Interneto puslapio peržiūrų skaičius

2013 m. balandžio 2 d., antradienis

Kodėl aš nemėgstu makaronų, arba Kodėl aš dievinu otą?:)

Dovilė iš Bajalių šeimynėlės kampelis  paskelbė Languotos prijuostės – Makaronų tema  konkursą. MAKARONAI. O aš atsisakiau sudalyvauti, vien dėl to, kad nemėgstu makaronų, bet Dalia iš http://www.7ravioli.com  uždavė klausimą...ir kodėl aš nemėgstu makaronų? Ir susimąsčiau, o kodėl aš jų nemėgstu ir kodėl man apie tai neparašyti?
Nemėgstu makaronų ir niekada kavinėse ar restoranuose nesirenku miltinių patiekalų. Ir visai ne todėl, kad bijau apsitaškyti, šliurpti, neteisingai susukti ant šaukšto. Namuose makaronų irgi neverdu, nes to nori tik mūsų dukra, o šitą patiekalą ji pati moka pasigaminti (svarbu padažų būtų, o geriausia, kad jie dar būtų ne naminiai). Taigi, aš nemėgstu makaronų, nesvarbu ar jie būtų pagaminti namuose ar iš "pakučio" ir aš visai nejaučiu skirtumo kokie jie yra: kietesni ar minštesni, labiau "muiluoti" ar mažiau "glitūs". Vieni sako, kad aš jų nevalgau, nes bijau sustorėti...arba kiti sako, kad makaronai visai neturi kalorijų, o visa kalorijų bomba glūdi padaže ir t.t. ir t.t. Bet ar kur nors jūs matėte makaronus be padažo? Ar kas nors sakė, kad patys makaronai yra labai suderinamas, pagal dietinę skalę produktas? Ar mėgstate valgyti makaronus, geriausiu atveju tik su šviežiomis daržovėmis be padažo arba visai be nieko ir net be sūrio? Be grietinėlės, pomidorų padažo su faršu ar grybais, žuvimi ar jūros gėrybėmis, gerai jau gerai, net be pesto padažo (kuriame privalomi pinijų riešutukai)? Ir tai yra sveikuoliška? Meskite į mane akmenį, bet aš tame nematau jokio sveikuoliškumo...
Bet ne todėl aš nemėgstu makaronų...o gal dėl to, kad aš prisimenu vaikystę, kai mama grįžusi iš darbo ir būdama labai pavargusi, išvirdavo pieniškos makaronų sriubos su vermišeliais, žvaigždutėmis ir būtinai su plėvele ant jos (graimas, berods vadinasi...nerealiausias šlykštumas). Išvirdavo kažkodėl didelį kiekį. Privalgydavome visa šeima ir dar kitai dienai likdavo. O jau kitą dieną, grįžusi iš mokyklos, įsipildavau dar šiek tiek pieno ir valgydavau...tokią gličią makaronų košę, atskiestą pienu ir apsivėlusią tuo "graimu". Vamzdeliai (Penny) buvo visiškas fiasko, nes jie net koše nepavirsdavo, o likdavo tokie gabaliniai, pusiau kietai pamuilinta košė.
