Interneto puslapio peržiūrų skaičius

2013 m. gegužės 30 d., ketvirtadienis

Sveikuoliška menkė su brokoliais

Kai suėjo 35 metai, mano svoris tapo nebevaldomas. Tas jo norėjimas pastoviai augti mane varo iš proto, tik atsipalaiduoju, ir žiūrėk jau vėl užlipo kilogramas į viršų. Ir jis visiškai niekada nenori nukristi nė vienu gramu, o tik augti ir augti. Ir, kad nukrapštyti bent vieną jo kilogramą, turiu gyventi labai labai skaičiuodama kiekvieną suvalgytą gramą.
Taip taip, žinau, turiu dar ir sportuoti, judėti. Tas sėdimas, protinis darbas, liftas, automobilis...Bet kai tik pasportuoju, tuoj apetitas sako: VALGYTI! Žodžiu, užburtas ratas.
Taigi, pastoviai ieškau kaip galima būtų skaniai, sveikai pavalgyti ir kitus pavaišinti. Kad nesiraukytų, jog nebuvo maisto ant stalo...Taigi, Sveikuoliška Menkė:

3 porcijos

500 g menkės file
1 brokolis
1 nedidukė cukinija

Padažui:
3 valg.š itin tyro alyvuogių aliejaus
1 valg.š. raudonojo vyno acto
1 arb.š. balzaminio acto
maltų juodųjų pipirų
druskos
Pirmiausia brokolį ir cukiniją supjaustau stambiais gabalais. Dedu į įkaitintą puodą ant garų ir leidžiu garintis 10 minučių. Išėmusi daržoves iš puodo, perlieju šaltu vandeniu, o tuo tarpu dedu menkės gabalėlius su oda į tą patį puodą ir 7 minutes garinu.
Viską sudedu į lėkštę, apšlakstau pasigamintu padažu ir štai jums...sveika, skanu bei kvapnu.



2013 m. gegužės 29 d., trečiadienis

Silkės tartaras su žalėsiais

Mano mylimiausias tortas:)
Labai mėgstu silkę. Tai yra ta žuvis ir jos paruošimo stilius, kai galiu valgyti ją net pusryčiams. Sakysit košmaras? Ir visai ne, o Suomijoje, Švedijoje pusryčiams viešbučiuose labai dažnai pateikia silkę. Tą tradiciškai saldžiai rūgščią, kuri būna su garstyčiomis, kariu ar raudonojo vyno actu. Ir aš ją visada valgau ir man ji be galo skani, be to ten daug kas valgo silkę per pusryčius (nužiūrėjau)...sutinku, gal viešbučiuose tai yra normalu, bet namuose tai jau netinka. Tačiau aš, kai prisisūdau Naminio sūdymo silkė , valgau ją ir ryte ir vakare ir per pietus, kol visiškai patenkinu savo besotišką norą šios žuvies. O kad būtų nenuobodu, aš silkę gaminu vis skirtingais būdais. Šį kartą pagaminau silkės tartarą su žalėsiais, kokius tik turėjau šaldytuve:

1 silkės file
10 lapinio česnako lapeliai
5 svogūnų laiškai
5 šakelės krapų
1 agurkas
2 valg.š. aliejaus
1 valg.š. raudonojo vyno acto
Silkę labai gerai išdoroju ir sukapoju. Krapus, svogūnų laiškus, lapinius česnakus susmulkinu, o agurkus supjaustau labai plonais pagaliukais. Viską sumaišau su aliejumi, actu ir palieku skoniams susigerti vienas į kitą.
Su juoda duona valgyti šį patiekalą yra neapsakomas malonumas.

