Interneto puslapio peržiūrų skaičius

2013 m. lapkričio 24 d., sekmadienis

Krevetiniai ryžiai su karališkomis krevetėmis

Nežinau kokia jūsų buvo pirminė pažintis su jūros gėrybėmis, bet manoji buvo tokia keistai nesusipratėliška, kad dabar tik juokas ima iš savęs pačios. Bebūnant studentais, kai turėdavome pinigų, būtinai nusipirkdavome šaldytų krabų lazdelių ir žuvies pirštelių, kad grįžus iš universiteto ar alkiui baigiant užgraužti jauną kūna, spėtumėm greituoju būdu sugraužti, kad dar ir nelabai atitirpusią krabų lazdelę. Apie kurią dar ir galvojome, kad ji pagaminta iš tikros krabų mėsos, kol vieną dieną įvyko milžiniškas nusivylimas, kad krabų lazdelės, visai ne iš krabienos ir kad save apgaudinėjome ar buvome apgaudinėjami, esą gurmanai:)
Sekantis etapas buvo, kai pradėjo užsieniečiai važiuoti į Lietuvą, pradėjo kurti įmones ir kviesti jaunus žmones dirbti jose. O mes jauni, nepatyrę, nematę pasaulio žmonės, viską stebėjome, rijome akimis, protu kas ir kaip gali būti. Tada pirmą kartą buvau nuvesta į Ida Basar restoraną ( ne draugų "bachūrų" studentų), kuriame paragavau salotas su krevetėmis, juodosiomis alyvuogėmis ir apelsinais. Tas skonis buvo toks keistas: kažkokios rožinės kirmėlės, kažkokios neaiškios alyvuogės ( net nelabai žinojau kas tai per uogos) ir viskas dar sumaišyta su apelsinais. Suvalgiau viską, bet ar skanu buvo? Tikrai ne. Tačiau nenorėjau prieš danus pasirodyti neišprususi ir nesuprantanti ką valgau, tik todėl suvalgiau aš tas salotas...
O paskutinis ir nepakartojamas įspūdis buvo Portugalijoje (prieš daugiau nei 20metų), kai atvažiavome vėlų šaltą ankstyvo pavasario vakarą į kurortinį miestelį visi žiauriai alkani ir kur dirbo vos viena kavinukė. Tokia dengta polietilenais, plastmasinėmis kėdėmis ir stalais apdengtais popierinėmis staltiesėmis, aliuminiame bliūde begulinčiomis kriauklėmis, kurios taškėsi kaip pašėlę ir besišypsančiais portugalais, visiškai nekalbančiais jokia kita kalba apart savo. Bet mes išdrįsome šeimininko paklausti kas čia tokios guli ir spjaudosi, o jis, su būdingu pietiečiams temperamentu parodė, kad čias kažkas neišpasakytai skanu. Užsisakėme vieną porciją ant visų ( buvome 4) pirmai pradžiai. Gavome kriaukleles (clams angl.) su sviesto-česnako-baltojo vyno padažu. DIEVŲ MAISTAS! Tada pagalvojau aš ir nuo tada nebegaliu šaltakraujiškai praeiti pro kriaukleles, krevetes, kalmarus ir visokius kitokius jūros padarus. Ir dar po šiai dienai džiaugiuosi, kad kitiems mūsų bendrakeleiviams kriauklelės visai nepatiko....ir mums gavosi dvigubai didesnė porcija....net ir praėjus tiek metų tebesidžiaugiu savo atradimu:)
O dabar, būdama Ispanijoje pamačiau, kad galima išsivirti nerealiai aromatingus ryžius iš krevečių kiautų (dar ir labai ekonomiška), nenustojame visa šeima ir draugai mėgautis šiuo atradimu Krevetiškas plovas ar Krevečių sriuba su a la "gaspacho". Tad nusipirkusi milžiniško dydžio 3 krevetes, jau žinojau kas bus mūsų savaitgalio vakarienei.

