Interneto puslapio peržiūrų skaičius

2014 m. gruodžio 10 d., trečiadienis

Plovas su triušiena

Plovas mūsų namuose yra labai didelėje pagarboje. Gaminame su aviena, vištiena, tiesiog su daržovėmis, saldų ir t.t. Tačiau su triušiena yra ypatingai vertinimas. O pagaminamas dar paprasčiau, nei visi kiti plovai. Tai irgi suteikia, man kaip virėjėlei, privalumų. Darbo mažai, o rezultatas garantuotas:).
Pirminė idėja gaminti triušienos plovą užgimė Ispanijoje, kai automobiliu buvome nuvykę į šalies gilumą. O ten jūros gėrybių, šviežios žuvies su žiburiu nerasi. Gamina jie paelijas su kraujine dešra, šonine ar šonkauliais, sraigėmis, pupomis, avinžirniais ir kiek tik neša jų fantazija. Tačiau vienas populiariausių ryžių patiekalų yra su triušiena ir sraigėmis. Kai būsite Ispanijoje ir pamatysite Meniu parašyta "Arroz caldoso de conejo y caracoles" užsisakykite be jokių dvejonių, net jeigu ir nemėgstate sraigių, jas galėsite išstumdyti į kraštus, nes skonis nepakartojamas.

8-10 porcijų

1/2 triušio
1 didelis poras
600 g apvaliagrūdžių ryžių
1 1/2 st. balto sauso vyno
1 1/2 st. vandens
raudonėlis
druska
malti juodi pipirai
Triušį supjaustykite mažais gabalėliais. Jeigu nebijote šiek tiek padirbėti valgydami,  galite gaminti su visais kauliukais, o jeigu netingite - nuimkite mėsą nuo kaulų. Supjaustykite gabalėliais. Apkepkite su su druska, pipirais ir raudonėliais. Kai triušiena gražiai paruduos, išimkite iš keptuvės. Suberkite pusžiedžiais supjaustytą porą, apkepkite. Suberkite į troškintuvą kartu su triušiena.
Ryžius nuplaukite, nusausinkite ir šiek tiek apkepkite keptuvėje, maišydami, kol ryžiai atrodys kaip paskaidrėję. Suberkite ant triušienos su porais. Užliekite vynu su vandeniu. Uždengę 180 laipsnių orkaitėje kepkite apie 0,45-1val.
Labai skanu ir paprasta:)



2014 m. gruodžio 6 d., šeštadienis

Seliava užkandžiams

Kuri jums skaniausia lietuviška žuvis? Nesvarbu, ar tai ežerų ar jūros? Parašykite, man labai įdomu.
Pavyzdžiui mano kaimynei, tobuliausia lietuviška žuvis yra karpis. Ir jai visiškai nesvarbu, kad jis auginamas tvenkiniuose, šeriamas bet kuo (ale "kombikormu", kaip lietuviškai gramatiškai nežinau). Beje, ji karpį paruošia tobulai. Net pasižadėjau kartu su ja kartu iškepti jį, nes jau labai man smalsu, kaip gi karpis nebetenka savo dumblino kvapo ir išlieka toks sultingas ir tobulas:).
Kita mano draugė dėl ešeriukų net žvejoti pati eina, kad galėtų juos kepti ant laužo su sviestu. Kai paragavau, tai supratau jos "pamišimo" priežastis.
Buvusiai "Katino dienos" žuvies krautuvėlės savininkei menkė atrodė tobuliausia žuvis.
O dar vienai draugei rūkytas šamas iš Tarandės rūkyklos atrodo pats skaniausias.
Tikriausiai kiekvienas pagalvojęs, kokią žuvį norėtų dažniausiai matyti ant savo stalo, galėtų ją įvardinti kaip savo mėgiamiausią. Aš kalbu tik apie lietuvišką. Nes pasaulio jūrinės žuvys man jau kita kategorija, kuri vėl turi savo lentynas.
O man kuri žuvis skaniausia. Žinoma, silkė Silkės sūdymas! Bet silkė yra silkė, ji vis tiek dažniausiai valgoma kaip užkandis. Net ir kepta, ji vis tiek būna ne pagrindiniu patiekalu ant stalo. Aš jai paskyriau visą skyrių:). Tačiau šį kartą apie lietuviškuose vandenyse gyvenančias žuvis.
Toliau galvoju apie lietuviškas žuvis. Man tikrai labai skanu ešeriukai Troškinti ešeriukai , Ešeriai druskoje su rūkytų daržovių garnyru. Jeigu karosai, tai būtinai jie skaniausi tik traškūs Traškieji Karosiukai. Kepiau ir vėgėlę Vėgėlė "slow cooking" metodu ir menkę Garinta menkė su ančiuviais ar sterką Sterkas su citrinomisLaksa su sterko ir žiedinio kopūsto gabaliukais . Tačiau vis tiek negalėčiau pasakyti, kad tai mano favoritinės žuvys.
Na, o apie plekšnę Kepta plekšnė galiu tik svaigti iš malonumo, nors valgau ypatingai retai ir dažniausiai tai darau kavinėse ir restoranuose, nes ji dažniausiai parduodama su oda ir visais organais arba labai mažytė arba labai retai kada jos iš viso įmanoma gauti.
O Stinta? Kvepianti agurkais? Stinta ji irgi puikiausiai gali būti valgoma žalia, kepta, marinuota. Aš visada kantriai pridoroju jų kalną. O tada įvairiausiais būdais prigaminu, kad rodos valgome vis naują patiekalą.
Trečia vieta lieka seliavai, kuri gali drąsiai konkuruoti su silke, nes ją galima pagaminti kaip Seliavų rūkymas ar tiesiog kepti Seliava natūraliai kepta.
Labai norėčiau Syko paragauti, bet jo Lietuvoje dar nemačiau niekur pirkti, nors sako, kad ji sugaunama ir pas mus.
Taigi, mano mylimiausių lietuviškų žuvų trejetas:
1. Plekšnė
2. Stinta
3. Seliava

Manau, kad sykas tikrai "dėtų visiems į skūras" esu ragavusi Suomijoje ir pas "Šturmų švyturys" ir tai buvo tobula!
Pažinimui ribų nėra, bet šį kartą noriu dar kartą pasakyti, kad seliava, tai nerealiai skani žuvis, tokia be kaulų, padoraus dydžio, aromato ir tinkama kaip pagrindinis patiekas ir kaip užkandis:)

O šis patiekalas iš tiesų yra visiškai ne mano darytas, bet tik mano patiektas ir išdorotas. Mano pati mylimiausia puseserė pagamino pagal mano receptą Marinuotos ir sūdytos seliavos, o aš jas tiesiog nulupau, išdorojau, gausiai pašlaksčiau šviežiu aliejumi, raudonaisiai svogūnais ir krapais:)
Taip, sūdyta seliava labai tinka su bulvėmis, grietine ar tiesiog imi ir mėgaujiesi:)








2014 m. gruodžio 3 d., trečiadienis

Kepta marinuota žuvis

Labai daug kelionių ekspertų, žinovų ir šiaip paprastų keliautojų šalių pažinimą rekomenduoja pradėti nuo turgų. Ne tų šmutkinių, bet maisto, kuriuose pasimato ką žmonės valgo, augina, gamina. Italijoje ar Prancūzijoje turgūs lūžta nuo įvairiausių sūrių, kumpių, dešrų, daržovių, žuvų pasiūlos. Ispanijoje daržovės su vaisiais užpildo didžiąją dalį, mažesnę turgaus vietos dalį paliekant žuvims, kumpiams, bet būtinai yra užkandinės su nuostabiai šviežiais tapais. Svarbiausia, kad čia visur švaru, malonūs prekeiviai, visuomet pasiūlantys paragauti gabalėlį vieno ar kito gardumyno, o jeigu šiek tiek kalbi jų kalba, tai dar ir šnekos bus kaip seniems pažįstamiems.
Besilankant Rumunijos ar Bulgarijos turguose atrodo yra ir krūvos daržovių (svogūnų, paprikų, kukurūzų ir t.t.) ir lašinių, dešrų čia netrūksta. Tačiau švaros, malonaus bendravimo ir lengvumo nėra. Norisi greitai apžiūrėjus bėgti į šviesesnę gatvę. Ko negalima pasakyti apie Vengrijos ar Kroatijos turgus, kurie artėja link europietiškų, jaukių turgelių.
Kuo toliau į rytus, tuo labiau turgai kvepia. Prieskonių įvairovė, jų aromatai tiesiog užburia ir nebematai nei netvarkos, nei begalinio prekeivių įkyrumo. Mano galvoje susikūręs rytietiško turgaus vaizdas: vaisių, kepinių ir datulių saldumas, prieskonių pikantiškumo aromatas susimaišęs su iš žuvies prekyvietės pastato sklindančia smarve.
Tolimųjų rytų turgus gausus egzotiškiausiais vaisiais, nematytomis žuvimis, mažomis virtuvėlėmis su keisčiausiais patiekalais ir iki ausų išsišiepusiais pardavėjais. Arba plaukiojantys turgūs, nuo mažučių "Maximučių", siūlančių vos ne pilną prekybos centro asortimentą iki specializuotos vieno ar kito vaisiaus ar daržovės "bazės" laive. Pamiršau, dar prie tokių plaukiojančių turgų plaukioja ir laiveliai "Užkandinės", tiekiantys maistą tiek prekeiviams.
Man tie turgai tokie skirtingi, tokie turintys vieną ar kitą plonytį tik tam turgui būdingą niuansą. Kaip ir Lietuvos turgūs. Klaipėdoje didžiausia patalpa skirta žuviai, nesvarbu, kad parduoda tą patį per tą patį vienodomis kainomis, Kalvarijų turgus su pasmirdusia žuvies patalpa, tetulėmis, perparduodančiomis tuos pačius agurkus, pomidorus ar salotas su apelsinais, moteriškėmis, sutartinai iš bačkų traukiančiomis raugintus kopūstus ar didžiausiu mėsų pavilionais, ar "prabanga" eilėmis ir kainomis garsėjantis Tymo turgelis. Kauno turgai vėl su savitu stiliuku, kur mane žavi didžiulė pasiūla, ir jeigu turi "blatą" pas kokią prekeivę, žiūrėk dar nupirksi ir labai gražų kumpį:).
O labiausiai tai norėjau parašyti apie Rygos turgų. Jis toks milžiniškas!!! Vienas pavilijonas žuviai, kitas mėsai, o dar kur saldainiai, prieskoniai ir šiaip visokios šmutkės. Apšalome nuo jo dydžio:) Kadangi esu baisinė žuvėdė, tai įpuolusi į turgų pirmiausia nulėkiau į žuvies skyrių. Pasirinkimas kokį penketą kartų didesnis nei Klaipėdos, nors abu miestai prie tos pačios jūros. Nėgės rangėsi kaip gyvos gyvatės, šalia gulėjo paruošti konservai, dėžės ką tik sugautų kilkių ir šprotų, menkės, ešeriai, žiobriai, karosai, sterkai, lašišos, otai (šaldyti, bet įspūdingo dydžio), silkės, rūkytos žuvys ir jų dešros. Vaikščiojome ir aikčiojome:). Prisipirkome skrostų žuveliokų už 1,9 Eur/kg, net nežinau kokių, nes kai klausėme, kokia čia žuvis, taip ir nesupratome ar čia kilkė, ar šprotas ar iš viso kažkokia dar kita....

