vienas dalykas būdavo tikrai vertas dėmesio, tai užeigos, kavinukės ar pakelės restoranėliai, kuriuose galima paragauti naminio lenkiško maisto: barščiko, fliakų, žureko ar golionkos ir t.t. Tose pakelės užeigose skaniausia man visada būdavo skaidrūs barščiai, pateikiami su kroketais ar koldūniukais. Ir žinojimas, kad paragausiu šio saldžiai rūgštaus burokiško sultinuko, kad ir sunkiausią kelionę nuteikia pakiliai.
Dabar, kai kelius kaimynai tvarko greitai, ir šalį galima nesunkiai pervažiuoti be sustojimų, o ir keliai aplenkia miestelius, Lenkiškų barščių paragauti darosi vis sudėtingiau. Todėl nusprendžiau išmokti juos pati išvirti. Pradėjau įnirtingas paieškas interneto platybėse, tačiau net lenkiškuose bloguose sunku buvo rasti tokius. Pasiskundžiau, ir gavau iš Nidos Lenkiški barščiai: barszczyk czerwony receptą. Išbandžiau juos jau ne kartą. Žiauriai skanūs. Ačiū Tau Nida:)

Šį kartą viriau barščius:

1 vištos kaulų
1 svogūnas
2 morkos
1 saliero kotas
lauro lapai
pipirai
7 vidutinio dydžio burokėliai
balzamiko padažas
druska
cukrus
malti pipirai

Burokėlius suvyniokite į foliją ir iškepkite orkaitėje.
Vištienos kaulus sudėkite į šaltą vandenį su morkomis, svogūnu, salieru,  prieskoniais. Išvirkite sultinį ant lėtos ugnies.
Burokus nulupkite, supjaustykite nedeliais gabalėliais. Sudėkite į sultinį ir virkite 20 minučių, kol sultinys taps sodriai raudonos spalvos, netgi kiek koncentruotos. Tada jau ragaujant pilkite cukrų, balzamiko padažą. Kai pasieksite norimą skonį, pilkite į puodelius ir patiekite su Lietinukai arba Labai skanūs virtinukai .
Man tai yra sultinių TOPAS NR1 !



2014 m. kovo 23 d., sekmadienis

Orkaitėje kepti žemaičių bynai

Vakar viriau jautienos sultinį. Pasakysiu tiek, kad sultinys pavyko tobulai. Tačiau jo aprašymui paskirsiu visą skyrių, o ne prie blynų. Tačiau tiesa ir ta, kad be sultinio nebūtų pavykę ir blynai. Kadangi sultinį viriau iš jautienos kaulų, o ant kaulų liko mėsos. Šeimai pasiūliau iškepti lietinius su mėsos įdaru Crepes arba lietiniai su vištiena ir cukinijomis , bet palaikymo nesulaukiau, pasiūliau virtinius Labai skanūs virtinukai tačiau pritarimo irgi nesulaukiau, bet kai šovė mintis apie žemaičių blynus, tai sulaukiau pagarbos šūksnių iš visų šeimos narių, net ir šuo, kurio vardas Garis Garisonas Drakonas irgi džiaugsmingai vizgindamas uodegą suamsėjo, tarsi jam kliūtų nors mažiausias kąsnelis:) 

Žemaičių blynus jau esu kartą kepusi Žemaičių blynai , tačiau viena skaitytoja Rima pastebėjo, kad blynus geriau būtų kepti orkaitėje. Tad šį kartą bandysiu taip ir kepti.