2013 m. gegužės 27 d., pirmadienis

Pavasarinės salotos su silke

Kol dar nesibaigė pavasaris ir daržuose niekas neauga, bet jau turguose galima rasti šviežių ridikėlių, svogūnų laiškų, krapų, o iš miškų lapinių česnakų, kodėl gi nepagaminti labai pavasariškos silkutės? Tokios, kurios norisi kiekvieną pavasarį pakartoti ir nesvarbu, kad šios gėrybės dar ne iš tavojo daržo.
O pamenate (gal ne visi), kai silkė buvo valgoma tik pataluose ar keptuose svogūnuose su kečupu, actinė, ar su grietine ir svogūnais? Man buvo skaniausia pataluose, ta, kur su burokėliais. Antroje vietoje su svogūnais ir kečupu, po to actinė ir tik iš visiškos bėdos, kai tikrai valgyti norėdavau iš pasiutimo, suvalgydavau vieną kitą natūralų silkės gabalėlį su grietine.
Dabar, kai tokia vien parduotuvinė įvairovė silkių, net nesinori vardinti jų visų, bet finale jų visų skonis gaunasi vienodas. Perku šaldytą žuvį, gaminuosi silkę Naminio sūdymo silkė, o po to dar įnirtingai rankioju kaulus ir gaminuosi kuo natūralesnius patiekalus, kad labiau pajusti tą tikrą silkiškumą.

Taigi, pavasarinės salotos su silke:

Nedidelė sauja lapinių česnakų (iš miško)
5 svogūnų laiškai
5 ridikėliai
2 trumpavaisiai agurkai
2 valg.š. alyvuogių aliejaus
1 valg.š. raudono vyno acto
maltų juodųjų pipirų
druskos
Svarbiausia labai kruopščiai ištraukti visus kaulus iš silkės, ją plonais griežinėliais supjaustyti. O tada jau galima ir salotas pasigaminti:). Ridikėlius, agurkus supjaustyti itin plonais pagaliukais, o svogūnų laiškus ir lapinio česnako lapus smulkiai sukapoti ir išmaišyti su liejumi, pipirais ir labai mažu žiupsneliu druskos. Palaikyti keletą minučių, kad visi skoniai susigertų. O tada su didžiausiu malonumu dėti silkę ir valgyti:)
Mums buvo labai skanu, kad nutarėme pakartoti kitą dieną, kol dar turime silkės ir pavasarinių gėrybių:)

Vištienos sparneliai su wasabi ir kitais Tolimųjų Rytų pagardais


Visi giriasi, kad jau atidarė kepsninių sezoną. O aš vis dar buitiškai ant keptuvės, orkaitėje, puode verdu, kepu ir t.t.. Atsibodo lakstyti tarp lauko ir virtuvės savaitgaliais, tebunie, kad ir uodai niekadėjai kramto kaip pasiutę, bet vis tiek norisi mėgautis grynu oru, gera kompanija ir kepsninės teikiamais malonumais. O dar kai paskambina brolis ir pasigiria, kad TAVO ežere, nuo liepto pagavo 3,5kg sveriančią lydeką ir dar 3 normalaus dydžio. Lietuviškas nervas sukyla ir užsinori visiškai nesveiko maisto, kurį valgai su pirštais, terliojiesi užgeri alumi ir sėdi kojas užkėlusi ant stalo, o kiti te pasiunta dėl tavosios arogancijos. Su tokia pasipūtėliška nuotaika nulekiu į artimiausią parduotuvėlę, užperku vištienos sparnelių ir štai, kimšiu cholesterolį bet jau skanų skanų! Ir būtinai išsikepsiu kepsninėje, tiksliau iškeps, o man tereikia užmarinuoti, kad pirštus iš malonumo laižytume.
Pirma mintis buvo, kartosiu Neatsivalgomieji vištienos sparneliai , kita mintis gaminsiu kaip Viktoras siūlė Lipnūs vištienos sparneliai , kad garantuotai lipniai būtų. Bet vis tiek nugalėjo Tolimieji Rytai su savo sojomis, imbierais, wasabiais ir kitais padažais kaip kad Seksualūs vietnamietiški viščiukai

Sparnelių marinatas:

4 skiltelių smulkiai kapoto česnako
5 cm smulkiai kapoto imbiero
3 valg.š. sojos padažo
1/2 laimo vaisiaus sulčių
3 valg.š. žuvies padažo
1/4 arb.š. maltų čili pipirų
1 1/2 arb.š. wasabi miltelių
2 valg.š. sezamų aliejaus
1 valg.š. medaus
druskos
Sumaišau patrindama visus ingredientus dubenyje. Sudedu sparnelius, išmaišau, išspaudau ir palieku marinuotis šaldytuve per naktį, bet užtektų ir ryte, jeigu vakare kepsite.
Taigi, viskas nerealiai paprasta, belieka vienoje rankoje sparnelį laikyti, kitoje alaus taurę ir kojas užsikelti ant stalo........chachacha.......o kaip poto atsistoti, kai rankos užimtos, lipnios ir labai labai skanu?:))))) (aš taip nedariau, buvau padori, nors kartais taip norisi pasiautėti)





2013 m. gegužės 22 d., trečiadienis

Ešerys labai pomidoriškame padaže

Savaitgalį buvome sodyboje. Apart to, kad smagiai gegužės vidury deginomės ir prisimaudėme ežere gal tūkstantį kartų...dėl ore tvyrančio karščio. Tačiau nepamiršome ir uodus "pašerti", o tie kaip kokie tikri parazitai be gailesčio kalė, siurbė, nieštino, erzino zirzimu ir nedavė ramiai miegoti, ypač taip kaip norisi miegoti gamtoje, kur negirdėti mašinų burzgimo, kaimynų kalimo/gręžimo (ypač sekmadieniais anksti ryte) ir didmiesčio tvaiko. Ir supratau, kad NIEKADA nebūna tobulumo, ypač lietuviškoje gamtoje: tai uodai kanda, tai lyja, tai tvanku, tai karščiausią mėnesį šalta, ar šalčiausią mėnesį drumzlina ar dar kaip nors nemalonu.Gerai, kad bent Tornadų ir cunamių nebūna.
Žodžiu, grįžome namo visi sukramtyti, dar dabar kasomės kas kur, bet  apart to mano begalinio skundimosi, buvo ir begalė nuostabių dalykų: prisiskyniau, prisiviriau, prisišaldžiau rūgštynių, užsiraugiau dilgėlių trąšai, pasisodinau savo "įspūdingą" darželį, nusiravėjau "kliombas" (gėlynus), o svarbiausia!!!...Vyras pagavo ešerį!!! O aš vis apie jį tylėjau ir niekam nesigyriau, kad taip nuostabiai papuotavome...gaila, kad tik vieną sugavo;)
Taigi, giriuosi dabar ir gaminu:

Ešerį labai pomidoriškame padaže
2 porcijos

1 lietuviškas ešerys (apie 600g)
druska

Padažas:
2 lauro lapai
1 svogūnas
1 valg.š. miltų
3 česnako skiltelės
1 žvaigždinis anyžis
3 kvepiantieji pipirai
100g balto sauso vyno
50g vandens
6 pomidorai
aliejus
druska
1 rūkyta/džiovinta paprika (o gal pipiras....iš Meksikos atsivežtas)
Dar vieną dalyką supratau...man patinka šlapias maistas...kartais atrodo, galiu vien padažą valgyti...ir ypač šį kartą.
Iš vakaro pasūdau išdorotą ešerį. Kitą dieną kepu keptuvėje apie 10minučių, vartydama.
Svogūną ir česnako skilteles labai smulkiai sukapoju. Apkepu, kol šios švelniai pagelsta, sudedu prieskonius ir dar keletą minučių kepu. Tada suberiu miltus ir intensyviai maišydama kepu apie 5min., supilu vyną ir vandenį ir švelniai maišydama, kol alkoholis nugaruoja kaitinu apie 5min arba, kol tuo tarpu: pomidorus nulupu, išimu sėklas, susmulkinu su "blenderiu" ir supilu į vyno/prieskonių mišinį. Uždengiu dangčiu ir troškinu apie 5min. Į padažą įdedu ešerį ir dar 10 minučių pakaitinu ant labai mažos ugnies, uždengtą.
Papuošiu šviežiais čiobreliais ir mėgaujamės labai labai skaniais pietumis:) Puotaujame!