1 kg mažų žuvyčių
druska
džiuvėsėliai

2 raudonų svogūnų galvos
300 g vandens
100 g acto
3 valg.š. cukraus
1 valg.š. garstyčių grūdelių
krapai
kepiantys pipirai
lauro lapai
Žuvies file pabarstykite druska ir palikite valandai įsisūdyti. Po to apvoliokite džiūvėsėliuose ir apkepkite įkaitintame aliejuje iki švelniai paruduos.
Vandenį, actą, cukrų, pipirus, lauro lapus sumaišykite ir užvirkite. Pavirkite max 10 minučių. Atvėsinkite.
Žuvį sluoksniuokite su riekelėmis supjaustytais svogūnais, užpilkite atvėsintu marinatu ir palikite 1-2 valandoms marinuotis. Puikus skonis išlieka ir kitą dieną:)




2014 m. gruodžio 1 d., pirmadienis

Karibų jūros omaro uodega kepta su česnakais

Kai užėjau į "Šiaurės jūrą" prieš geras dvi savaites, parduotuvės savininkas su pasididžiavimu parodė šaldytas omarų uodegas. Nepigi kaina, bet ne tokia jau ir žiauri (100 Lt/kg), tačiau mane sulaikė tą kart nuo šio delikateso nusipirkimo. Nes be progos, mano įsitikinimu, tiesiog per prabangus malonumas valgyti omarus, o ką jau kalbėti apie jų uodegas.
Esu šiek tiek pamišusi dėl maisto, ypač gourmet dalykėlių. Mėgstu ragautu, derinti, eksperimentuoti. Tad tas dvi savaites savotiškai kankinausi, taip jau labai norėjosi paragauti šių kubietiškų omarų uodegų, bet vis neradau pateisinamos progos nors vieną nusipirkti. O švaistytis pinigais nesinorėjo, nes nusipirkus šviežios žuvies atrodo "griekas" pirkti šaldytą, net ir labai apetitingai   atrodančią omaro uodegą.
Tačiau, kai šį savaitgalį parodžiau omaro uodegas savo vyrui, jis drąsiai pasiūlė padaryti naujametinio meniu bandomąją degustaciją. Matyt ir pats labai jomis susigundė;)

2 porcijos

1 kubietiško omaro uodega (apie 500 g)
3 skiltelės česnako
2 valg. š. Ghee sviesto
Druska
Šviežios petražolės
Omaro uodegą lėtai atšildykite šaldytuve, nuplaukite šaltu vandeniu. Užvirkite vandenį su žiupsneliu druskos. Įdėkite atšilusią omaro uodegą ir virkite max 5 minutes. Išimkite iš puodo, perjaukite tvirtu peiliu. Omaro mėsa atrodys vos vos neišvirusi, dėl to visai nesijaudinkite.
Keptuvėje ištirpinkite ghee sviestą, apkepkite smulkintą česnaką. Šiam šiek tiek apkepus, išimkite į lėkštę. Sudėkite uodegos gabalus, šiek tiek prispauskite, kad tolygiau keptų. Kepkite 4 minutes, max 5. Likus minutei iki kepimo pabaigos suberkite smulkintas petražoles. Visai prieš pat pabaigą sugrąžinkite į keptuvę česnaką.
Omarą sudėkite į lėkštę, apliekite sviesto, česnako ir petražolių mišiniu.
Tas nuostabus saldumas, prakvipęs kepinto česnako ir petražolių aromatu.......ommmm:)

Pastaba:
Jeigu norisi rūgštelės, pašlakstykite laimo sultimis sviesto su prieskoniai mišinį.
Kitą kartą apvirtą omarą uodegą išimčiau iš kiauto, o po to kepčiau. Manau, kad kepimui užtektų ir poros minučių, bet nereikėtų lėkštėje darbuotis. Tarp kitko pasirodė, kad išėmus iš kiauto ir susmulkinus būtų puikus užpildas makaronams, salotoms ar ryžiams:)



2014 m. lapkričio 30 d., sekmadienis

Skandinaviška silkė lietuviškai

Šis savaitgalis - tai vienas iš tų savaitgalių, kai niekur neišvykstame. O tyliai ramiai sau tūnome namuose,  degustuodami pasigamintus patiekalus, žiūrėdami televizorių, skaitydami knygas ir šiaip atlikdami įvairiausius namų darbus. Ir kas man patinka tokiais savaitgaliais? O tai, kad ramiai atsikeliame, papusryčiaujame ir važiuojame į turgelį apsipirkti savaitei. Dažniausiai važiuojame galvodami, kad tik greitai greitai apsipirksime ir grįšime namo sau ramiai tinginiauti. Bet dar nė karto taip neįvyko. Pavydžiui, vakar nuvykę į turgelį neradome nei normalios žuvies, nei mėsos. Teko pasitenkinti raugintais kopūstais, duona ir višta. Grįždami namo nusprendėme aplankyti "Šiaurės jūra" parduotuvę, nes mano vyras joje dar nėra buvęs, o man labai norėjosi jam parodyti, kad kokia ji nereali.
Vos įėjus mus pasitiko gerai nusiteikusios pardavėjos, šeimininkas iš karto paklausė, ką šiandien degustuosime? Žinoma silkę!
Pasiūlė trijų rūšių paruoštos silkės užkandėlių. Viena buvo mums įprasta su svogūnėliais ir bulvėmis, kita su kiaušiniu, o ta trečia mane tiesiog sužavėjo. Nusprendžiau, kad būtinai turiu išbandyti namuose. Smegenims liepusi įsiminti visus tos silkės skonius, apsipirkę svarbiausių ingredientų (SILKĖS), parlėkėme namo gaminti pietus.

2 silkės file
2 morkos
1 burokėlis (naudojau pailgą)
1/2 citrinos sulčių
1valg.š. grietinės
druska
juodi malti pipirai
Morkas suvyniokite į foliją ir iškepkite iki 180 laipsnių temperatūros įkaitintoje orkaitėje. Burokėlį supjaustykite labai plonomis riekelėmis, pabarstykite druska, pašlakstykite aliejumi. Išdėliokite ant kepimo popieriaus. Burokėlių riekeles ir kepkite 80 laipsnių karštyje, kol šie taps traškūs.
Morkas atvėsinkite, nulupkite sutrinkite trintuve (blenderiu) su citrinos sultimis, šaukštu grietinės, druska, pipirais.
Silkę supjaustykite juostelėmis, išdėliokite ant morkų tyrės ir papuoškite džiovintais burokėliais.

Pastaba:
Į morkų tyrę dėjau grietinę, o ne grietinėlę, specialiai, kad suteiktų rūgšties, nes pagalvojau, kad silkė saldi, morkos saldžios. Ir tikrai, švelni rūgštelė labai tiko prie saldžios skandinaviškos silkutės:)





2014 m. lapkričio 23 d., sekmadienis

Triušis balto vyno padaže

Kažkurią dieną prisiminiau, kad nebepamenu kada valgiau triušį. Tas laikais, kai gamindavau plovą su triušiena, beje jis toks tobulas, bet toks nefotogeniškas būdavo, kad sukirsdavome be sąžinės graužimo ir visai negalvodami apie fotosesijas ir kauliukus plove. O po to atradome vištukes, dabar žuvį, tad ir vėl triušis nukeliavo į antrą planą. Bet kas kartą mintyse sugrįždavo patiekalai su triušiena Triušis su moliūgais , Triušienos ragu su naminiais makaronais ar Triušis ispaniškame stiliuje . O vakar kaip tik tokia proga ir pasitaikė. Vaikščiodami po ūkininkų turgelį užtikome, na ką čia užtikome, bet moteriškė, pas kurią visada perkame vištukes parodė, kad jau turi ir ančių ir triušių. Todėl, žinodami, kad pas ją visada viskas yra labai teisingai užauginta, drąsiai nusipirkome nediduką triušį. Vyras, kaip tikras medžiotojas, sėkmingai sukapojo mažais gabalėliais plovui, bet po to pasitarėme ir nusprendėme, kad plovas dar gali palaukti, o troškinys jau tiesiog privalo gulti ant mūsų stalo.
Viskas gaminasi žiauriai paprastai, ypač kai turi visą išdorotą ir susmulkintą triušį. 

8-10 porcijų

1 nedidelis triušis
1 svogūnas
2 morkos
1 paprika
2 česnako skiltelės
1 stiklinė balto sauso vyno
1 stiklinė vandens
miltai
aliejus
druska
3 lauro lapai
5 kvepiantys pipirai
2 gvazdikėliai
raudonėlis
Triušį sukapokite norimo dydžio gabalėliais ( kadangi mes ruošėmės gaminti plovą, tai sukapojome labai smulkiai, galima ir stambesniais gabalais). Pasūdykite, apvoliokite miltuose ir apkepkite įkaitintoje  keptuvėje, kol gražiai pagels. Išimkite iš keptuvės, tada suberkite smulkintus svogūnus ir česnakus. Apkepkite, tada sudėkite riekutėmis pjaustytas morkas. Šiek tiek apkepkite. Sudėkite į troškintuvą daržoves, apkeptą triušį. Užpilkite vynu, vandeniu, pabarstykite raudonėliu ir troškinkite 1,5 valandos. Papriką supjaustykite kubeliais. Ir pabaigoje suberkite į troškintuvą. Išmaišykite ir patroškinę 5 minutes išjunkite.
Na jau kvapnumas ir mėsytės kritimas nuo kaulų tobulas, o kai dar padažo nemažas kiekis, tai vakarėlis tampa nerealiai gundomas:)
Šviežios salotos sumaišytos su nerafinuotu aliejumi ir pašlakstytos balzaminiu actu gali būti kaip tobulas garnyras prie tobulos vakarienės;).


2014 m. lapkričio 19 d., trečiadienis

Moliuskai su portugališkais sentimentais

Kažkada gyriausi, kad mano pirmoji pažintis su moliuskiniais prasidėjo Portugalijoje, Algarvėje. Dabar, po to laiko praėjus nei daug nei mažai, bet 17 metų, ir Lietuvoje gavus nusipirkti tų jūros deimantų, nieko  kito ir nesinorėjo gaminti, tik portugališku stiliuku, nes man labai svarbu, kad ne tik aš su dukra juos mėgčiau, bet ir vyras, save priversdamas, pamiltų ir taptume lygiaverčiais valgytojais-ragautojais.
Pirkau "Šiaurės jūra"parduotuvėje. Pagal užsakymą. Man tai žiauriai patiko, kad pas juos galima užsisakyti bet kokį jūros gyvį ir jie suranda jį, atveža. Žodžiu, užsakiau, pirmadienį pranešė, kad bus, ir aš nepersigalvojau, o penktadienį atsiėmiau šiuos gražuolius. Tiesa, keletas buvo sulūžę, bet tokių perkant net prabangiausiuose žuvies turgeliuose visada atsiranda. Net mūsų prancūziško kaimelio austrių augintojai Keptos austrės visada įdeda vieną "lyšną", kad ne duok die surasi kokią nelabai gerą, tad dažniausiai vietoj tuzino gauname visą 13-a puikiausių austrikių.
O moliuskus dažniausiai valgome Ispanijoje, kavinėse labai populiarius Clams - Almejas  ar Geldelės arba su pomirų padažu, bet tokių skaniausių, kaip pirmą kartą ragautų Portugalijoje niekada taip ir nesuradau.
Drąsiai rekomenduoju visiems išbandyti šį gėrį:

3 porcijos

1 krepšelis moliuskų (geldelių)
3 česnako skiltelės
2 valg.š. Ghee sviesto
petražolės
druska
1/2 citrinos sulčių
Ištirpinkite Ghee svietą, šiam ištirpus suberkite susmulkintą česnaką. Šiam šiek tiek apkepus ( max 1 minutę) suberkite moliuskus. Uždenkite keptuvę dangčiu ir troškinkite 5 minutes. Palaistykite citrinos sultimis ir 1 minutei pamaišę uždenkite troškintis.
Labai skanu su paskrudinta sumuštinių ar kita balta duona. O dar balto vyno taurė! Tobulumas ant stalo!