Atsiprašau visų, kas dievina makaronus, bet turiu parašyti, kodėl aš nemėgstu TŲ makaronų. Nors su gyvenimo išmintimi ateina laikas ir į mano kiemą, dabar aš irgi jau kitokia. Praėjusi studentišką "badavimo" mokyklą, kai miltai su vandeniu buvo patys geriausi blynai. Kai nuo nedaėdimo, galėdavome graužti ir nevirtus makaronus, kaip dabar jaunimas triauškia "čipsus", oi kokie skanūs būdavo ir be jokio padažo...gryni, be nieko... ir kai kiekvienas tėvų įdėtas konservas buvo aukso vertės. Oho, kokie apsiėdimo baliai būdavo, kai grįždavome iš tėvų, vos pavilkdami "tašes" nuo maisto kiekio. Ech, sentimentai pašėlusiai jaunystei...
Dabar netgi džiaugiuosi, kad jie, tie makaronai yra, nes dukra, kai esu labai užimta ir negaliu sukontroliuoti mitybos, pati sugeba juos išsivirti . Pasiimti bet kokį padažą iš stiklainuko, suvalgyti šilto maisto po mokyklos. Ir netgi nerealiai apsidžiaugiau gavusi dovanų nuo kolektyvo makaronų gaminimo mašinėlę, iš džiaugsmo vos neklykiau...su viltimi...gal vis tik pamilsiu aš tuos makaronus? Ir čia visai ne juokais...juk visas pasaulis juos valgo! O kodėl aš jų nemėgstu?
Ir pradėjau gaminti pradžioje su draugais Karštas šeštadienis ir naminiai makaronai , po to jau vien šeimai, nors tiksliau su visa šeima ( iš tiesų, man tai buvo pats nuostabiausias procesas, gaminti makaronus: ruošti tešlą, minkyti, formuoti, sukti ir t.t.) Triušienos ragu su naminiais makaronais . Po to sekė vis naujesni eksperimentai, kurie tikrai ne visi tilpo į mano blogą ir vienu momentu jau buvau pradėjusi galvoti...o gal aš vis tik mėgstu makaronus? Su daug daug padažo, su daug daug sūrio ir žinoma su daug daug kalorijų:)
Sakysite galima ir kitaip? Bandžiau Netikra Lazanija su tikrais lakštiniais ...NE, tai ne mano.
Aš mėgstu žuvį, jūros gėrybes, daržoves, baltą vyną, jaukumą, plepesius ir draugus:)
Taigi, negaliu atimti iš savęs meilės žuviai...kaip vyras sako, gal praeitame gyvenime Undinėle buvau? Gal? Įdomu ką H.K. Andersenas šiuo klausimu pasakytų? Bet tikriausiai iš mano tėvų begalinės meilės mėsai, o gal iš to, kad tais laikais parduotuvėse be šaldyto heko ar kaimyno sužvejotų karosiukų, nieko nebūdavo, prabudo mano pavėluota meilė žuviai? O jau geldelėms esu visiškai pašėlusiai neabejinga! Tad, vietoj makaronų aš visada pasirenku:
Oto kepsnį su daržovėmis:
1 porcijai:
150 g oto file
1 žalio pipiro
1 riekelės svogūno
1 jauno česnako stiebo
1 riekelės pomidoro
1 riekės bulvės
aliejaus kepimui
druskos, juodų maltų pipirų
Viskas labai paparasta. Apkepu pipirą ir bulvę. Baigiant šiems kepti įdedu žuvį, česnaką, svogūną. Po 1min. ant kiekvienos pusės. Ir valgome: sultingą, kvapnų ir sotų patiekalą.
O jeigu pašlakstytume dar citrina.....hmmm vėl norisi ir norisi:)
P.S. nuotrauka nepavykusi...buvo vėlu, muilinė ir laaaaabai jau norėjosi greičiau viską verstis į pilvus:)