3 porcijos

3 didelės krevetės
300g apvaliagrūdžių ryžių
1 nedidelis svogūnas
1 lauro lapas
5 juodieji pipirai
3 kvepiantieji pipirai
3 skiltelės česnako
sauja krapų
aliejaus kepimui
druska
citrina
Krevetes išgliaudykite, išimkite jos juodą juostą. Galvas, kiautus sudėkite į puodą, užpilkite 2 puodukais vandens, užvirkite. Sudėkite svogūną, pipirus, lauro lapą. Virkite apie 40 minučių. Perkoškite. Atvėsinkite.
Supilkite nuplautus ryžius į puodą, užpilkite išsivirtu krevečių sultiniu, kad nuo ryžių iki vandens paviršiaus skirtų per 2 piršutus. Druskos įberkite pagal skonį. Uždenkite ir virkite 10 minučių. Išjunkite ugnį ir palikite uždengę ryžiams subręsti.
Česnakus supjaustykite juostelėmis. Krevetes dėkite į įkaitintą su aliejumi keptuvę, kepkite (priklausomai nuo krevečių dydžio) 2-4 minutes ant vienos pusės ir tiek pat ant kitos. Pabaigoje apšlakstykite citrinos sultimis. Česnakus suberkite po krevečių apvertimo. Kepkite apie 1-2 minutes.
Tiekdami į stalą gausiai apiberkite smulkintais krapais.
Ką aš galiu pasakyti? PASAKA, o ne skonis:) Pabandykite ir jūs:)



17 komentarų:

  1. As is kreveciu kiautu netealius sultinius issiverdu, niekad neismetu tokio gerio! Tavoji krevete atrodo ziauriai skaniai! Dieivinu ir as sias, tik vat ju kompaanijoj ryziu negaliu tureti... Tiesiog nepatinka. Jei pasirinkimas yra, imu bagetes riekele.

    Sugryztant prie pirmu maisto ispudziu atvaziavus i Vokietija (o tai buvo pries 15metu), tai ne kokie. Kazkaip zuvis neistrigus, bet visokie pelesiais apauge suriai kazkas tai baisaus man atrode. O jei dar koki smirdanti ant stalo padedavo, tai as uz juos gedindavaus, kad jie vargsiukai tokius pasenusius turi valgyti :)) dabar tik klausiu saves, kada sis poziuris pasikeite? Dabar kuo daugiau pelesiu tuo geriau :))

    AtsakytiPanaikinti
  2. O ką Tu darai su išsivirtu sultiniu? Sriuboms naudoji, ar kur kitur?
    Chacha:) Gerai pagalvojai apie vokietukus ir pelėsinius sūrius:) Fr yra vienas toks ypatingasis, pavadinimo aš jo nepamenu, bet vyrai nuvažiavę į turgų jį pagal išvaizdą išsirinko...nors lauke valgėme, man vis tiek buvo baisu sėdėti šalia, smarvė vertė iš koto, kaip ir jų dešra anduette. Po to draugai prisipažino, kad ir jiems smarvė buvo nereali, bet valgė už tai, kad tas sūris labai brangus buvo, o draugė (ji gyvena pastoviai FR) dar pasakė, kad čia sūrių sūris, karalius, tai iš viso nebuvo kaip numesti valgyti:) Vokietijoje tokios kvapniosios dešrytės neturite?

    AtsakytiPanaikinti
  3. Cha, kokios geros istorijos. O man tai su jūros gėrybėmis buvo tokia istorija. Sykį nuvažiavau į komandiruotę kelioms dienoms ir tik vakare supratau, kad neturiu banko kortelės, nei pakankamai grynųjų pinigų. Na, ką taksu važinėti turėjau tokių specialių čekių, kuriuos vėliau įmonė tiesiai apmokėdavo, pusryčius viešbutyje duodavo, o pietus įmonė savo specialioje vidaus valgykloje visiems dalindavo. Mane kolegos pastoviai kur nors kviesdavosi vakare pasėdėti, bet aš kažkaip vis mandagiai išsisukdavau pasiteisinusi, kad norėčiau vakare viešbutyje dar ką nors padirbėti. Na, o kadangi mane tokia "baisi nelaimė" ištiko, tai ėjau jau visur kur tik kas kvietė. Na, nusivedė vieną vakarą mane į tokį restoraną, kur buvo jūros gėrybių bufetas. Ir kirtau viską kiek tik akys užmatė visokias austres, krevetes ir t.t. Viežo, žiauriai apsiėdžiau jūros gėrybėmis. Paskui miegot negalėjau nuo baltymų ir sunkumo skrandyje;-)