2014 m. lapkričio 16 d., sekmadienis

Veršienos cotelette ( kotletas) su salotomis


Dar nuo vaikystės pamenu, kad kotletas - tai maltos mėsos paplotėlis, apkeptas keptuvėje ir patroškintas  puode. Bet kurios mėsos rūšies maltinis visada buvo vadinamas kotletu. Ir, kai pradėjusi išvažiuoti į užsienį, meniu pastebėjusi parašyta žodį "cotelette" išbraukdavau iš savo užsakymo, nes man maltiniai tikrai nepatinka. Nebent aš juos pamatau - kaip buvo sumalti, iš kokios mėsos, ir su visais kas ir kaip pagaminta. Tačiau, kaip ir visada ateina ta diena, kai pažinimas maloniai nustebina ir supratimas, kad kotletas gali būti visai nebūtinai kotletas. Kai supratau šitą reikalą, tada atėjo paieškos, kur ir kaip nusipirkti mėsos gabalėlį su kaulu ir išpjova viduje, kad kepant kaulo ir riebalų skonis susisunktų į mėsą ir gautųsi labai aromatingas ir minkštutėlis kepsnys.
Ir, kai turguje radau pirkti veršienos kotletų, sugalvojau, kad būtinai tai bus Cotoletta alla milanese, bet pagalvojusi, kad tai džiūvėsėliuose  apvoliotas ir gausiai riebaluose iškeptas kepsnys, persigalvojau be gaislesčio. Nes džiūvėsėliai ir dar riebalai labai apsunkina mūsų mitybą! Todėl pasirinkau žymiai lengvesnį variantą.
3 porcijos

3 veršienos išpjovos su kauliuku
druska
pipirai
raudonėlis
alyvuogių aliejus

Salotoms:
Špinatų lapeliai
rukolos salotos
jauni burokėlių lapeliai
šviežias aliejus
balzamiko padažas
saulėje pusiau džiovinti slyviniai pomidoriukai
Patiekalas pagaminamas per nerealiai trumpą laiką, bet skoniu nenusileidžia prabangiausių restoranų virtuvėms.
Veršienos gabalėlius apvoliokite druska, aliejumi, raudonėliu ir pipirais. Palikite pusei valandos marinuotis. Įkaitinkite keptuvę, geriausiai ketinę (naudojau būtent tokią) arba ketinės groteles, vartydami puses kepkite max 7 minutes. 
Kol kepa kepsniukai, pasiruoškite salotas.
Įvairių rūšių salotas sumaišykite su aukščiausios kokybės šviežiu aliejumi, balzamiko padažu. Apiberkite   pusiau džiovintais pamidoriukais.
Tobula sekmadienio pietums:)




2014 m. lapkričio 6 d., ketvirtadienis

Žuvies keksiukai

Kartais man taip būna, nors ir šaldytuvas pilnas, bet pamatau ir negaliu atsispirti nusipirkti kokį gardumyną. Šį kartą susigundžiau nusipirkti menkės file. Labai jau man ji šviežia ir graži pasirodė. Galvojau pas mamą iškepsime ir visi pasivaišinsime. Tačiau su mama tokie juokai nepraeina. Vos atvykę radome nukrautą stalą: plekšnės ir vištytės gabalėliai, balta mišrainė, agurkėliai, silkutė, o finišavo cepelinais! Kad ir kaip myliu mamą, kad ir kaip suprantu jog ji laukia mūsų visų, bet tokia maisto ataka mūsų pilvams yra tikra katastrofa! Grįžus pilvams iš viešnagės pas mamą, teko jiems suteikti poilsį. Bet pilvai nebūtų pilvai po dienos vėl rėkia, kad turi būti prikimštas. Kadangi kažkada Skaitytoja yra papasakojusi kaip ji kepa kotletus-keksiukus, o aš juos išbandžiau ir jie puikiausiai pasiteisino Paukštienos keksiukai su morkomis ar Burokėlių kugelis su žuvies keksiukais.
Dabar kaip ir nieko naujo nepapasakosiu, gal tik pasikartosiu, bet kad jau baisiai skanu buvo visiems, ar dėl to, kad su moliūgu, o gal dėl žydiškumo?:) Nes, kad būtų šiek tiek kitaip panaudojau Nidos idėją iš Gefilte fish. Žydiška klasika

4-6 porcijos

800g menkės file
2 kietai virti kiaušiniai
2 nedidelės morkos
1 svogūnas
1 kiaušinis
druska
džiovintas čiobrelis
1/4 arb.š. čili pipirų pastos (galima ir tiesiog maltos)
česnako daigai


1 sviestinis moliūgas
3 česnako skiltelės
1/2 citrinos sulčių
druska
20g sviesto
Sviestinį moliūgą perpjaukite pusiau, išimkite sėklas, apiberkite rupia druska ir kepkite kartu su česnakais 180 laipsnių temperatūroje apie 40 minučių. Išėmus iš orkaitės moliūgą, nulupkite česnako odeles ir sutrinkite kartu su sviestu šakute.
Žuvį sumalkite su morkomis, kietai virtais kiaušiniais, svogūnu ir morkomis. Sudėkite prieskonius, įmuškite kiaušinį ir viską išmaišykite. Keksiukų formą ištepkite aliejumi, sudėkite masę. Kepkite 15 minučių 180 laipsnių temperatūroje.
Prieš pateikiant lėkštėje apiberkite česnako daigais, priduoda labai malonaus pikantiškumo ir aromato.




2014 m. lapkričio 3 d., pirmadienis

Jūros ešerys bambukų lapuose

Vos tik atsipalaiduoju ir mažai judėdama užkertu sotesnius pietus ar vakarienę, kilogramai užlipus ant svarstyklių tiesiog akis bado. Žinau, kad reikia pradėti sportuoti ar bent kažkaip daugiau judėti, ypač dabar rudeniui įpusėjus. Bet tikriausiai esu beviltiška tinginė ar absoliučiai nemotyvuota. Tačiau kaip tą motyvaciją susirasti? Nesugebu, neturiu fantazijos. Pradėjusi plaukioti baseine, bet per darbą, nes susitikimai, derybos, konkursai ir kiti visokie darbiniai reikalai atima pastovų laiką ir rėžimą  ar kelionės, kai padariusi pertrauką nesugebu susigrąžinti motyvacijos ir sugrįžti atgal. Tas nesugebėjimas prisiversti pradėti iš naujo sportuoti padeda prisigalvoti visokiausių priežaščių to nedaryti, net ir žinodama, kad save apgaudinėju, kad meluoju. Aš tokia orientuota į darbą ir į jo rezultatą, kad dažnai pamirštu net save. Ne aš visiškai nesiguodžiu dėl darbo. Aš guodžiuosi, kad nesugebu organizuoti savo asmeninio judėjimo ir darbo.
Todėl bandau kiek įmanoma dažniau maitintis sveikai. Žinau tiek, kad  nesu priklausoma nuo ekologijos, nes tiesiog nežinau kiek tai yra tikra Lietuvoje. Nesivaikau jokių madingų dietų, valgymų-nevalgymų, bet visuomet stengiuosi, kad maistas būtų su daržovėmis, kuo mažiau riebalų, pieno produktų ir šiaip visokių "makaliūzų". Man patinka, kai matau visus produktus, kurie būna sudėti į patiekalą, pvz.: Dorada palmių lapuose ar Virta-nevirta lašiša ir t.t.. Žodžiu, ką aš besakyčiau, bet sportuoti reikia ir net labai:(((((

6-8 porcijos

1kg jūrinio ešerio file
2 pankolio vaisiai
1 citrina
1 valg.š alyvuogių aliejaus
druska
pipirai
bambukų lapai
Bambukų lapus nuplaukite ir šiek tiek palaikykite kol suminkštės. Perdenkite lapus, kad suvyniojus neliktų tarpų. Padėkite žuvies file, apiberkite supjaustytu pankoliu, citrina, druska ir pipirais, pašlaktykite aliejumi. Suvyniokite ir kepkite iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje max 30 minučių.
Kartojuosi, bet tai tikrai labai skanu gaivu ir sveika:)

2014 m. lapkričio 1 d., šeštadienis

Anties kulšelės su slyvomis ir kopūstais

Šiandien nuostabiausia diena gamtoje. Saulė, šiluma, lapų grėbimas, jūros šniokštimas, užkurtas židinys ir teigiamos emocijos. Atrodo, kad savaitės rūpesčių nė nebuvo. Atrodo, kad visada taip ir yra. Mes lauke visą dieną, mūsų Garis Garisonas Drakonas kartu su savo kamuoliuku ir dalyvavimu rudeninėje kiemo ruošoje. Grįžo visas murzinas iki ausų, jeigu jos dar būtų baltos spalvos, tai atrodytų, kad tikras Helovyno šventėjas sugrįžo iš pragaro:) O čia tik mūsų mielasis šunytis iš kiemo, iš po lapų parsirado.
Po tokių dienos darbų, o kaip žinia, mus tokie darbai retokai užpuola, nes gyvename visiškai kitaip. Namai, darbas, o darbe sėdėjimas prie kompiuterio, derybos su užsakovais ir rangovais, išbėgimas greitai į automobilį, pervažiavimas į kitą susitikimą ir toliau sėdėjimas, bendravimas, sprendimų ir nutarimų priėmimas. Tada grįžimas namo išsunkta galva, greitas vakarienės padarymas ar tiesiog vakarykščio maisto pašildymas ir tik su vieninteliu noru pasėdėti ištiesus kojas be jokių rūpesčių galvoje. Po tokio darbo nieko nebesinori. O kai ateina savaitgalis ir ištrūkstame iš miesto, rūpesčius palikdami jame. Tada atsiranda begalinis malonumas pagrėbti lapus, pasiknaisioti žemėje ar miške pagrybauti arba dviračiu pasivažinėti, o gal tiesiog pasivaikščioti. Ir esu labai laiminga, kad užsitęsė bobų vasara ir kad visais tais malonumais galima vis dar mėgautis, o ne sėdėti prie TV susirangius į pledą galvojant, kad šalta, ir nieko toliau nebesinori, tik puodelio karštos arbatos ir kad pagaliau televizija parodytų ką nors padoriai skaniai gražaus vakare, o ne tik šaudytų gaudytų, kvailai juoktųsi ar dar "tūpiau" diskutuotų, meluodami į akis politikuotų. Norisi gražaus aukštos kokybės filmo ar serialo, net tebūnie su tomis ilgomis reklamomis, bet  padoriu laiku, o ne tos piguvos ar naktį, kai jau lovoje penktą sapną sapnuoji. Taip norisi toliau žiūrėti "Velvetas", "Tėvynė" ar kokį tikrą teisingą, kad ir seną gerą filmą. Ar nesmagu būtų peržiūrėti Hičkoko, Kopolos, W.Alleno, Almodovaro ar kurio kito grando, o gal visiškai naujo atrasto talento palmės šakele, oskaru ar lokiu apdovanoto filmą? Labai norėčiau, kad nereikėtų parsisiuntinėti ar per internetą, ilgais rudens vakarais žiūrėti šiuos šedevrus.
Taigi, po pasikrapštymo kieme labai smagu sočiai ir papietauti. Pietums visus produktus nusipirkau turguje. Tad viskas buvo labai šviežia, sotu, kvapnu ir gal net kažkiek ekologiška:)

4 porcijos

4 anties kulšelės
druska
pipirai

1/2 nedidelio šviežio kopūsto (apie 2 saujas supjaustytų)
2 puodeliai raugintų kopūstų
1 svogūnas
2 česnako skiltelės
1 valg.š. sviesto
druska
pipirai
lauro lapai

6 slyvos
4 bulvės
Svogūnus su česnakais susmulkinkite, apkepkite svieste. Šviežią kopūstą supjaustykite, sudėkite į puodą, kuriame kepėte svogūnus pamaišydami apkepkite. Šiems suminkštėjus, sudėkite raugintus kopūstus, pipirus, lauro lapus, įpilkite 1/2 puodelio vandens ir troškinkite, kol viskas suminkštės. Man prireikė 1 1/2valandos.
Į kepimo skardą sudėkite anties kulšeles, slyvas perpjautas pusiau, bulves. Pabarstykite druska, pipirais ir uždengę folija kepkite 200 laipsnių temperatūroje 45 minutes. Nuimkite filiją ir pabaikite kepti, kol kulšelės gražiai gražiai apskrus.
Kadangi nuo slyvų pasidarys labai daug sultinio (padažo), galite dalį supilti į raugintus kopūstus arba prieš tiekant į stalą juos aplieti.