54 komentarai:

  1. tie atšalę pieniški makaronai kitą rytą. šalti. su šaukšteliu cukraus ir žiupsniu vanilės. om-nom-nom.

    nors ok, otas labiau, bet vis tiek!

    AtsakytiPanaikinti
  2. Vava...vanilė...dar dangiški migdolai?:))) Sovietiniai laikai...makronai su gleive ant viršaus ir cukrus...geriausiu atveju...kaifuok:) (čia aš apie save) Dabar aš su ryžiais taip kartais darau...tipo pudingą...vis tiek geriau nei makaronai gaunasi:)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. vanilė gerai, bet nebūtina. užtenka cukraus! tokio girgždančio tarp dantų... nors eik ir virk makaronus, kad ryt pusryčiams būtų. :D

      Panaikinti
  3. Insolente, ir kaip? Išsivirei?:)) Jeigu ką, gal kokią vieną kitą šakutę iš tavo lėkštės išsigriebčiau:))))) (juokauju)

    AtsakytiPanaikinti
  4. Odeta, sveika sugrįžusi. Pasiilgau jau tavęs;-) Ar smagiai šventes atšventei?
    O dėl makaronų, tai mano mamai panašios asociacijos kaip ir tau. Mano vaikystėje mama niekad makaronų nevirė, nes kaime gyvendama atsivalgė patęžusių ir su graimais. Aš pati makaronus irgi tik neseniai pamėgau, bet jau normaliai pagamintus ir su padažiukais, daržovėm. Labai sveiku maistu tai nelaikau, bet vakare po darbo pavargus, tai visai neblogai būna skrandžiams užkimšt.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Dovile, sveika:) Atostogos praėjo puikiai. Su daug saulės, normalia šiluma (net pasideginau), fantastišku maistu ir žinoma geru vynu:)
      Aišku Velykos liko be dažytų kiaušinių, meluoju, vokiečiai padovanojo margučių. O mes pridarėme farširuotų ir daug daug visokiai skirtingų:)))
      Dėl makaronų, su tavimi absoliučiai sutinku, kai reikia greitai skrandžiams užkimšti arba atidarai šaldytuvą, o ten vėjai pučia...makaronų spintelėje visada yra, o kečiupas dažniausiai kažkur kampe irgi riogso (aš čia apie blogiausią atvejį)

      Panaikinti
    2. Oi, dėl šilumos tai baltai pavydžiu. Mes irgi neblogai atšventėm, prisigaminom, skaniai privalgėm. Dukra vėjaraupius įveikė. Beliko pavasario sulaukt;-)

      Panaikinti
    3. Dovile, o sako, kad bus baisesnio oro...NIEKADA TAS PAVASARIS PAS MUS NEBEATEIS (apsibliausiu)

      Panaikinti
    4. Labai tikiuosi, kad vasarą bus mažiau sniego nei dabar ir gal net dviračiais galėsim pavažiuot.

      Panaikinti
  5. Na taip kaip tu nupasakojai pienišką makaronų tai net nupurtė - fui. Valgydavau vaikystėje, mėgau, bet tik šviežią ir plėvelė turėdavo būti nuimta. Ir jokių pervirtų makaronų ar vakarykščių. Vakarykštė man tik lazanija skani. O daugiau gal tik saldžių makaronų nenorėčiau ragaut - per keistai skamba ir primena saldžią sriubą, kurios nemėgau vaikystėje.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Indre, tikriausiai mus veikia vaikystės sindromas:))) Aš taip pat nemėgau ir nemėgstu saldžios sriubos, nes ten irgi būdavo pridėta makaronų, o jie dar apsivėlę krakmolu...fuu net nupurtė:)))

      Panaikinti
  6. Makaronai yra pigu ir greita...o kokybiški makaronai su naminiu pomidorų padažu labai skanu, ką aš ir labiausiai mėgstu, nes dažnai tingiu daryt įmantresnius padažus vien dėl savęs. O skoniui draugų nėra...jei patinka, tai patinka, jei ne, tai ne ;)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Laura, sutinku, kad makaronai yra greita, tačiau prikimšti skrandį bet kuo aš jau galiu sau leisti ir man patinka valgyti tai kas man patinka. Geriau jau aš nieko nevalgau, nors tai irgi nieko gero:)

      Panaikinti
  7. ne žuvEi, o žuvIAI, nes yra žuvIs, o ne žuvĖ. Raštingumo blogeriai, raštingumo daugiau - o tai akis bado

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Kodėl negalima rašyti žuvė? Galima ir laivė, ir žuvė ir t.t. Blogas yra ne kanceliariniai raštai į Vyriausybę, todėl mano nuomone, galima naudoti daugybę žodžių, kurie nėra vartotini kanceliarinėje kalboje, bet visad tinka kasdieninėje. Aš pvz. naudoju daug tarmiškų žodžių ir visai nesigėdiju ir net tuo didžiuojuosi.

