Interneto puslapio peržiūrų skaičius

2013 m. spalio 21 d., pirmadienis

Moliūgų keksas

Kartą važiuodami iš savo nesėkmingo grybavimo, bet su pakilia nuotaika, kad labai smagiai paslampinėjome po mišką, užsukome į "Cepelinų gryčia" užeigą. Suvalgėme po labai skanių cepelinų porciją, išgėrėme laukinių žolių arbatos ir dar labiau žvengdami, kad šiandien viskas yra ne taip: ir grybų miške nėra, ir cepelinus valgome (ko pas mus namuose nebūna), ir šiaip važinėjame po Lietuvą be jokio pagrindo...Trumpai tariant, su tokia nuotaika ir užsukome į Molėtų Maximą. Pavaikščioję ir vėl tuščiai po parduotuvę ir patys nesuprasdami ko mums joje reikėjo, nusprendėme, kad reikia nors kokį žurnalą nusipirkti. Tad įsigijome "Darbštuolė" žurnaliuką su moliūgų valgiais.
Prie ko aš čia lenkiu? O gi prie to, kad aš pavarčiau paskaičiau ir padėjau į šoną, bet mano vyras pasirodo visiškai nepadėjo jo į šoną. O slapta nutarė mane nustebinti moliūginiu keksu. Jis kepė pirmą savo gyvenime pyragą! Ėjo į parduotuvę gal kokius 3 kartus, privertė pardavėjus atpjauti tiek moliūgo kiek buvo parašyta recepte ir kepimo miltelių nupsipirko, nors namuose jų pilna. Susipirko absoliučiai viską, kas buvo tik reikalinga moliūgų pyragui kepti. Labai atsakingai ėmėsi konditerio pareigų.
500g moliūgo minkštimo
2 kiaušiniai
3 st. miltų
1 st. cukraus
70ml aliejaus
1/2 saujos džiovintų spanguolių
1/2 saujos džiovintų svarainių
11/2 arb.š. kepimo miltelių
druska
Spanguoles ir svarainius užpilkite verdančiu vandeniu. Atskirkite kiaušinių baltymus nuo trinių. Išsukite su cukrumi atskirai baltymus iki stangrumo, o trynius iki baltų putų. Moliūgą smulkiai sutarkuokite, į tarkę supilkite aliejų, išpalktus trynius. Viską gerai išsukite. Į nusijotus miltus suberkite kepimo miltelius, išmaišykite. Suberkite į moliūgų tyrę. Labai gerai išmaišykite, suberkite nusausintus svarainius ir spanguoles. Pabaigoje, prieš pilant į kepimo indą, švelniai įmaišykite baltymus.
Kepkite 180 laipsnių orkaitėje 50 minučių.
Patikrinti ar keksas iškepęs nepavyks, nes įsmeigus medinį krapštuką jis vis tiek bus šlapias.
Kol šiltas pyragas buvo, tai jis toks daržoviškas man pasirodė. Stipriai jautėsi moliūgas, kai atšalo labiau supyragėjo. Šis keksas man labai labai skanus pasirodė, juk MANO VYRAS MAN JĮ IŠKEPĖ!

