Interneto puslapio peržiūrų skaičius

2013 m. rugsėjo 30 d., pirmadienis

Rudeniškas veršienos troškinys

Šį savaitgalį padirbėjome iš peties. Išvažiuojant iš Vilniaus visur tik mirgėjo nuorodos: Derliaus šventė, Rudens gėrybių mugė ir t.t. Tad kas beliko mums, tik atvykus į sodybą irgi pasidaryti Derliaus nuėmimo šventę. Rezultatas: 2 dideli ir 1 mažas moliūgas iš septyniolikos daigų, viena morka iš visos lysvės, didelė sauja mikrobinių svogūnėlių, 13 bulvių ne ką didesnių nei svogūnai, 10 burokėlių ( tilptų į vieną litrinį stiklainį) ir 3 agurkai šiaip ne taip užaugę. Ir daug daug mėtų, kurias sudžioviau ir žiemą gersiu arbatą:) O, kad surinkti "gausų"derlių iki galo, pralėkėme per savo beržyną ir išgrybavome paskutinius grybus. Po tokio rimto darbo, reikėjo rimtai ir užkirsti. Troškiniui sunaudojant pusę derliaus, nesvarbu, kad labai mažo, bet svarbiausia savo ir absoliučiai ekologiško:)

4 porcijos

300g veršienos kumpio
4 mikrobiniai svogūnėliai arba 1 normalaus dydžio
1 morka
1 sauja apvirtų grybų
1 sauja žirnelių (naudojau šaldytus, vasarą nurinktus)
Aliejus
Druska
Malti juodieji pipirai
2 lauro lapai
 Veršieną supjaustykite gabalėliais, svogūnus smulkiai sukapokite, morkas supjaustytike nedideliais, o bulves didesniais gabalėliais. Grybus išdarynėkite, supjaustykite smulkiai ir vieną kartą apvirkite.
Įkaitinkite keptuvę su aliejumi, apkepkite veršienos gabalėlius, kai švelniai parus sudėkite į troškinimo indą. Toje pačioje keptuvėje apkepkite svogūnus. Sudėkite viską į troškintuvą, pasūdykite, papipirinkite ir kiškite į įkaitintą iki 200 laipsnių orkaitę, 1 valandai. Jeigu trūks drėgmės įpilkite vandens ar vyno, bet man užteko sulčių iš mėsos, daržovių.
Toks paprastas ir SAVAS troškinukas:)





2013 m. rugsėjo 27 d., penktadienis

Lašišos tartaras

Užlėkiau į parduotuvę, o čia kaip tik iškraudinėja lašišas. Atrodo kaip ką tik išgriebtos iš fermos aptvaro, o ir pardavėja tokia pleputė pasitaikė, puolė pasakoti kaip ji mėgsta lašišą, kaip iš jos kaulų verda žuvienę, kad labai apsimoka pirkti, nes ir kaina gera ir galima suvalgyti visą nuo pradžios iki galo. Tad visa susigundžiusi, išsirinkau pačią mažiausią lašišą. Tad trijų dienų meniu bus žuvis, garantuotai.
Pirmiausia, išfiletavau. Gavosi žiauriai prastai. Tad skubiai teko keisti planus ir vietoj sūdytos lašišos carpaccio, gaminti tartarą. Iš kaulų ir galvos, bei likusios žuvies mėsos išviriau sriubą Šamienė (šiek tiek pakeičiau: vietoj šamo naudojau lašišą, o vietoj kokoso pieno grietinėlę).  Gavosi tokia tiršta, tokia soti sriuba, kad pilnai tiko kaip pirmas ir antras patiekalas viename. Tačiau šios sriubytės nespėjau nufotografuoti ir pasidalinti su jumis, nes viskas buvo žaibiškai suvalgyta:)

Tartaro stiliaus gaminamas maistas mūsų namuose yra ypač vertinamas Silkės tartaras , Beveik klasikinis totoriškas bifšteksas , Tuno tartaras ir t.t. Šį kartą Lašišos Tartarą gaminau pačiu paprasčiausiu ir greičiausiu būdu:

3 porcijos

300g lašišos file
1 šalotinis svogūnas
1 arb.š. sūdytų kaparėlių
20g smulkiai kapotų krapų
1/8 arb.š. wasabi krienų pastos (ant galo šaukštelio)
druska
Salotų lapi, pomidoriukai
Lašišą iš vakaro pasūdykite. Kitą dieną smulkiai sukapokite lašišą, šalotinį svogūną, kaparėlius, krapus, įdėkite wasabi pastos pagal skonį (jeigu norėsite pikantiškai, įdėkite daugiau). Viską sumaišykite ir palaikykite mažiausiai pusvalandį, kad kvapai, skoniai įsigertų vienas į kitą.
Pateikite su salotomis, pomidoriukais ir/ar bandele.




