Interneto puslapio peržiūrų skaičius

2013 m. liepos 29 d., pirmadienis

Daržovių troškinys su grybais

Labai mėgstame grybauti. Po to grybus dažniausiai išdaliname tėvams, draugams, kolegoms. Bet tas "liguistas" potraukis bastytis po miškus įsmeigus nosį į samanas, tiesiog maniakiškai ieškant grybų, neišraunamas iš mūsų jokiomis priemonėmis:) Pirmiausia aplekiame sodyboje savo beržynėlį, jeigu jame prirenkame, tai reiškia galime važiuoti ir į miškus. Tačiau šis savaitgalis buvo kaip niekad ramus ir po sunkios savaitės nesinorėjo bastytis tarp samanų.
Taigi, atvažiavę penktadienį po darbų į sodybą, numetę daiktus su pintinėlėmis išlėkėme vietiniu mastu pagrybauti. Grybavimo prietemoje rezultatas: dvi pintinėlės pilnos paberžių, ūmedžių su 6 baravykais.
Baravykai kaip mat buvo supjaustyti ir pakepti ant sviesto su žiupsneliu druskos.
Nereali vakarienė dviem:)

Kitą dieną, dar viena pilna pintinėlė tų pačių grybų, tik baravykų kažkodėl plius 15. Tokių gražučių, baltomis   kepurėlių apačiomis. Sekmadienį dar viena pintinėlė ir per naktį spėję užaugti 6 mažuliai baravykiukai. Tokia tai mūsų grybavimo statistika. Žodžiu, grybų buvo. Dabar sako, nebebus, nes nelyja ir karšta arba kirmėlės viską sugrauš. Reikės išmatuoti kitą savaitgalį:)

Todėl, turėdami labai daug grybų, dalį užšaldėme, dalį išdalinome, o kas liko pagaminau pietus:

250g šparaginių pupelių
250g žiedinio kopūsto
1 svogūnas
3 skiltelės česnako
150g apvirtų grybų
100ml vištienos sultinio
2 valg.š. grietinės
100g kieto sūrio ( naudojau Džiugą)
juodieji pipirai, druska
garstyčių grūdeliai
gvazdikėlis
1/2 čili pipiro be sėklų
aliejus
krapai
Svogūnus, česnaką smulkiai sukapoju ir apkepu aliejuje. Suberiu pupeles, grybus ir 5 minutes maišant kepu. Suberiu supjaustytą žiedinį kopūstą, suberiu gvazdikėlį, pipirus, garstyčių grūdelius, čili pipirą. Užpilu vištienos sultiniu ir troškinu 10 minučių. Supilu grietinę, išmaišau ir dar 5 minutes pakaitinu.
Prieš dedant į lėkstę apiberiu sūrio drožlėmis ir gausiai apiberiu krapais.
Jau skanu tai skanu, nepabandę nesužinosite! 

2013 m. liepos 23 d., antradienis

Žuvis kopūstuose

Kai ateina pavasaris, pirmiausias patiekalas būna šaltibarščiai, po to ateina laikas pavasarinėms salotoms, toms su salotų lapais, ridikėliais, agurkiukais, svogūnų laiškais ir daug grietinės. O kai ateina vasara, pasirodo skanieji pomidorai, tai būtinai maišau su aliejumi, grietine ir svogūnėliais, privalomai raugiu agurkus ir kitą dieną graužiu. Vasarai persiritus į antrą pusę, daržuose pasirodo pirmosios bulvės, o tada jos siautėja mano virtuvėje ir būtinai su odelėmis. Ko nepasakysiu apie savo mamą, ji pirmiausia puola kepti bulvinius blynus, man jie skaniausi pasaulyje:). O aš būtinai "konstruoju" balandėlius, nes man jie skaniausi su mažiukais, jaunučiais kopūstėliais.
Dabar, kai darbas darbą veja, dukra atostogauja pas močiutę, daržoves galima graužti ir taip, o namuose siautėja ištuštėjęs šaldytuvas ir jame tik kokią pasikorusią pelę gali rasti, prasimuša noras pagaminti skaniai ir su meile...tad konstruoju balandėlius su žuvimi.