      Panaikinti
    2. Anonimiškas, ačiū už klaidų pastebėjimą. Labai gerai, kad esate tokie kaip jūs ir pastebite mūsų klaidas. Pataisysiu:)

      Panaikinti
    3. Dovile, o man Tavo tarmiškumas žavi:) Ir iš tiesų, labai gražu klausytis kaip žmonės kalba tarmiškai:)

      Panaikinti
  8. kad jau gramatinę klaidą padarėt, tai nereikia prisidenginėti "tarmiškumu", nes pasiteisinimas skamba mažų mažiausiai varganai juokingai - o tiesiog pripažinti savo šiokį tokį apsižioplinimą ;)

    AtsakytiPanaikinti
  9. Taaaip, tokia pieniška sriuba manęs gyvenime nesuviliotų. Man iš viso nesuprantamas makaronų panaudojimo sriuboje būdas, kaip ir makaronų košės yra kažkas nesuvokiamo... miltų košė, ačiū ne :D Bet makaronus aš mėgstu, ypač šviežiai pagamintus, nepervirtus, kur dar yra ką kramtyti... Bet sveikuoliškumo sumetimais apsimetu, kad mums su makaronais ne pakeliui. Kartais ir pati tuo patikiu :D

    Mielas anonime, pakantumo daugiau, pakantumo - o tai žmonėms dieną gadinat. Ar geriau pasidarė nuo to, kad parašėte tinklaraštininkę kritikuojančią pastabą? Palengvėjo? Pasijautėte geresniu žmogumi? Blog'as yra blog'as, tai ne oficialūs dokumentai ar VLKK raštai, tad atlaidžiau žiūrėkite. O jei jau labai akis bado, prašom, skaitykite žodyną, o ne blog'us.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Vita, jeigu rinktis šviežiai pagamintus ar iš "pakučio" , vienareikšmiškai renkuosi šviežius. Man irgi patinka maistas, kurį reikia pakramtyti, o ne tas kuris veliasi tarp dantų:)
      Aš taip su saldumynais, įtikėjau, kad jų nemėgstu ir žinok...aš jų ne tik nevalgau, bet man jau ir nebeskanu:)

      Panaikinti
  10. Patinka man blogerius bišk už ūsų patampyti, o tai sėdi apsvaigę nuo savo patiekalų ir liaupsių tik ir liaukia panegirikų

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. "pasiteisinimas skamba mažų mažiausiai varganai juokingai"

      Panaikinti
    2. Anonimiškas ir Dovile, mes kiekvienas turime savo privalumų ir trūkumų:) Aš iš viso esu labai laiminga, kad sulipdžiau tokio ilgio rašinėlį, tad visai nesistebiu, kad viena kita klaida ir įsivėlė...esu ne literatė, o tik inžinierė;)

      Panaikinti
    3. Odeta, tu kaip visad maloni. Tik nereikia aiškintis, kad ne literatė esi. Dar ir kokia literatė;-)
      Aš tiesiog pasidariau nepakanti visokiems chamams, nes nebemanau, kad reikia maloniai būti ir duoti visiems durniams kelią. Dar betrūko kokių atstovų iš Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos ar kokių gydytojų dietologų, kurie pradėtų kulinariniuose bloguose aiškinti apie patiekalų sudėtį, kaloringumą, vitaminų kiekį ir t.t.

      Panaikinti
    4. Dovile, aš labai didžiuojuosi tuo, kad esu inžinierė, kad rengiu didžiulius projektus, kurie yra labai svarbūs Valstybės mąstu. Bet tuo pačiu susiduriu su žmonėmis ir labai įvairiais, o kartais net laaaabai sudėtingais...oda tiesiog sustorėja iki labai storos;)

      Panaikinti
    5. Tas anonimas tai kvailas zmogAs:)) Kam gaisti savo laika skaitymui to,kas bado akis ir dar rasineti komentarus?:) Ir prie viso savo mandrumo, nedrista net savo tikru vardu pasivadinti.

      Panaikinti
    6. Lina, aš tau pritariu.
      Odeta, aš irgi pakanti visiems kas liečia mano darbus ir galiu ten derėtis, taikytis iki nukritimo. Bet...paskutiniu metu inete tiek chamų atsirado, kad geriau jų tiesiog ant galvos neužsileisti nuo pat pradžių. Landžioja, rašo bile ką, paskui kai nebeturi ką pasakyti, tai įžeidinėja.