2013 m. rugsėjo 22 d., sekmadienis

Paukštienos keksiukai su morkomis

Sveika mityba, sveika mityba, sveika mityba...baigiu užsiciklinti. Gerai, kad yra stipri palaikymo kamanda, kurios negaliu nuvilti. Kaip ir šiandien Europos krepšinio čempionatas. Žinome, kad lietuviai jau turi sidabrą, bet auksas auksas auksas...jis valdo mus:)))) Nors rytoj ir reikia eiti/važiuoti į darbą, bet krepšinį tikrai žiūrėsiu! Tad norėdama, kad lietuviai laimėtų, turiu įsikvėpti ir save su savo programa sveikesniam gyvenimui.
Kaip jau esu rašiusi jog nemėgstu maltų dalykų, nes nežinau kas juose būna sudėta, o ir pati gamindama       į visokius "kotletus" pridedu batonų, miltų ar krakmolo...mano protingos draugės ir blogo skaitytojos Dovilė ir Skaitytoja patarė nenusiminti ir išbandyti su morkomis. O Skaitytoja iš vis pasiūlė super duper variantą...kotletinius keksiukus:)
Aš taip save užsiprogramavau su šia idėja, kad nubėgau į parduotuvę ir nusipirkau mažųjų keksiukų formos skardą, paukštienos. Specialiai viską dariau tam, kad išbandyčiau Skaitytojos pasiūlytus mėsiškus keksiukus. Kadangi nupirkau vištieną ir kalakutieną, tai pavadinsiu paukštienos keksiukais:)

3-4 porcijos

200 g vištienos vidinės krūtinėlės mėsos
200 g kalakutienos šlaunelių mėsos
1 svogūnas
2 morkos
2 nedideli kiaušiniai
druska
malti juodi pipirai

žiedinis kopūstas

150 g pakuotė salotų lapų
1/2 šalotinio svogūno
2 valg. š. ypač tyro alyvuogių aliejaus
1 valg.š. ypač tyro alyvuogių aliejaus su pipirais
1 arb.š. raudono vyno acto
druskos
malti juodi pipirai
reikėtų šiek tiek cukraus, bet aš dabar maitinuosi sveikiau ir dėl to jo specialiai nedėjau.
Atrodo daug žinau apie maistą, jo derinimą, ingredientus. Tačiau, kad morkas galima dėti į kotletus pasakė tik Dovilė ir Skaitytoja ir būtinai jas reikia dar smulkiai sutarkuoti. Tad nusipirkusi paukštienos, ją ir svogūną sumaliau su savo vis dar nuostabiuoju Kitchen Aid-u, bei prisitarkavau morkų su tuo pačiu traktoriumi, tik kitu priedu. Subėriau prieskonius ir įmušiau kiaušinius. Viską išminkiau ir sukrėčiau į keksiukų formeles. Kadangi orkaitėje liko vietos, į kitą skardelę sudėjau supjaustytą žiedinį kopūstą, apšlakstytą aliejumi. Pašoviau į orkaitę kepti prie 200 laipsnių temeratūros kepti 20 minučių.
Tuo tarpu sumaišiau salotų padažą. Aliejų, druską, pipirus, raudonojo vyno actą sumaišiau ir užliejau ant salotų lapų ir juostelėmis supjautyto šalotinio svogūno.
Dovile, Skaitytoja, pietūs buvo fantastiški! Ačiū jums:) Paukštienos kesiukų su morkomis skonis nerealus, o su salotomis iš viso gaivu. O atrodė (su nuotrauka nėra net ką lyginti) šimtą kartų gražiau ir apetitingiau:)
Kitą kartą juos dar ir išpuošiu:)