15 vidutinio dydžio bulvių
3 nedideli kiaušiniai
4 valg.š. miltų
2 valg.š. krakmolo
1 arb.š. druskos
aliejus

Įdarui:
300g virtos jautienos
2 morkos iš sultinio
1 svogūnas
aliejus
druska
pipirai

Bulves išvirkite su lupenomis. Atvėsinkite ir sumalkite mėsmale. Sudėkite kiaušinius, miltus, krakmolą ir viską gerai išminkikite. Išvirtą mėsą ir morkas sumalkite. Svogūną smulkiai sukapokite ir apkepkite keptuvėje su aliejumi ir sumaišykite su mėsa. Formuokite kaip cepelinus, po to suplokite ir keptuvėje lengvai apkepkite, kad gražiai paruduotų. Orkaitę įkaitinkite iki 180 laipsnių sudėkite ant kepimo popieriaus blynus, lengvai pridenkite folija ir kepkite 10 minučių. Nuimkite folija ir dar 10 minučių pakepkite.
Tokių purių, neriebių ir skanių, dar nesu valgiusi.
Ačiū Rima už patarimą kepti žemaičių blynus orkaitėje. Nuo šiol visada taip ir darysiu:)

2014 m. kovo 22 d., šeštadienis

Silkė su kariu

Nusipirkau silkės nei šiokios nei tokios. Nei skani nei neskani. Natūrallios nesinori valgyti, nes jaučiu, kad trūks to silkiško skonio. Atsiklausiau šeimos kokios jie norėtų silkutės paragauti. Išgirdau, kad jau actinių, citrusinių atsivalgė, nori kažkokios egzotikos. Na ir ką , egzotika tai egzotika. Pasiūliau silkę su kariu. Kadangi patiekalai su kariu mūsų šeimoje gan aukštai kotiruojasi, tai gamindama silkę "kariškai" nelabai ir rizikavau.

4 porcijos

1 silkės file
1 arb.š. turmeric (ciberžolė)
1/4 arb.š. cinamono
1/4 arb.š. kumino
1/4 arb.š. maltų čili pipirų
1/4 šviežio čili pipiro
2 gvazdikėliai
1 raugintas agurkas ( gali būti ir marinuotas, svarbu rūgštokas)
1/2 laimo sulčių
150 g natūralaus jogurto
1 valg.š. neriebaus majonezo

Silkę išdorokite, supjaustykite norimo dydžio juostelėmis. Agurką smulkiai sukapokite.
Prieskonius kartu su smulkiai sukapotu čili pipiru pakepinkite sausoje keptuvėje, kad aromatai įsigertų vienas į kitą ir sustiprėtų. Suberkite į majonezo, laimo sulčių ir jogurto mišinį, sudėkite silkę, agurką ir išmaišykite. Palikite mažiausiai 6 valandoms skoniams įsigerti.
Skani ir tikrai įdomi silkė. Labai maloniai jautėsi agurko traškesys ir čili aštrumas. Vyras buvo sužavėtas skoniu, o kadangi aš mėgstu jausti tikrą silkės skonį, tai šiek tiek nusivyliau.


2014 m. kovo 17 d., pirmadienis

Cukinijų spaghetti su kepintais pomidorais

Dar penktadienį džiaugėmės gražiausiu ir šilčiausiu pavasariu, kai šeštadienį staiga pasibaigė katino dienos ir vėjas, lietus, sniegas pradėjo siautėti už lango. O sekmadienį? Matėte kas darėsi? Tai sninga didžiausiais sniego kukuliais, tai saulė šviečia, tai užtemsta kaip naktį ir taip kokius 15 kartų per dieną. Gerai, kad galėjau sau leisti tinginiauti, nes tos oro permainos nedarė teigiamos įtakos nei kūnui nei sielai. TV rodė sukčius (kaip sakė Freken Bok iš Karlsono su Mažyliu), knygos nesiskaitė, nes tai užtemdavo, tai nušvisdavo, gerai, kad atėjo kaimynė ir mielai pliurpdamos keletą valandų gėrėme arbatą.  Ir kaip dažniausiai man dėl per ilgo arbatos gėrimo ar pliurpimo pasidaro gaila laiko, nes galėjau tuo metu nuveikti ir tą ir aną, tai šį kartą buvau be galo laiminga, švaistydama savo branginamas minutes bobiškiems pliurpesiams:). Nežinau, kiek išgėrėme arbatos, kiek temų apšnekėjome: nuo oro iki pedikiūro, nuo darbinių problemų iki meilės peripetijų, nuo sporto ir svorio metimo su sveiku gyvenimo būdu iki kaip norėčiau gurkšnio šalto putojančio tikro šampano ir kaip tingiu tingėti:)
Tad įkvėpta sveikos gyvensenos, artėjančio "maudymukų" sezono, greito maisto ir begėdiškai greitai artėjančio meilės meto bundant pavasariui ir t.t. pasiūliau cukinijų spaghetti su kepintais pomidorais.