2014 m. spalio 31 d., penktadienis

Dorada su keptomis radicchio salotomis

Labai mėgstu žalėsius. Dėl agurkų esu pamišusi visomis formomis, salotų lapai tiesiog privalomas garnyras prie bet kurio patiekalo, o kur dar ridikėliai, burokėliai, kopūstai, pomidorai, svogūnai ir t.t. neišsivaizduoju nė vieno patiekalo be vienos ar kitos daržovės. O jeigu kalba pakrypo apie salotas, tai labiausiai mėgstu romanines, pok choi, garžgarstės, sultenės ar radicchio, cikorijos ir kitas sodraus skonio ir stangrias salotas. Radicchio ir cikorijos salotas labai mėgstu dėl švelnaus jų kartumo. Kitiems jis labai nemalonus, bet sumažinti kartumą galima jas pamerkti į ledinį vandenį. Kadangi jis man netrukdo, o kaip tik suteikia daugiau skonio, todėl šeimynai dažnai pasiūlau ne tik žalių salotų, bet ir keptų. Ypač skanu troškintos radicchio ar cikorijos salotos su jūros gėrybėmis (midijomis, geldelėmis, žuvimi). Todėl šios dienos vakarienei pasiūliau doradas su keptomis radicchio salotomis ir sojos padažu.

4 porcijos

2 dorados
1 galva radicchio salotų
2 česnako skiltelės
5 cm imbiero šaknies
1 raudonas svogūnas
3 valg.š. sojos padažo
3 valg.š. ryžių acto
1 valg.š. žuvies padažo
1/2 arb.š. čili pastos
1 arb.š. medaus
3 valg.š. vandens
1 citrina
1 valg.š. sezamų aliejaus
Žuvį išskroskite. Svogūnus, radicchio salotas supjaustykite riekelėmis. Kepimo indą pašlakstykite aliejumi, suberkite susmulkintą imbierą, česnaką. Ant viršaus sudėkite supjaustytas salotas, svogūną. Sudėkite žuvį. Apliekite pasigamintu mirkalu: soja, ryžiu actu, žuvies padažu, čili pasta ir medumi su citrinos sultimis. Uždenkite folija ir troškinkite 180 laipsnių orkaitėje 30 minučių. Nuėmę foliją pakepkite dar 5-10 minučių priklausomai nuo žuvies dydžio.
Prieš tiekdami pabarstykite smulkintais kalendors lapeliais ir būtinai užliekite padažu.


2014 m. spalio 27 d., pirmadienis

Aštuonkojo salotos

Kartas nuo karto aš pagalvoju - nuo kada prasidėjo mano meilė jūros gėrybėms. Kartais atrodo, kad visiškai neseniai, bet kai pradedu skaičiuoti, pasirodo: oho, kiek metų praėjo. Tada buvau tik ką pabaigusi magistro studijas, buvau biedna kaip bažnyčios pelė, bet keliauti ir pažinti noras buvo begalinis. O vėliau vis labiau dariausi sentimentali ir prisimenanti, kas buvo kažkada, o ne tai, kas vyksta dabar ir šiuo metu. Kaip bebūtų keista, o gal ir visai nekeista, bet prisiminimai vis dažniau mane aplanko. Kaip ir savianalizė. Kada gi aš pradėjau valgyti jūros gėrybes, o kada aš jas pamilau?
Pirmas pažinimas atėjo, kai pirmą kartą apsilankiau restorane "Ida Basar"; net nežinau, ar dabar toks yra, bet 1996 m. toks buvo. Tais metais, būdama magistrante, buvau pakviesta užsieniečio (čia viskas padoru, tai buvo mano dabar jau buvusio vyro darbdavys) pavakarieniauti. Tada aš, paprasta mergiotė iš "provincijos", gal dėl visokiausių įsitikinimų, o gal iš biednumo, buvau tapusi vegetare, kai valgiau daržoves, žuvį ir visai nevalgiau mėsos, o šiame restorane užsisakiau carpaccio (patiekalo vertimo meniu nebuvo, o pavadinimas labai įspūdingai skambėjo) JAUTIENOS! Tiems laikams tai buvo aukštasis pilotažas tiek restoranui, tiek man. Išsivaizduokite, kai aš, nevalgiusi mažiausiai 3 metus mėsos, užsisakiau žalios mėsos, nesuprasdama, ką padariau ir pakraupstu nuo savo užsakymo vos pamačius lėkštę. Dabar juokinga, bet tada su didele baime perdaviau vyrui valgyti savo užsakymą, o jis man atidavė savo, ne ką prastesnę krevečių užkandėlę: su juodosiomis alyvuogėmis ir apelsinais. Skonių jūra: saldumas, kartumas, rūgštelė. Suvalgiau tada aš ją per kančią, nes gi negalėjau pasirodyti visai neišprususia, nors širdyje jaučiausi visiška "tundra".
O tada atėjo pavasaris, kaip šiandien atsimenu - balandžio 20 d., ir mes su draugais išvykome į Portugaliją, dar su Šengeno vizomis, o joje, Algarvės regione užsukome į kažkokį vietinį restoranuką, su plastmasinėmis kėdėmis. Buvo vėlus vakaras ir žiauriai norėjosi valgyti. Prie įėjimo stovėjo aliuminis bliūdas su moliuskais (clams), kurie "spjaudėsi" mums atsisėdus prie stalo. Paklausus šeimininko kas čia per daiktai, jis su pasididžiavimu portugališkai išaiškino, kad čia neapsakomas skonis. Ir kad mes visa tai suvalgysime ir jį (skonį) prisiminsime visą likusį gyvenimą. Patikėkite, taip ir atsitiko. Tai buvo tobuliausiai iškepti moliuskai su sviestu, česnaku ir citrinų sultimis, kuriuos aš prisimenu dar ir dabar. Po to buvo patiektas aštuonkojis, jis irgi buvo tobulas, bet matyt ne tiek, kad išliktų atmintyje. O išliko kitas - graikiškas, grilintas kažkokioje vietinėje užeigėlėje kažkurioje Graikijos saloje. Toks visas saldus, minkštas kaip pūkas, šiek tiek paskrudęs.
Po tokio pažinimo atėjo noras ir pačiai išbandyti. Ar ir aš galėčiau šitaip skaniai pagaminti. Deja, Lietuvoje tokių gėrybių nebuvo, bet nuvykusi kur yra šito gėrio puldavau pirkti ir virti, kepti, grilinti. Taigi, pradėjau eksperimentuoti su jūros gėrybėmis. Pamilau jas visa širdimi. Valgau su didžiausiu malonumu krevetes, midijas, kalmarus, aštuonkojus, austres.... ai ką aš čia bevardinu, man jos visos tobulai skanios. Gal vienos šiek tiek labiau, kitos mažiau, bet priklausomai nuo nuotaikos, įgeidžio ir sezoniškumo renkuosi tai vienas tai kitas. O kai dabar galima nusipirkti šviežių jūros gėrybių net Lietuvoje, tai eksperimentuoti vienas juokas:)
Penktadienį atkeliavo mano užsakymas į "Šiaurės jūros" parduotuvę. Toks fainuolis aštuonkojis. Todėl šio sekmadienio pietums pasiūliau karštas salotas su aštuonkoju:

6-8 porcijos

1 aštuonkojis (1kg)
3 lauro lapai
6 kvapnieji pipirai
druska
6 mažos buvės ( pagal poreikį)

Padažas
4 valg. š. šviežio alyvuogių aliejaus
1 valg.š. balzaminio acto
1/2 arb.š. raudonėlio
1/2 arb. š. rūkytos paprikos miltelių
6 kapariai

Aštuonkojį gerai nuplaukite, įpjaukite ir išverskite galvą, išimkite visus joje esančius vidurius. Išvertę kojas žemyn išstumkite jos "akį". Užvirkite vandenį dideliame puode su druska (pagal skonį), lauro lapais, pipirais. Laikydami aštuonkojį už galvos į puodą įmerkite ir ištraukite tris kartus. Tada vėl įdėkite aštuonkojį į puodą ir virkite ant labai silpnos ugnies, kad vos vos virtų. Aš viriau 45 minutes. Galima patikrinti, ar aštuonkojis jau išviręs: įsmeikite peilį - jis turi smigti taip, kaip į bulves, kai tikrinante, ar jos išvirusios. Jokiais būdais nepervirkite. Geriau pradėkite bandyti anksčiau, nes perviręs jis tampa kaip muilas, besiveliantis, "košiškas". Aštuonkojį supjaustykite gabalėliais.
Bulves išvirkite atskirai.
Kaparius supjaustykite ir sumaišykite su šviežiu aliejumi, balzaminiu actu, raudonėliu.
Bulves, aštuonkojo gabalėlius sumaišykite su padažu ir kapariais.
Vyras man liepė pasakyti, kad valgydamas šį patiekalą jis jautėsi kaip Gustavas: krito nuo kėdės visas malonumo agonijoje:)


2014 m. spalio 20 d., pirmadienis

Midijų sriuba su krevetėmis

Kai atsirado Šiaurės jūra parduotuvė, o namuose turiu šaldytuvą su nuline zona, tad nusipirkusi žuvies vakuume galiu išlaikyti net keletą dienų ilgiau absoliučiai gražią, kvepiančia jūra ir kokybišką. Taigi nusipirkusi šį penktadienį midijų drąsiai įdėjau į stalčių 00, o sekmadienį paruošiau pietus su jūros gėrybėmis. Midijos visos užsidarė ir atsidarė kaip ir priklauso. Šį kartą kartu prie pietų stalo dalyvavo ir draugai gerai išmanantys jūros gėrybes jų savybes, šviežumą, tad teko rimtai pasukti galvą, kaip vienu šviežiu midijų krepšeliu pamaitinti 5 žmones. Ir, kad nenukentėtų šviežumas bei paliktų įspūdį. Ir žinoma, kad mane išgirtų, kad esu šauni virėjėlė (pasakykite kam nepatinka pagyros?). O gavosi viskas paprastai, tiesiog pagaminau tirštą midijų sriubą, o ne midijas su padažu Midijos ir vaizduotė ar Orkaitėje keptos midijos arba Midijos su lašinukais ir saulėje džiovintais pomidorais.
Dar noriu pasigirti, kad Šiaurės jūra priima ir užsakymus. Kitam penktadieniui užsisakiau aštuonkojį. Tai žiauriai nerealiai tobulai pasakiškai skani jūros gėrybė Kelionė aštuonkojo tema. Aš jas gaminu ir negaliu atsidžiaugti jų skonių, net vyras, kuris į visokias jūros "bjaurybes" žiūri skeptiškai, nuo aštuonkojų kaifuoja. Dabar esu labai dideliame laukime ir svajonėse ką gaminsiu su šiuo gėriu. O gaminusi esu: Pirmasis aštuonkojų marinavimas ir salotos ar Pulpo a la Gallega .Mūsų favoritinis užkandis su aštuonkoju žinoma yra ispaniškasis Pulpo a la Gallega. Bet dabar jau galvoju apie troškinį? O gal kaip Aušra, Aštuonkojo salotos? Žiauriai nekantru laukti:)
Na, o šiandien gaminu midijų sriubą.