2013 m. gegužės 17 d., penktadienis

Sardinija. Garinta žuvis su šafraniniu svogūnų padažu bei šparagais

Taip taip, ATOSTOGOS! Mergiškos, Sardiniškos, su daug daug "žvengimo", nerealaus maisto ir vyno, vairavimo serpentinais ( o gal teisingai, lietuvių kalboje serpantinai?), gulinėjimo po saulės spinduliais, begalinių gamtos grožių ir įspūdingų jachtų, bei malonių žmonių bendravimo.
Negaliu atsižavėti bendravimu jaukiame viešbutyje Club Hotel ant jūros kranto Baja Sardinia miestelyje. Toks jaukus aptarnaujančio personalo bendravimas ir asmeninis priėjimas prie žmogaus tiesiog užbūrė, o kai dar prisimenu vaizdus pro langą, tai iš vis pasidarau labai moteriškai jautri, net susigraudinu:)
Gerai jau gerai, nesigraudinsiu prisiminimais. Nes kai pamačiau nuotraukas iš fantastiško restorano su dar fantastiškesniu vaizdu, skrandis tiesiog užvirė...NORIU SEA FOOD-o!!! Nors niekada važiuodama pro šalį, nepagalvočiau, kad tokiame restoranėlyje gali būti taip ypatingai nuostabu...maistas, vaizdas, aptarnavimas....VISKAS!
Mus pasitiko pats "Gastronomia Belvedere" virtuvės šefas/savininkas su tos dienos žuvies pasiūlymu. Pagrindiniam patiekalui mes išsirinkome St.Pierre (prancūziškai) John Dory (angliškai), o lietuviškai ir nežinau kai ši žuvis vadinasi. Ta, kur ant viršaus guli, su dėme ant šono.
O užkandžiui nesugebėjome atsispirti jūroje (ne iš fermų) pagautos žuvies ir krevečių carpaccio. DIEVIŠKA!!! Jokio mandrumo, o tik su meile pagamintas šviežias maistas. Šefas atsiklausė kokio padažo mes norime, prie akių sumaišė ir užpylė ant carpaccio.
Palydėtuvėms į automobilį, šefas pasiūlė citrusinių cukatų su migdolais. Kurie mums labai pasaldino kelionę atgalios į viešbutį:)
O serpentinai...ohoho...jeigu nesijuokti, tai mūsų pagrindinė vairuotoja ( nepatikėjusi kitoms vairuotojoms vairo) vairavo 13-20 km/h greičiu (dėl prarajų baimių). Mes, keleivės, neturėdamos teisės vairuoti, buvome labai kantrios...nors momentais graudu darėsi, nes atrodė, kad "Mes niekada neprivažiuosime prie mūsų sekančio viešbučio!!!"...bet nuvažiavome:)
Gerai jau gerai, mes jai viską atleidome, kai užsukome į kaimo turizmo sodybą, suvalgyti tik ką gimusio paršelio mėsos. Tradicinio Sardų patiekalo, bent jau jie taip sako. O kaip ten yra iš tiesų, nežinau. Buvo labai skanu, labai gražu, bet jau taip sotu, kad atrodė jog sprogsime.
Jeigu būsite kaimo turizmo sodyboje "Su Gologone" būtinai paragaukite paršelio, bet prieš tai privalote užsisakyti tradicinio šio kaimo turizmo restorano antipasti. Apsirijimas garantuotas...bet jau labai labai skanus:)
Taigi, atostogos buvo nerealiai fantastiškos, bet pilvams atostogų tikrai nebuvo. Tad grįžus namo teko "sėsti ant dietos", todėl šiandien šeimynai pasiūliau:

Garinta žuvis su šafraniniu svogūnų padažu bei šparagais
3 porcijos

3 mažaakių pangasijų file ( tokios šviežiausiai atrodančios buvo IKI žuvų skyriuje)

Šafraniniui svogūnų padažui:
1 svogūnas
1 česnako skiltelė
50 ml balto sauso vyno
25 ml vandens
2 valg.š. aliejaus
žiupsnelis šafrano
druskos
grūstų juodų pipirų
1 arb.š. kapotų čiobrelių