3-4 porcijos

1 nedidelis šviežias kopūstas
3 morkos
1 didelė sauja šparaginių pupelių
4 pernokę pomidorai
2 žuvies file
1 svogūnas
3 česnako skiltelės
2 šaukštai aliejaus
bazilikas
druska
pipirai
Žuvį naudojau menkės file, bet galima naudoti ir kitą, svarbu, kad be kaulų būtų.
Išpjaunu kotą ir kopūstą pamerkiu į verdantį vandenį, kad suminkštėtų ir lengviau lankstytųsi lapai.
Svogūną ir česnakus smulkiai sukapoju, morkas sujaustau pagaliukais, šparagines pupeles perpjaunu į kelias dalis.
Pomidorus minutei panardinu į verdantį vandenį, kad lengvai nusiluptų odelės. Pomidorus pasirenku labai raudonus, pernokusius, mėsingus ( jeigu daug sėklų, išimkite jas). Smulkiai sukapoju ir dar patrinu šakute, kad būtų grubi tyrė.
Žuvį pabarstau druska, pipirais. Po to sulankstau gabalėlius į kopūsto lapus.
Svogūną ir česnakus apkepu aliejuje 5 minutes, sudedu morkas, pupeles. Viską apkepu keletą minučių, tada supilu trintus pomidorus. Užverdu.
Į troškintuvą sudedu sulankstytą kopūstuose žuvį. Galima prieš tai apkepti, bet kai jauni kopūsto lapai, man tiesiog to visai nereikia. O ir kepančio kopūsto kvapas nėra labai jau gardus:). Užpilu pomidorų-daržovių troškiniu, smulkiai kapotais bazilikais. Dedu į orkaitę 180 laipsnių 20 minučių trokšti.
Kai kas valgydamas dar gausiai užsibėrė krapų, prisidėjo grietinės, bet man ir taip skanu buvo:)


2013 m. liepos 17 d., trečiadienis

Rūkytas karpis

Man patinka vidurvasaris. Kai Vilnius ištuštėja, nebelieka kamščių ir visur gali suspėti, net ir Zuoko susiaurintomis gatvėmis ar remontuojama Geležinio vilko gatve. Tas komfortas, kai atvykusi į vieną ar kitą vietą randi be vargo prisiparkuoti. Mane, kaip daug migruojančią tarp automobilių ir su jais, labai džiugina šis metų laikas ir visiškai nesinori atostogauti. Pilnai tenkina savaitgalinės išvykos į sodybą, kur puikiausiai išmokau atsijungti nuo kasdienės rutinos, prisikvėpuojant gryno oro, prisimaudant ežere, paparakaituojant pirtyje ar besikapstant savo mikrobiniame darželyje, kuriame šiandien karaliauja trijų rūšių moliūgai. Nežinau, kas ten iš jų gausis, kaip ten jie užaugs, bet meilės ir dėmesio iš manęs jie sulaukia su kaupu.
Kaip mano brolis juokauja: - Žmogų iš kaimo išrauti gali, bet kaimo iš žmogaus niekaip! Taigi su mintimis apie kaimą ir besidžiaugdama jo malonumais užsiimu karpio rūkymu. Meluoju, rūkė vyras, aš tik marinavau:)
4 porcijos