2013 m. rugsėjo 21 d., šeštadienis

Sterkas vokelyje su šviežiais agurkais

Pasaulyje gyvena milijardai skirtingų žmonių: išsilavinę ir bemoksliai, spalvoti ir tokie kaip mes, dirbantys ir bedarbiai, sotūs ir alkani, turtingi ir vargšai ir t.t. ir t.t. Vieni užsisklendę, kiti atlapaširdžiai, treti nuoširdūs ar šalti, o dar yra tokia rūšis kaip pasikėlę arba pasipūtę. Pastarosios rūšies tiesiog negaliu pakęsti. Kai žmogus susireikšmina ir galvoja, kad tik jis pats protingiausias, gyvena teisingiausiai, ką pasako ar padaro yra tik jo tiesa, o svarbiausia jis niekada neklysta...tiesiog ponas ar ponia tobulybė. Ir ta tobulybė kuo toliau tuo labiau tobulėja, kol pagaliau ateina laikas, kai kito žmogaus požiūris, gyvenimo būdas, sakinys ar juokas tampa baisiniu įžeidimu, nes jis tiesiog kitoks. Tada tobulybė pradeda demonstratyviai ignoruoti, kitą netokį tobulą žmogų arba dar baisiau, sukuria kerštą/pamoką, kad tas vargšas žmogelis pamatytų, jog jis turi ateiti nusilenkęs iki žemės su atsiprašymu. Ir žinot ką? Kažkada labai jautriai reaguodavau į tokius tobulybes: išgyvendavau dėl jų susiraukimo, stengavausi įtikti, atsiprašinėti, kad tik jis draugautų su manimi. O dabar man nusispjauti ir pasijuokti iš tokių "tobulybių". Aš labai džiaugiuosi, kad klystu ( nes po to yra iš ko pasimokyti), kad nesu tokia visažinė,nors mokslų ir nemažai sukrimtusi ar visagalė, kaip politikai, teisėjai ar kiti įtakingi asmenys ir gyvenu ne taip labai jau ir teisingai (nesportuoju, mėgstu vyną, kartais suvalgau nesveiką maistą ar visą dieną drybsau prie televizoriaus, nes neturiu niekam įkvėpimo) ir kartais prisvilinu vakarienę ir rašydama padarau vieną kitą gramatinę klaidą ir t.t. Man patinka nuoširdūs, įdomūs, išsilavinę, džiaugsmingi ir nelabai tobuli, bet apie tai žinantys žmonės:) Kaip gera užaugti ir tai suprasti:)
O kadangi prisižadėjau pabandyti sveikiau maitintis, vakarienei siūlau sterką su šviežiu agurku, moliūgu ir paprika.

 3 porcijos

500g sterko file
1 agurkas
1 riekutė moliūgo (priklauso nuo moliūgo dydžio)
1 paprika
1 svogūnas
aliejus
druska
pipirai
džiovintas čiobrelis
Sukapoju svogūnus bei apkepu, tada suberiu gabalėliais supjaustytą moliūgą, papriką. Suberiu į tą pačią keptuvę su svogūnais ir kepu kol šie šiek tiek suminkštėja. Pabaigoje suberiu agurkus ir 2-3 minutes pakepu. Atvėsinu. Sudedu daržoves į kepimo popieriaus vokelius, ant viršaus sterko gabalėlį, pabarstau druska, pipirais, čiobreliais, užrišu ir dedu į orkaitę 180 laipsnių temperatūroje kepti 20minučių.
Agurkai paleido savo sultis, moliūgas su paprika spalvą, o žuvis aromatą.

2013 m. rugsėjo 18 d., trečiadienis

Triušis su moliūgais

Šį receptą publikavau žurnale "Debesys".
Tikrai neturiu paaiškinimo, bet man labiausiai patinka kaip maistas būna kramtomas. Mėsa, žuvis file ar gabalėliais, kad matyčiau visas gysleles, kauliukus. Sriubos, tai tokios, kuriose matytusi visos sudedamosios dalys, kurias perkasdama galėčiau pajusti kiekvieną skonį ar jų mišinį. Tas pats liečia ir daržoves. Man patinka matyti kiekvieną daržovės vienetą atskirai ir dėti į burną su kokiu aš pati noriu deriniu.
Taigi, mano virtuvėje itin retai ant stalo atsiranda kotletai, nes mane baugina pridedamų ingredientų kiekis: kiaušiniai, miltai, bulka, krakmolas. Jeigu jau kepu kotletus, nesvarbu ar tai mėsos ar žuvies maltiniai, stengiuosi, kad juose būtų tik prieskoniai, na gal tik koks kiaušinis (kad surištų masę) ar krakmolas (kad suminkštintų, bet ir jo stengiuosi išvengti) Kalakutienos kotletukai su pesto ir šparagais arba Beveik klasikinis totoriškas bifšteksas (šitą tai jau mėgstu). Ypač retai pateikiu trintas sriubas, nebent tai būtų Dilgėlių-kiaulpienių sriuba , bet ir trindama, stengiuosi nesutrinti iki tyrelės konsistencijos. O jau kavinėse, tai trinta sriuba man iš viso yra tabu, tiesiog kai nematau kas joje, o paragavusi dažniausiai iš viso nebesuprantu iš ko ji pagaminta. Tad valgyti "pavadinimą" nematau prasmės. Tas pats liečia, kai kavinėje, patiekalo lėkštėje pamatau iki tyrelės sutrintas bulves, morkas, moliūgus ar kitas trinamas daržoves, aš jų nevalgau, nes nežinau iš tiesų kas ir su kuo sutrinta, ar padažas ar tai garnyras. Todėl kai trinu daržoves, stengiuosi, sutrinti rupiai, kad jaustųsi visos sudedamosios dalys Jautienos kepsnys su grubiai trinta koše  arba Garinta menkė su ančiuviais ir mocarella su nerealiu moliūgų garnyru Dažniausiai sutrinu šakute ir to visai pakanka.
Todėl ir šiame patiekale, kai moliūgus sumaišiau su pakepintomis baravykų juostelėmis, gavosi nerealus skonių mišinys ir struktūra.
Tačiau aš sutinku, kad labai daug žmonių mėgsta sutrintus, sumaltus patiekalus, tad ir šiame patiekale pateiktą moliūgų košę galima labai sutrinti. Tiesiog, kiekvienam pagal savo skonį.