      Panaikinti
    7. Lina, blogas ir vadinasi blogas...jis negali būti be trūkumų: tai foto blogos, tai tekstai neatitinka raštvedybos taisyklių, tai pats esi ne nuotaikoje...žinok, man tikrai yra malonu, kad KAŽKAS tavo rašinėlius skaito iš tikrųjų, o ne itk permeta akimis (čia aš vėl labai netaisyklingai parašiau) tekstą. Aišku, malonu, kad Jūs merginos mane užsistojate, bet esmė ne tame...mzn ztrodo, kad pagaliau įdomiai kažką parašiau ir, kad net kalbininkams pasidariau įdomi:) Merginos aš džiaugiuosi, kad jūs esate su manimi:)

      Panaikinti
  11. ooo tai bent istorija.... SUPER!!! Žemai lenkiuosi ir LABAI dėkoju už pasidalinimą bei prisidėjimą prie projekto :) pienišką saldžią makaronų sriubą-košę ar pamenu su geriausiais įspūdžiais, tik namie jos nedarau, nes vyras išgintų iškart :)

    AtsakytiPanaikinti
  12. Dowe, aš irgi išginčiau:) Nes aš nemėgstu TŲ MAKARONŲ!!! :D

    AtsakytiPanaikinti
  13. Ooooo, na ir rasiniai, Odeta! Sveika sugrizusi! O hmm kur atostogavai (dovanok, net tai praleidau, visai apsileidusi jau. As vis dar skestu projekte)? Bet kokiu atveju, ten, kur daugiau saules nei pas mus, yra nerealu :) Gal pas save Prancuzijoje?
    Del makaronu - my gosh, pamenu as vaikystes ta pieniska saldzia sriuba su vermiseliais. Fech. O dar ta pieniska darzoviu sriuba! Fech! Fui! Fee! Kazkaip vaikystes traumos matau daugumai :D O mano meile su makaronais (pasta gal reiktu sakyti, jei naudojam sviezius makaronus ir amini padaza, na nors ka as ten zinau) ne neprasidejes :)) Vlgydavau gal karta i pusmeti, o mano vyras isvis ju nemegsta, tai dabar karta i metus tesuvalgom, ir tai tik su juros gerybiu padazu. Oij... Neidomiai su pasta mes irgi :)) Nors ravioli dar dazniau pasitaiko, t.y. gal karta i 3-4 menesiu. Ot daznumas :D Cia manau pas mane nuo paauglystes uzsilike, kai save itikinau, kad miltiniai patiekalai nera sveika talijai :))) Taip ir liko. Dabar mokinu save, kad nemegstu nu as tu saldumynu :D Taip dar pusiaukelej viso to... Pierre Herme macaroons tik sau pasilikau isimti, kad galiu valgyt kada tik jie pasitaiko mano kely :))
    O zuvis - super! O Tau ziuriu fantazijos vis nepritruksta, kaip kaskart skirtingai ja paruosti :) Nuostabu!
    Skaitytoja

    AtsakytiPanaikinti
  14. Skaitytoja, ai kažkaip "pramušė" išsisakyti apie savo nemeilę makaronams...o tiems Pierre Herme macaroons ar cannelé bordelais net ir su savo "stipria valia saldumynams" neatsispiriu ir nesvarbu kiek jie bekainuotų prisiperku ir apsiryju:) O žinai, kokios pagundos vaikštant po Paris ar Bordeaux, kur ant kiekvieno kampo šie nuodėmingieji.
    Kaip smagu girdėti, kad ne aš viena nemėgstu makaronų (pastos), na o ravioli arba koldūnai, tai valgomi vyro ir dukros, kad net ausys lankstosi:) Man tai, kaip ir Tau atrodo, kad miltiniai patiekalai labai kenkia figurai:)
    Šį kartą Ispanijoje buvome, nes pabijojome, kad dar vėsoka gali būti FR, o čia ir pasideginti suspėjau ir šviežių apelsinų apsivalgyti, bei jūros gėrybėmis bei žuvimi pasimėgauti galėjau:)