5 porcijos

1 midijų krepšelis (1kg)
100g krevečių
1 poras
2 morkos
1 čili pipiras su sėklomis
5 valg. š pomidorų pastos
1 ciberžolė
5cm imbiero šaknies
2 česnako skiltelės
1 laimo vaisiaus drožlių
1 indelis kokoso pieno
250ml vandens
2 valg.š. aliejaus
druska
Supjaustykite porą, morkas sutarkuokite, česnaką, čili pipirą su imbieru sukapokite smulkiai. Apkepkite troškintuve eilės tvarka: imbieras su čili, poras, morkos. Šiems šiek tiek suminkštėjus sudėkite pomidorų tyrę, laimo vaisiaus odos drožles, citrinžolę. Pakaitus, supilkite vandenį ir užvirkite. Tada supilkite kokoso pieną, o šiam užvirus sudėkite kruopščiai nuplautas ir atrinktas midijas. Išmaišykite ir uždengus troškintuvo dangtį troškinkite max 5 minutes. Suberkite krevetes. Išjunkite kaitinimą ir patiekite degustacijai:)
Būtų gerai pabarstyti kalendrų lapeliais, bet kad neturėjau tai ir nedėjau, nors tikrai žinau, kad tai būtų nerealus patiekalo papildymas:)
Suvalgius tokią lėkštę sriubos su midijomis ir krevetėmis pukšėjome visi nuo sotumo ir skanumo:)



2014 m. spalio 19 d., sekmadienis

Sterkas paprastai

Kuo toliau tuo dažniau norisi lengvo maisto. Kad būtų visų prima labai skanus, antra lengvai pagaminas, trečia suderintas ir sveikas. Ši maža tiesa pradeda įsigalioti ne tik šeimos rate, bet ir tarp draugų. Kuo toliau tuo labiau mes priprantame taip maitintis. Gal estetika dar šiek tiek nukenčia, bet skonio receptoriai džiaugiasi, o rytinis lengvumas iš viso kaifuoja. Taigi dabar, kai galima gauti nusipirkti normalaus dydžio, išdorotų sterkų, tai belieka tik jo neišdžiovinti ir mėgautis smagiai baltai sutinga jų mėsa. Ir būtinai su daržovėmis.

6-8 porcijos

1 sterkas nuskustas ir išdorotas
6 pomidorai
6 bulvės
1 cukinija
1 čili pipiras
3 morkos
1 laimo vaisius
50g kalendros lapelių
2 česnako skiltelės
sauja šparaginių pupelių
druska
Daržoves nuplauskite, nuskuskite, supjaustykite. Viską sudėkite su išdorotu sterku. Uždenkite folija ir kepkite 180 laipsnių orkaitėje 30 minučių.
Argi ne žiauriai paprasta? Argi ne žiauriai skanu? Ohoho kaip viskas skanu ir paprasta. Pažiūrėkite kiek sulčių gavosi. Viskas labai sultinga, aromatinga ir skanu:)

2014 m. spalio 14 d., antradienis

Tobulo skonio skumbrė

Kartais kai pagalvoju, kad žuvis toks dalykas, kad su ja nelabai ką reikia ir daryti. Galima ją iškepti, išvirti, išgarinti, sumalti, pagaminti sriubą ar tiesiog suvalgyti žalią, marinuotą ar sūdytą. Pati tikrai labai dažnai gaminu žuvies patiekalus, kartais net užsiciklinu pradėjusi ją kišti į vokelius ar sūdydama/marinuodama ir valgydama žalią. Tačiau kiekvieną kartą vis ieškau ką galima pagaminti, kad tai būtų kažkas tokio nepaprastai gerai, kad norėtųsi kartoti tikrai ne vieną ir ne du kartus. Iš savo tobulų  žuvies patiekalų tikrai išskirčiau 3 favoritus: 1. Žuvis kepta druskoje, kaip pvz.: Ešeriai druskoje su rūkytų daržovių garnyru , 2. Žalia žuvis kaip pvz.: Tuno fiesta ar Tuno seviche, o 3. Žinoma blaškausi tarp Virta-nevirta lašiša ir Žuvies daržovių troškinys. Silkės į besivaržančių kategoriją nestatau, nes man ji visada be konkurencijos. Man ji patinka visokia, net gi visai be nieko, tiesiog teisingo sūdymo ant duonos su sviestu....nieko daugiau ir nereikia. O jeigu marinuota, paruošta su pomidorais ar dar kitaip irgi tinka fantastiškai. Tačiau aš čia šiandien apie žuvį, o ne silkę (nors ji irgi žuvis) noriu pasidžiaugti.
Skumbrė. Kokią jūs dažniausiai valgote? Rūkytą? Karšto ar šalto rūkymo? Kai buvau studentė labai mėgome su draugais karšto rūkymo skumbrės mišrainę su kiaušiniais, žirneliais ir majonezu. Tada prisidarydavome sumuštinių su šiuo užtepu ir kirsdavome iki nukritimo. Atrodė, kad skanesnės rūkytos žuvies net negali būti. Po to atėjo laikas šalto rūkymo: supjaustydavome žuvį būtinai supjaustydavome gabalėliais, kiaušinius taip pat, svogūno ir majonezo, bet būtinai viskas turėjo būti gabalėliais! Tačiau ir tas laikas praėjo, majonezas iškeliavo is mano virtuvės, mišrainės gaminamos vis rečiau, tad ir skumbrės paruošimo būdas transformavosi į sūdytą/marinuotą Prieskoniuota skumbrė kartais ją net iškaulėjusi susuku ir užšaldau, to pasekoje gaudama "Straganiną". O ši puikiausiai tinka vietoj silkės, kaip užkandis ar ant sumuštinio. Tada prasidėjo kepimo periodas, gaila, kad nebuvo pirkti šviežios, bet ir šaldyta teisingai atšildžius gaunasi ne ką prastesnė Tvirta Skumbrė su daržovėmis ar Dūmo skonio žuvienė. Šiandien pagaliau atėjo ta diena, kai gavau pirkti šviežių nedidelių skumbrių, todėl išbandžiau šį receptuką ir tikrai galiu prisipažinti, kad skaniau paruoštos šios žuvies dar nesu valgiusi. Tą pasakė ir mano šeimyna. Skonis NEREALUS, TOBULAS:)

3-4 porcijos

2 skumbrės su galvomis (svoris apie 500g.)
2 česnako skiltelės
sauja vyšninių pomidoriukų
sauja mažų svogūnėlių
20g sviesto
druska
1 arb.š medaus
2 valg.š. balzaminio acto
2 valg.š. alyvuogių aliejaus
Įpjaukite žuvį juostelėmis. Česnaką supjaustykite riekelėmis. Dalį jo sudėkite į žuvies vidų, dalį sukaišykite į įpjovas. Sviestą įdėkite į žuvų vidų. Apiberkite svogūnėliais, pomidorais. Pabarstykite rupia jūros druska. Aliejų sumaišykite su balzaminiu actu ir medumi. Pašlakstykite žuvį ir daržovės. Kepkite 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje 15minučių.
Skonis dieviškas, o jau padažas!!!....išlaižėme:)


2014 m. spalio 12 d., sekmadienis

Pikantiška žuvienė

Įvyko taip, kad iš vakaro išsikepėme vokelyje žuvį, kaip tai darau gan dažnai Dorada palmių lapuose su Enoki grybais ,Sterkas vokelyje su šviežiais agurkais , Vilkešeris paprastuoju būdu , Papillote su lašiša ,  sterko su daržovėmis ir ančiuviais papilotė. Buvo labai skanu, bet visos žuvies vis tiek nesugebėjome įveikti, o kai ši atšalo, kitą dieną dieną paknaibiusi supratau, kad niekas apart manęs jos net nepaims į burną. Reikėjo sugalvoti kaip apgauti šeimyną, bet kad būtų skanu ir su meile. Ar jūs išmetate nesuvalgytą maistą? Ar jūs mokate nupirkti tik tiek, kiek reikia? Ar jūs perdirbate, kad vėl būtų valgoma kaip nauja?

4-6 porcijos

200 g keptos žuvies
1 svogūnas
2 česnako skiltelės
1/2 pankolio
1 morka
1 skardinė smulkintų pomidorų
1/2 laimo vaisiaus
1 citrinžolės stiebelis
5 cm imbiero šaknies
šviežias čili pipiras
5 kario lapeliai
kvapnieji pipirai
aliejus
druska
1,5 l vandens
kalendros lapeliai
Pankolį, česnaką, svogūną, imbierą, čili pipirą smulkiai sukapokite ir apkepkite keptuvėje. Baigiant kepti sudėkite supjaustytas morkas, citrinžolę, laimą. Šiems apkepus, supilkite pomidorus, kvapniuosius pipirus, kario lapelius. Visiems skoniams susigėrus užpilkite verdančiu vandeniu. Viskam suminkštėjus, sudėkite žuvį. Virkite dar max 10 minučių.
Tokia sriuba labai labai tarp rytų ir vakarų:)

2014 m. spalio 8 d., trečiadienis

Labai uch viščiukai

Man labai patinka Fabijoniškių turgelyje nusipirkti mažų viščiukų. Jų dydis kartais būna didesnis, kartais mažesnis. Kartais užtenka vieno Indiška maniera kepta višta , Rytietišku rudeniu kvepiantis viščiukas, o kartais tiesiog jie būna tokio putpelės dydžio, kad kiekvienam reikia mažiausiai po vieną Seksualūs vietnamietiški viščiukai. Taip atsitiko ir šį kartą. Vos pamačiusi tokius mažus gražuolius, neatsispyriau ir nusipirkau jau žinodama, kad jie bus labai seksualūs ir tikrai su daug daug pipirų ir česnakų. Dėl ko? Todėl, kad, kai buvau dar labai jauna, moksleivė ir gyvenau su tėvais, kaiminystėje gyveno mano draugė, o jos tėvai kepdavo tokį viščiuką, ko niekada nedarydavo mano tėvai. Mano namuose višta visada būdavo švelni, su šiek tiek česnako, o ten degdavo malonia ugnimi ir būdavo ypatingai sultinga. Tada aš dar buvau žalia moksleivė ir nežinojau, kaip tai galima pagaminti, bet visada prisiminiau, kaip tai yra neraliai skanu. O mamai kiek jos prašydavau, kad iškeptų būtent tokią pipirišką vištukę, taip ir nesulaukiau iki šios dienos. Nes ji kepdavo virdavo tik patikrintą maistą ir bijodavo eksperimentuoti. Nežinau kodėl. Gal dėl tėčio, gal dėl laiko trūkumo, o gal nemeilės virtuvei? Nežinau, bet apie dabartinius jos sugebėjimus tikrai nepasakyčiau dabar, visai moteriškė pašėlo ( aš čia su didžiausia meile mamai) tai sveikiau, tai vegetariškiau susimąsto pagaminti, o kartais iš viso varškę su mėsa maišo, nes jos draugė panašiai pagamino ar per televizorių matė:)
Na, o dabar atėjo laikas, kai galėjau išbandyti ir patikėkite tikrai nenuvyliau savo šeimos. Net ne todėl, kad ji pripratusi prie mano eksperimentų ir šiaip visokių nesąmonių, Šį kartą savaitgalio vėlyviems pietums pasiūliau pipirinius viščiukus.