 triušis
1−1½ kg svorio moliūgas
1 svogūnas
2 česnakų skiltelės
8 baravykai
2 valg. š. aliejaus
druska
pipirai

Supjaustykite triušį porcijomis. Sudėkite į nedidelę skardą, pasūdykite, pabarstykite pipirais ir, uždengę folija, kepkite iki 150°C temperatūros įkaitintoje orkaitėje 1,5 valandos.
Karštį padidinkite iki 210°C temperatūros. Nudenkite foliją, nupilkite susidariusį sultinį ir triušį 10 minučių paskrudinkite. Sultinio neišpilkite, jį panaudosite vietoje padažo.
Nepjaustytą moliūgą kepkite 1 valandą iki 200°C temperatūros įkaitintoje orkaitėje.
Keptuvėje įkaitinkite 2 valgomuosius šaukštus aliejaus. Sudėkite smulkiai sukapotus svogūną su česnakais ir 10 minučių kepkite ant nedidelės ugnies. Baravykus supjaustykite plonomis juostelėmis, sudėkite į keptuvę su svogūnais ir česnakais, ir kepkite nuolat maišydami, kol suminkštės. Pasūdykite, pabarstykite pipirais.
Moliūgą nulupkite, išimkite sėklas ir sutrinkite. Keptuvėje sumaišykite su baravykų bei svogūnų mišiniu ir šiek tiek pakaitinkite, kad skoniai susimaišytų.
Patiekite moliūgų ir baravykų košę su triušio gabalėliais. Nepamirškite apšlakstyti nukoštu sultiniu!

Triušiena labai sultinga, moliūgų košė prakvipusi baravykų aromatu. Rudeniu kvepianti vakarienė:)

2013 m. rugsėjo 15 d., sekmadienis

Silkė pataluose su maža improvizacija

Apsiskelbusi, kad labai noriu suliesėti, staiga užpulsiu su visai kitokiu receptu. Ir patikėkite, ne todėl, kad stengiuosi atsiėsti ir nuo pirmadienio pradėti maitintis sveikai. Tikrai ne. Mano užsispyrimas nenublėso ir labai ačiū merginoms Eglei, Dovilei, Skaitytojai, Aušroms, Anonimiškam, įkvėpusioms mane susiimti ir eiti į priekį, o nesėdėti apsileidusiai su savo lašiniais:)
Tačiau kartais, o gal taip būna ir visai dažnai? Staiga užgriūna draugai. O kai sodyboje? Kai neplanuotai? Rudenį? Kai oras blogas ir šaldytuve tik kiaušiniai, krienai, o darže burokėliai, svogūnai, sode obuoliai,  bei spintelėje konservai....visai ir nebaisu, netgi smagu sulaukti draugų.
Tad vakarėlis prasideda maisto improvizacija, o tęsiasi kaip visada:)
Šį užkandį gaminau 4 žmonėms:

Kadangi svečiai užklupo netikėtai, traukiau silkės konservus
1 dėžutė
Iš daržo, skubos tvarka išrauti ir orkaitėje iškepti burokėliai
4 kietai virti kiaušiniai
1 mažas svogūnas
1 arb.š. krienų
1 obuolys
1 šv. raugintas nedidelis agurkėlis
1 valg. š. majonezo
Silkes iš konservų dėžutės iškaulėju, nusausinu. Burokėlius nulupu, susmulkinu. Svogūną, agurkėlį, obuolį ypač smulkiai sukapoju. Viską sumaišau su majonezu, kiaušinio tryniais ir krienais.
Kemšu kiaušinio baltymą ir tiekiu alkaniems:)
Pabarstau petražolėmis. Visi "žiauriai" gyrė šį užkandį "Silkė pataluose", tik siūlė, kad kitą kartą pagaminčiau su tikra silke. O aš pasižadėjau:)



