Interneto puslapio peržiūrų skaičius

2013 m. balandžio 29 d., pirmadienis

Languota prijuostė-Bajaliai-makaronai:)

Prisigyriau, kaip aš nemėgstu makaronų...ir jokių Kodėl aš nemėgstu makaronų, arba Kodėl aš dievinu otą?:). Tačiau ne visi atsižvelgia į mano makaronų nemėgimą, todėl šį savo "rašinėlį" ir receptą skiriu Dovilės paskelbtai Languotos prijuostės temai Languotos prijuostės – Makaronų tema :)
Iš tiesų, viskas buvo labai paprastai. Vakar viriau vištienos sultinį. Išvirta vištiena nėra skani, tai faktas. Tada reikia prigalvoti visokių gudrybių, kad ją paskaninti. Dažniausiai kepu lietinius Lietinukai su prieskoniuotu sultiniu ir valgome juos su sultiniu. Tačiau kartais sultinys būna panaudojamas kituose receptuose, tad belieka plika virta višta. O ką daryti tada? O tada aš gaminu užpilą makaronams, bet kokiems...šiandien jis skambėjo indiška nata.
4 porcijos
1nedidukė virta višta (gali būti ir dalis)
1 virta morka
1 svogūnas
1 skardinė kapotų pomidorų be odos
2 skiltelės česnako
1 stiklinė kefyro
1 arb.š. čili pipirų
1/4 arb.š. malto cinamono
3 kardamono sėklos
1/4 arb.š. kumino miltelių
1 gvazdikėlis
Vištieną iškaulėju ir smulkiai sukapoju. Svogūną ir česnako skilteles smulkiai sukapoju ir apkepu keptuvėje. Tada sudedu sukapotus vištienos gabalėlius, apkepusi 5 minutes sudedu pomidorų skardinės turinį ir kitus prieskonius. Troškinu apie 10 minučių. Po to supilu kefyrą, dar troškinu, pastoviai maišydama apie 10 minučių. Tuo tarpu išverdu makaronus.
Ir prašau, Jums greita, kvepianti Indija, vakarienė:)
Aš valgiau tik padažą, ir jis man labai labai skanus buvo:)

Kalakuto krūtinėlė rūkytoje saldžiojoje paprikoje

Užlėkiau į parduotuvę...taip ant greičio...pakuotės, pakuotės ir turiu rezultatą. Pomidorų ant šakelių pakuotė, kalakuto krūtinėlė pakuotėje, rukolos salotos ir vėl pakuotėje. Alkana kaip žvėris, reikia labai labai greito maisto mano pilvui! O kadangi alkanų ne tik aš, tai viską dar labiau supaprastinu:))))
Salotos su kalakuto krūtinėle, apvoliota rūkytos saldžiosios paprikos milteliuose:
3 porcijos:

3 kalakutienos krūtinėlės juostelės 1,5 cm storio
rūkytos saldžiosios paprikos milteliai apvoliojimui
200 g rukolos lapelių
9 pomidoriukai nuo šakelių
3 raudonosios cikorijos salotų lapeliai
3 valg.š. ypač tyro alyvuogių aliejaus
1/2 citrinos
druska, malti pipirai
Pomidorus supjaustau ketvirčiais, sumaišau su salotomis, aliejumi, citrinos sultimis, druska ir maltais juodaisiais pipirais.
Kalakuto krūtinėlę, šiek tiek padruskinu ir apvoliojusi rūkytos paprikos milteliuose kepu orkaitėje įkaitintoje iki 180 laipsnių orkaitėje 10 minučių.
Dedu salotas į lėkštę, ant jų krūtinėlę. Šveniai pikantiška ir labai gerai, kad salotose jaučiasi citrinos sultys...Labai nerealiai geras miksas gaunasi:)
Dabar, soti ir rami galiu spoksoti TV ar važiuoti pasivažinėti su dviratuku, ar ištempusi kojas paskaityti knygą:) O gal dar ką nors nuveikti?