6 stiebai šparagų
Svogūną, česnaką sukapoju ir kepinu įkaitintame aliejuje, kol lengvai paruduoja. Suberiu druską, pipirus, šafraną. Pakaitinu, nuolat maišydama, dar keletą minučių ir supilu vyną, bei vandenį, bei suberiu kapotus čiobrelius. Vis maišydama ir trindama garinu, kol skystis ir alkoholis išgaruoja, o masė susitrina, nuo nuolatinio maišymo/trynimo.
Šparagus sudedu į verdantį, pasūdytą vandenį. Verdu 4 minutes. Perlieju šaltu vandeniu.
Žuvį suformuoju į suktinukus ir dedu ant grotelių verdančio vandens puode. Garinu 5 minutes. Teikdama į stalą, pašlakstau ypač tyru alyvuogių aliejumi.
Prašau...po atostoginei dietai! Mes visi labai likome šia dieta (net ir tie kas neatostogavo) patenkinti!












2013 m. gegužės 15 d., trečiadienis

Svogūnų sriuba prancūziškai

Kai būnu Prancūzijoje visada ragauju svogūnų sriubos įvairiuose restoranuose. Kartais ji būna trinta, kartais labiau karamelizuota, kartais su labai juntamu svogūnų poskoniu, bet visada su skrebučiu ir išsilydžiusiu sūriu.
Visada nuvažiavusi į Prancūziją išverdu svogūnų sriubą ir aš. Kartais ipilu daugiau vyno, kartais mažiau, bet man šis patiekalas neatsiejamas nuo mano buvimo šioje šalyje, dalis. Man patinka karamelinis svogūnų aromatas, tiek juos pradėjus kepti, tiek po to, kai gauna vyno ir sultinio, bei troškinasi. Daug neišvedžiojant, pasakysiu, man labai patinka SVOGŪNŲ SRIUBA!

Svogūnų sriuba
3-4 porcijos

6 svogūnų galvos
2 česnako skiltelės
2 valg.š. aliejaus
1 valg.š sviesto
2 valg.š. miltų
1 stilklinė balto sauso vyno
2 stiklinės vištienos sultinio ( pagal taisykles, turi būti jautienos sultinys)
2 lauro lapai
4 kvepiantieji pipirai
prancūziškas batonas
Džiugo sūris
Tai didelių laiko sąnaudų reikalaujanti sriuba. Nors iš pažiūros atrodo, kad tai tik svogūnai?:)
Svogūnus supjaustau riekelėmis, česnakus sukapoju smulkiai. Į puodą sudedu sviestą, aliejų. Kai įkaista riebalai suberiu svogūnus ir česnakus. Nuolat maišydama kepu 30-40 minučių, kol šie įgauna rusvą atspalvį ir pradeda karamelizuotis, t.y. paruduoja ir virsta koše, suberiu miltus ir labai labai maišau, kad šie nesusiklijuotų gumuliukais, šiek tiek pakeptų, bet nepridegtų ir tuo pačiu netektų "žalio" miltų skonio.
Supilu vyną, sultinį ir dar troškinu 40 minučių arba kol nebesijaučia svogūnų struktūra.
Supjaustau prancūzišką batoną riekelėmis, gausiai apiberiu Džiugo sūriu ir kepu orkaitėje, kol sūris išsilydo ir batonas pagelsta.
Aš žinau, kad pagal taisykles reikėtų kišti sriubą su batonu ir sūriu į orkaitę. Kadangi turiu lėkštes skirtas tik valgymui, puikiai apsieiname ir tik puode ištroškinta svogūnų sriuba.
Nerealiai skanu:)

Pastaba: sriuba skanesnė gaunasi, jeigu gaminama ketaus puode (špižiniame).


2013 m. gegužės 14 d., antradienis

Veršienos troškinys su dilgėlių pesto

Žiauriai senai gaminau ką nors iš veršienos. Mano galvoje buvo susidėjusi mintis, kad veršiena labai brangi ir labai plėvėta mėsa. Bet šią savaitę slampinėdama po IKI prekybos centrą užmačiau labai šviežią ir gražų veršienos gabalą. Neatsilaikiau ir nutariau išbandyti šią, taip seniai ragautą mėsą.
Kita problema atsirado galvoje. Ką pagaminti? Perverčiau keletą savo mylimiausių knygų, išnaršiau interneto platybes ir suradau, kad iš veršienos vokiečiai gaminą savo garsųjį šnicelį, italai saltimboccą, o dažniausiai ši mėsa troškinama su įvairiausiais ingredientais ir įvairiausiomis formomis, bei įvairiausiuose puoduose.