2013 m. rugsėjo 11 d., trečiadienis

Įdaryti pipirai

Jūs man paaiškinkite, kas yra sveika mityba ir sveika gyvensena? Dėl gyvensenos dar šiek tiek aiškiau ir griežčiau: nerūkyti, negerti alkoholio, sportuoti, reguliariai ir sveikai maitintis. O va kas yra sveika mityba, ir aš jau visiškai pasimečiau:( Visokiausių ir visur dietologų pasisakymų, dietų, toleravimo-netoleravimo testų, piramidžių. Ir visa tai atrodo tiesiog sunkai įgyvendinama, nes nesimato to PAGRINDO, nuo kurio galima būtų atsispirti. Tų pagrindinių taisyklių, kaip negalima daryti to ir ano, o privaloma valgyti tą ir aną, bei tada, o ne tada. Žodžiu, esu kiaurame pasimetime.
Tikrai atrodo, kad valgome tvarkingai: pusryčiai, pietūs, vakarienė. Pagrindinis maistas pietų metu, aišku kavinėje, nes darbo metas ir nulėkti iki namų tiesiog absoliučiai nėra laiko, bet visada ( na gerai, beveik visada) vienu ir tuo pačiu metu. Vakarienei ką nors simboliškai užkremtame, jeigu tai ne svečių diena. O ir su riebalais atrodo nelabai draugaujame, pusfabrikačių, čipsų, colų ar kitokio maisto iš pakuočių neperkame, nekemšame duonos bei bulvių, ir kiaulienos nevalgome. Bet ir šiaip mėsa ypač retai karaliauja ant stalo, o jeigu ir atsiranda, tai paukštiena, veršiena, jautiena. Kame šuo pakastas? Kad susikūrę savo sveikos mitybos taisykles (žinoma, remdamiesi dietologų, žurnalų, draugų patirtimi) nieko gero nelaimime. Kilogramai tiesiog lipte limpa prie manęs ir jaučiu, kad tiesiog kažkur yra maža tiesa, kurią įsisąmoninus būtų visai nesunku nusikrapštyti tuos niekadėjus.
O prancūzės, ispanės valgo tikrai ne liesesnį maistą, nemanau, kad ir sveikesnis jis būtų, o lieknos, net sausokos figūros tiesiog šviečia. Labai godžiai domiuosi ką ir kaip valgo mano virtuvės guru ispanai ir prancūzai. Visi žinome riebius prancūziškus sūrius, kurie vietoje deserto sėkmingai sugula į pilvus, ar paelijas gausybėje variacijų, po kurių stenėdamas vos paeini. O kur dar batonai perkami glėbiais? Ir dar daug daug visokių neteisingos mitybos pavyzdžių galiu pripasakoti. Tačiau visi jie valgo be galo daug žuvies.
Taigi, nors pati esu begaliniame ieškojime kaip sveikai maitintis ir labai laukiu jūsų patarimų, kad surasčiau tą teisingą "bakstelėjimą" sveikos gyvensenos link, DEBESŲ žurnalui radau labai skanų, lengvą, bet sotų užkandį, kurį ispanai dažniausiai valgo su batonu kaip Tapą arba grietinėlės padaže kaip karštą patiekalą. Kad sveikiau būtų, įdarą paįvairinau moliūgu ir tuo pačiu sumažinau džiuvėsėlių kiekį, bei suspragintomis prieskoninėmis žolelėmis, kurios suteikė neįtikėto skonio.


2−3 porcijos
200 g sūdytų menkių
6 vienodo dydžio raudoni saldūs pipirai
2 česnakų skiltelės
1 svogūnas
100 g moliūgų
50 g išvalytų krevečių
2 valg. š. džiūvėsėlių
prieskoninės žolelės
aliejus
malti juodieji pipirai
Sūdytas menkes pamerkite į šaltą vandenį 48 valandoms.
Menkėms išmirkus, paruoškite pipirus. Pasmeikite šakute pipirą ir ant ugnies lengvai sukiodami pakaitinkite, kol odelė ims luptis. Trumpam panardinkite į indą su šaltu vandeniu ir ledukais. Pašalinkite odelę, sėklas, nupjaukite kotelius. Pašlakstykite aliejumi ir apkepkite iki 180°C temperatūros įkaitintoje orkaitėje 10 minučių. Palikite atvėsti.
Svogūną, česnakus smulkiai sukapokite ir, keptuvėje įkaitinę 1 valgomąjį šaukštą aliejaus, 8 minutes apkepkite ant silpnos ugnies.
Moliūgus supjaustykite mažais gabalėliais, suberkite į keptuvę ir kartu su svogūnais bei česnakais troškinkite dar 8 minutes.
Menkes supjaustykite nedideliais gabalėliais, suberkite į keptuvę kartu su krevetėmis ir patroškinkite 3 minutes. Nukelkite nuo ugnies, sudėkite džiūvėsėlius ir viską su šakute gerai sutrinkite. Palikite atvėsti.
Prikimškite pipirus pasigamintu žuvies įdaru. Iki 180°C temperatūros įkaitintoje orkaitėje kepkite 7−10 minučių.
Keptuvėje įkaitinkite šiek tiek aliejaus ir minutei panardinkite prieskonines žoleles. Po to jas būtinai nusausinkite ant popierinių rankšluosčių. Žolelėmis papuoškite įdarytus pipirus ir patiekite.
Tokios rūšies pipirų kartais būna pirkti Rimi parduotuvėje. Šis pipiras neturi to specifinio paprikinio poskonio. Aišku, vargo šiek tiek yra kol juos išsikepi ir išnarstai, kad jie būtų tinkami kimšti, nes jie nori suplyšti, bet skonis, patikėkite, atperka viską. JIS NEREALUS, o jeigu dar nesveikai su riebiu padažiuku? Nežinau ar geriau būtų:)

