Interneto puslapio peržiūrų skaičius

2013 m. rugpjūčio 27 d., antradienis

Žuvis su įdarytos cukinijos garnyru

Kartą pamačiau pas Nidą apvalias kimštas cukinijas Įdarytos cukinijos: su vištiena ir vegetariška versija ir mane užvaldė mintis, kad būtinai turiu tokių paragauti. Kiek nueidavau į parduotuves, turgus taip niekur jų ir nemačiau. Man apvalios cukinijos tokios gražios ir patogios valgymui formos pasirodė, kad tų tradiciniai pailgų jau ir nebesinorėjo. Aišku salotoms ar troškiniams pailgos puikiausiai tiko, bet apvalios moliūginės formos cukinijos pasirodė patogios valgyti įdarytas. Todėl netyčia suradusi turgelyje pas močiutę apvalių cukinijų iš kart nusipirkau ir tuo pačiu momentu jau žinojau ką gaminsiu vakarienei.
Gaminsiu žuvį su įdaryta cukinija:

300g baltos žuvies
2 valg.š. aliejaus
8 žalios su kauliukais alyvuogės
sauja petražolių
1/2 citrinos
2 skiltelės česnako

2 cukinijos
100g ryžių
1 nedidelis svogūnas
1/2 balkažano
2 skiltelės česnako
1/4 arb.š. maltų čili pipirų
1/8 arb.š. malto cinamono
1 arb.š. sviesto
1/4 stiklinės balto sauso vyno
1/4 stiklinės vandens
druskos
Žuvį supjaustau riekutėmis, apšlakstau citrinos sultimis, suberiu sutraiškytas alyvuoges, sutaiškytas česnako skilteles su odele, apšlakstau aliejumi, gausiai apdengiu petražolėmis ir kepu 180 laipsnių temepratūroje 15minučių, kepimo indą uždengusi dangčiu.
Cukinijai nupjaunu viršunėlę, išskobiu vidų. Ryžius nuplaunu, gerai nusausinu vos vos apkepdama keptuvėje, kad tik nugaruotų vanduo. Tuo tarpu susmulkinu svogūną, česnaką ir juos apkepu. Sudedu nuluptą ir susmulkintą baklažaną, išskobtą cukiniją. Šiems suminkštėjus suberiu ryžius, prieskoniu, supilu vyną bei vandenį ir troškinu, kol ryžiai tampa kramtomi, bet dar jaučiasi lengvas kietumas. Atvėsinu.
Sukraunu ryžių daržovių troškinį į cukinijų vidų ir kepu 180 laipsnių temperatūroje 15minučių.


Žuvį pašlakstau susidariusiu sultiniu, o patiekalas su fantastiškai įdarytomis cukinijomis, gavosi tiesiog tobulas. Vieną žinau, kad suradusi pirkti apvalių cukinijų, būtinai taip ir padarysiu. Ačiū Nidai už idėją:)