2013 m. spalio 17 d., ketvirtadienis

Varškės apkepas

Šį receptą nusikopijavau iš Astos Tobulas varškės apkepas (II) ir su visu 100% sutinku, kad jis tikrai tobulas. Kitą dieną šį apkepą valgėme kaip pyragą, o jis buvo vis dar toks pats purus, švelnus ir šlapias. Taip, kad tikrai neverta blaškytis, jeigu norite Tobulo varškės pyrago, jis jau ir čia, pas mane, ne tik pas Astą;)
Daug porcijų:
1kg varškės
12 valg.š. manų kruopų
1 1/2 st. pieno
6 kiaušiniai
1/2 st. cukraus
1 arb.š. vanilinio cukraus
džiovintų spanguolių
druska
Varškę pertrinkite, kad nebūtų gumulėlių. Manų kruopas užmerkite piene. Kiaušinių trynius atskirkite nuo baltymų. Baltymus su cukrumi išplakite iki stangrumo. Trynius kita dalimi cukraus ir žiupsneliu druskos išplakite iki baltumo. Į trynių masę įdėkite pertrintą varškę, piene išbrinkusias manų kruopas su visu pienu, džiovintas ir išmirkytas spanguoles. Viską gerai išmaišykite, kad masė taptų vienalytė. Tada švelniai įmaišykite baltymą! Supilkite gautą masę į sviestu išteptą kepimo skardą. Kepkite 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje 50 minučių. Aš 35 minutėje pridengiau apkepą folija, kad nesudegtų paviršius.
Tą vakarą aš jau nebeturėjau jėgų fotografuoti, nes buvau apsirijusi šito nerealaus apkepo. Kitą dieną apkepas jau nebebuvo toks išvaizdus, bet skonis nenusileido šiltam.
Valgėme su juodųjų serbentų uogiene. Niam, rašau ir vėl noriu:)

2013 m. spalio 14 d., pirmadienis

Perlinių kruopų košė

Kiek pamenu visi dietologai rekomenduoja košę valgyti rytais. Angliavandeniai, energija visai dienai, graži oda ir t.t. Kai praeitą rudenį teko ilgokai pagulėti ligoninėje, o po to sanatorijoje, tai košių atsivalgiau visam likusiam gyvenimui. Bent jau man taip atrodė. Nors tiesą pasakius nelabai aš jas ir mėgstu, ypač saldžias, virtas piene, o jeigu ji avižų ir dar su razinomis, tai manęs prie stalo nekvieskite...iš tolo užuodžiu blogį:) Geriau jau tegul būna miežinė su spirgučiais, kurią kaip delikatesą prisimenu nuo studentavimo laikų, kai per sesiją visas tėvų įdėtas maistas būdavo suvalgytas ir likę tik lašiniai, kruopos, miltai. Pasigardžiuodami kirsdavome iš vieno bliūdo, kad indų plauti nereikėtų, egzaminams ruošdavomės gi!;)
Kaip ten bebūtų, bet paelija ypač su jūros gėrybėmis, ar rissoto su baravykais, o plovas su ėriena, sušiai su šviežia žuvimi ir t.t.? Puikiausios košės su ryžiais, kurių net specialios rūšys buvo išveistos, kad gautųsi toks ir tik toks patiekalas.  Taigi, ryžių košė įgijusi mandrus pavadinimus ir skirtingas gaminimo technikas priverčia ne tik mano, bet ir didžiausių gurmanų liežuvius svaigti iš malonumo. Bet šiandien aš ne apie tai. Šiandien aš tiesiog apie tingėjimą stovėti prie puodų. Gaminu perlinių kruopų košę.

3 porcijos

200g perlinių kruopų
1 svogūnas
1 morka
1 paprika
6 saulėje džiovinti pomidorai
1 stiklinė balto sauso vyno
aliejaus kepimui
druska
pipirai
Perlines kruopas užpilkite verdančiu vandeniu ir palikite 2 valandoms. Smulkiai supjaustykite svogūną, morką, papriką, saulėje džiovintus pomidorus. 
Išbrinkusias kruopas puode virkite apie 1 valandą. Įpilkite vyną. Tada keptuvėje įkaitinkite aliejų, apkepkite svogūnus, šiems apkepus suberkite morkas, paprikas, pomidorus. Kai viskas gražiai apkeps supilkite į puodą ir išmaišykite. Virkite nuolat maišydami kol kruopos galutinai suminkštės, skoniai susigers.
Nei čia mandras patiekalas, nei čia ką, bet kartais tiesiog smagu paišdykauti.