2013 m. balandžio 28 d., sekmadienis

Pavykusi duona su kmynais

Pagaliau pavyko išsikepti duoną. Praeitais metais, jau buvau įpratusi pastoviai kepti duoną. Jaučiau kaip ji kils ir kokios ji nuotaikos. Bus labiau porėta ar mažiau. Bet, per vieną kelionę raugo strateris sugedo, nebuvo laiko jam pasigaminti, o Kaune atradusi kepyklėę su nuostabia Borodino duona visai nebemačiau reikalo kepti. Bet vieną dieną gavau dovanų raugo starterio ir vėl pradėjau bandyti kepti duoną. Kaip iš naujo, vėl reikia mokytis pajusti jos alsavimą, nuotaiką, pakilėjimą:)
Taigi po nevykusios pradžios, šiandien pajutau, kaip man duona pasakė, kad viskas bus gerai ir manęs tikrai nenuvils.
Iš vakaro pasigaminau raugą:
150g pilno grūdo ruginiai miltai
150ml šiltas vanduo
15 g raugo starterio

Viską išmaišiusi palikau brinki, kilti, rūgti 16valandų.

Kitą dieną:
raugas pasigamintas iš vakaro
250g pilno grūdo ruginiai miltai
250g pilno grūdo kvietiniai miltai
250ml šiltas vanduo ( švelniai juntama šiluma)
1 arb.š. druska
3 arb.š. kmynai
2 valg.š. aliejus
Suberiu miltus, aliejų, druską, kmynus ir lengvai išmaišau. Supilu vandenį ir išmaišau, sudedu vakarykštį raugą. Minkau, kol tešla pasidaro vientisa, nelimpa prie prie pirštų. Jeigu tešla labai limpa prie pirštų, reikia įberti šiek tiek miltų, kol tešla visai nelimpa. Jeigu minkote rankomis, tai trunka apie 15-20minučių. Kombainu apie 7-10 minučių, bet poto lengvai dar reikia perminkyti, perlankstyti. Kai tešla nebelimpa, vientisa, reikia palikti pailsėti ir pakilti apie 2 valandas.
Taigi, palieku 2 valandoms, kildinimo krepšyje kilti, uždengusi rakšluoščiu.
Kepu 15 minučių įkaitintoje su vandeniu orkaitėje 230 laipsnių temperatūroje. Po to išvėdinu orkaitę ir sumažinusi temperatūrą kepu 190 laipsnių dar 40 minučių.
Džiaugiuosi vėl pavykusia ir nuostabiai skania duona!



2013 m. balandžio 27 d., šeštadienis

Ispaniška tortilija su špinatais ir pikantiškomis pomidorų salotomis

Mėgstu ramius savaitgalius. Kai niekur nereikia skubėti, kai nėra sudaryta jokių "privalu atlikti", kai nėra susitartų vakarėlių su draugais (nors pasiilgstu tų smagių pasisėdėjimų, jeigu tik ilgiau jų nebūna). Taigi, šis rytas toks ir buvo. Toks ramus, ilgai su chalatu ir vėlyvais pusryčiais.
O, kadangi visiškai ne paslaptis, kad labai mėgstu Ispanišką virtuvę, tai pusryčiams ir pasiūliau Ispanišką tortiliją su špinatais ir pikantiškomis pomidorų salotomis:
3 porcijos

3 vidutinio dydžio virtos bulvės
1 svogūnas
didelė sauja špinatų
5 kiaušiniai
druska, pipirai
aliejus
Svogūną sukapoju ir apkepu, šiems švelniai pageltus išjungiu ugnį ir sudedu špinatų lapus, kad šie suminkštėtų. Bulves supjaustau plonais grežinėliais, sumaišau su svogūnais ir sudedu į kiaušinių plakinį. Viską sumaišau ir pilu į kepimo indą, bei kepu orkaitėje, prie 180 laipsnių temperatūros 15minučių.

Pikantiškos pomidorų salotos:
3 pomidorai
1 česnako skiltelė
1 valg.š. kapotų baziliko lapelių
ypač tyro alyvuogių aliejaus
druska
šviežiai malti juodi pipirai
Kol tortilija sau smagiai kepa. Sukapoju nelabai smulkiais gabalėliais pomidorus, o česnako skiltelę ypač smulkiai. Suberiu susmulkitus bazilikus ir viską sumaišau su aliejumi, druska, bei pipirais.