2013 m. rugpjūčio 24 d., šeštadienis

Avokado su krabais užkandėlė

Per visą gyvenimą, o jo jau nugyventa ne viena dešimtis, prisikūriau visokiausių įsitikinimų ir taisyklių. Vienas toks susiformavo apie hamburgerius. Pakraupdavau pamačiusi žmones kemšančius penkių sluoksnių bulkos, mėsos, sūrio, pritepto kažkokio tepalo ir vieno salotos lapo derinį į burną ir dar gruzdinta bulvyte, padažytą gausiai į kečupą užkandančius. Gal tai buvo tarybinio vaiko patirtis, gal Mc donalds restoranų įvaizdis, o gal per TV rodymas kaip amerikiečiai juos kemša ir labai stori vaikšto ( kas pasirodo toli gražu neteisybė), o gal prisiskaičiusi, kad tai nesuderinamas ir nesveikas maistas, net nebuvo jokio poreikio paragauti. Tikra kalorijų bomba, nesveika! Taigi, susiformavusi tokį įvaizdį gyvenau ramiai visai nenorėdama ir nesižvalgydama į hamburgerių ar kitų burgerių pusę. Netgi bloguose, matydama kaip žmonės juos kepa, sluoksniuoja niekada nesusigundžiau išbandyti ar paragauti. Tiesiog namo įsitikinimas buvo tvirtesnis už mane pačią:) HAMBURGERIAMS NE!
AŠ TOKIO "Š" Į BURNĄ NEKIŠIU!
Bet kaip sakoma, niekada nesakyk niekada. Išsikalbėjau su draugais apie savo taisyklę, kad hamburgeriai yra visiškas blogis, o jie taip stipriai mane užginčijo, kad net pakvietė į prabangų restoraną, kad pagaliau aš paragaučiau šito "blogio" ir baigčiau skleisti nesąmones. Taigi, prisižadėjusi, kad tikrai išbandysiu, užsisakiau hamburgerį.
Na ir koks įspūdis? Kai nuėmiau bulkas iš abiejų pusių, liko fantastiško skonio jautienos maltinis. Man bandelė nepatiko todėl, kad ji kaip koks klijus vėlėsi apie dantis ir nesupratau, kam ji reikalinga. Bet, tikriausiai, nuėmus bandelę lieka kaip jau ir nebe hamburgeris:) Ir tikrai, kas gi man liepia valgyti tą bandelę?! O visa kita, patiko. Nors nežinau ar greitai prisiruošiu restorane užsisakyti šį patiekalą, apie gaminimą namuose iš vis dar turiu stipriai pagalvoti:) Bet žingsnis jau žengtas, o kas toliau bus, parodys ateitis. Geriau jau aš pasigaminsiu 2 skirtingas avokado su krabų mėsa užkandėles:

2 porcijos

1 didelis ( naudojau brazilišką) arba 2 nedideli avokadai
4 krabų žnyplės
1 skiltelė česnako
pankolio žaluma
kalendros žaluma
1/2 nedidelės citrinos
4 val.š. ypač tyro alyvuogių aliejaus
prancūziško batono
Avokadą perpjoviau pusiau, supjausčiau kvadratėliais ir pašlaksčiau citrina ( tai labai svarbu, kad nejuoduotų avokadas). Itin smulkiai susmulkinau česnaką ir pusę sumaišiau su avokadu. Sukapojau kalendrą ir pankolio žalumą. Vieną avokado pusę sumaišiau su kalendra, o kitą su pankoliu. Pašlakčiau 2 valg.š. aliejaus.
Sutraiškiau krabo žnyples, ištraukiau mėsą, susmulkinau ir abibarsčiau avokado vaisių.
Batoną supjausčiau riekelėmis, pašlaksčiau 2 valg.š. aliejaus, pabarsčiau likusia puse kapoto česnako, kelias riekeles kalendra, kitas pankolio žaluma bei pakaitinau orkaitėje, kol švelniai paskrudo.
Kuris skaniau? Tiesą sakant, abi užkandėlės buvo nerealios. Gal su kalendra labiau aromatinga, bet su pankoliu gaiviau. Bet kokiu atveju, šimtą kartų gardžiau nei hamburgeris. Nėra net ką lyginti!
Manau puikiai galima tokią užkandėlę pasigaminti ir su krabų lazdelėmis, krevetėmis, midijomis ar kitomis jūros gėrybėmis.
Viskas itin paprastai pagaminama avokado užkandėlė.