2013 m. spalio 9 d., trečiadienis

Žuvelė su fantastišku slyvų padažu

Neturiu aš čia šiandien ką daug prirašyti. Sėdžiu parimusi prie stalo, spoksau pro langą ir grožiuosi auksiniu rudeniu, kuris su kiekviena diena įgauna vis naujų spalvų. Ir prisimenu, kai ieškojau pirkti buto, kuriame norėčiau ilgai ilgai gyventi. Užsikoriau į dvyliktą aukštą laiptais, nes liftas neveikė ir pamačiau saulės apšviestą su geltonai raudonai žaliai oranžiniai prašvitusį mišką, Šv.Petro ir Povilo bažnyčios stogus, Gedimino pilį, Neries vingį seilė nutįso iki žemės iš noro gyventi čia, šiame bute. Bet tada, prieš daug metų paskolos buvo dalinamos griežtai ir brangios...ir sėdėjau aš skaičiuodama meditavau, meldžiausi savo atlyginimui, banko geranoriškumui (vos tenkinau jų kriterijus) ir svajonei gyventi tarp šio auksinio, tikrąja ta žodžio prasme, rudens ir pašėlusiai žalio pavasario, oro balionų skridimo ir Neries vingio paskendusio rūke.
Svajonė išsipilė ir štai aš matau tą nuostabų auksinį rudenį, su kiekviena diena vis labiau raustančius klevus, rūke paskendusią Nerį jau ne vienerius metus. Bet tą rudenėjimo džiaugsmą dažniausiai praleisdavau bėgdama pro šalį, o šiandien sustojau...pažiūrėjau...pamačiau. Ir jau visai nesvarbu apsilaupiusios sienos, šuns (kurį vis tik jau keletą mėnesių turime) apgraužti kampai ir kad verkiant reikia daryti remontą ( o rankos ir kojos tam neprieina), svarbiausiai jausmas, GERAS.
Kai tokios sentimentalios mintys ateina nesinori jokio sunkaus maisto. Todėl traukiu iš spintelės vasarą pasigamintą slyvų padažą, žuvį, ir su meile gaminu vakarienę:

3 asmenims

1/2 sterko ar kitos baltos žuvies
alyvuogių
kalendrų šakelių
3 česnako skiltelės
šlakelis aliejaus
rupi druska

Slyvų padažas 0,3l stiklainukui:
500g slyvų
3 gvazdikėliai
1/4 muskato riešuto
1/2 arb.š. malto cinamono
1 nubrauktas arb.š. maltų čili pipirų
50 ml brendžio (gali būti ir kitas)
1/5 stiklinės cukraus
3 valg.š. raudonojo vyno acto

Bulvės, rupi druska

Žuvį pasigaminu kaip Žuvis 
Žuvį supjaustykite juostelėmis, įpilkite šlakelį aliejaus, suberkite sutraiškytas alyvuoges, česnako skiltekes ir kalendras. Pabarstytike rupia druska. Tik nepadauginkite, nes alyvuogės irgi suteiks sūrumo. Kiškite kepti į orkaitę 200 laipsnių, 10 minučių.
Padažas. Kaip minėjau, jį pasigaminau vasarą. Tačiau pradėjau naudoti jau dabar, nesulaukusi žiemos, nes jis mums pasirodė nerealiai skanus.
Slyvas iškaulėkite. Sudėkite į įkaitintą puodą, kad kuo greičiau pradėtų skirtis sultys, suberkite visus prieskonius ir nuolat maišydami virkite ant nedidelės ugnies apie 3 valandas. Perkoškite per tankų sietelį  ir pavirkite dar pusvalandį. Susipilstykite į nedidelius stiklainius.
Bulves apvirkite. Užvirus, po 3-5 minučių (priklausomai nuo bulvių dydžio) nupilkite kartštą vandenį ir apliekite šaltu. Sujaustykite, pabarstykite rupia druska ir kepkite orkaitėje 10minučių.
Padažą liekite į pakaitintą lėkštę, kad šis sušiltų ir paskleistų savo aromatą.
Skanaus rudens:)