2013 m. rugsėjo 9 d., pirmadienis

Ukrainietiška žuvienė

Šį receptą radau draugės atvežtoje iš Ukrainos knygoje Ukrainietiški barščiai. Receptas man pasirodė toks įdomus, kad ryžausi pasiūlyti kulinarinio žurnalo "Debesys" redakcijai, krepšinio čempionato temai. Ir labai džiaugiuosi, kad merginos neiškritikavo šio recepto, o sutiko, kad aš jį pagaminčiau. Kodėl aš pasirinkau šią žuvienę? Nes ji man pasirodė negirdėta nematyta ir tikrai neragauta, o ne tie garsieji Ukrainietiškų barščių ar Dirūnų, Kijevo kotleto ar virtinių Ukrainos virtuvės atributai. Man visada skanu ir patinka, kai atrasti knygoje, žurnale nematytą neregėtą derinį, patiekalą, prieskonį ir būtinai jį išbandyti savo virtuvėje. Taip gavosi ir su šia Ukrainietiška žuviene. Vien tai, kad naudojamas ne marinatas, ne marinuoti, bet tie šviežio raugimo agurkai ir jų rasalas.
Skonis, tikrai vertas dėmesio. Tikrai nesulyginamas nei su skandinaviškomis žuvienėmis, nei prancūziškomis ar ispaniškomis, tai iš ties unikali sriuba, kurią valgė visa mano šeima, ragavo draugai (gavosi tikrai nemažas kiekis) ir visi gyrė. Pabandykite ir jūs:) Gal patiks?
500 g smulkios žuvies (ežerų ar upių: kuojos, karosai, ešeriukai, raudės ir t.t.)
150 g lydekos
1 st. raugintų agurkų rasalo (šviežio raugimo)
4 rauginti agurkai (šviežio raugimo)
4 nedidelės bulvės
1 svogūnas
3 valg. š. miltų
2 lauro lapai
5 pipirų grūdeliai
½ čili pipiro
1 l vandens
Smulkią žuvį išvalykite, tačiau galvas palikite. Lydeką išvalykite ir nuskuskite, o galvą įdėkite prie smulkios žuvies į puodą, užpilkite šaltu vandeniu, suberkite kapotą svogūną ir virkite 1 valandą. Perkoškite, sudėkite prieskonius, supilkite raugintų agurkų rasalą, užvirkite. Agurkus supjaustykite griežinėliais arba pagaliukais, bulves perpjaukite pusiau ir viską sudėkite į sultinį. Virkite 10 minučių. Miltus išmaišykite nedideliame vandens kiekyje ir supilkite į žuvienę. Užvirkite. Sudėkite į puodą supjaustytos lydekos gabalėlius ir po 10 minučių žuvienę galėsite tiekti į stalą.

2013 m. rugsėjo 7 d., šeštadienis

Baravykų užkandėlė su juoda duona ir obuoliais

Sako dygsta grybai! Tokia žinia pasiekė mūsų ausis, o kadangi grybavimas yra neatsiejamas nuo mūsų rudeninio laisvalaikio praleidimo būdų, tai iš karto nulėkėme į mišką ieškoti grybų.
Ne ne, šita nuotrauka ne šio grybavimo, gal net ne šių metų grybavimo. Tiesiog nėra tų grybų, tų baravykų...arba persenę arba sukirmiję. Radome vos kelias ūmėdes, voveraičių dubenėlį ir 3 baravykus, iš kurių vienas kol parvažiavo iki puodo, buvo išmestas, nes perpjovus pasirodė ne toks jau ir geras.
Taigi, maloniai praslampinėjome po mišką, grybų neradome, o alkis pjovė iš pasiutimo.
Gerai, kad sodyboje rudeninė obelis jau leidžia ragauti savo vaisius. Tad prigriebiau obuoliuką ir pakeliui sugalvojau tokią "marnavonę":