2013 m. rugpjūčio 21 d., trečiadienis

Prancūziško maisto šventės (Repas) ir salotos su anties krūtinėle

Prancūzijoje vasarą galima švęsti kiekvieną dieną.  Juk ne veltui Unesco į kultūros paveldo vertybes įrašė Prancūzų valgymo kultūrą. Ne veltui dienos pietus nepavyksta suvalgyti greičiau nei per 2 valandas ir būtinai pirmas, antras, desertas:) Nebent užkirsi visiškai ne prancūziškos virtuvės restoranėlyje, o kaip dabar beskubančiame pasaulyje įprasta - greitojo maisto restoranuose, ar "sumuštinerijose", degalinėse (beje jos irgi per pietus nedirba, jeigu ne greitkelyje). 
Bet Prancūzijoje viskas kitaip, kas liečia valgymo kultūrą. Kiekvienas save gerbiantis kaimo restoranėlis stengiasi pateikti kuo įmantresnius patiekalus, kuo šaunesnius nei kaimyniniame, kad tik pas jį ateitų kuo daugiau klientų, kurie vėliau taptų nuolatiniais lankytojais. Su visais papletkinimais (kokie jie siaubingi plepiai, atrodo, kad daugiau nieko ir neveikia:)), pagurkšnojimais ir t.t. ir t.t. Juk dažniausiai šeimyniniai restoranėliai, kur dirba patys savininkai. O dažniausiai tai vyras ir žmona: jis verda, o ji aptarnauja:)
Bet šį kartą aš ne apie tai, bet kartu ir apie tai. Valgymą! Vasaros valgymą po atviru dangumi! Atėjus vasaros sezonui, kartą per savaitę, tačiau vis kitą dieną, skirtinguose netolimuose vienas nuo kito miesteliuose organizuojami "Marche nocturne" arba kitaip dar vadinami "Repas".
Dažniausiai miesto centre būna iškabinami kvietimai, informuojantys kurią dieną vyks šventė. Jos dažniausiai vyksta miestelių centruose. Kur susiorganizavę ūkininkai, krautuvėlių ar kavinių savininkai padengia stalus (lėkštes ir įrankius valgymui atsineši pats), o svečiai (reikia minimum valandą atvykti anksčiau, kad būtų vietos) vaišinasi savo atsineštu ar nusipirktu vynu ar maistu, koks nors "ansamblis" iš vieno ar kelių muzikantų linksmina valgytojus, o šie atsidėkoja pirkdami ir ragaudami siūlomą ypač natūralų, šviežią maistą, bei gerdami vietinių vynininkų spaudžiamą vyną.

Pilvo šventės laukimas:)

Galima paragauti vietinio aperityvo, kuris spaudžiamas čia pat, vietiniame bravorėlyje arba vyno: balto, rožinio, raudono....
Paragauti sraigių, kurios man labiau primena Ispaniškas "caracoles", kurias ispanai deda į paelijas ar troškinius. Ir kurias čia pat dėdulė troškina gausiai priberdamas česnako ir įvairių žolelių mišinio. Beje, jos tobulos....nors ir pateikiamos plastikiniame indelyje. Apie 24 vnt. troškintų sraigių kaina 6 Eur šventėje. Po tokio vieno "užkandžio" aš jau buvau soti soti.
O jeigu noras paragauti tobulos mėsos, absoliučiai natūralios jautienos, tai reikia pasirinkti tuos kampe, tokius apvalučius, storučius kepsnelius Bifteck...jie tirpsta burnoje. Gyvenime niekada nepagalvočiau, kad jie gali būti tokie mikštai pūkiniai. Ir, kad tos pačios mėsos skoniai, tik išpjauti iš skirtingų vietų yra tokio skirtingi. Galėjome pasirinti ir anties krūtinėlę ar kulšelę su troškintomis anties taukuose bulvytėmis ir baravykais, net kiaulės karką (buvo parodyta kaip ją rūko/kepa verda Pavasarinis turgus Prancūzijoje ir griliaus užkūrimas ) sukirsti už 8,5 Eur.
Jeigu nesinori mėsos, pasirinkimas irgi yra. Galėjome rinktis krevetes, kalmarus, austres, midijas. Midijos buvo labai natūralios. Tiesiog iš maišo supilamos į keptuvę, uždengiamos ir po minutės kitos dedamos į lėkštę su bulvytėmis. Užsispaudi citrinos arba ne, priklausomai nuo tavo paties noro ir lukšteni sau kaip kokias saulėgrąžas.
O jeigu esi vegetaras ar nori tiesiog daržovių ar mėsa su jūros gėrybėmis nebelenda, gali suvalgyti daržoviukų iš indėnišką gyvenimo būdą propaguojančių simpatiškų prancūzų:) Kurie atrodė labai laimingi ir pozavo pozavo, kad net mano fotoaparats sustreikavo ir nusrendė, jog tų pamaivų neišsaugos savo "atmintyje":) 
Desertui svečiai gali rinktis sūrius arba saldumynus.  Mes rinkomės sūrius, šviežius ožkų, bet buvo ir visokių pelėsinių, brandintų ir nelabai brandintų ir dar visokių kitokių. Čia jau tikrai niekam neprilygti pelėsių želdinimu ant sūrių, kaip prancūzams:)
O jeigu saldumynai valdo, prašom ir jie gali būti ant jūsų stalo...mes tik nusipirkome batoną prie mėsos ir kitų užkandžių.
Kai kas taip jau normaliai užvalgęs leidosi šokti (ten kampe, prie bažnyčios durų), po to vis prisijungė daugiau ir daugiau šokėjėlių. Apie 22val. šokėjų buvo daugiau nei plepėtojų. Trumpai tariant: nepriklausomai nuo amžiaus, žmonės šoko, krapštė dantis, plepėjo, juokėsi, žiovavo, snaudė.
Taigi, FIESTA PILVUI, gali švęsti kas vakarą, kiekviename miestelyje vis skirtingai su kitokiais patiekalais (skirtingi prekeiviai, virėjai, vyndariai ir t.t.).  Jaukumas, šiluma sklindanti iš šeimininkų ir valgytojų, tiesiog užkrečia šventei...kitą dieną vėl norisi keliauti kartu su šiuo džiaugsmingu karavanu.    

