Interneto puslapio peržiūrų skaičius

2014 m. vasario 10 d., pirmadienis

Tuno užkandėlė per 3 minutes

Tunas brangi žuvis. Todėl ypatingai svarbu, kad ji būtų šviežia. Ir dar ypatingiau ruošiant vienokį ar kitokį patiekalą jo nesugadinti. Nes perkeptas Tunas tampa sausas, sprangus, įgauna specifinį poskonį ir reikalauja padažo, kuris uždangstytų visus trūkumus.
Tunas man skaniausias žalias. Būdama gerame japoniško maisto restorane visada renkuosi tuno sašimi, moderniame su itališka gaida restorane užsisakau tuno tartarą. Kurį kartas nuo karto pasigaminu ir namie Tuno fiesta ar Tartare di tonno (Tuno tartaras). O solidžiame kepsnių restorane užsisakau tuno steiką, kurį patiekia iš šonų apkepusį, o viduje tik šiltą. Jeigu tai būtų jautienos steikas, sakytum su krauju. Tačiau pats pačiausias tuno kepsnys gaunasi iš šoninės Tuno šoninės kepsnys, kai kepdami riebalai sudrėkina mėsą, sultys tiesiog teka, o aromatas dieviškas.
Tačiau mes gyvename Lietuvoje, žuvis, ir dar kokybiška, yra tiesiog retenybė. Tad užmačius parduotuvėje gražios spalvos tuną neatsispyriau pagundai išbandyti.

3 porcijos

300 g tuno file
2 valg.š. sezamo sėklų
sezamų aliejus
žuvies padažas
kalendros
1valg.š. aliejaus kepimui
Supjaustykite tuno file nedideliais gabalėliais. Apvoliokite sezamo sėklomis. Įkaitintoje keptuvėje su aliejumi sudėkite žuvies gabalėlius. Kai padėjote paskutinį gabalėlį, pirmą jau verskite ant kito šono ir taip 3 kartus, kad apkeptų iš visų pusių, bet vidinė dalis liktų žalia.
Dėkite į lėkštę, pašlakstykite sezamo aliejumi ir žuvies padažu, apiberkite smulkinta kalendra.
Vyrui pritrūko pikantiškumo, tai pasipjaustė smulkiai čili pipiro.
Man tai geriausia užkandėlė, kai norisi kažko tokio!

2014 m. vasario 8 d., šeštadienis

Sūdytos menkės rutuliukai

Iš tiesų šis patieklas labai ispaniškas ir turi skambėti "Albondigas de bacalao con pimienta". Mat tas žodžių derinys taip gražiai skamba, kad vien dėl jo gaminčiau ir gaminčiau šį užkandį. Žinoma ne tik todėl, bet ir dėl to, kad labai mėgstu sūdytą-vytintą menkę. Kiekvieną kartą būdama Ispanijoje nusiperku tą menkę, pasidedu į šaldytuvo nulinę zoną, ir kai tik užsimanau, visada pašonėje turiu gardžią žuvį. Žinoma, šiek tiek kantrybės vis tiek reikia. Žuvį reikia mirkyti šaltame vandenyje 48 val., ir tik tada galima mėgaustis tuo nuostabiu skoniu Bacalao ispanišku stiliumi arba sveikiau Ispaniška Bacalao garuose.
Tikriausiai ne kartą gyriausi apie savo meilę ispaniškai maisto kultūrai. Kažkada atrodė, kad jie valgo tik paelijas ir gaspačio, tortiliją ir tapus. Bet vykdama į šią šalį kiekvieną kartą atrandu vis naujų ir naujų kulinarinių stebuklų. Ilgiausią laiką buvau įsitikinusi, kad ispaniškos užkandėlės yra tik tapai, bet po kelionės į San Sebastianą atradau fantastiškus pintxos (beje, tokios užkadinės yra ir Barselonoje, dvi tai tikrai) Ispaniškas Tapų vakarėlis, tai tie užkandukai persmeigti dantų krapštuku. Tokia valgymo kultūra ypač populiari Baskų regione, San Sebastiane. Kai visas miestas ūžia nuo pintxterijų ir valgytojų, kai kiekviena turi savo favoritinį pinxtos, kai vakare beužkandžiaudamas ir begurkšnodamas vyną eini iš vienos į kitą, sutinki tas pačias kompanijas bei pradedi bendrauti, vėliau jau ir draugauti...tas šiltas    užburiantis maisto-bendravimo jausmas verčia sugrįžti atgal. Atrasti vis naujus skonius, pažintis, įspūdžius.
Visai aš čia nukrypau nuo esmės. Kaip bevadintume - tapais ar pintxais, ta ispaniška užkandžiavimo kultūra veržiasi ir mano namus. Vakar į svečius buvo atvažiavę mūsų draugai, kurie turi labai išlavintą maisto ir valgymo suvokimą. Labai jaučiau didelę atsakomybę, kad neprigaminčiau nesąmonių. Todėl užkandžiams pasiūliau įvairiausių užkandėlių tik iš žuvies ir daržovių.
Pasiūliau dviejų rūšių seliavą, nes ketvirtadienį labai gražių nusipirkau Tymo turguje Marinuotos ir sūdytos seliavos . Įvertinta kaip skanesnė buvo sūdytoji.