    AtsakytiPanaikinti
  15. Odeta, aš irgi retai renkuosi makaronus, nesu gerbėja miltinių, ypač lipnių patiekalų. Negaliu vartoti lipnių šlapių pyragų, viduje nedakepusių varškėčių (kokius prisimenu iš mokyklos valgykos laikų), lipnių makaronų, raviolių iš pakelio net su puikiausiu padažu nevalgau... Tačiau yra keli mano firminiai patieklaia, kurie reikalauja būtent makaronų, ir aš jau žinau tas kelias makaronų/pastos rūšis, kurios skanios, kurios geriau tinka prie tam tikro padažo, ir kurios neasocijuojasi su sovietmečio lakštiniais (dažniausiai gerą pastą išduoda gamintojas ir brangesnė kaina). Pabandyk nusipirkti prancūziškus labai plonyčius lyg "angel hair" makaroniukus, arba vokiškus "Muhlen" geltonus - kuriuose didesnis kiaušinio kiekis. Man šitie patinka... Na dar itališki spagečiai su Bolognese naminiu padažu - labai skanu. O šiaip tai mūsų šeimoje makaronus valgome visi, bet tik 1-2 kartus per mėnesį, ir makaronų lėkštėje būna mažiau arba vienodas kiekis, kaip ir padažo. O tokias greitai paruošiamas žuvytes su daržovėmis, kokios dominuoja tavo receptuose, aš irgi labai mėgstu, tik deja 3 kiti mano šeimos nariai nepasirenka žuvies :(

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Viktorija, būtinai pabandysiu Tavo rekomenduotas makaronų rūšis, bet man vis tiek skaniau žuvis, kad ir ta labai greitai pagaminama:) Karts nuo karto, na gal kokį kartą ar du per metus suvalgau makaronų/pastos ir aš, bet dažniausiai šviežius, savo susuktus:) O kur Tu taip ilgai pradingusi buvai?:)

      Panaikinti
  16. Nu niekaip negaliu patikėti, kad yra žmonių nemėgstančių makaronų!! Ir svarbiausia, kad tu, Odeta, - viena jų!:) O tavo dukrelė - šaunuolė, kad pati pasigamina tai, ko mama nepagamina. Aš tik nesuprantu tos Languotos prijuostės idėjos. Matyt, pražiopsojau kažką, kai ta idėja kūrėsi, o dabar nepagaunu kampo:)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Nida, taip jau man atsitiko su tais makaronais/pasta:) O kas dėl languotos prijuostės, tai aš irgi pirmą kartą prisijungiau, nes Dalia iš Septynių virtienių išprovokavo. Kiek žinau yra užduodama mėnesio tema ir reikia paruošti ir aprašyti savo požiūrį ar istoriją (čia aš negaliu tiksliai pasakyti, ką ten reikia aprašyti) užduota tema. Kovo mėnesį buvo apie žuvis, šis mėnuo skirtas makaronams. Užeik į Bajalių puslapį, ten kiek plačiau viskas aprašyta. O kai pagauna įkvėpimas, tai visai smagu ir parašyti ką nors:) Nors Tau tai vieni juokai, tikriausiai:)

      Panaikinti
    2. Nu pabandysiu pasidomėt. Aš kažkokia atsilikusi nuo tos baltos prijuostės, savo ritmu gyvenu sau toli nuo visų...:)

      Panaikinti
  17. P.S. Ir dar tikra tiesa apie tuos studentiškus laikus, kai viskas būdavo skanu... O tos neatkeliamos nuo žemės tašės su maistu iš namų, ir tušti stiklainiai, kuriuos reikdavo "grąžinti" mamai, iki šiol atminty išlikę... Bet tik ta tavo trauma makaronams kad neišgaravo, tai man keista...