3 porcijos

3 viščiukai
1 galvutė česnako
1 1/2valg.š. maltų juodųjų pipirų
druska
1 valg.š aliejus

Salotos
Aliejus
Balzamiko padažas
druska
Viščiuką išplokite, šiek tiek padaužykite su kočėlu. Pritrinkite kapotais česnakais ir maltais juodaisiais pirpirais su druska (jos dėkite ypač mažai). Palikite keletai valandų marinuotis.  Kepkite orkaitėje po folija 180 laipsnių 20 minučių, be folijos dar 15 arba kol lengvai apskrus.
Pagal visas taisykles reikėtų kepti keptuvėje, bet aš mažindama riebalų kiekį kepiau orkaitėje.
Salotų lapus nuplaukite, suplėšykite ir pašlakstykite aliejumi bei padažu. Super prie vištienos tas švelnus rūgštumas ir salotų lapų gaivumas ir traškumas.
Žiauriai aštriai skanu ir sultinga:) Ech, pakartočiau tikrai!!!

2014 m. rugsėjo 28 d., sekmadienis

Rudeninė silkė

Prisižadėjau dar liepos mėnesį pagaminti silkę Silkės sūdymas ir Elingai ir Skaitytojai ir Vaidai ir kitoms draugėms, bet tas vasarinis karštis visai išmušė iš vėžių, o po to užpuolė darbai ir stresas. Po jo sekė apatija, netikėjimas ir nepasitikėjimas. Net virtuvė nesugebėjo mane užvaldžiusio streso prablaškyti. Bet atėjo ruduo, karštis atslūgo, darbai geriau blogiau įsivažiavo ir nuotaika užsukti į virtuvę pamažu sugrįžo. Tada laiką užėmė mano "milžiniško" darželio derliaus apdorojimas: burokėliai su grybais, burokėliai obuolių sultyse, morkos ir šparaginės pupelės korėjietiškai, baravykai savose sultyse, baravykai su kazlėkais savose sultyse, ūmėdžių rauginimas, baravykų šaldymas ir džiovinimas ir t.t. ir p.p. Bet pagaliau viskas pasibaigė. Derlius nuimtas ir apdorotas. Vakarai ilgi ir nuobodėjantys, tad sėdėdama ant sofutės vis dažniau pažvelgdama į tą (virtuvės) pusę mintyse sukiojasi mintys, ką pagaminti? Kuo nustebinti? Ko dar negaminau? O gal šitą ar aną sveikiau galima būtų? Cha, pagalvojau, kad jau vėl tampu žmogumi. Kad noriu gaminti, tai jau žingsnis į priekį.
Kai nuotaika gera, tai visada norisi pradėti nuo silkės. Žinoma, šį kartą nesisūdžiau pati, bet sulaukiau vyro iš Šilutės atvežtos ir jau užsūdytos. Beliko sugalvoti kaip ją paruošti. Kadangi šaldytuve turėjau šviežiai spaustų obuolių sulčių, tai norėjosi su jomis ir pagaminti. Gavosi labai rudeninė silkutė.

6-8 porcijos

2 silkių file
1 didelis svogūnas
2 vidutinio dydžio morkos
1/2 st. rūgščių obuolių sulčių
3 valg.š. saulėgrąžų aliejaus
1 nubrauktas arb.š. maltų juodųjų pipirų
1/2 arb.š. cukraus
Svogūnus supjaustykite riekelėmis, morkas sutarkuokite burokine tarka ir išminkykite tarp pirštų, užpilkite obuolių sultimis ir palikite, kol išdorosite silkes ir jas supjaustysite. Sudėkite silkių gabalėlius į morkų, svogūnų mišinį, suberkite maltus juoduosius pipirus, užpilkite aliejumi, išmaišykite. Po keliolikos minučių paragaukite. Kadangi mano obuolių sultys buvo rūgščios, pridėjau šiek tiek cukraus, bet jeigu jūsų sultys būtų saldesnės, gali cukraus ir neprireikti.


2014 m. rugsėjo 24 d., trečiadienis

Paltusas su rudenine koše

Vakar gavau žinutę iš Šiaurės jūros parduotuvės, kad ketvirtadienį bus degustacija, bus prekiaujama šviežia žuvimi ir įvairiausiomis jūros gėrybėmis, kaip Skaitytoja sako "bjaurybėmis" ir aš su pilnai ja sutinku, nes išvaizda tų gėrybių tai tikrai ne kokia, bet skonis....o čia jau galima rimtai pasiginčyti, ypač su tais kas mėgsta šitą gėrį. Tad ketvirtadienis, kaip tik žuvies diena ir galima ją praleisti šviežiai. Aš tai šį kartą mėgausiuosi midijomis. Tik dar nesugalvojau kaip jas pasigaminsiu, bet iki vakaro tikiuosi sugalvosiu.
O praeitą penktadienį apsipirkau šviežios žuvies jų parduotuvėje. Aš ją gaminu absoliučiai paprastai, kad paprasčiau net nebūna. Nes kai pati žuvis yra šviežutėlė, tai nieko "blatno" ir nereikia kurti. O va su garnyru teko šiek tiek pamąstyti, kad šis neužgoštų žuvies švelnumo nei aromatais, nei svoriu. Taigi šventiniams savaitgalio pietums pasiūliau Paltusą su rudenine koše:

3-4 porcijos

600g paltuso file
2 bulvės
2 morkos
1 nedidelė saliero šaknis
1 pankolis
2 česnako skiltelės
druska
pipirai
itin tyras alyvuogių aliejus
švieži baziliko, petražolių lapeliai
1/2 citrinos sulčių
1 valg. š balzamiko padažo

Ant garų išverdame daržoves. Po to jas sutriname su žiupsneliu druskos. Kol daržovės garinasi įkaitinkite orkaitę iki 80 laipsnių ir kepkite paltuso gabalėlius be odos ir be jokių prieskonių bei riebalų 20 minučių. Padažui smulkiai sukapokite baziliko, petražolių lapelius, pabarstykite druska, užliekite kokybišku aliejumi ir užspaudę citrinos sultimis bei pašlakstę balzamiko padažu viską išmaišykite.
Patiekiant žuvį gausiai apliekite šiuo padažu.
Jeigu jau dukra pasakė, kad nerealiai skanu buvo, tai jau tikiu, kad tikrai taip ir buvo. O kai žinau, kad dar ir sveika, tai vienas džiagsmas:)



2014 m. rugsėjo 18 d., ketvirtadienis

Veršiena su patisonais vyno padaže

Kaip žinia, esu apsiskelbusi, kad dievinu silkę. Apie ją galėčiau rašyti, gaminti ir valgyti 34 kartus per dieną. Žuvį - kokius 25 kartus, o jūros gėrybes mažiausiai 18 kartų. Žinoma, viskas čia jumoro forma, bet plaukiantys daiktai, o gal greičiau gyvybės, yra mano dievinamos, mylimos, valgomos ir visaip kaip gaminamos. Jeigu peržvelgtume mūsų savaitės meniu, tai žuvis su daržovėmis užimtų didžiąją dalį. Mėsa valgoma šiek tiek, kai svečiai ateina arba nusiperku vištą pas savo mylimą ūkininkų turgelio augintoją ir pardavėją Jolantą. Tada išverdu sultinį iš kaulų, o kušelės ir krūtinėlė kepama atskirai, pagal sugalvoto patiekalo instrukciją. Miltiniai patiekalai ir kruopos, gal daugelis mane ir pasmerks, bet labai retai vartojami mūsų namuose.
Kuo toliau tuo labiau suprantu, kad sveika mityba yra labai svarbi ir kepti maistą riebaluose yra tikras blogis. Todėl, net atėjus svečiams, stengiuosi gaminti kuo lengviau įsisąvinantį maistą, nes gi būna dar ir alkoholis, tipo vynas, alus ar kokie kokteiliai vakarėlio palaikymui.
Todėl šį kartą svečiams ir namiškiams pasiūliau veršieną keptą/virtą vyne:

4-6 porcijos

600 g veršienos
2 pankoliai
1 patisonas
4 česnako skiltelės
4 mažos saldžiosios paprikos
200 g balto sauso vyno
50 g vandens
malti juodieji pipirai
lauro lapai
raudonėlis (jeigu šviežias - dar geriau)
Viskas žiauriai paprasta. Veršieną supjaustykite norimomis porcijomis. Pankolį bei patisoną juostelėmis. Papriką padalinkite juostelėmis ir su česnako skiltelėmis išberkite skardoje kartu su veršienos gabalėliais pankoliais ir patisonu. Apiberkite prieskoniais, druska. Užliekite vynu ir vandeniu, bei kepkite iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje skardoje, kad alkoholis turėtų kur išgaruoti, o maistas apskrusti ir gautųsi nei keptas nei virtas.
Kepkite 20 minučių. Tada mėsa bus sultinga, daržovės neištižusios, o sultinys be galo kvapnus:)
Labai paprasta ir gal šiek tiek be fantazijos, bet skanu, tai tikrai:)

2014 m. rugsėjo 13 d., šeštadienis

Jūros šukutės su chorizo dešra

Vos sužinojusi, kad Vilniuje atsidarė žuvies parduotuvė "Šiaurės jūra" Lakūnų g.16, prie Ogmios išparduotuvių miestelio, nulėkiau pasižiūrėti ką siūlo. Nors tą dieną iš šviežios žuvies tebuvo lašiša ir virtas krabas, bet labai gerai atrodė šaldyta produkcija, tiek žuvis tiek jūros gėrybės. O jau šukutės iš viso atrodė nuostabiausiai. Nežinau tai buvo pardavėja ar savininkė, nes labai jau su meile ir gražiai viską išpasakojo apie produkciją ir tiekimą. Papasakojo, kad dabar šviežia produkcija bus kas antrą penktadienį ( artimiausias rugsėjo 19d.), bet žada atsiradus pirkimui dažninti vežimus. Užsirašė duomenis ir pažadėjo informuoti apie šviežieną. Dar papasakojo, kad po naujųjų atsidarys jų žuvies restoranas su šalia žuvies krautuvėle, kurioje ne tik pardavinės, bet ir išpjaustys žuvį, jos bus ne tik kartą į savaitę, bet kiekvieną dieną. Privaišino mane tunais, silke ir t.t.  o aš neatsispyrusi visiems šiems išragautiems skoniams prisipirkau. Namuose mūsų laukė fantastiška vakarienė.
Ačiū JUMS žmonės išdrįsusiems atidaryti specializuotą žuvies parduotuvę! Linkiu jums didelės sėkmės:)

2 porcijos

5 stambios jūros šukutės 
4 riekelės chorizo dešros
4 riekelės jaunos cukinijos
pankolio lapeliai 

Įkaitinkite keptuvę, sudėkite chorizo dešrą. Šiai išskyrus riebalus sudėkite cukinijos riekeles ir šukutes. Kepkite 1-1,5 minutės apversdami, kad chorizo aštrumas įsigertų į šukutes, bet atidžiai sekite, kad šios neperkeptų, o cukinijos išliktų traškios. Prieš tiekiant, apiberkite pankolio žiedyno lapeliais.
Tikrai dar pirksiu ir ne kartą šį delikatesą.