4 porcijos

2 jaunos cukinijos
16 vyšninių pomidorų
2 skiltelės česnako
1/2 citrinos sulčių
3 valg.š. aliejaus
druska
juodieji malti pipirai
Cukinijas sutarkuoju Aguonėlės aparatu ( Dorados su cukinijomis en papillote ) Jūs galite naudoti bet kokį kitą aparatą, tarką ir t.t. Pomidorus supjaustykite puselėmis, česnaką smulkiai sukapokite. Cukinijas palaistykite citrinos sultimis, pabarstykite druska ir pipirais. Palikite keliolika minučių marinuotis. Per tą laiką keptuvėje apkepkite pomidorus, česnakus. Sudėkite cukinijų spaghetti ir iš lėto maišydami kepkite ant itin karštos ugnies keletą minučių, kad cukinijos išliktų traškios.
Skanumas nerealus:) Labai moteriškai lengvas:)

2014 m. kovo 11 d., antradienis

Plovas kvepiantis Indija

Iš tiesų esu pasaulio skonių ragautoja. Turiu mylimiausias šalis, kurių patiekalai siautėja mano virtuvėje. Ragaujamus ir giriamus patiekalus tose šalyse su pažadu būtinai pasigaminti namie, tačiau retai prisiruošiant realybėje. Kodėl? Dėl prieskonių trūkumo, dėl šeimos narių netoleravimo vieno ar kito skonio ar kvapo. Yra tam tikrų šalių virtuvių, kurių visiškai nepažįstu ir nedrąsu net pradėti gaminti. O kartais tiesiog nežinau, kurios šalies virtuvei galima priskirti patiekalą, tai priskiriu jį savo fantazijai. O gal visai ir neblogai turėti savo fantazijos šalies patiekalus? ...oho, kaip aš čia į lankas nuklydau:).
Po tokios ilgos įžangos noriu prisipažinti, kad nesu Indijos virtuvės fanė, kaip kad ispaniškos, prancūziškos ar thai. Nors, būdama indiškuose restoranuose ar ragaudama draugų pagamintuose a la indiškuose vakarėliuose, visada lieku sužavėta. O dabar, pradėjus Nidai ciklą apie Indiją Žuvies karis – Pietų Indijos pasididžiavimas, nebeturėjau jėgų atsispirti. Ir pagaminau, gal ne visai indišką patiekalą, bet, kad kvepiantis visa Indija, tai buvo tikrai.

8-10 porcijų

300 g vištienos šlaunelių mėsos be odos
300 g ryžių
2 morkos
3 česnako skiltelės
1/4 arb.š. ciberžolės
3 anyžiaus žiedynai
6 gvazdikėliai
1/4 arb.š. čili
1/4 arb.š kumino
1/4 arb.š kalendros sėklų
1 arb.š kardamono sėklų
1/2 cinamono lazdelės
druska
aliejus
vanduo
Vištieną supjaustykite nedideliais gabalėliais, morkas kubeliais, česnakus itin smulkiai. Troškintuve įkaitinkite aliejų, suberkite visus sausus prieskonius (kalendros ir kardamono sėklas prieš kepant sutraiškykite), kai pajusite stipriai sklindantį aromatą, suberkite vištos gabalėlius. Šiems apkepus, suberkite morkas, česnakus. Pamaišykite ir dar 5 minutes pakepkite. Suberkite nuplautus ryžius, užplikykite vandeniu ir įkaitintoje iki 180 laipsnių orkaitėje kepkite 30 minučių. Išjunkite karštį ir palikite dar 20 minučių trokšti.
Namai kvepėjo visą dieną ir vakarą Indija:)
Skonis pasakiškas! Ryžiai birūs, mėsytė sultinga! Ko daugiau ir benorėti?:)