    AtsakytiPanaikinti
  4. Dovile, kaip sakoma "žadnost fraiera sgubila" Mums taip panašiai buvo, kai viena kolegė švesdama savo jubiliejų nieko daugiau neatsinešė, tik juodos tikros ikros 3l ( gal kontrobandinė, gal dar kažkokia, bet žiauriai šviežia, nerealiai skani), tai mes iš godumo, kad gal daugiau gyvenime nebeteks paragauti rijome dideliais šaukštais ir kasniais. Kitą dieną ištinau, išbrinkau, drebėjau ir tokį baltiminį šoką apturėjau, kad dabar ikrus tik labai kultūringai valgau:)))) Va, kaip išmokė kultūros!

    AtsakytiPanaikinti
  5. dieviškai skaniai atrodo - tu nereali šaunuolė ;)
    o mano pirmas susitikimas buvo sėkmingas - su draugu nusipirkome šaldytų krevečių su kiautais..aišku teko kapstytis po internetą, kaip jas pateikti ir išlukštenti..bet tikrai skaniai sulapnojom.. ir tuomet pradėjau drąsiau eksperimentuoti su jūros gėrybėmis ;) dar labiau susižavėjau, kai išdrįsau nusipirkti šviežių krevečių, kalmarų, kuriuos siūlo mūsų prekybos centrai ;) nuo to laiko esu jų gerbėja..
    pabaigai klausimėlis - nuo ko priklauso sultinio virimo laikas? kas nulemia jo skonį, kvapnumą, kad gautųsi tobulas?

    AtsakytiPanaikinti
  6. Oditele, tikrai labai skanu. Maniškiai prašo, kad kuo daugiau privirčiau tokių ryžių, po to šildosi ir kerta tris kartu per dieną ( nors dažniausia, viskas per vieną vakarą suvalgoma):) Man tie mažieji kalmariukai yra kažkas nerealaus, o Tu kokius perki ir kaip gamini? Džiugu, kad ir Tu gerbėja jūros gėrybių:) Aš šaldytas kreves irgi kažkada pirkdavau, tik man jos tokios guminės gaudavosi, nemokėjau paruošti, tai svajojau kada bus galima nusipirkti šviežių...ir štai diena išaušo:)
    Verdu visada tik iš šviežių krevečių galvų ir kiautų, pilu nedaug vandens, tam kad koncentruotūsi skonis, nes visada atskiesti suspėsi. Maždaug matuoju nuo 0,5kg krevečių kiautų 1l vandens, verdu apie 1val. Vanduo nugaruoja ir lieka stipraus aromato sultinys. Tiesa, namai nelabai kvepia, bet pakentėti verta. Po to galima užsišaldyti ar kaip aš iš karto sunaudoti. Būtinai išbandyk, manau, kad tikrai nenusivilsi:)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. labai ačiū, Odeta, už rekomendacijas - išbandysiu būtinai ;)
      krevečių šaldytų neperku jau 100 metų, kai išbandžiau šviežias, nes pastarosios man beskonės..
      kalmarus perku mažiukus, kuriuos reikia išdarinėti pačiai..pakepinu keptuvėje supjausčius juostelėmis - dedu česnako, druskos, pipirų, grietinėlės ir patiekiu su makaronais..visiškai paprastai, bet labai skaniai, na bent jau mums ;))

      Panaikinti
  7. Nesigirsiu, bet pasigirsiu :)) skaniausias sultinio pagrindas gaunas: http://aguonele.blogspot.de/2013/03/makaronai-su-kreveciu-ir-konjako-padazu.html
    Ziurint koki kieki jo daraus, tai sunaudoju padazams visokiems. Saldytuve kelias dienas issilaiko, tai bandau tas dienas zuviskai gaminti tik :)
    P.s. Atsijunk tas savo raides, nes bijau jog kompa ismesiu per langa :D

    Manau jog Vokietijoj visko yra, ko nori ir nenori. Tik kai nezinai, kad tas kazkas yra, tai ir nesidomu kur tai yra. Vat kaip atsakiau i tavo klausima :) net paciai linksma!