1-2 porcijos

2 nedideli baravykai
1 obuolys
1 nedidelis svogūnas
1 skiltelė česnako
1 riekė juodos duonos
aliejus
druska
pipirai
Svogūną, česnaką smulkiai sukapoju ir apkepu aliejuje. Obuolį, baravykus, duoną supjaustau kubeliais. Suberiu obuolius, baravykus į tą pačią keptuvę ir kepu, kol šie iškepa. Pabaigoje sudedu duoną. Viską išmaišau, pabarstau druska.
Labai labai sotu. Labai įdomiai ir tikrai neprastai obuolys papildė savo rūgštele ir skoniu. Duoną kitą kartą supjaustyčiau smulkiau. O šiaip tikrai gavosi visai skaniai, nors ir nelabai jau sveikai:) (bet kas be nuodėmės)

2013 m. rugsėjo 4 d., trečiadienis

Keptos austrės

Pagaliau pagaliau...prasidėjo jūros gėrybių sezonas, kai galima pirkti gardžias midijas, moliuskus, austres ir kitus dvigeldžius "padarus". Nors dabar jūros gėrybių pramonė labai išsivysčiusi ir visas gėrybes galima gauti bet kuriuo metų laiku, tačiau visi save skaitantys žinovai ir mėgėjai jau senokai įsisąmonino, kad jos geriausios nuo rugpjūčio vidurio iki gegužės pradžios. Kodėl? Tiesiog, jos neršia ir mėsa nebūna tokia kokybiška.
Prisipažinsiu, esu jūros gėrybių, o tame tarpe ir austrių mėgėja. Net turiu savo mėgiamą rūšį Gilardot ir kai tik nuvykstu į Paryžių, būtinai apsilankau "Huitres" restorane, kur galima padegustuoti daugelį austrių rūšių ir visokių kitokių jūros gėrybių. Bet mėgstu aš jas vidutinio dydžio, man skaniausios Nr.3 arba Nr.4, nes po vieno apsilankymo Malaizijoje ir paragavusi arkliško dydžio austrių, supratau, kad man tos europietiškos manekenės, pačios skaniausios Kelionė austrių tema
O labiausiai patinka nueiti į turgelį, pas vietinį austrininką, nusipirkti tuziną norimo dydžio austrių ir išragauti tiesiog turguje su citrina arba parsinešus namo su raudonojo vyno acto ir šalotinių svogūnų užpilu.
Tačiau, kaip ir viskas į trečią dieną atsibosta. Ot pasakiau, kaip kokia buožė:) Bet kai austrės kainuoja padoriai, o nuo jų pasisotinama, kad nebereikia nei pagrindinio patiekalo. Tai gal ir visai ne buožiškai atrodo. Austrės ne tik labai sočios, bet ir išskirtinio skonio, tad nenorėdama greitai atsivalgyti jų, prisiminiau kaip gamino Rūta Austrės, pakepintos ant grotelių  . Žinoma, kaip ir kiekviena šeimininkė šiek tiek pakeičiau Rūtos receptą.
Keptos austrės su džiuvesėliais:

porcijų priklausomai nuo apetito

12 Nr.3 austrių
4 valg.š. džiuvesėlių arba tarkuoto batono (senesnio)
50g sviesto
1/4 citrinos sulčių
3-4 lašai Tobasco padažo
Nediduku peiliu atidarau austres, šiek tiek nupilu sultis, bet ne visas. Pašaunu į įkaitintą iki 230 laipsnių orkaitę 5-6 minutėms. Tuo tarpu išlydau sviestą, suberiu džiuvesėlius, įlašinu Tobasco padažo, citrinos sultis. Pakepu 3 minutes. Ištraukusi apiberiu džiuvesėliais ir štai, puikiausias užkandis ant stalo:)