Pasiūliau orkaitėje keptų burokėlių carppaccio
Visa esmė padažiukas:
1 česnako skiltelė
6 valg.š. itin tyro alyvuogių aliejaus
1 valg.š balzaminio acto
1 valg.š. raudono vyno acto
smulkintos petražolės
druska
pipirai

Česnaką labai smulkiai sukapokite. Viską gerai išplakite bei pašlakstykite plonomis riekutėmis supjaustytus burokėlius.

Kaip karštą užkandį pasiūliau sūdytos menkės rutuliukus paprikų padaže.

300 g sūdytos išmirkytos menkės
1 svogūnas
1 kiaušinis
1 valg.š. kukurūzų krakmolo
3 valg.š. džiuvesėlių
smulkiai kapotos petražolės
1/2 čili pipiro
pipirai

1 raudona paprika
1 geltona paprika
1 žalia paprika
1/2 čili pipiro
druska
aliejus
1 valg.š. balzaminio acto
1/2 citrinos sulčių
paprikų sultys
Menkę pamerkite 48 valandoms į šaltą vandenį, kad ištrauktų druską iš žuvies. Sumalkite. Svogūną ir čili pipirą itin smulkiai sukapokite. Sumaišykite su kiaušiniu, krakmolu, džiūvėsėliais ir petražolėmis. Išminkykite ir padarę mažus rutuliukus kepkite iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje 15 minučių.

Paprikas suvyniokite į foliją ir kepkite 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje 40 minučių. Įdėkite į maišelį ir atvėsinkite. Nulupkite odelę, išimkite sėklas ir supjaustykite labai plonomis riekelėmis. Pašlakstykite citrina ir pabarstykite smulkiai kapotu čili pipiru, užpilkite nuo keptų paprikų susidariusiomis sultimis. Išmaišykite.
Prieš tiekiant į stalą - pašildykite paprikas, palaistykite aliejumi, balzaminiu actu, pabarstykite druska. Išmaišykite. Dėkite menkės rutuliukus ant paprikų.
Labai švelnaus skonio rutuliukai su spalvingomis paprikomis labai derėjo ne tik žiūrint į lėkštę, bet irvalgant:)





2014 m. vasario 6 d., ketvirtadienis

Dorados su cukinijomis en papillote

Ir toliau prisiekinėju savo meilę žuviai. Kadangi Lietuvoje doradą visada parduoda tik su galva ir visais kitais organais, tai tampa iššūkiu (kaip dabar madinga sakyti) pasigaminti file. Jeigu restorane pasiūlo dorados file, tai irgi dažniausiai ji būna iškepta kaip vienetas ir tik prie užsakovo akių išfiletuojama, arba atnešama išfiletuota, bet matosi, kad jau buvo pajutusi pečiaus kaitrą:). Kadangi mano brangiausi žmogeliukai mėgsta file, nes joje nebūna kaulų, o tai reiškia, kad nereikia medituoti lėkštėje, kruopščiai išrinkinėjant ašakas, nusprendžiau pasikankinti ir padaryti Dorados file.
O po švenčių užsimesti kilogramai visiškai nenori lengvai kristi, tai nusprendžiau, kad padariau dėl jų file, tai jau jie dėl manęs suvalgys ir dietiškai pagamintą žuvytę. Lygybės, kaip ne kaip turi būti:).
O kai cukinijai panaudojamas Aguonėlės aparatas Daržovių spaghetti su lašiša , tik girti ir belieka (ojoj...bijau prisikalbėti). Su tokiu stipriu nusiteikimu siūlau pas Nidą nusižiūrėtą kepimo būdą Lašiša su porais en papillote kepimo būdą.