1 nedidelis apie 1- 1,3 kg sveriantis karpis
1 arb.š. druskos
1/2 arb.š. maltų čili pipirų
1/2 arb.š. maltų kalendros grūdelių
4 skiltelės česnako
Kadangi karpis storuliukas, reikia būtinai jį perpjauti kaip išklotinę. Iš vakaro prieskoniuoti, o kitą dieną susikaupusį skystį nupilti, kantriai, kart nuo karto apverčiant, 3 valandas ant labai mažos temperatūros ir daug daug dūmų (naudojau alksnio šakeles) rūkyti. Šito namie nepatarčiau daryti, na nebent tik trumpam, kad patiekalas įgautų rūkyto kvapo, bet kaime viskas yra įmanoma.
Mes su vyru pasistatėme sodyboje tikrą rūkyklą, bet viso to pradžia buvo nusipirkta žvejų parduotuvėje kompaktiška rūkyklėlė, kol supratome, kad mums patinka dūmo kvapas:)
Taigi, trys valandos kantrybės ir mėgaujamės minkštučiu, švelniai šiltu ir pikantišku karpiu.
Rūkėme daug žuvų, bet man skaniausia buvo seliavos Seliavų rūkymas, lynai. O jeigu jau prisiruošite rūkyti, būtinai šalia padėkite ir vieną kitą šakninę daržovę (morką, saliero šaknį, burokėlį ir.t.t) Ešeriai druskoje su rūkytų daržovių garnyru, patikėkite skanumėlis neišpasakytas:)

2013 m. liepos 11 d., ketvirtadienis

Pikantiška kopūstų sriuba su kokosų pienu

Man labai patinka vidurvasaris, kai šviežios daržovės, dar visai tokios mažytės, pasirodo turguose: morkytės, kopustėliai, bulvytės, svogunėliai, agurkėliai, pomidoriukai. O kai turi nuostabiausią pasaulyje mamą, kuri dar visą šitą gėrį ir užaugina, tai kam visos tos mėsos, žuvys ar jūros gėrybės? Tiesiog viskas alsuoja: - tik daržovės, tik DARŽOVĖS!
Taip ir maitiniesi: pomidorai su aliejumi ar grietine, agurkai rauginti ar švieži, kopūstai su aliejumi ir citrinos sultimis ar majonezu, morkytę tiesiog grauži ir t.t. Taip ir gyveni žmogus lengvai, be jokių išradinėjimų, be fantazijos...kada gi daugiau paragausi tokį natūralų šviežumą?!!! Žmogus vidurvasarį  ir aptingsti. Bent jau aš tokioje būsenoje jau ne viena diena, bet visiškai dėl to savęs negraužiu, nemoralizuoju.
Sriuba man yra labai svarbi, negaliu ilgai aš be jos išgyventi. Nemėgstu aš visokių tokių iš pakelių, kubelių. Geriau išsiverdu sultinį, dalį jo užsišaldau, kad reikės jis visada būtų po ranka. O kai jo nėra, verdu su kokoso pienu, lydytu sūreliu, grietinėle ar tiesiog visiškai vandenyje. Priklausomai kokia nuotaika, koks metų laikas. Vasarą norisi šaltų sriubų: šaltibarščių, gaspačio, migdolinės, kisielinės sriubos. Tačiau kai pasirodo jaunieji kopūstai, mane užvaldo begalinis noras išsivirti sriubos ir visai nesvarbu ar už lango 30 laipsnių ar 14:)
Taigi, po ilgos litanijos, siūlau pasigaminti kopūstienę su kokosų pienu:

4 porcijos

1 nedidelė (sakyčiau mažytė) kopūsto galva
3 jaunos morkytės
2 skiltelės česnako
1 nedidelė svogūno galva
1 nedidelis pomidoras
1/2 čili pipiriuko be sėklų (kad neužgožtų kopūsto skonio)
1 skardinė lieso kokosų pieno
1 arb.š. aliejaus
šviežios kalendros
1,5 l vandens
Pomidorui nulupu odelę ir susmulkinu. Svogūną, česnako skilteles smulkiai sukapoju, morkas ir kopūstą supjaustau, čili pipirą dedu visą. Svogūną ir česnaką pakepinu. Užvirus vandeniui, sudedu morkas, pomidoriukus, svogūnus su česnakais, kopūstus, čili pipirą. Verdu 15min. Supilu kokoso pieną ir paverdu dar 5min. Apiberiu smulkiai kapota kalendra.
Labai skani sriubytė:)