2013 m. spalio 5 d., šeštadienis

Rytietišku rudeniu kvepiantis viščiukas

Kai būnu savaitgalį Palangoje, ir tai būna ne vasarą, kai nebegali kepsnine darbuotis, ir šviežių daržovių nebe pilnas turgus, kartą per dieną maitinamės kavinėse/restoranuose. Gal atrodys labai prabangiai čia mes išlaidaujame, bet kai du užėjimai, tai ne taip ir baisu. Juk savaitgalis, ir dar ne namie:). Bet nenoriu aš čia visai teisintis, kad man patinka pasilepinti ir pasmalsauti, kuo turtinga viena ar kita kavinė/restoranas. Jeigu norime, o dažniausiai dukra nori, Kijevo kotleto ar barščių, tai užsukame į Į Ukrainietišką kavinę, kurios virtuvė visiems iki skausmo pažįstama, bet vis dar tokia pat nepagedusi. Kai užsinorime sraigių ar midijų, apsilankome Belguose (bet tik vasaros sezono metu).  Ne sezono metu ten neiname, nes gauti šaldyto maisto už pakankamai aukštą kainą mums per didelė prabanga. Jeigu norime pabūti gamtos prieglobstyje ir užkąsti aštrių kalmariukų, numiname iki Medūzos. O dienos pietų už padorią kainą ir patiekalo išraiškingumą su malonumu prisimename Kerpę ir jos oto kepsnį, nors kai paragavome panašų šios žuvies kepsnį Šventojoje, Vikingų kavinėje, tai Kerpei su savo kepsiu ir didoka  jo kaina (lyginant su Vikingų) reikėtų stipriai pasistengti. Tačiau, kaip žinia, rudenį Šventoji apmiršta, o ir su dviračiais jau šaltoka numinti, tad reikia galvoti apie vietoje, Palangoje svetingas užeigas. Visos jos man įdomios, vienos prabangiems pietums, kitos tiesiog skaniai sočios, bet tik ne Žuvinė. Mūsų šeima į ją kojos nekelia ir nekels nuo pat jos atidarymo ir visai ne dėl kainų ar patiekalų. Jų mums neteko net paragauti, tiesiog buvome išvyti iš jos, nes paklausėme ar mus šiandien aptarnaus kas nors? Nors prie gretimo staliuko sėdėjo Edita Mildažytė su vyru ir padavėjai prie jų lakstė kaip kokie padlaižūnai....o mes (dukra mažytė buvo ir atmynė su savo triratuku nuo Rugelio apie 5km) sėdėjome beveik valandą kantriai žiūrėdami į tą vaizdą ir laukdami kol prieis su meniu. O kaip paklausėme, buvome išvadinti nekutūringais ir patėšktas (tikrąja ta žodžio prasme) meniu. Kas mums beliko, tik ramiai su sugadinta nuotaika išeiti ir pasakyti sau, kad ir nereikia mums šito "prabangaus" restorano.
O šiandien buvau labai labai maloniai nustebinta. Palangoje yra toks Sabonio šeimos viešbutis "Pušų paunksnė", o ten restoranas. Paskutinį kartą jame buvau gal prieš kokius 5 metus ir likau nuliūdinta vidutiniu maistu lyginant kainos ir kokybės santykį. Po to prieš dvejus metus dalyvavau draugų vestuvėse šiame viešbutyje ir maistas maloniai nudžiugino. Tačiau kai užsakomasis vakaras, negali spręsti apie virtuvės lygį. Tad kantriai nėjau dar metus, bet prasidėjo tarp draugų ir kolegų šnabždesiai, kad grįžo Ingrida S. ir visiškai atnaujino meniu, kad kaina atitinka kokybę ( nėra pigu, bet patiekalai verti dėmesio), kad aptarnavimas vis dar toks pats malonus ir kad viskas vyksta griežtai kontroliuojant. Žodžiu, užsukome ir tikrai gavome ko norėjome. Virtuvė tokia stipriai ispaniška, labai daug žuvies ir jūros gėrybių patiekalų. Mėsos patiekalų nenagrinėjau, bet matėsi prirašyta daug.  Sėdėdama restorane girdėjau, kaip prie gretimo staliuko siūlė paragauti anties kulšelę, nes ji verta nuodėmės. Tačiau aš žuvėdė, tad rinkausi žuvį, kurią pasiūlė iškepti trimis būdais: orkaitėje, druskoje, ant plokštumos...argi neprabanga? Jeigu turėsite šventę ar tiesiog norėsite jaukiai praleisti rudens vakarą, rekomenduoju apsilankyti Palangoje esantį "Pušų paunksnė" restorane, jie vėl labai geri ir tikrai geri:)