4 porcijos

2 dorados
1 nedidelė cukinija
1 čili pipiras
1 laimo vaisius
10 juostelių per visą skersmenį imbiero šaknies
druska
sviestas
Išfiletuoju doradas. Cukiniją supjaustau su Aguonėlės aparatu. Įdedu po kelias riekeles laimo vaisiaus ir čili pipiro, po 2 riekeles imbiero. Apiberiu druska, uždedu po sviesto gabaliuką apie 5-7 g. ant kiekvienos žuvies. Supakuoju į kepimo maišelius ir pašaunu kepti 180 laipsnių temepratūroje 10minučių.
Patikėsite ar nepatikėsite, bet sukirtome viską!.. tik imbierą, laimą išstumdėme į kraštus:) Viskas labai sultinga, cukinijos lengvai ir švelniai traškios. Kepsime kepsime kepsime...o ir šiaip man en papillote visada gerai:)

2014 m. vasario 4 d., antradienis

Varškėtukai

Nesu aš varškės mėgėja, bet ir šiaip, pieno produktai mano racione pasirodo ypatingai retai. Tačiau kiti šeimos nariai pieną, varškę ir jos sūrelius, kefyrą, jogurtą laiko vienu geriausiu maistu. Todėl, atiduodama duoklę pieniškų produktų fanams karts nuo karto kepu/verdu  Varškės apkepas ar Kaimiški virtinukai arba Mamos naminiai varškėtukai ir t.t.
Tad neskubėdama, kad žmonės tikrai išsiilgtų varškėtukų-virtinukų kartą per mėnesį atsiduodu varškės patiekalų gamybai. Kadangi fantazijos šiuose patiekaluose ne per daugiausia, tai karts nuo karto vis kartojuosi.

2-3 porcijos

200g varškės
1 kiaušinis
8 šaukštai miltų
druska
cukrus

Galima juos labai grąžiai susukti per tartą, tačiau skubant vakare po darbo galima tiesiog supjaustyti.  Varškę sutrinkite su cukrumi, druska, cukrumi. Suberkite miltus po truputi, jeigu matysite, kad per daug kieta darosi tešla, nedėkite recepte nurodyto kiekio, o jeigu bus per minšta ir nesinorės kočiotis įberkite dar miltų. Užvirkite valdenį, suberkite verškėtukus-virtinukus ir virkite kol šie iškils į paviršių, apie 7-10minučių.




2014 m. vasario 2 d., sekmadienis

Naminės dešrelės su suktomis bulvėmis

Kažkada, kaip aš mėgstu juokauti, prieš tūkstantį metų, gaminome namines dešreles. Jų reikia prisigaminti ne vienam kartui, nes tiesiog neapsimoka traukti visų "kombainų" iš spintelių, malti, plauti, kapoti ir t.t. Prisigamini, užšaldai. Ir tai yra patogu, nes grįžus iš darbo, ar palikus šeimą vienus namie, jaučiuosi rami, nes tvirtai žinau, kad į verdantį vandenį dešrelę jie įsimes. Žinoma, jeigu netingės atsidaryti šaldiklio dureles:) Juokauju, juokauju...žinoma, kai pilvas gurgia, visos durelės pačios atsidaro.
Taigi, kartą per 10 metų aš gaminu dešreles. Dažniausiai pasikviečiame jų sudorojimui draugų, o kas lieka užšaldome greitam naudojimui.
Ir dar pasigirsiu, nusipirkau tokį aparatą, kuris iš daržovių spagečius daro. Nerealus daiktas. Labai skubėjau išbandyti, nes tai pavydu buvo matyti kaip Aguonėlė raito visokias grožybes Daržovių spaghetti su lašiša :)

Daug porcijų

1,5 kg jautienos sprandinės
0,5 kg kalakutienos šlaunelių mėsos
0,5 kg veršienos
3 skiltelės česnako
druska
grūsti juodieji, kvapnieji pipirai
5 m žarnos

bulvės
svogūnas
Mėsą sumalkite stambiausiomis skylutėmis mėsmalės diskeliu. Česnaką smulkiai sukapokite. Viską išmaišykite, pagardinkite druska, pipirais. Palikite keletai valandų pailsėti, skoniams susigerti. Žarnas išplaukite ir sukimškite norimo ilgio ir dydžio dešrelėmis.
Kepkite orkaitėje, įkaitintoje iki 180 laipsnių 30 minučių uždengus folija ir 10 - nudengus.
Labai jau norėjau išbandyti, dabar jau Aguonėlės vardą turintį aparačiuką. Tai šį kartą kepėme dešreles su suktais bulviniais ir svogūno "spagečiais".
Labai skanu. Labai sotu. Labai pasiilgta:)