2014 m. kovo 9 d., sekmadienis

Tuno tartaras su ananaso gabaliukais

Jaučiate, koks pavasaris už durų?! Šiandien vaikščiojome Kaziuko turguje ir džiaugėmės bešildančia saulute, linksmai nusiteikusiais prekeiviais ir pirkėjais. Prisidegustavome sočiai sočiai, kad pietų net rimtai nebesinorėjo, išsivaizduokite: duonų gal 10 rūšių, alų gurkšnių panašiai, žuvies rūkytos, mėsos, lašinių, garstyčių, džemų, agurkėlių, net austrių buvo maxi dydžio, kas mane nemaloniai nustebino. Kodėl mane nemaloniai nustebino austrės? Kurias tieka austres.lt? todėl, kad jie siūlo visai nesuprasdami ką siūlo, gal čia dėl to, kad Kaziukas ir jomis prekiauja bele kas? Pamačiusi austres milžiniško dydžio iš karto pribėgau pasiteirauti ar neturi normalaus 3-4 dydžio austrių ( tokio dydžio pačios populiariausios Prancūzijoje, maloniai vienu kąsniu nurijamos ir gaivios). Gavau atsakymą, kad tokių jie neimportuoja, nes žmonėms reikia "mėsos"!!! Nusivyliau. Bet vis neprarasdama vilties užklausiau iš kur veža, paaiškino, kad iš Bretanės. Bet ten supranta kas ir kaip, o gal aš nesuprantu kodėl tik milžiniškas turime valgyti? Paklaususi ar galima užsisakyti norimo dydžio, rūšies, gavau atsakymą, kad kokias tik norėsiu tokias ir gausiu. Žodžiu, su maža viltimi ir tikėjimu, kad viskas bus gerai su šitais tiekėjais, nuėjau toliau degustuoti.
Po tokios įvairiapusės degustacinės patirties ir  sveikatingumo pažiūriu absoliučiai blogai prisiragavę, o tuo pačiu smagiai praleidę laiką:) Labiausiai susižavėjau nesmulkitų žolelių arbata iš "Gamtos namai", "Dvareliškių" alumi, Nemėžio totorių bendruomenės pagamintais koldūnais ir raugintais agurkėliais, Lazdijų krašto duona ir "Gardutės" medaus garstyčiomis ir t.t. ir t.t.
Ramiai prisidegustavę, sočiai prisivaikščioję  grįžome namo, tesinorėjo lengvai gaivios užkandėlės.

3-4 procijos

200g šviežio tuno file
50 g ananaso
30 g saldaus svogūno
1/3 arb.š. maltų juodųjų pipirų
1 arb.š. sojos padažo
1 valg.š. riešutų aliejaus
Sukapokite tuną, smulkiai svogūną, rupiau ananasą. Sumaišykite su aliejumi, pipirais, soja, aliejumi. Palikite mažiausiai 15 minučių marinuotis.
Labai įdomaus skonio. Salsvoko, su juntama sojos gaidele ir juodųjų pipirų pikantiškumu.

2014 m. kovo 7 d., penktadienis

Pica iš spintelės

Kai grįžtate iš kelionių, ką randate šaldytuve? Chichichi...tuščią ir tik su negendančiais produktais:) Spintelėse irgi tik kruopos, makaronai ar konservai.  Tada supranti, kad fantazija virtuvėje yra labai svarbus dalykas. Tiesa, dar yra šaldiklis, kuris saugo didesnes galimybes:)
Taigi, grįžę po atostogų aptikome šaldiklyje besivoliojantį kažkada gamintos picos tešlos gabalėlį, šaldytuve dar visokių užsilikusių mažų gėrybių: "šlapiankės", marinuotų seliavų Marinuotos ir sūdytos seliavos, 2 marinuotus agurkus, pomidorų pastos, sūrio.
Taigi, kaip tikri neapoliečiai gaminome picą iš to, ką turime po ranka.