O labiausiai noriu pasiūlyti išbandyti savo rudenišką viščiuko receptą:

3 porcijos

0,5-0,6 kg viščiukas
1 stiklinė obuolių sulčių
4 skiltelės česnako
2 valg.š. medaus
3 gvazdikėliai
5 kardamono sėklos
1 žvaigždinis anyžius
5 kvepiantieji pipirai
1 arb.š. rūkytos paprikos miltelių
2 lauro lapai
2 valg.š. aliejaus
druskos
Prieskonius sugrūskite grūstuvėje (išskyrus druską), šiek tiek pakepkite įkaitintoje keptuvėje (pakaitinus labiau išsiskiria aromatai), pašlakstykite juos aliejumi ir įtrinkite viščiuką. Po dviejų valandų obuolių sultyse ištirpinkite medų ir apipilkite viščiuką. Kartas nuo karto apversdami marinuokite viščiuką dar mažiausiai 2-3 valandas, tačiau geriausiai palikti per naktį arba nuo ryto iki vakarienės:) Orkaitę įkaitinkite iki 200 laipsnių su ventiliatoriumi. Įdėkite vištą kepti su visu marinatu. Pradžioje kepkite uždengę 30 minučių, o po to atidengę, dar 30.
Labai labai kvapni, ypatingai minkšta ir sultinga vakarienė.


2013 m. spalio 4 d., penktadienis

Svogūnų-kalmarų užkandėlė

Kai prasidėjo ruduo, pastebėjau, kad virtuvėje vis dažniau pradėjo atsirasti tai mėsa, tai bulvės, burokėliai ar moliūgai. Lyg užkerėtai prasidėjo sotesnis valgymas, o tuo pačiu sulėtėjo judėjimas. Ir su didžiausia nostalgija prisimenu vasarą ar pavasarį, kai žolės tiesiog pačios lipa į lėkštę Dilgėlių-kiaulpienių sriuba (gerai, kad prisišaldžiau dilgėlių lapelių dar pavasariop) ir nereikia spręsti jokių šaradų kaip čia sveikiau pagaminti pietus ar vakarienę.
Bet vienas dalykas yra nerealus rudenyje. Rudenį prasideda jūros gėrybių sezonas, kai jos būna ir skaniausios ir sveikiausios ir šviežiausios. Tas sezonas tęsiasi iki gegužės mėnesio vidurio. Tad labiausiai skubu mėgautis šiomis gėrybėmis, kol dar sezonas. 
Užsipirkau Rimi šviežių jaunų kalmariukų. Jie nerealiai greitai paruošiami, itin lengvai išvalomi, tad tik mėgautis ir mėgautis. Esu juos esu gaminusi ne kartą: kaip pagrindinį patiekalą Įdaryti kalmarai kuskusu su chorizo dešra ar kaip salotas Jaunų kalmarų salotos. Bet šiandien dukra užsimanė kažko a la kinietiško:

3 porcijos

6 jauni kalmarai
3 dideli svogūnai
1 paprika
1 čili pipiras
3 valg.š. žuvų padažo (fish souce)
1/2 laimo sulčių
aliejus kepimui
sezamo aliejus
Kalmarus išvalykite ir supjaustykite juostelėmis. Svogūnus supjaustykite išilgomis riekelėmis, papriką pailgomis juostelėmis. Įkaitinkite aliejų ir apkepkite svogūnus kartu su čili pipiru ir paprika. Neleiskite jiems sukepti, bet tik lengvai suminštėti, supilkite laimo sultis ir žuvų padažą, padidinkite ugnį, kad skystis kuo greičiau išgaruotų. Suberkite kalmarus, užliekite šlakeliu sezamo aliejumi ir ant itin karštos liepsnos pakepkite maximum 2 minutes. Visas patiekalo gaminimo laikas turi užtrukti ne ilgiau 7 minučių.
Svogūnai turi išlikti traškūs ir kvapnūs, o kalmarai minkšti ir sultingi.
Viską suvalgėme iki paskutinio trupinio:)