2013 m. liepos 6 d., šeštadienis

Troškinti ešeriukai

Mano vyras po truputi tampa tikru žveju. Ne užkietėjusiu, tik mėgėju, bet vis tiek kažkaip būna liūdna, kai jis ežere ant liepto praleidžia ne vieną savaitgalio valandą. Kartais, jeigu būna geras oras, aš sėdžiu ant liepto kartu ir saugau, kad "teisingai žvejotų" skaitydama knygą ar vartydama žurnalus, o kartais tiesiog priiminėdama saulės vonias. Bet kaip nebūtų juokinga, tada jis niekada nesugauna jokios žuvies, bet tik nueinu ir žiūrėk žvejys jau laimikį rankoje laiko. O tai irgi būna nedažnai, bet jau kai būna, tai labiausiai džiaugiuosi kai pagauna nelabai didelių ešeriukų. Man jie tokie skanūs, kad net dabar rašant aš jų noriu vėl pakartoti. Ech, reikės leisti žvejui vienam pabūti su meškerėmis ant liepto;)
Dar viena ypatingai gera mano žvejo savybė, kuria negaliu atsidžiaugti. Žuvį jis nuskuta, išdoroja, o man belieka tik nesugadinti savo virtuvėje eksperimentuojant. Kaip jau kartą esu aprašiusi Ešeriai druskoje su rūkytų daržovių garnyru buvo labai vykęs variantas. Tiesiog kepant druskoje ešerys jau turi būti riebuilis.
Šį kartą žvejys išpildė visus mano norus ir sugavo kaip tik kiekvienam šeimos nariui po ešeriuką.

3 porcijos

3 nedideli ežeriniai ešeriai
1 svogūno galva
4 česnako skiltelės
1/2 citrinos
grūstų keleto rūšių pipirų (naudojau: juoduosius, baltuosius, žalius)
1/2 čili pipiro be sėklų
30g sviesto
100ml balto sauso vyno
2 valg.š alyvuogių aliejaus
smulkintų petražolių
jaunų mažų bulvyčių
žiupsnelio druskos
Taigi, kaip visada mano receptuose viskas labai paprasta. Pirmiausia reikia išvalyti žuvį. Galvų aš netroškinau, nes viriau žuvienę, o ten jos labiau praverčia nei troškinant pačią žuvį. Pelekus palikau, kad jie duotų sultiniui tokio, nežinau kaip toks dalykas vadinasi, todėl pavadinsiu "šaltieniškumo".  Viską sudedu į nedidukę skardą ir dedu į įkaitintą orkaitę iki 180 laipsnių 20 minučių.
Kai viskas sėkmingai ištrokšta, išimu citrinas, o svogūnus, česnakus, čili pipiriukus (tik nuimu odeles) sutrinu, perkošiu ir gautu natūraliu padažu aplieju žuvį.
Ir nieko daugiau nereikia:) Tik žvejo!

2013 m. liepos 3 d., trečiadienis

Vilkešeris paprastuoju būdu

Man labai patinka sukiotis virtuvėje, bet kai reikia daug knybinėtis, tai tuomet staiga tampu tingine ir nebenoriu nei virti, nei kepti:)
Mėgstu gaminti patiekalus, kurie nereikalauja didelio kruopštumo, laiko sąnaudų ir didelės įvairovės produktų. Mane žavi gaminti iš keleto ingredientų, kuo mažiau tuo geriau, kad ragaujant patiekalą būtų galima pajusti kiekvieną prieskonį, o ne kažkokį nesuprantamą mišinį. Nors, šiek tiek meluoju...retai, bet patinka milžiniški prieskonių mišiniai su sumišusiais aromatais, kai pati susitrinu savo karį ar sumaišau įvairiausias, kartais atrodo nesuderinamas, prieskonines žoleles,daržoves su dar kuo nors, kas šauna į galvą. Bet vis tiek, esu didelė tinginė (gėda prisipažinti, bet tai tiesa) ir nesudėtingi patiekalai karaliauja mūsų virtuvėje, o dabar lauko kepsninėje.