2014 m. rugsėjo 8 d., pirmadienis

Žuvies daržovių troškinys

Ilgai nerašiau, nekepiau ir neviriau. Net blogų neskaičiau:( Kažkok tuščias periodas buvo užkariavęs mano virtuvę, o gal ir mane pačią. Gal tas vasarinis karštis? Gal po to staigus lietus su šalčiu mane taip buvo paveikęs. Bet dabar jau grįžau ir tikiuosi, kad užvaldžiusi puiki virtuvinė nuotaika manęs neapleis ilgai. O kai sugrįžau ir peržvelgiau blogus, nuoširdžiai apsidžiaugiau. Na gerai, ne tas ŽODIS apsidžiaugiau, kai suradau Nidos   GEROS žuvies parduotuvė!!! aprašą. Kai ji grįžusi iš Izraelio surado šį stebuklą ir nepagailėjo pasidalinti su kitais šiuo atradimu. O aš "tipo" žuvies žinovė ir jos prekybos taškų "holmsė" šitos vietos dar nebuvau užtikusi. Būtinai apsilankysiu šioje parduotuvėje "Šiaurės jūra" ir kepsiu, virsiu, garinsiu ir t.t. visokias jūrines žuvis. O dabar tenka apsipirkinėti Rimi ir pirkti gal ir ne itin šviežią, bet įvairią žuvį (penktadienį nustebau suradusi tokią didelę žuvų įvairovę) bei paruošti labai rudeninį žuvies troškinį.

3-4 porcijos

200g lašišos
1 paltuso file
2 jūros ešerio file
200g durklažuvies file
1 poras
1 pankolis
1 nedidelis saliero gumbas
1 didelis pomidoras
1 skiltelė česnako
3 nedidelės oranžinės paprikos arba 1 didelė saldžioji paprika
1/2 čili pipiro
1 maža cukinija
2 valg.š aliejaus
vanduo
druska
Porą, salierą su pankoliu susmulkinkite. Mažas geltonas paprikas, cukinijas supjaustykite žiedais. Česnaką ir pomidorą su čili smulkiai sukapokite. Žuvį supjaustykite norimo dydžio gabalėliais.
Troškintuve apkepkite eilės tvarka: poras su pankoliu, česnakas, čili, saliero gumbas, paprikos. Šiems suminkštėjus sudėkite pomidorus. Suminkštėjus daržovėms, įpilkite 1 litą vandens. Įberkite druską. Kai viskas užvirs po 3-5 minučių sudėkite žuvį, užvirus išjunkite.
Tiekiant į lėkštę apiberkite pankolio lapeliais.
Tai ypatingai aromatingas troškinys. O kaip jis toks nebus, kai pagrindinės daržovės buvo prieskoninės! Labai rekomenduoju išbandyti:)




2014 m. rugpjūčio 24 d., sekmadienis

Jautienos nugarinės kepsnys su apelsinų salotomis

Tvirtą mėsą valgome kai ateina svečiai, kai būna žiema, kai lauko temperatūra žemesnė 18 laipsnių, kai prasideda laikas eiti į mokyklą ir sumuštiniams atsiranda poreikis. Tada kepu jautienos nugarinę. Ji labai skani tiek šilta, tiek ir šalta. Šis savaitgalis buvo labai tinkamas tokiam kepsniui.
Jautieną kepu dar ir kitais būdais: Lietuviškas Velingtono kepsnys , 2kg Jautienos kumpis vaišių staluiLėtai/greitai keptas jautienos kumpisYpatingai minkštai paruoštas jautienos kumpisSteikas ir t.t.

Nepatingėkite, išsikepkite.

Šis receptas publikuotas žurnale DEBESYS Receptai.

8 porcijos
1 kg jautienos nugarinės
1 valg. š. juodųjų pipirų
1 valg. š. baltųjų pipirų
1 valg. š. žaliųjų pipirų
1 valg. š. raudonųjų pipirų
rupi jūros druska
Salotoms:
3 apelsinai
1 raudonasis svogūnas
1 arb. š. maltos raudonosios paprikos
50 ml ypač tyro alyvuogių aliejaus
30 ml raudonojo vyno acto
druska
Orkaitę įkaitinkite iki 110°C temperatūros.
Pipirus sugrūskite ir sumaišykite su rupia jūros druska. Įtrinkite jautienos nugarinę.
Įkaitintoje keptuvėje be riebalų apkepkite jautieną po 1 minutę iš kiekvienos pusės paspausdami, kad geriau apskrustų. Toliau kepkite orkaitėje apie 1 valandą.
Ištraukite iš orkaitės, palikite 10-15 minučių mėsai „pailsėti“ ir sultims pasiskirstyti.
Salotoms nulupkite apelsinus, nupjaustykite odeles nuo skiltelių. Svogūną supjaustykite plonomis riekelėmis. Aliejų sumaišykite su raudonojo vyno actu, apliekite apelsinus su svogūnais ir išmaišykite kartu su raudonosiomis paprikomis.

2014 m. rugpjūčio 20 d., trečiadienis

Vilkešeris krevečių padaže


Žurnale DEBESYS publikuotas patiekalas Receptai .

Šiandien nedaugžodžiausiu. Šis patiekalas labai vertas būti patiektas ir ant jūsų stalo. Nebūtinai naudoti vilkešerį, galima jį pakeisti bet kuria kita file. Jeigu kepsite keptuvėje, tai naudokite žuvies file su odele, tam, kad ją nulupus pasišalintų dalis riebalų, o žuvis būtų kvapni, bet ne per riebi. Svarbiausia nieko neperkepti. Ypač tai aktualu krevetėms, kad jos netaptų guminės. O ir šiaip viskas skanu, kas sultinga, kvapnu ir lengva:)

1-2 porcijos
1 vilkešeris
1 arb. š. sviesto
druska
½ citrinos
10 krevečių
½ st. vandens
¼ st. sauso balto vyno
lauro lapas
¼ arb. š. aitriosios paprikos
šafranas
1 morka
1 baltasis ridikas
1 cukinija
cukrus
pipirai
alyvuogių aliejus
kinrožės ūgliai
Nuskuskite žuvies žvynus ir išpjaukite filė. Kepkite svieste: pirmiausia 2 minutes ant odos, tada apverskite ir kepkite dar 1 minutę. Kad žuvis nesiriestų, šiek tiek paspauskite ją mentele. Baigdami kepti, pabarstykite druska, palaistykite citrinos sultimis (dalį jų palikite daržovėms gaminti).
Krevetes nulupkite. Užvirkite ½ stiklinės vandens ir virkite krevečių galvas ir kiautus su vynu, lauro lapu, aitriąja paprika, šafranu ir druska. Virkite vis pamaišydami, kol didžioji dalis vandens nugaruos. Nukoškite per sietelį. Užvirkite, įdėkite krevetes ir po 1 minutės išgriebkite, krevetės turi būti kaip C raidė, tad jos bus sultingos.
Morką, ridiką ir cukiniją supjaustykite itin plonomis juostelėmis peiliu arba mandolina. Pabarstykite druska, cukrumi, pipirais pagal savo skonį. Apliekite alyvuogių aliejumi, citrinos sultimis ir marinuokite 15 minučių.
Įkaitinkite keptuvę. Daržoves nusausinkite, sudėkite į keptuvę ir maišydami kepkite, kol susidaręs skystis pradės virti. Pabarstykite druska. Pavirkite 1-2 minutes. Daržoves perliekite šaltu vandeniu, kad šios daugiau nebevirtų ir liktų maloniai traškios.
Prieš dėdami daržoves į lėkštę, pašlakstykite alyvuogių aliejumi. Žuvį apiberkite kinrožių ūgliais, kad patiekalas taptų pikantiškesnis. Tiekite iškart.

2014 m. rugpjūčio 17 d., sekmadienis

Žiediniai kopūstai ir muzika

Šia tema pakalbėti mane išprovokavo dukra, paklaususi, kokią aš klausausi muziką ir ar turiu tokią grupę ar daininką, kurio muzikos klausau, bet apie tai nedrįstu niekam prisipažinti. Tada ir susimąsčiau, kokią muziką aš klausiau, klausau. Kaip keitėsi mano skonis, ir kaip dar jis su kasdiena kinta.
Pirmoji pažintis su muzika atėjo muzikos mokykloje, kai specialybės mokytoja man skirdavo groti kažkokius džiazinius kurinius, kai kiti vaikai grodavo Dvarioną, Mocartą ar Štrausą. Tada nieko nesupratau, atrodė, kad tie mano varinėjimai rankomis ir kažkoks muzikos tampymas niekam negali patikti, bet vieną dieną įvyko kažkoks persilaužimas, vinguriavau melodiją su aštriais posūkiais ir tuo mėgavausi. Net padariusi klaidą suimprovizuodavau ir likdavome su mokytoja patenkintos.
Tada atėjo pirmoji meilė, o su ja ir kitas muzikos pažinimas. Tai sėdėjimas per naktis ir klausimas Pink Floyd, Led Zeppelin, Jethro Tull, Yes, David Bowie, Peter Gabriel, Rick Wakeman (po Yes) ir kitų. Nors tada visi buvo pamišę dėl Depeche Mode, bet mano galva buvo pramušta roku. Filmas "Siena" (The Wall) su tobula muzika, Alano Parkerio režisūra ir nerealia tiems laikams multiplikacija dar labiau užkrėtė muzika. Vertėme tekstus, dalinomės, bandėme tekstuose ieškoti prasmės. Ech, ta jaunystė:) Bet keitėsi amžius, atsirado nauji draugai, kompanijos, o su ja ir muzika. Atsirado Dead Can Dance, Joe Zawinul, Steve Reich ir kiti.
Bet tuo metu jau buvo užgimusios radio stotys M-1, Radiocentras su savo muzika. Po to televijos su vaizdo klipais. Tai padarė įtaką ir mano muzikiniam skoniui . Todėl dabar, važiuodama automobilyje ir skambant gražiai dainai su malonumu "pabliaunu" kartu su Amy Winehouse, Pink ar Robbie Williams, bet širdis vis tiek suvirpa išgirdus senus, gerus, laiko patikrintus "gabalus".
Dabartiniais laikais, kai muzikos įrangos galimybės ištobulėjo, o internetas tapo visagalis ir galima klausytis ką tik širdis geidžia, mielai vakarais pasiklausome lounge music. Kai linksminamės, traukiame kartu su Kernagiu, Joe Dassin ar Elvis Presley ir t.t. O kai norisi muzikos sielai, visada einu į džiazo koncertus.
O kaip jums? Ką jūs klausotės? Ar turite paslaptingąją grupę ar muzikantą, apie kurį niekam nesakote, bet su džiaugsmu klausotės?