Veršienos troškinys su dilgelių pesto
3-4 porcijos

500g veršienos kumpio
3 skiltelės česnako
3 šaukštai miltų
šlakelis aliejaus kepimui
3 valg. š. trintų dilgelių
1/2 stiklinės balto sauso vyno
1 stiklinė verdančio vandens
4 kepiančiųjų pipirų
druskos

Garnyrui:
pomidoriukas
bazilikas
Veršieną supjaustau nedideliais gabalėliais, pasūdau, papipirinu ir palieku 2 valandoms įsisūrėti. Tada apvolioju miltuose. Įkaitinu keptuvę, supilu aliejų ir šiam įkaitus suberiu stabiai kapotus česnakus, sudedu apvoliotą miltuose mėsą. Viską apkepu, kol lengvai pagelsta. Supilu, vyną, vandenį ir atidengusi troškinu 15 minučių. Uždengiu, sumažinu ugnį ir 25minutes ramiai sau laukiu, kol galėsiu sudėti nuplikytas ir sutrintas dilgėles.
Kai atrodo, kad troškinys beveik ištroškęs, sudedu dilgėles ir palieku troškintis dar 10 minučių, kad visi kvapai ir skoniai įsigertų vienas į kitą. Tuo tarpu susipjaustau kekinius pomidoriukus...juk reikia garnyro?:) ir kantriai laukiu, kol viskas ištrokš. 
Mėsa labai minkšta, o padažas tiesiog fantastiškas! Toks labai šlapias patiekalas, troškinys:) O dilgėlės...pasirodo...nerealus dalykas!



2013 m. gegužės 6 d., pirmadienis

Dilgėlių-kiaulpienių sriuba

Pagaliau atėjo pavasaris! Pavasaris mūsų sodyboje! Jis ten visada vėluoja, o tai reiškia, kad visos gėrybės irgi sužaliuoja vėliau. Taigi, tik dabar pasirodė dilgėlės, kiaulpienės, šalpusniai. Tad, besimėgaudama saulute ir pintinėle rankoje prisirinkau pavasarinių žolelių.
Nusižiūrėjusi pas Aušrą TIRŠTA ŽALUMYNŲ SRIUBA SU PIEVAGRYBIAIS ir pas Forellę  Dilgėlių leistinukai tiek daug receptų su šiomis, nereikalaujančiomis auginimo ir priežiūros receptų, kad nutariau ir aš prisijungti su žalumynų sriubyte.

Dilgėlių-kiaulpienių sriuba

1 svogūnas
3 bulvės
1 sauja kiaulpienių
2 saujos dilgėlių viršunėlių
sūdyti lašinukai
1l vandens
1 valg.š. sviesto
1 valg.š. aliejaus
druska, pipirai
Viskas labai paprasta. Svogūną smulkiai sukapoju ir sviesto-aliejaus mišiny apkepu, tada suberiu sukapotas bulves ir vėl viską apkepu. Tada užpilu 1 litru verdančio vandens ir verdu kol bulvės visiškai suminkštėja. Sudedu nuplikytas dilgėles, kiaulpienių lapelius ir verdu 3 minutes. Viską sutrinu su "blenderiu" ir vėl paverdu 3 minutes.
Prieš pilant į lėkštes, supjaustau labai plonomis ir siauromis juostelėmis sūdytus lašinukus ir juos labai labai karštai pakepu, kol tampa traškūs.
Pilu trintą dilgėlių-kiaulpienių sriubą į lėkštę, suberiu lašinukus ir nuostabi puota lėkštėje!!! 

2013 m. gegužės 3 d., penktadienis

Jautienos/baravykų carpaccio ir languota prijuostė

Nesuprantu, kas man darosi. Gal jau visai senstu? Atrodo esu moteriškė visame jėgų žydėjime ( kaip Karlsonas), bet pastebiu save, kad kuo toliau tuo labiau link filosofijų traukia:) O jau išsakyti savo nuomonę ar pasvarstymą tuo ar anuo klausimu kuo toliau tuo sunkiau išlaikyti savyje. Na gerai, nebesistebėsiu ir neapkalbėsiu savęs, o tiesiog vėl įnirtingai įsitraukiu į Languotą prijuostę, kurios temą šį kartą paskelbė Elinga iš Languota prijuostė ir AŠ VALGAU AKIMIS.