Dorados ir krevečių seviče (seviche)

Pagaliau grįžau. Nors ir neilgam, bet prie savo puodų ir virtuvės. Tas jausmas tikrai labai malonus, kai po viešbučių, svetimo maisto kūnas sustingsta, ištinsta, nebejuntu skonio ir tiesiog priiminėju maistą. Atrodytų vienas malonumas, kai man atneša arba pati pasirenku nuo švediško stalo įvairiausių patiekalų, pasiūlo kavos ir net įpila į puodelį, kai kiekvieną patiekalą dedu vis į skirtingą lėkštę ir nesuku galvos, kad reikės ją kažkaip išplauti. Ar restorane išdidžiai vedžioju pirštu po meniu ir mąstau: ko šiandien aš norėčiau? Tada pradedu blaškytis: gal žuvies? Gal mėsos? O ar keptos? O gal iš viso pastos ar rissoto? Pažiūrėk pažiūrėk, labai apetitingai salotos atrodo? Patikėkėkit, penktoje dienoje tai jau atrodo ne malonumas, o pats tikriausias košmaras. Galiausiai išsirenku visiškai ne tą patieką kurio norėjau, nes paskutiniu momentu kažkokia kvailiausia mintis užvaldė mano pasirinkimą, ar tą išsvajotąjį paruošė visiškai kitaip, nei mano vaizduotė buvo nupiešusi.
Ir kai grįžtu namo į savo virtuvę, į savo šaldytuvą, parduotuvę, suprantu, kad pats skaniausias maistas yra tas, kurį pagaminu pati, kurį valgau kartu su šeima prie vieno stalo. Tai tos akimirkos, kurios atperka net kartais ir nelabai pavykusį "šedevrą".
Visiškai nepaslaptis, kad aš dievinu termiškai neapdorotą žuvį, mėsą. Kad carpaccio, tartar ar seviche dažnai karaliauja ant mūsų stalo. Net nuvykusi į svetimus kraštus neatsispiriu gerame restorane suragauti taip paruoštą žuvį ar mėsą. Gerame? Todėl, kad prastoje užkandinėje yra baisu valgyti žalią mėsą ar žuvį, nes nuo salotų lapų tenka lakstyti pas "nykštukus"gerokai dažniau nei įprastai:).
Tačiau aš ne apie tai. Šį kartą restorane, kuris fantastiškai ruošia žuvies patiekalus, užsisakiau seviche. Žinau, kaip ji turi būti paruošta, ko tikėtis, ir dar žinau, kad ją sugadinti reikia stipriai pasistengti. Bet gavau permirkusią, neturinčią pikantiško čili pipiro skonio, net laimo kvapas vos juntamas tebuvo. Savo galvoje pasipiktinusi pagalvojau, kad labai gaila vėjui išmestų pinigų, nes už tokią kainą žmonės turėtų labiau pasistengti, o ne iškišinėti bet ką:)
Grįžusi namo, savo šeimai ir draugams pasiūliau Pietų Amerikoje užgimusios ir švelniai aštrios seviche:

4-6 porcijos

1 Dorados file
10 šviežių krevečių
1 čili pipiras
1 raudonasis svogūnas
3 laimo vaisiai
2 citrinos
sauja šviežios kalendros
druska
balti grūsti pipirai
šlakelis alyvuogių aliejaus
Doradą išfiletuokite, nuimkite odą. Krevetes išdorokite ir suberkite į užvirusį vandenį (nebeverdantį), palaikykite 2-3 minutes. Atvėsinkite. Doradą supjaustykite mažais gabalėliais, krevetes, priklausomai nuo dydžio, padalinkite į 2-3 dalis. Svogūną supjaustykites juostelėmis, čili riekelėmis, kalendrą smulkiai sukapokite. Išspauskite laimo ir citrinos sultis. Sumaišykite sultis, kalendrą, čili, grūstus pipirus, druską, aliejų. Sudėkite žuvį su krevetėmis, bei palikite valandai marinuotis.
Nerealiai skanu:)