Picos padui naudojau:

1 kg kietagrūdžių miltų
20 g šviežių mielių
1/2 l šilto vandens (apie 35 laipsnių)
15 g druskos


4 seliavų file
100 ml pomidorų tyrės
1 marinuotas agurkas
3 riekelės "šlapiankės"
50 g sūrio "Džiugas" drožlių (geriau būtų mocarela, bet neturėjau)
1/4 paprikos
sūdytų kaparėlių
džiovintas raudonėlis

Picos pagrindą gaminau pagal Italijos meistrų rekomendacijas.
Vandenyje ištirpinkite mieles. Miltus išsijokite, padarykite duobutę ir pilkite lėta srovele vandenį, o kita ranka maišykite. Supilkite visą vandenį į miltus ir išminkykite. Suformuokite vienodo dydžio rutuliukus ir palikite 5 valandoms pakilti. Tada rankomis formuokite apvalų picos pagrindą (man jis nesigavo labai apvalus). Apliekite pomidorų tyre. Išdėliokite likusius visus ingredientus (smulkintą papriką, žiedais supjaustytą agurką, juostelėmis "šlapiankę", kaparėlius, raudonėlį), išskyrus sūrį, kepti į  orkaitę, įkaitintą iki 220 laipsnių temperatūros 15-20 minučių. Kai pamatysite, kad picos kraštai pradeda rusti, o ir žuvytė atrodys iškepusi, apiberkite sūriu ir kepkite, kol šis išsilydys.
Visai skani gavosi picikė:)



2014 m. kovo 3 d., pirmadienis

Silkė su petražolių šaknimi, salierais ir citrina


Visų pirma noriu pasidžiaugti pavasariniais DEBESIMIS Debesys kur visko tiek daug nerialiai skanaus, kad pačiai skaitant seilė tįsta:)
Tai toks nerealiai skanus silkinis patiekaliukas. Kurį šiek tiek nusižiūrėjau nuo Aušros SILKĖ SU PASTARNOKAIS, OBUOLIAIS IR KRIENAIS , bet aš nebūčiau aš. Na nemoku gaminti milimetras į milimetrą, gramas į gramą. Man visada norisi įterpti ir savo trigrašį. Kartais jis būna pavykęs, kartais visai ne į temą, tačiau šį kartą tiesiog mėgaujuosi (kaifuoju) nuo skonio platumų....čia aš taip mandrai išsireiškiau, nes nesugalvojau kaip galėčiau geriau apibūdinti šį silkės variantą. Nerealiai vykęs, skanus ir ne man vienai.

1 silkė su galva
1 petražolės šaknis
1 didelis svogūnas
1 saliero stiebas
1 arb.š. raudonųjų pipiriukų (nežinau, kaip juos pavadinti)
1/3 arb.š. cinamono
2 valg.š. medaus
2 lauro lapai
6 kvepiantys pipirai
300ml vandens
2 citrinų sultys
1/2 citrinos
Silkę iškaulėkite. Supjaustykite norimo dydžio juostelėmis.
Svogūną supjaustykite pusžiedžiais. Salierą juostelėmis. Petražolės šaknį sutarkuokite burokine tarka. 1/2 citrinos juostelias ketvirčiais.
Užvirkite vandenį, sudėkite medų, supilkite citrinos sultis, pipiriukus, bei lauro lapus ir užpilkite ant sutarkuotos petražolės šaknies, salierų su svogūnais. Atvėsinkite, bei užpilkite ant silkės. Padėkite šaltai mažiausiai parai, marinuotis.
UfUf kaip skanu:)