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Bet Nida, vis tiek labai smagūs laikai būdavo:))

      Panaikinti
  18. Cha, pamenu tuos laikus su tašėm neatkeliamom nuo maisto. Man su kambarioke mamos prikepdavo tokių nemažų kotletų ir juos iki ledo užšaldydavo. Mes juos atsiveždavom, vėl į šaldymo kamerą įkišdavom (turėjom savo kambarėlyje tokį mini šaldytuviuką) ir kasdien virdavom ryžius ir po vieną kotletą į puodą įmesdavom. Vėliau jau nuomavau tokį kambariuką pas tokią bobulę, kuri vestuvėms pagal užsakymus tortus Napaleonus kepdavo. Tai kai juos apipjaustydavo likdavo kalnai to torto šonų. Irgi kasdien valgydavau. Ot, neblogi tie studentiški metai buvo;-)))

    AtsakytiPanaikinti
  19. Oi Dovile, ta Tu nematei "BADO" ...Napoleonais maitinaisi:))))) Niekaip nepamiršiu, kai paskutines bulves kepėme ir jau baiginėjo iškepti, mes tik į kambarį druskos nubėgome, kai grįžome į virtuvę...mūsų keptuvės su bulvėmis nė nė kvapo nebuvo. Bandėme uostydamos vaikščioti koridoriais, bet taip ir nesuradome savo nuostabiųjų keptų bulvių:((((

    AtsakytiPanaikinti
  20. Oi, mačiau aš tą BADĄ. Dar eidavom į Carito valgyklą nemokamos sriubos, kai tą valgyklą prie VDU atidarė;-) Aš jau neišsivaizduoju kaip mūsų vaikai galėtų eiti nemokamos Carito sriubos, nes dabar studentai net be auto gyvenimo neišsivaizduoja.
    O bendrabutyje virdavau ryžius, o jie nebuvo labai mėgstami studentų. Dar į pabaigą studijų atsirado šaldytų daržovių maišeliuose, tai pastovus maistas ryžiai plius šiek tiek tų šaldytų daržovių ir pats pigiausias sojų padažas. Visi žvengdavo, kad mano akys todėl siauros, kad taip valgydavau;-)

    AtsakytiPanaikinti
  21. Dar prisiminiau, kaip sykį išsiviriau kisieliaus, bet tokio balų maurų spalvos ir palikau aušti ant viryklės ir po kurio laiko atėjusi radau, kad tame mano puode koldūnai verda. Pasirodo kaimynai rado šilta puodą su "drumzlėmis", išpylė, išsiplovė ir koldūnus pradėjo virt. Tai taip klykiau tuomet dėl to kisieliaus, kad iki šiol gėda prisimint;-0

    AtsakytiPanaikinti
  22. Dovile, tu su tuo Napoleonu apipjaustytu tai tikrai neblogai gyvenai:))) O badą ir nuolat dingstančias iš keptuvės bulves, vos jas palikus minutei kitai studentų virtuvėj, tai ir aš pamenu... Aš tiesą pasakius tik taip ir išmokau šeimininkauti, nes tikra to žodžio prasme iš kirvio sriubą reikdavo išvirti. Pamenu, išvirėm paskutinę dešrelę, man gaila buvo vandenį išpilti nuo tos dešrelės, tada radau padžiūvusių burokų pas kažką užsilikusių, taip gimė mano pirma gyvenime burokų sriuba. Beje, pati skaniausia:)) Iki šiol tokia skani neišeina:)) Nes badas taip baisiai į akis nežiūri.... O su sriuba iš Caritas tai jūs pavarėt... Geras:) Mes kažkaip to Caritas neužtikom Kaune, būčiau ir aš ten vaišinusis:)

    AtsakytiPanaikinti
  23. Chachacha...kokių tik jumorėlių nepatyrėme:)))) Bus ką vaikams papsakoti, bet ar jie supras, tai jau kitas klausimas?:) Už tai dabar ramios, šeimininkės, mamos, teisingos ir rūpestingos:)))) (čia aš šiek tiek juokiuosi iš mūsų pačių)
    Man ir dabar kartais tenka iš kirvio sriubą išvirti, ypač kai grįžtame iš kelionių:) Ir kažkodėl jos labai jau skanios gaunasi?:)

