Interneto puslapio peržiūrų skaičius

2013 m. gegužės 3 d., penktadienis

Jautienos/baravykų carpaccio ir languota prijuostė

Nesuprantu, kas man darosi. Gal jau visai senstu? Atrodo esu moteriškė visame jėgų žydėjime ( kaip Karlsonas), bet pastebiu save, kad kuo toliau tuo labiau link filosofijų traukia:) O jau išsakyti savo nuomonę ar pasvarstymą tuo ar anuo klausimu kuo toliau tuo sunkiau išlaikyti savyje. Na gerai, nebesistebėsiu ir neapkalbėsiu savęs, o tiesiog vėl įnirtingai įsitraukiu į Languotą prijuostę, kurios temą šį kartą paskelbė Elinga iš Languota prijuostė ir AŠ VALGAU AKIMIS.

1. Ar grožis yra lygiai taip pat svarbu kaip ir skonis? 
Žinoma! Ir iš karto prisiminimas ateina į galvą:) 
Kai buvau studentė ir mano kambariokė iš namų atsivežė stirnienos. Kokia tada šventė buvo (mėsos retai kada gaudavome, o dar tokios)! Sugalvojome, kad pasidarysime prabangų patiekalą, pasikviesime kaimyniniame kambaryje gyvenančius vyrukus (labai jau simpatiški jie buvo). Taigi, su tokiomis mintimis stojome prie puodų. Patiekalas turėjo vadintis "Stirniena raudonųjų kopūstų glėbyje" (čia vėl su gilia potekste į kaimynų glėbį;)) Jaunos ir linksmos buvome tuo metu...drąsiai sudėjome stirnieną, kopūstus į puodą, pagalvojome, kad morkytė viena kita dėl spalvos irgi nepamaišys, o dar reikia bulvę įdėti, kad spalvų įvairovė didesnė būtų...spėkit, koks rezultatas..? Mes tada dar nežinojome, kad raudonieji kopūstai dar ir dažo, o išvirę jie dar ir spalvą praranda:)))) Vienas dalykas tikrai buvo geras, tai kvapas. Užsigesinome šviesą, kad nematytume ir mėgavomės nerealiai skaniu troškiniu....:)
O dabar man grožis=skonis=kvapas. Patinka gražioje lėkštėje matyti gražiai išdėliotus visus ingredientus ir vien pamačius, pajusti išsivaizduojamo kąsnio aromatą, struktūrą burnoje, o ne pritaškeliuotų ar kitaip "pripucintų" patiekalų, kur spalvų ir struktūrų makalynė tikrai manęs neįkvepia (o gal aš vaizduotės neturiu? Bet tokiu atveju aš skonio niekaip nesugalvoju). Nors suprantu, kad gal būt tai yra "aukštasis kulinarinis pilotažas", bet vis tiek aš labiausiai mėgstu klasikinės virtuvės skonius, kvapus ir estetiką.

2. Ar lygiai kaip aš apsiseilėjate pamačiusios/pamatę gražiai išdėliotus salotų lapus ir stiklinę kefyro (nors šiaip jau, kefyro visai nemėgstate)?
Aš visada apsiseilėju pamačiusi lėkštę su midijomis, austrėmis, aštuonkojais, sraigėmis, krabais ir kitomis jūros gėrybėmis...o prie jų gali būti ir vienas kitas salotų lapas:)

3. Ar Jūsų pasirinkimą pirkti, gaminti ir valgyti nulemia pirkinių ir galutinio produkto išvaizda?
Kadangi aš saldumynų, kaip ir makaronų nevalgau, tai atėjusi į parduotuvę ar kitą konditerinę krautuvėlę (kaip ne kaip, kvapai vilioja iš tolo) į juos žiūriu žiūriu ir bandau įsivaizduoti tą nerealiai gražiai pateiktą skonį (minkštučiai, puručiai, su saldžiu pertepimu ir dar kokia uoga ant viršaus...jau dabar seilė tįsta nuo to vaizdo) kartais neiškentusi nusiperku...ir nieko, paragauju kąsnelį...ir nieko...nebelieka to emocinio vaizdinio. 
O kaip minėjau, kad su amžiumi aš vis labiau bręstu ir darausi filosofiškai racionalesnė, net ir pirkiniuose. Todėl prekybos centre, stovėdama prie vis gražėjančių etikečių ir pakuočių, bandau pajusti skonį to patiekalo, kurį tą dieną aš pagaminsiu ir mes visi pasičepsėdami "sukirsime".
Tai tiek.