2013 m. balandžio 26 d., penktadienis

Papillote su ešeriu ir daržovėmis

Kažkoks tuščias periodas. Užsikuitusi darbuose visai aptingau buityje. Valgome kas ir kaip papuola, net šaldytuve pastebėjau atsiradus visokių keistų produktų. Pasakiau, sau gana. Juk pavasaris už lango ir reikia palepinti save ir savo artimuosius sveiku kepsiu. Taigi vėl žuvis.
3 porcijos
3 jūros ešeriai (sea bass)
2 morkos
1/2 saliero šaknis
1 cukinija
6 šviežio čiobrelio šakelės
druska
malti juodi pipirai
Daržoves supjaustau juostelėmis, kubeliais ir suberiu ant kepimo popieriaus. Ešerį išskrodžiu, dedu ant daržovių, pabarstau druska, pipirais, čiobreliais. Užrišu popierių ir pašaunu į įkaitintą iki 180 laipsnių orkaitę, 15 minučių.
Žiauriai paprasta ir labai skanu:)



2013 m. balandžio 21 d., sekmadienis

Duonos paplotėlio ir baklažanų užkandėlė

Ar jums nebūna tokių dienų, lyg tyčia? Jums nežinau, bet man šiandien būtent tokia diena ir atsitiko. O viskas buvo taip: vakar su draugėmis, nesimatę ilgą laiką ir pasiilgę vienos kitų, beplepėdamos padauginome šampano. Atsibudusi, jaučiausi nelabai...(pirma nesekmė, bet pati kalta ir milijonas pažadų daugiau taip nesielgti ir su draugėmis dažniau matytis, kad nereikėtų per naktį įspūdžiais dalintis su šampanu).
O dar kaip tyčia, kaimynė padovanojo raugo starterio, kuris pradėjo lipti iš savo indo, tad iš vakaro užsimaišiau duonos raugą. Šiandien reikėjo kepti duoną, su skaudančia galva... o tokie gražūs norai buvo (atsikelsiu anksti, iškepsiu pusryčiams duonelės). Taigi pradėjau maišyti duoną, tešla gavosi per skysta, nukrypau nuo recepto. Sudėjau į kepimo indą duonos tešlą, kad ramiai sau kiltų, o ši taip įsisiautėjo kilti, kad išbėgo per kraštus. Teko krapštyti nuo visur, dėlioti į kitus kepimo indus ir lengvai paminkius palikti papildomai kilti...žodžiu, diena kaip tyčia. Taigi, nesusiformavo gražus kepalėlis, nes tešla buvo šiek tiek skystoka, o kadangi buvo padalinta per kelis kepimo indus, gavosi labai ploni "kepalėliai"...kaip tyčia. Bet laiminga nors tiek, kad duonos paplotėlis puikiausiai iškilo ir skoniu nenusileido tikrai duonai.
Tada iškilo klausimas, o su kuo valgyti duoną? Nieko namuose nėra...net sviesto. Tik baklažanas voliojosi šaldytuve ir viskas, lyd tyčia. Ką pagaminti? Ir dar greitai? Kuo atpirkti savo kaltę? Ir mažai išeikvoti savo energijos likučių? Diena...lyg tyčia.
Gaminant baklažanų užkandėlę nusideginau pirštą...ech...diena...lyg tyčia.
Na gerai, baigiu guostis...sutinku, pati kalta, bet kam nepasitaiko? Na nebent visiškam sveikuoliui ar labai atsakingai gyvenančiam žmogui. O aš ne tokia...aš blogesnė;)
Ir tikiu, kad vakaras bus tikrai geresnis nei diena!

Nesėkmingai, bet labai skaniai duonai naudojau:

Iš vakaro pasigaminau raugą:
160 g ruginių viso grūdo miltų
160 ml vandens
20 g raugo starterio

Įmaišą pasigaminau irgi iš vakaro:
100 g ruginių viso grūdo miltų
160 g avižinių dribsių (stambesnių)
8 g druskos
1 valg.š. medaus
260 ml verdančio vandens