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Bus išbandyta:) Užsišaldžiau šiek tiek krevetinio sultinio kaip tik.
      Neišmesk kompo per langą, pabandysiu atjungti raides, geriau jau aš:)))
      Sutinku, kad Vokietijoje yra visko ir gerai.

      Panaikinti
  8. O aš krevečių kažkaip jau atsivalgiau. Žinoma, visada su mielu noru jų ragauju ir net kartais pasigaminu, bet tokios aistros, kaip tik atvažiavus į Briuselį, nebėra. Pirmą pusmetį tai bent kartą per savaitę kepdavau su česnakėliais ar kaip kitaip ruošdavau. Sušveisdavom dviese visą kilą ;))))

    O kas dėl garnyro, tai mane labiausiai nustebino Bordo ir Pirėnuose, kur krevetes pateikia ir su ryžiais, ir su virta buve - kad sočiau ;)

    Odeta, andouillette - tai ta, kur iš susuktų skrandžių?

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Rūta, grįši į Lietuvą vėl pasiilgsi;) Tiesiog čia jas sunkiau kuo pakeisti. Tikiu, kad kilą sušveisdavote, mes irgi kilais valgydavome, o dabar dažniausiai tik kaip nedidelį priedą prie kažko (ryžiai, makaromai, sumuštiniai ir t.t.)
      Bordo, Pirėnuose prie bulvių dar dešros prideda...keletą kartų teko užsirauti, tai meškučiais išvirtome iš restorano:) Tačiau dabar jau išmokome atsirinkti ir išklausti kas ir su kuo, tai rečiau "pasiseka":)
      Rūta, tikriausiai iš skrandžių, nors man atrodo, kad ji dar ir iš visokių žarnųar kitų atliekų, kur jau niekur nebetelpa...smirda ji man tiesiogine prasme. Net kai ji buvo valgoma pavėjui, vis tiek prie vieno stalo buvo sunku išsėdėti:) O sakė, kad skonis geras...čia gal kaip ir su sūriais, kuo smardesnis, tuo geresnis;)

      Panaikinti
  9. Odeta, nerealiai skaniai tavosios krevetes atrodo! Reikes kuriam vakarui pasiruosti.
    O jus cia smagiai, visos apie pazintis su juros gerybemis pripasakojote :-)))) Man kazkaip tik su austremis pazintis sunki buvo :-)))) Niekas nepaaiskino kaip reikia ja valgyti :-(((( Gal pries 17 metu mano aplinkoje ir nebuvo tokiu. Tai as ja rijau gyva ir nenupjauta kojele! Kai pajutau, kad man nesigauna ja elegantiskai susiversti i burna, taip kaip dare visi sveciai, as nusisukau ir issilupau ja dantimis is kiauto. Visa laime, kad ten buvo svediskas stalas ir as galejau nusisukti i ta puse, kur nebuvo zmoniu. Tik po 7 metu isdrysau vel paragauti austres.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Dalia, jos tikrai skanios:)
      Chachacha prajuokinai su austrių pažinimu:))))) Bet skonis neatbaidė po pirmo išplėšimo su dantimis? Ir dabar mėgsti austres?
      Aš tai austrių pažinimo nelabai pamenu, bet labai pamenu kaip mama paragvo per praeitas Velykas. Mes jai paruošėmė, o ji moteriškė nurijo ir juda pirmyn atgal, mes žiūrimi į ją ir nesuprantame, kas darosi...o ji ištiesė ranką ir sako: - ženteli, degtinytės Tu man ir antrą austrę:)))) Žvengėme iki negalėjimo...

      Panaikinti
    2. Austrių skonio net nepamenu ;-( Tik galvoju, kaip čia man neatpylus jos... atmosfera aplink įpareigojo mane laikytis solidžiai. Tad, atsilaikiau :-))) Dabar visiems ragaujantiems austres pirmą kartą, kaip kokia motina Teresa paruošiu viską ko reikia, kad austrių žmogus norėtų ir norėtų.
      Kiek supratau, tai tavo mamai jos patiko :-)))

      Panaikinti
    3. Dalia, gera Tu:) Man tai paciai ir nuo kojos nusitraukti reikia:(
      O mamai tai labai patiko, kad poto jau ir degtinytes nebereikejo:)

      Panaikinti

Komentuokite, diskutuokime, labai laukiu