Po tokių  švenčių norisi ramios košytės. O kai ši atsibosta ir pradedu suprasti, kas buvo nespėta įamžinti, belieka iškepti anties krūtinėlę su rūgštokomis salotomis. Švelni rūgštelė suteikė gaivumo sodriai anties krūtinėlei ir prabangos pietums.

2 porcijos

1 anties krūtinėlė ( apie 400 g)
salotų lapų
5 valg.š. ypač tyro alyvuogių aliejaus
1/2 arb.š. garstyčių
1/5 arb.š. grūstų pipirų
1/2 citrinos sulčių
druskos
1/4 arb.š. cukraus
2 bulvės
Išradingimo buvo nedaug. Nes kai turi tobulą receptą, labai sunku nuo nukrypti.  Kaip esu rašiusi Anties krūtinėlė su vyne troškintais ridikėliais ar Anties krūtinėlė - variantas 2 ir 100-asis patiekalas prakaituoju anties krūtinėlę, apibertą rupia jūros druska orkaitėje prie 75 laipsnių temperatūros 45 minutes, po to pailsinusi apie 10min. lėkštėje, tada kepu ypač įkaitintoje sausoje, be riebalų keptuvėje po 1 min. iš abiejų pusių. Pirmiausia ant odos pusės, kuri būtinai turi būti įpjauta, kad lengviau ištekėtų riebalai, o ji paskrustu ir taptų traški.
Bulves kaitinu kartu su anties krūtinėle, o po to kartu pakepu keptuvėje su šiek tiek išsiskyrusiais anties riebalais. 
Salotas suplėšau. Aliejų, garstyčias, citrinos sultis, grūstus pipirus, druską išplaku ir aplieju salotas.
Viskas puikiai tinka su kvapnia mikšta anties krūtinėle.