Nusipirkau labai gražią žiedinio kopūsto galvą. Nesinorėjo jokio sunkaus maisto, tai pagaminau labai lengvą karštą užkadį.

3 porcijos

1 didelė žiedinio kopūsto galva
3 skiltelės česnako
100 g vyšninių pomidoriukų
aliejus
druska
pipirai
Žiedynus nupjaustykite, apvoliokite šlakelyje aliejaus, įdėkite į iki 230 laipsnių įkaitintą orkaitę ir kepkite 15 minučių. Baigiant kepti suberkite sukapotus česnakus, perpjautus pomidorus ir dar kepkite 5-10 minučių. Pabarstykite druska, pipirais.
Lengva, skanu ir nekaloringa:)

2014 m. rugpjūčio 14 d., ketvirtadienis

Putpelės su prosecco

Kai namuose įsigyjome TEO televiziją, pamačiau televizijos privalumus. Filmus ir laidas žiūriu kada noriu, o ne kada rodo, reklamos taip pat sėkmingai prasisuka. Tie privalumai yra tikrai dideli lyginant su  kai kurių kanalų praradimais. Įprotis per reklamines pertraukas (jų pertraukėlėmis nepavadinsi) nubėgti į virtuvę, pavirti ar pakepti, palaistyti gėles ar nueiti į tupyklą irgi labai sėkmingai išsigyveno iš namų, nes tiesiog galima paspausti mygtuką "pauzė" ir reikalas sustos, o sugrįžus vėl bus galima sėkmingai tęsti sėdėjimą prie TV arba peržiūrėti kada vėl panorėsiu.  Su naująja televizija atsirado ir naujas kanalas Sony television, kuriame rodydavo australų kulinarines kovas "My Kithen Rules". Su dideliu malonumu žiūrėdavau kaip poros gamindavo savo mėgiamus ir nemėgiamus receptus. Kaip komisija rimtais veidais kritikuodavo ar girdavo juos. Labai daug sužinojau naujo ir aš iš šių laidų. Gabalėlį po gabalėlio šių žinių panaudoju gamindama ir savuosius patiekalus. Pavyzdžiui nusižiūrėjusi išmokau labai skaniai pagaminti traškią lašišos odelę. Kada nors pademonstruosiu:)
Šiose laidose dažnai gamindavo putpeles. Svarbiausia deklaruodavo, kad jokiais būdais jų negalima perkepti, o kepdavo jas ir fritiūrinėje, ir keptuvėje ar orkaitėje. Apvoliodavo džiuvesėliuose, gamindavo miniatiūrines file, mačiau, net darė kimštas blauzdeles, o kartais tiesiog visas sudėdavo į orkaitę išskleidę.  Žodžiu, visko galima prigaminti su šiuo paukštuku. Net pati esu bandžiusi ir labai sėkmingai Keptos putpelės su marinuotomis daržovėmis.
Šį kartą nusipirkau ūkinkų turgelyje lietuviškų putpelių. Matyt jos buvo sportininkės, nes pagal Manu ( "MKR" laidos teisėjas ir vedėjas) nurodymą, kad putpelę kepti ilgiau nei 20 minučių yra nuodėmė, maniškėms puptelėms toks nurodymas pasirodė nė motais. Buvo kietos ir tiek. Teko imtis racionalizacijos savo paprastame patiekale, kuris pasekoje gavosi tikrai vertas dėmesio.

3 porcijos

3 putpelės
3 skiltelės česnako
3 bulvės
sauja mažų morkyčių (iš mano daržo, išretintos)
1 stiklinė prosecco
1/2 stiklinės karšto vandens
raudonėlis
1/4 arb.š. čili pipirų
1 valg.š. sviesto
aliejus
2 lauro lapai
Putpeles perpjaukite pusiau, sudėkite į keptuvę su įkaitintu aliejumi ir sviestu. Kepkite kol gražiai parus.    Česnako skilteles su visomis odelėmis, tik šiek tiek sutrėkštas įdėkite į puodą kuriame troškinsite ir šiek tiek pakepkite su šaukštu aliejaus. Sudėkite apkeptas putpeles. Riebalo nedėkite. Užpilkite stikline prosecco, suberkite čili pipirus, raudonėlį, druską, lauro lapus. Virkite atidengus, kol alkoholis nugaruos. Supilkite karštą vandenį, sumaišykite su vynu. Pakaitinkite 5-10 minučių. Sudėkite bulves, morkas ir troškinkite kol daržovės suminkštės ir mėsa lengvai skirsis nuo kaulų.
Mano putpelei reikėjo 40minučių, kol ši tapo minkšta maloniai krito nuo kaulų. Padažas gavosi labai lengvas su vos juntamu česnako aromatu, rūgštele ir čili pikantiškumu.

2014 m. rugpjūčio 11 d., pirmadienis

Vištiena su batatų rutuliukais


Paukštiena: žąsiena, antiena, vištiena, kalakutiena, putpelės. O prie ko reikia priskirti triušieną? Prie mėsos ar paukštienos? Nors triušis visai nepanašus į paukštį, bet ir gyvulieną man kažkaip pagal savo struktūrą irgi nepanašėja. Man mėsa: kiauliena, veršiena, jautiena, aviena. Žinoma, atskira tema laukiniena, bet ten man lyg ir viskas aišku. O va su triušiena, niekaip nežinau kuriai svorio kategorijai ją priskirti?
Dažniausiai mūsų namuose valgoma vištiena: verdami vištienos sultiniai Lietinukai su prieskoniuotu sultiniu, kepama visa višta Rytietišku rudeniu kvepiantis viščiukas , troškinamos vištos sudedamosios dalys Vištų šlaunelės mango sultyse , malame ir kepame keksiukus Paukštienos keksiukai su morkomis,    kartais iš mandrumo susisukame "Kijevo kotletai", valgome ir kepenėles Gnocchi su kepenėlėmis. Žodžiu, mūsų šeimoje višta suvalgoma nuo pradžios iki pabaigos. Iš sveikumo, išmetame tik odelę, jeigu tai nebūna sparneliai. Išmetame todėl, kad prisiskaičiau visur, jog tai yra nuodas organizmui, cholesterolis ir bereikalingi riebalai, be jokios maistinės vertės.
Praktiškai, kartą per savaitę nuperku vištukę, iš kaulų išverdu sultinį, kurį po to naudoju įvairiausiems tikslams: padažams, sriubai. Krūtinėlę, kumpelius, blauzdeles kepu, verdu, garinu, malu ir t.t.
Šį kartą, DEBESŲ žunalui Receptai naudojau kulšeles. Skanu buvo labai labai, kad po to dar kelis kartus kartojau.

6-8 porcijos
2 česnakų skiltelės
2 cm dydžio imbiero šaknis
1-2 aitriosios paprikos
1 valg. š. cukraus
2 valg. š. sojų padažo
1 valg. š. žuvų padažo
4 valg. š. sezamų aliejaus
6-8 vištų šlaunelės
1 citrinžolės stiebelis
Batatų rutuliukams:
450 g batatų
1 valg. š. kario prieskonių mišinio
1 arb. š. cukraus
5 cm dydžio imbiero šaknis
druska
150 g ryžių miltų
sezamų sėklos
aliejus kepimui

Česnakus, imbierą ir aitriąją papriką smulkiai sukapokite. Sumaišykite su cukrumi, sojų, žuvų padažais ir sezamų aliejumi. Šiuo mišiniu įtrinkite vištų šlauneles ir marinuokite 2–4 valandas.
Iki 180°C temperatūros įkaitintoje orkaitėje kepkite šlauneles 40 minučių, kol mėsa lengvai atsiskirs nuo kaulo.
Rutuliukams batatus išvirkite arba iškepkite orkaitėje. Atvėsinkite. Sutrinkite su kario prieskonių mišiniu, cukrumi, tarkuotu imbieru, druska, suberkite ryžių miltus ir išminkykite, kad galėtumėte lengvai formuoti rutuliukus. Juos apvoliokite sezamų sėklose.
Puode įkaitinkite aliejų. Sudėkite rutuliukus ir kepkite nuolat maišydami 10–13 minučių. Iškeptus nusausinkite servetėle.
Patiekite su keptomis vištų šlaunelėmis ir žuvų padažu.



2014 m. rugpjūčio 6 d., trečiadienis

Midijos kario padaže

Šis receptas publikuotas žurnale DEBESYS.

Praeitą savaitę gavau iš draugo gyvenančio Briuselyje žinutę: Belgijoje midijų sezonas atidarytas! Atostogaudama Prancūzijoje iš prekeivių tik ir girdėjau pagyras: pažiūrėkite kokios jos šviežios, jaunos, gal kiek mažokos ( o man tokios ir labiausiai patinka), kvapnios. Net abejonių nekilo, kad būtinai jos turi būti išvirtos, iškeptos ar dar kažkaip paruoštos ir pateiktos ant mano stalo. Aš midijas labai mėgstu ir labai dažnai, kai tik užtinku pirkti gražių, neišsižiojusių, atrodančių skaisčiai perku ir gaminu įvairiausiai būdais: Orkaitėje keptos išraiškingos midijosMidijos su lašinukais ir saulėje džiovintais pomidorais , Midijos pikantiškame pomidorų padaže , Midijos ir vaizduotė ir t.t.
Midijų yra visame pasaulyje, todėl skirtinguose kraštuose jos ruošiamos skirtingai. Prancūzai midijas dažniausiai ruošia su balto vyno ir česnakų padažu, grietinėlėje, ar valgo žalias. Ispanai labai dažnai pateikia tik garintas arba užpiltas svogūnų-paprikų marinatu ar pomidorų/pipirų padažu. Italai su pomidorais. Azijos kraštuose jas mėgsta pikantiškas, su kariu ar tesiog pabarstytas česnaku (kas man visai nepatiko). Bet kai pasaulis maišosi, virtuvės ir maisto gaminimo kultūra dar labiau neatsilieka nuo šio tempo. Tai kai pagalvoju, kokių tik midijų nesu valgiusi, o dar kiek nevalgiusi???
Būdama Vietname, viename nieko ypatingame restoranėlyje paragavau midijas kario padaže. Nuo skonio "susileidau", nors buvau kario padaže ragavusi ir Lietuvoje ir kitose šalyse, bet ten buvo kažkas TOKIO, kad trūksta žodžių aprašyti.
Grįžusi pabandžiau atkurti TĄ skonį. Maloniai nustebaus, kad jis nelabai nusileido vietnamietiško restoranėlio midijų skoniui:)

2-4 porcijos
1 kg midijų
½ aitriosios paprikos
4 cm dydžio imbiero šaknis
1 citrinžolės stiebelis
1 arb. š. ciberžolės
4 žaliųjų citrinų lapeliai
1 skardinė kokosų pieno
1 žaliosios citrinos žievelė
druska
Midijas nuplaukite. Atsivėrusias geldeles išmeskite. Smulkiai sukapokite aitriąją papriką ir imbierą. Citrinžolę padalinkite į 4–5 dalis.
Įkaitintoje keptuvėje apkepkite ciberžolę, citrinžolę, citrinų lapelius, aitriąją papriką, imbierą. Supilkite kokosų pieną. Jam užvirus, sudėkite midijas, įtarkuokite žaliosios citrinos žievelę ir virkite, kol geldelės atsivers, apie 5–7 minutes. Pagardinkite druska.