    AtsakytiPanaikinti
  24. Teisingai pastebėta, kai esi alkanas, tai viskas skanu būna. Odeta, taip taip, mes dabar labai teisingos mamos su sveiku maistu vaikus kankinančios;-)))
    Nida, į tą Caritą visas VDU šniūrais vaikščiojo pavalgyt..iš pradžių kaip ir nelabai jauku buvo, bet sykį pamačiau, kad ten tokia viena Mis Lietuva sriubą srebia, tai visas nesmagumas išgaravo;-)
    O šiandien vėliau grįžau iš darbo ir gavau lėkštę makaronų su trintų pomidorų-svogūnų-žolelių padažu, dešra ir sūriu. Taip, kad padarius analizę panašu, kad dažnai tuos makaronus valgom;-)

    AtsakytiPanaikinti
  25. Čia ne į temą, bet užsikabinau už šito kulinarinio blogo http://mimithorisson.com/ . Jaučiuosi, kaip į stebuklinę pasaką patekusi, bet kaip ten bebūtų tai realių žmonių gyvenimas.

    AtsakytiPanaikinti
  26. Dovile, oi oi koks sweet:))) peržiūrėjau ir nuo šeimyninio jaukumo bei patiekalų tinkamumo mano pilvukui, apsižavėjau:) Išsisaugojau. Ačiū Tau už nuorodą:)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Odeta, atkreipk dėmesį, kad 6 vaikai, 14 šunų, kaimas Prancūzijoje, nuostabūs patiekalai ir šeimininkės tobula išvaizda;-)

      Panaikinti
  27. Tai man labiausiai ir užkrito:) Net sunku patikėti, kad tiek vaikų, šunų, tokia išvaizda ir dar sugebėjimas taip ruošti maistą, fotografuoti...beje baldai tikras antikas (originalus)...ir matosi, tai taip ne lietuviška, o kaip rašiau....tai taip be galo saldu ir nuoširdu:) Beje sraiges aš irgi dievinu...užsipirkau, gaminsiu ką nors Tokio:))))

    AtsakytiPanaikinti
  28. Dovile, kaip aš noriu sugrįžti į Prancūziją, vos neverkiu žiūrėdama į tuos vynuodynus, Bordeux ir kitas nuotraukas...ech...NORIU...ten taip gera:)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Viešpatie švenčiausias, turėčiau ten kokią trobą ar bent įstengčiau nuomot, tai nuolat ten sėdėčiau. Gyvenimas vienas, visų pinigų neuždirbsi, o kaifas koks dūšioje būtų..
      Aš dar neprarandu vilties, kad kaip nors apsigrabaliosiu ir nuvažiuosiu į Prancūziją ar Italiją gyvent. Galėčiau ramiai kaime su guminiais batais klampot ir nepasiilgčiau jokio ofiso Lietuvoje;-)Aš šiandien pirma diena po atostogų, tai taip skaudžiai pajaučiau, kad vėl į tą ofisinį gyvenimą reik grįžti.

      Panaikinti
  29. Dovile, svarbu turėti tikslą:) O tada jau viskas realizuojasi...mūsų troba toli gražu ne tokia, kaip pas Manger, bet labai mylima:) Ir aš noriu sau leisti uždirbti tiek, kad galėčiau sau leisti ne kelias savaites per metus ten pagyventi, bet bent jau tiek, kai čia pats baisiausias oras, o ten pats geriausias sea foodas:) Ne ne, ten geriausios ančių-žąsų kepenėlės, ožkų sūriai, aviena, baravykai, trumai...ir prie pat geriausias Bordeaux vynas, jūros gėrybės...bei rafinuotumas, jaukumas, šiluma, o svarbiausia, begalinis noras išmokti prancūzų kalbą, kad galėčiau laisvai reikšti savo mintis:) Apsibliausiu....kaip noriu ten būti...DABAR

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Oi, norėčiau aš italų ar prancūzų pasimokyti, bet kažkodėl bankinę anglų kalbą tobulinu...bet aš neabejoju, kad mes stiprios moterys ir savo tikslus galų gale pasieksim..na, kad ir anūkų važiuosim į Prancūziją augint;-).

      Panaikinti

Komentuokite, diskutuokime, labai laukiu