1. Ar grožis yra lygiai taip pat svarbu kaip ir skonis? 
Žinoma! Ir iš karto prisiminimas ateina į galvą:) 
Kai buvau studentė ir mano kambariokė iš namų atsivežė stirnienos. Kokia tada šventė buvo (mėsos retai kada gaudavome, o dar tokios)! Sugalvojome, kad pasidarysime prabangų patiekalą, pasikviesime kaimyniniame kambaryje gyvenančius vyrukus (labai jau simpatiški jie buvo). Taigi, su tokiomis mintimis stojome prie puodų. Patiekalas turėjo vadintis "Stirniena raudonųjų kopūstų glėbyje" (čia vėl su gilia potekste į kaimynų glėbį;)) Jaunos ir linksmos buvome tuo metu...drąsiai sudėjome stirnieną, kopūstus į puodą, pagalvojome, kad morkytė viena kita dėl spalvos irgi nepamaišys, o dar reikia bulvę įdėti, kad spalvų įvairovė didesnė būtų...spėkit, koks rezultatas..? Mes tada dar nežinojome, kad raudonieji kopūstai dar ir dažo, o išvirę jie dar ir spalvą praranda:)))) Vienas dalykas tikrai buvo geras, tai kvapas. Užsigesinome šviesą, kad nematytume ir mėgavomės nerealiai skaniu troškiniu....:)
O dabar man grožis=skonis=kvapas. Patinka gražioje lėkštėje matyti gražiai išdėliotus visus ingredientus ir vien pamačius, pajusti išsivaizduojamo kąsnio aromatą, struktūrą burnoje, o ne pritaškeliuotų ar kitaip "pripucintų" patiekalų, kur spalvų ir struktūrų makalynė tikrai manęs neįkvepia (o gal aš vaizduotės neturiu? Bet tokiu atveju aš skonio niekaip nesugalvoju). Nors suprantu, kad gal būt tai yra "aukštasis kulinarinis pilotažas", bet vis tiek aš labiausiai mėgstu klasikinės virtuvės skonius, kvapus ir estetiką.

2. Ar lygiai kaip aš apsiseilėjate pamačiusios/pamatę gražiai išdėliotus salotų lapus ir stiklinę kefyro (nors šiaip jau, kefyro visai nemėgstate)?
Aš visada apsiseilėju pamačiusi lėkštę su midijomis, austrėmis, aštuonkojais, sraigėmis, krabais ir kitomis jūros gėrybėmis...o prie jų gali būti ir vienas kitas salotų lapas:)

3. Ar Jūsų pasirinkimą pirkti, gaminti ir valgyti nulemia pirkinių ir galutinio produkto išvaizda?
Kadangi aš saldumynų, kaip ir makaronų nevalgau, tai atėjusi į parduotuvę ar kitą konditerinę krautuvėlę (kaip ne kaip, kvapai vilioja iš tolo) į juos žiūriu žiūriu ir bandau įsivaizduoti tą nerealiai gražiai pateiktą skonį (minkštučiai, puručiai, su saldžiu pertepimu ir dar kokia uoga ant viršaus...jau dabar seilė tįsta nuo to vaizdo) kartais neiškentusi nusiperku...ir nieko, paragauju kąsnelį...ir nieko...nebelieka to emocinio vaizdinio. 
O kaip minėjau, kad su amžiumi aš vis labiau bręstu ir darausi filosofiškai racionalesnė, net ir pirkiniuose. Todėl prekybos centre, stovėdama prie vis gražėjančių etikečių ir pakuočių, bandau pajusti skonį to patiekalo, kurį tą dieną aš pagaminsiu ir mes visi pasičepsėdami "sukirsime".
Tai tiek.