2013 m. rugsėjo 2 d., pirmadienis

Garinti virtiniai tarp Lietuvos ir Rytų

Pirmiausia noriu pasidžiaugti ir pasidalinti naujausiu kulinariniu tinklaraštininkų žurnalo "DEBESYS" rudeniniu numeriu. Jame turėjau ir aš garbės pasireikšti su savo receptais. Labai džiaugiuosi, kad merginos priėmė į savo draugišką, novatorišką, entuziastingą būrį. Kad su kiekvienu numeriu šis žurnalas tampa vis įdomesnis, apimantis vis daugiau temų. Kad atsiranda rėmėjų, suprantančių šio žurnalo reikšmę ir plėtrą su vis didėjančiu skaitytojų ratu.
Linkiu malonaus skaitymo, receptų ir įdėjų panaudojimo savo virtuvėje. Juk tam ir yra "DEBESYS" ir mes jam rašančios blogerės:)
Po didžiojo vasaros aptingimo, prasidėjus mokslo metams, pratinuosi prie virtuvės ir  prie maisto ruošimo, kuris tinka tiek suaugusiems, tiek vaikams (paaugliams). Aišku tingisi, po vasaros salotų "pamakalavimų", šaltibarščių ir sumuštinių bėgant pro duris. Dabar reikia pagaminti taip, kad grįžęs žmogus iš mokyklos sugebėtų pasišildyti, bei pavalgyti ir nesėdėtų alkanas belaukdamas tėvų, priekaištaujančiu žvilgsiu, kad buvo per sudėtinga, kad neskanu, kad užmiršo. Žodžiu, virtuvinės improvizacijos keičiasi. Tačiau virtiniai iš virtuvės nedingsta niekada!
Dažniausiai virtinius gaminu su plikyta tešla Labai skanūs virtinukai su sultiniu ir ne tik .
Tačiau šį kartą užsimaniau pagaminti rytietiškai, nes prieš keletą dienų nusipirkau bambukinį, kinietišką garpuodį. Todėl panaršiusi interneto platybėse ir suradusi daugybę pasiūlymų kaip gaminti Dimsūnus ir visokius kitokius virtinius, pasirinkau Jolitos  Shumai virtinukai tešlą:

300 g miltų
150 g vandens
2 valg.š. aliejaus
druskos

Įdarui naudojau:
300 g maltos veršienos
1 morką
1 svogūną
malti čili pipirai
šlakelis ryžių acto

Padažui naudojau:
1 smulkiai kapota česnako skiltelė
2 valg.š. sojos
2 valg.š. žuvų padažo (Fish sauce)
2 valg.š. ryžių vyno acto
2 valg.š. citrinos sulčių
1 arb.š. cukraus
maltų čili pipiriukų

Pabarstui:
svogūnų laiškai
kalendros lapeliai
Viskas labai paprasta. Įdarą pasigaminu paprastą, lietuvišką beveik kaip kotletams. Morką sutarkuoju burokine tarka, svogūną sukapoju ir viską sumaišaus su druska, pipirais, o kad šiek tiek įkvėptų azijos, pašlakstau ryžių vyno actu.
Tešlą užsiminkau ir suformuoju didesinius virtinius. Mažiau žaidimo:)
Garinau 15 minučių. Padažui česnakus smulkiai sukapoju ir sumaišau visus ingredientus.
Prieš tiekdama apibarstau smulkinta kalendra ir kapotais svogūnų laiškais.











2013 m. rugsėjo 1 d., sekmadienis

Tuno fiesta

Rugsėjis. Vaikai į mokyklą, į darželį, tėvai į darbus. Viskas. Atostogos baigtos. Nepastebėsime kaip prabėgs ruduo ir vėl bus Nauji metai. Taip ir sukasi viskas ratu. Vėl lauksime pavasario, po to vasaros su atostogomis, po to kai kas beprotiškai lauks, kai kas visai nelauks  rugsėjo 1-os, o po to vėl Kalėdos ir vėl užburtas ratas su maloniais ir nemaloniais laukimais:)
O, kad laukimas būtų šik tiek malonesnis, gaminu fantastišką tuną keliais variantais, tiesiog "plat de mer":
2 porcijos

Tuno Tartaras:
200g šviežio rožinio tuno file
1/2 šalotinio svogūno
6 šakelės kalendros
2 valg.š. ypač tyro alyvuogių aliejaus
1 arb.š. balzamiko padažo
maltų juodųjų pipirų

Salotų lapai
citrinos sultys
ypač tyras alyvuogių aliejus
druska
malti juodi pipirai

Šį kartą pabandžiau kitaip nei gaminau Tartare di tonno (Tuno tartaras)
Tuną, kalendras, svogūną itin smulkiai sukapoju. Pašlakstau aliejumi, balzamiko padažu. Išmaišau, sudedu į patinkamą formelę ir išverčiu į lėkstę su salotomis.

Iš tuno file išpjaunu po 2 juosteles
Įtrinu kalendra ir 1/2 smulkiai kapotu šalotiniu svogūnu, 1 arb.š. aliejaus, 1/4 arb.š. sojos
Pabarstau rupia jūros druska.
Gabalėlius dedu ant įkaitintos sausos keptuvės. Kepu max po 1/2 minutės ant kiekvieno šono.  Iškepus, pabarstau likusiais šalotiniais kapotais svogūnėliais. Esu kepusi ir kepsnius: Tuno steikas , Tuno šoninės kepsnys tačiau šį kart norėjosi įvairių pojūčių.
Viską pateikiu su sūriame vandenyje virtomis krevetėmis ir rožiniu vynu.