3 porcijos

3 vilkešeriai po 250-300g
3 nedidelės bulvės
60g sviesto
didelė sauja petražolių
malti juodieji pipirai
rupi jūros druska
3 česnako skiltelės
1 nedidelė citrina
Žuvį išskrodžiu, prikemšu 2-3 kartus perskelta česnako skiltele, sukapotomis petražolėmis, citrinos riekelėmis, pipirais, sviestu. Šiek tiek sviestu patepu foliją, pakloju supjaustytas bulves, ant jų dedu žuvį, pabarstau druska ir suvynioju. Tuo tarpu įkaitinu anglis ir pagamintą krepšelį su žuvimi dedu 15 minučių ant laužo kepti.
Labai nesudėtingai pagaminama, neįmantru, bet nerealiai skanu:)
Trumpai tariant, bandau atrasti genialumą paprastume:)



2013 m. liepos 1 d., pirmadienis

Tuno šoninės kepsnys

Kai išsiruošiame atostogauti, labai mėgstu lėtai pasivaikščioti po vietinius turgus, jeigu moku tos šalies kalbą (nors truputėli) pasikalbėti, paklausyti visokių patarimų kaip gaminamas vienas ar kitas patiekalas iš nematyto negirdėto produkto. O kai jau susipažįsti su prekeiviu ir jis su plačia šypsena (kartais atrodo, kad jis iš tiesų labai džiaugiasi tave matydamas) pasitinka tave, paklausia kaip pavyko išsikepti ar išsivirti kokią "nesąmonę"...atrodo niekada niekur išvykusi ir nebuvau.
Kino Pavasaryje pamačiusi filmą apie sušių magą Jiro ir kaip jis renkasi žuvį ėjau į turgų su mintimi, kad būtinai nusipirksiu "fat tuna" ir gaminsiu suši, tai kaip gamino maestro. Galvojate, kad tai labai paprasta? Oi ne, stovi prie gausybės šviežios, ką tik sugautos žuvies ir blaškaisi, gal ant grotelių Šv.Petro žuvį, o gal jūrų velnią išsitroškinti, na jau ne, geriau jau pirksiu aštunkojį? Žodžiu, kai viso to negali nusipirkti Lietuvoje, apsispręsti ką pirkti pasidaro tiesiog neįmanomai sunku.
Bet šį kartą Tuno šoninė (fat tuna) atrodė fantastiškai ir abejonės buvo atidėtos kitai dienai.

3 porcijos

500g tuno šoninės
rupios jūros druskos
Mano noras gaminti sušius visiškai neįtikino šeimos narių,o dar kai oras buvo karštas ir virtuvėje visiškai nesinorėjo stovėti prie puodų. Pasirinkome ypač greitą, be jokių "pribombasų" kepimą. JUK PATI ŽUVIS YRA NEREALI!
Taigi, dedu tuną grotelėse ant labai įkaitintų anglių. Žuvies storis "per du vyriškus pirštus". Kepu ant vienos pusės 3,5 minutės, verčiu ir dar 3,5 minutės. Po to apvertusi atgal apiberiu rupia jūros druska ir kepu 1,5minutės. Pabijojau ilgiau kepti ir labai gerai padariau, nes vidus buvo labai sultingas, raudonas. Tikras vidutiniškai keptas, kai viduje jaučiasi šiluma.
Dukros porciją pakepiau apvertusi ant kitos pusės dar 2 minutes ir gavau vidų vos vos rausvą, bet dar drėgą ir sultingą.
Valgėme su šviežiomis ir keptomis daržovėmis.
Tas riebaliukas labai maloniai suvilgė tuno mėsą, kad beliko tik laižytis kaip kokiems katinams:)