2014 m. kovo 2 d., sekmadienis

Trijų rūšių žuvis su krienų bulvių koše

Jaučiu didžiuli malonumą gamindama sekmadienio pietus. Kai niekur neskubu, kai eksperimentams turiu laiko į valias, kai iš spintelės ištraukiu šventinius indus, paserviruoju stalą ir ilgai mėgaudamiesi nesiskirstome nuo jo ragaudami, diskutuodami ar pavyko, kuris iš jų yra "šedevras".
Kadangi grįžome iš Austrijos, kur žuvis didžiulis deficitas, o tai ir visiškai nenuostabu, nes nei jūros kokios pas juos ten rasi, nei šilumos, tik kalnai su besiganančiomis karvutėmis vasarą, o žiemos metu bečiuožiančiais ar besivoliojančiais slidininkais ar snowbordininkais. 
Grįžau išsiilgusi žuvies. Nulėkiau į Rimi, nusipirkau trijų skirtingų žuvų file, dėl degustacijos. Dažniausiai nusiperku vienos rūšies, po to kitos, o po dar kažkiek daug laiko dar kažkokios, tada jau nebeprisimenu nei koks tos ar anos skonis buvo. Todėl, nusprendžiau pagaminti skirtingas žuvis tame pačiame stiliuke.

3 porcijos

1 file nilinio ešerio
1 file paltuso
1 file plekšnės

Padažui:

1 cm imbiero šaknies
2 skiltelės česnako
8 kaparėliai su druska
1/2 šaloto
malti juodi pipirai
vos vos muskatinio riešuto
lauro lapas
20 g sviesto
2 valg.š. aliejaus
50 ml balto sauso vyno

Bulvių košei:
6 bulvės
1 stiklinė pieno
10 cm krieno šaknies
druska
 Bulves nuskuskite ir su druska išvirkite, krieno šaknį sutarkuokite smulkia tarka. Tik nupylę vandenį iš karto berkite krieną ir trinkite kartu su bulvėmis. Įpilkite užvirusį pieną į sutrintas bulves ir dar kartą gerai sutrinkite, kad neliktų gumulėlių. Palikite šiltai stovėti, kol tieksite į lėkštes.
Orkaitę įkaitinkite iki 160 laipsnių. Imbierą smulkiai sutarkuokite, šalotą supjaustykite pusžiedžiais, česnaką sukapokite. Įdėkite į kepimo indą kartu su sviestu ir aliejumi, likusiais prieskoniais. Pašaukite į orkaitę kepti, kol sviestas išsilydys, o šalotas pradės rusti. Supilkite vyną, vos šis užvirs, sumažinkite kaitrą iki 120 laipsnių, sudėkite žuvį, uždenkite folija ir grąžinkite į orkaitę kepti 10 minučių.
Žuvies gabalėlius dėkite ant ant bulvių košės ir palaistykite padažu, kurį prieš tai būtinai perkoškite per sietelį.
Apie žuvis:
Nilinis ešerys (per viduri), ką aš galiu pasakyti apie jį. Tai mažiausiai skonio turinti žuvis, balta, stangri, nori pleišėti. Padažas jai būtinas kaip oras, o dar geriausiai, jeigu būtų su žuvies padažu, Thai tipo, tiktų karis.
Plekšnė (arčiausiai jūsų): minkšta kaip pūkas, tirpstanti burnoje, lengvai pjaustosi, neirsta, bet nėra labai stangri, švelnaus skonio, balta žuvis. Jeigu uždėsite stipresnio skonio padažo, užgesinsite žuvies švelniai juntamą aromatą. Arba jau tada mojuokite kirviais ir darykite kontrastinį padažą, kad su ilgesiu lauktumėte kąsnyje skonio švelnumo ir minkštumo:)
Paltusas (lėkštės viršuje): stangri, balta, švelnaus aromato žuvis. Ji puikiai tiktų su sviestu ar citrina arba pomidorais.
Kuri man labiausiai patiko, nežinau. Visos skanios savaip. Gal iš visų trijų nilinio ešerio file sublizgėjo mažiausiai. Tačiau pridedant rytietiškų padažų, jis gali puikiausiai atsiskleisti. Na, o plekšnė su paltusu labiau panašios viena į kitą, jos puikiai tinka europietiškoje virtuvėje.