Jautienos/baravykų carpaccio

jautienos išpjova
šaldyti švieži baravykai
rukolos salotos
pomidoriukai
Parmezano sūris (aš naudojau Džiugą)
ypač tyras alyvuogių aliejus
balzamiko padažas (mano buvo su trumais)
druska
grūsti pipirai
Jautienos Carpaccio aš gaminu dviem būdais:
I - kai nusiperku nediduką, bet ypatingai gražų jautienos išpjovos gabalėlį, nupjaustau visas plėveles ir kitus visokius netinkamus galiukus ir tiesiog užšaldau, gerai suvyniojusi į maistinę plėvelę. 
arba, kaip šį kartą,
II -nusipirkusi nediduką, bet ypatingai gražų jautienos išpjovos gabalėlį, nupjaustau visas plėveles ir kitus visokius netinkamus galiukus, apiberiu mėsą grūstais pipirais ( naudojau juoduosius, baltus ir žalius) ir žiupsneliu džiovintų raudonėlių. Jokiais būdais nedėti druskos! Marinuoju apie 12 valandų (per naktį) ir gražiai suvyniojusi į plėvelę (kad išlaikytų gražią formą), dedu į šaldiklį. 
O kai galva sugalvoja, kad šiandien būtinai Odeta norės jautienos carpaccio, tiesiog išsitraukiu iš šaldiklio ir labai labai plonai supjausčiusi dedu į lėkštę, pašlakstau aliejumi, grūstais pipirais ir druska. Atšildama mėsa sugeria aliejų, pipirų aromatą, druską ir yra minkšta bei kvapni.
Jeigu restorane ar kavinėje valgai carpaccio, dažniausiai gauni ir plonai priraikytų pievagrybių. Jie, kaip ir kietasis sūris, yra neatsiejami nuo carpaccio. 
Tačiau pas mane pilnas šaldiklio stalčius sušąlusių baravykų.
Taigi, aš juos plonai plonai supjaustau, pašlakstau aliejumi, druska, pipiriukais, balzaminiu actu.
Lėkštę papuošiu rukolos salotų lapais (beje, jos puikiai tinka prie šio patiekalo), pomidoriukais, apiberiu Džiugo sūrio drožlėmis.
Nežinau kaip jums, bet aš vos pamačiusi kas yra lėkštėje, iš karto jaučiu, kaip baravykų aromatas švelniai užlieja vos juntamai pikantiškai struktūrišką, bet minkštutėlę jautieną su traškia rūgštelėjusia rukola ir labai iš tolo juntama sūrio užuomina...tirpsta mano burnoje...gurkšnis balto sauso Bordeaux regiono vyno...o kodėl ne rojus žemėje?;)








2013 m. gegužės 2 d., ketvirtadienis

Vaisių kokteilis ir jaunoji dizainerė

Vis dažniau suprantu, kad dukra auga ir kai kuriuose dalykuose jau nusimano geriau už mane. Pavyzdžiui, kompiuteriuose. Aš kankinausi, meditavau, kaip čia man atsinaujinti savo puslapį ir niekaip. Tai ten mintis kliuvo, tai ten nemokėjau susidraugauti su programėlėmis, kurios lengvai galėtų išspręsti mano užmojus. Bet, kai dukra prieš mėnesį sukūrė man FB puslapį, supratau, kad nereikia man blaškytis pas dizainerius, išleisti krūvą pinigų ir gaišti laiką aiškinant savo idėjas ar norus. Be to, kas geriau pažįsta mane, jei ne dukra, kuri nuo pat gimimo kartu su manimi? Taigi, atsidaviau dukros idėjoms ir džiaugiuosi savo atnaujintu puslapiu bei jos pagamintu vaisių kokteiliu.

Vaisių kokteiliui reikia:
2 kriaušių
2 kivių
2 bananų
2 apelsinų sulčių
Vaisius nulupti, supjaustyti ir virtuviniu kombainu išplakti, supilti iš anksto išspaustas apelsinų sultis ir dar keletą minučių leisti kombainui padirbėti:)
Labai skanu ir gaivu saulėtą dieną terasoje pasimėgauti vaisių kokteiliu ir ypač kai jį suplakė MANO DUKRA:)