2013 m. rugpjūčio 19 d., pirmadienis

Šviežios Jūros šukutės su arbūzu, kriauše ir kalendra

Kažkodėl atostogos visada prabėga begėdiškai greitai:( Lieka prisiminimai, nuotraukos apie apkeliautas vietas, išragautus skonius, kompaniją, pažintis. Jeigu tie įspūdžiai tokie milžiniški, kad netelpa į krūtinę ir norisi didžiuliais didžiuliais oro gurkšniais visiems pasakoti ką patyrei, pamatei, pajutai, paragavai...o kai praleidi atostogas jau kelintą kartą toje pačioje vietoje? Sakysite, nuobodybė, kokia esu neįdomi, primityvi, neturinti fantazijos ir t.t. ir t.t. Ko ten gali besitikėti?
Ot ir ne, sakykite ką norite ir kaip norite. Tiesiog yra vietos, kur norisi būti ir būti, kur viskas pažįstamai artima, jauku ir gera. Mūsų draugai olandai, kurie tikrai sau leidžia labai daug keliauti po visą pasaulį, tą vietą vadina rojumi žemėje ir čia praleidžia po keletą mėnesių jau visus dvidešimt metų.
Viskas čia nuostabu: oras, vaizdai, maistas, vynas, šventės, žmonės. Galima visas savaites švęsti, kas dien vis kitur: merija, miestelis, restoranėlis ar ferma organizuoja "Repas" (bet apie tai papasakosiu kitą kartą, nes norisi papasakoti ir parodyti tiek daug, o nuotraukos dar nesudėliotos). Čia gali dalyvauti visi norintys ir visiškai nesvarbu, kokios tu tautybės ir iš kur esi atvykęs.
Koks tai kraštas? Prancūzija. Aišku, kiekvienas mes turime savo mylimą kraštą. Vieni besąlygiškai mylite tik Lietuvą ir niekur kitur net keliauti nenori. Žinok, pirmiausia reikia pažinti savo kraštą... kiti įsimyli Aziją su visomis jos subtilybėmis ar arabų kraštus su labai kategoriškomis taisyklėmis, o kai kas Ameriką ar Lotynų Ameriką. Kaip žmogus taip asmenybė, taip nuomonė.
O aš myliu seną gerą Europą, su savo karaliais, pilimis, kaimais, nacionalizmais ir liberalizmais, krize ir t.t. ir žinoma, maisto kultūra. Bet ir čia pamažu viskas keičiasi. Vien pagalvojus apie tai, kad Prancūzijoje sekmadieniais pradėjo dirbti prekybos centrai? Gyvenime nebūčiau patikėjusi, o šiais metais jau dirba....VA TAIP:)
Bet vienas dalykas čia nesikeičia. Tai maisto kultūra, kuri tampa vis subtilesnė, vis tobulinanti savo seną gerą klasiką, kartais sumišdama su tolimaisiais, o kartais su artimaisiais rytais, bet kiekvieną kartą vis maloniai nustebindama.
Taigi, šį kartą vos atvažiavę užsukome į savo pamėgtą  La Bruceliere Restaurant Reviews, Issigeac, France - TripAdvisor kurioje, kaip visada tobuli pietūs ar vakarienė. Paragavome šviežios baltos žuvies seviše (ceviche), kuri maloniai derėjo su kalendra, arbūzais ir mangais.
"Pasiautėjusi" turguje ir prisipirkusi visokių sodo, daržo, jūros gėrybių, nusprendžiau vakarienei pasiūlyti Šviežių jūros šukučių su arbūzu, kriauše ir kalendra:

2 porcijos

4 didelės jūros šukutės be ikrų
4 valg.š. ypač tyro alyvuogių aliejaus
1/2 citrinos
žiupsnelis kalendros
grūstų baltų pipirų
salotų lapų
1/2 kriaušės
arbūzo
baltos duonos skrebučių
1 skiltelė česnako
Supjaustau jūros šukutes kiek įmanoma plonesnėmis juostelėmis, kalendrą susmulkinu ir apiberiu, pašlakstau aliejumi, išspaudžiu citrinos sultis, pabarstau grūstais baltaisiais pipirais. Švelniai permaišau ir palieku, kol suplėšau salotas, supjaustau kriaušes, bei sukapoju skiltelę arbūzo.
Viskas labai paprasta. Belieka salotas, arbūzo gabalėlius, kriaušės skilteles sudėti norimu "dizainu" į lėkštę, apšlakstyti likusiu jūros šukučių marinatu. Baltą duoną apkepti "tosteryje" ar orkaitėje, bei kol ši karšta švelniai patrinti česnaku ir su balto vyno taure mėgautis vakaru, bei gera kompanija:)
Skanaus...labai labai:)