Duonai:
Raugas
Įmaišas
160 g kvietinių miltų
100 ml šilto vandens
4 g sausų mielių
Miltus išmaišau su mielėmis, sudedu raugą, įmaišą ir kombainu maišau 6 minutes ant nedidelės galios. Tada palieku pusvalandžiui visiems ingredientams įsigerti vienas į kitą ir tešlai pailsėti. Kadangi tešla gavosi skystoka, supilu tiesiai į kepimo formą ir palieku 1valandą kilti (ši šelmė taip smarkiai kilo, kad, net pabėgo ir teko perkelti dalį tešlos į kitą kepimo skardą, po tokio įvykio tešlą kildinau dar 1 valandą.
Tada dėjau į įkaitintą iki 230 laipsnių orkaitę su vandeniu, po 10 minučių išėmiau indą su vandeniu, išvėdinau orkaitę ir 45 minutes kepiau 180 laipsnių temperatūroje.
Nors ir plona, labiau primenanti paplotėlį duona, gavosi puri, minkšta ir tikrai labai skani. O su baklažanu iš viso fantastiškas užkandis gavosi:)
Baklažano užkandėlei reikės:
1 baklažano
2 didelių česnako skiltelių arba 4 nedidelių
saulėgrąžų aliejaus kepimui
2 valg.š. balzaminio acto
2 valg.š. kapoto šviežio baziliko
druskos

Baklažaną supjaustau plonomis riekelėmis, apibarstau druska ir palieku 10 minučių. Prieš kepimą, nuvalau druską, nusausinu. Keptuvėje įkaitinu aliejų, dedu baklažano riekeles ir kepu, kol lengvai pagelsta. Kraunu į stiklainį, pabarstydama labai smulkiai kapotais česnakais, bazilikais, druska (vos vos). Kadangi baklažanas linkęs sugerti daug aliejaus, o aš dedu viską į stiklainį ir noriu, kad ilgiau stovėtų, jo nenupilu. Sukrovusi į stiklainį baklažanus ir kaskart apibarsčiusi česnakais, bazilikais, finale aplaistau baziliko actu. Stiklainį pavartau, kad balzaminis actas išsiskirstytu tolygiai. Atvėsus dedu į šaldytuvą ir kai užsinoriu, traukiu iš stiklainio ir valgau su duona kada tik užsigeidžiu (kol kuris vienas nesibaigia)!


2013 m. balandžio 18 d., ketvirtadienis

Pyragas be riebalų ir apie šunis

Visą savaitę šėriau šeimyną žuvimi. Paskelbė karą! Duok mėsos arba pyrago!
Bet paruošti mėsinę vakarienę ne bėda, bet turiu tikrą bėdą:) Dukra pradėjo atakuoti noru turėti augintinį - šuniuką. Negana to, kad turime 2 metų žiurkėnę "Sausainę", kurią ji tikrai prižiūri ir mes dėl jos neturime vargo. Kurią nešė į veterinarijos kliniką sumokėjo 50 Lt iš savo santaupų, už kažkokį patikrinimą (turint minty, kad pati žiurkėnė maksimum 5 Lt verta), kuriai perka visokius skanėstus ir visaip kaip lepina.
Tai va, ji ateina argumentuodama, kad puikiausiai susitvarko su Sausaine ir jai dabar reikia šuniuko, išsirinko veislę, kuri būtų jauki ir su daug plaukų. Bet tai dar būtų nieko, vyras kategoriškai nenori jokio augintinio ir jis meistriškai sugeba ignoruoti net visai mielą Sausainę. Aš lakstau po komandiruotes ir mažai būnu namie, Lietuvoje....paklausus:- o ką dukrele darysi, kai važiuosime atostogauti toli toli? argumentas: - mam nesijaudink, aš rasiu kas man prižiūrės.
Prieš metus buvau paėmusi draugės šunį mėnesiui, kad pavedžiotų, pasirūpintų...galvojau praeis noras. Taip, buvo praėjęs, bet ne dėl vedžiojimo, ne nuo prižiūrėjimo, o dėl to, kad tas šuo iš džiaugsmo ar streso vis apsisiusiodavo ir reikėdavo valyti.... spėkit kas valė...AŠ. Taigi, po mėnesio mes su vyru tuo šuniu tapome sotūs. Atrodė, lyg ir dukra, bet...dabar vėl viskas iš naujo, bet ji nori turėti tik savo šuniuką.
Košmaras...ką daryti? Pirkti? Nepirkti? O kaip jūs įsigijote šunį ar kitą augintinį? O pagal kokius kriterijus jūs išsirinkote šuns veislę?

Geriau jau aš iškepsiu pyragą, be riebalų, su citrina, kurio receptą man davė brolio žmona.