Jautienos/baravykų carpaccio

jautienos išpjova
šaldyti švieži baravykai
rukolos salotos
pomidoriukai
Parmezano sūris (aš naudojau Džiugą)
ypač tyras alyvuogių aliejus
balzamiko padažas (mano buvo su trumais)
druska
grūsti pipirai
Jautienos Carpaccio aš gaminu dviem būdais:
I - kai nusiperku nediduką, bet ypatingai gražų jautienos išpjovos gabalėlį, nupjaustau visas plėveles ir kitus visokius netinkamus galiukus ir tiesiog užšaldau, gerai suvyniojusi į maistinę plėvelę. 
arba, kaip šį kartą,
II -nusipirkusi nediduką, bet ypatingai gražų jautienos išpjovos gabalėlį, nupjaustau visas plėveles ir kitus visokius netinkamus galiukus, apiberiu mėsą grūstais pipirais ( naudojau juoduosius, baltus ir žalius) ir žiupsneliu džiovintų raudonėlių. Jokiais būdais nedėti druskos! Marinuoju apie 12 valandų (per naktį) ir gražiai suvyniojusi į plėvelę (kad išlaikytų gražią formą), dedu į šaldiklį. 
O kai galva sugalvoja, kad šiandien būtinai Odeta norės jautienos carpaccio, tiesiog išsitraukiu iš šaldiklio ir labai labai plonai supjausčiusi dedu į lėkštę, pašlakstau aliejumi, grūstais pipirais ir druska. Atšildama mėsa sugeria aliejų, pipirų aromatą, druską ir yra minkšta bei kvapni.
Jeigu restorane ar kavinėje valgai carpaccio, dažniausiai gauni ir plonai priraikytų pievagrybių. Jie, kaip ir kietasis sūris, yra neatsiejami nuo carpaccio. 
Tačiau pas mane pilnas šaldiklio stalčius sušąlusių baravykų.
Taigi, aš juos plonai plonai supjaustau, pašlakstau aliejumi, druska, pipiriukais, balzaminiu actu.
Lėkštę papuošiu rukolos salotų lapais (beje, jos puikiai tinka prie šio patiekalo), pomidoriukais, apiberiu Džiugo sūrio drožlėmis.
Nežinau kaip jums, bet aš vos pamačiusi kas yra lėkštėje, iš karto jaučiu, kaip baravykų aromatas švelniai užlieja vos juntamai pikantiškai struktūrišką, bet minkštutėlę jautieną su traškia rūgštelėjusia rukola ir labai iš tolo juntama sūrio užuomina...tirpsta mano burnoje...gurkšnis balto sauso Bordeaux regiono vyno...o kodėl ne rojus žemėje?;)








9 komentarai:

  1. Wow, grožis. O stirniena raudonųjų kopūstų glėbyje - puiki istorija, beveik kaip iš Bridžitos Džouns dienoraščio :)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Rūta, ačiū:) Ko nepadararydavai dėl "bachūrų";)

      Panaikinti
  2. Ojezau.....tikiuosi šiais metai bus baravykų?

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Bus bus tų baravykų...jeigu nebus, tai kokį maišelį iš savo šaldiklio ištrauksiu:)

      Panaikinti
  3. Oooo, Odeta, kaip cia nuostabu! Trumu aliejus ant baravyku paslakstymui nereialiai tiktu! Viskas, mesiu jautienos gabaleli ir as i savo saldikli ;) Dievinu karpaccio.
    P.S. Sauniai ir skaniai matau gveni! Prabegom permetu akim, dabar jau ne atrasyt laiko nebelieka. Tikiuosi greitu metu vel isisuksiu i diskusijas, pasiilgau ju :)
    Skaitytoja

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. O beje, nereali nuotrauka tos langines! Speju cia jusu rojus FR? :)

      Panaikinti
    2. Miela Skaitytoja, Labai trūksta Tavo komentarų ir pafilosofavimų...neužibūk pradingusi:)))))
      O kai užeina noras "kažko noriu, pati nežinau ko" carpaccio mane visada gelbėja:)
      Nuotrauka, labai saulėtą dieną iš ten:)

      Panaikinti
    3. Ech, nu tikras rojus, Odeta! Kaip as irgi noreciau tokiu palangiu savu... :)
      Man, Odeta, irgi truksta paskaitinejimu ir diskusiju, bet kazkoks nesibaigaintis maratonas, kuomet tik miegui lieka laiko :((( Bet as optimiste, tikiu (zinau!!), kad sviesa jau tunelio gale :)
      Bet jautienos tikrai tikrai geros begsiu ieskot ir antruoju Tavo budu ruosiu!
      Skaitytoja

      Panaikinti
    4. Skaitytoja, jeigu tikrai to norėsi, tai ir turėsi...visos svajonės išsipildo, tik reikia labai labai panorėti:)
      Tik su darbais neperdozuok...paskui jau nieko nebesinorės....pasilik laiko ir sau...jaukiems pasisėdėjimams su vynu:) Aš dar vis kantriai saugau vyno butelį mūsų pasisėdėjimui...bet jis gali ir ilgai nebeištraukti...tu pagalvok:)))))

      Panaikinti

Komentuokite, diskutuokime, labai laukiu