Pyragui reikės:
2 kiaušinių
100 g cukraus
1 arb.š. sodos
1 indelio kondensuoto pieno
1 stiklinės miltų

1/2 stiklinės vandens
1 citrinos sulčių
2 arb.š. cukraus
Gaminimas nerealiai paprastas. Toks, koks man ir labiausiai patinka. Kiaušinius išplaku iki baltumo su cukrumi. Miltus išmaišau su soda ir supilu į kiaušinių plakinį, sudedu kondensuotą pieną ir viską gerai išmaišau. Kepu 180 laipsnių orkaitėje 30 minučių.
Į vandenį išspaudžiu citrinos sultis, suberiu cukrų ir išmaišiau.
Karštą pyragą apšlakstau vandeniu su citrinų sultimis, palieku drėkti ir vėsti. Čia ir yra sunkiausia dalis...sulaukti kol pyragas visiškai atvės.

Kol kepiau pyragą, dukra sėkmingai toliau man "kompostavo" galvą apie šunis, jų veisles, auginimą, priežiūrą. Gerai, kad pyragas svaiginančiai saldus, drėgnas su švelnia rūgštele mane ramino ir guodė, nes galva jau tikra šunų enciklopedija.
Ech, geriau jau suvalgysiu dar vieną porciją pyrago....
Būtinai išsikepkite šį pyragą:)

2013 m. balandžio 16 d., antradienis

Bacalao ispanišku stiliumi

Jau pavasaris. Pagaliau. Bet prieš keletą savaičių, kai jūs visi, na gerai, beveik visi šąlote ir vietoj Velykų šventėte Kalėdas, aš mėgavausi Ispanišku pavasariu. Parašiau aš čia taip lietuviškai lietuviškai, su tikra mentaline gaidele, kad net pačiai juokinga pasidarė. O iš tiesų, tai man patiko pasimėgauti ankstyvesniu pavasariu, išvykomis į turgų, kuris skiriasi nežinau keliais tūkstančiais procentų nuo mūsų, lietuviškų, šviežia žuvimi restoranuose ir t.t. ir t.t.
Bet labiausiai noriu su jumis pasidalinti savo išvyka į turgų, į kurį atvyksta žmonės ne tik apsipirkti šviežių gėrybių, bet ir paragauti čia pat vietoje pagamintais patiekalais.
Koks gi Ispaniškas turgus, be pomidorų, be apelsinų? Aš neišsivaizduoju...o kai dar pilnos dėžės įvairiausio dydžio ir skonio, net dabar pažiūrėjusi seilė tįsta iki kelių:)
O alyvuogių, kaparėlių, svogūnėlių, baklažanų ir kitų marinuotų, sūdytų, vytintų, raugintų daržovių gausa, tiesiog kojas pakerta...nebežinai žmogus ko norėti, ką nusipirkti...ragauji ragauji, kol pasisotini. Šiais metais mane labai sužavėjo įdarytos alyvuogės su tunu, menke sūdyta, sardinėmis ir t.t.
Vaikštant, ragaujant ir besiklausant triukšmingų prekeivių apetitas kyla iki nežinia kur. Tad darant pertraukėlę tarp apsipirkimų, labai smagu užsukti pas vokiečius į svečius. Čia jie siūlo gal kokias 8 rūšis alaus, dešrelių su kopūstais, šonkaulių ir jeigu sugebi atsispirti ir išgerti tik alaus...esi sau labai nusipelnęs:)
Šį kartą atsispyrėme ir buvome savimi labai patenkinti, nes už kelių "kavinių" darė tikrą paeliją. Kurios kvapą užjaučiau per "kilometrą". Kai už 5 Eur skaniai ir šviežiai galima ja su vyno taure pasimėgauti. Ką mes ir padarėme...nes kai "badas" skrandyje, perki viską iš eilės...o to visai nesinorėjo:)
Taigi, toks paprastas bet neprastas turgus ispaniškoje provincijoje. Kur gali ir apsipirkti ir pavalgyti pigiai ir vietoje gaminamo šviežio maisto.
O užvirus diskusijai su Viktoru iš Viktoro užrašai apie sūdytos-vytintos menkės patiekalus ir kas tai yra? Pasirodo Norvegijoje Bacalao yra patiekalas, o Ispanijoje - žuvis Ispaniška Bacalao garuose ar  Sūdytos menkės kepsnys . Taigi, aš turguje turėjau ką nusipirkti, nes paklausiusi Viktoro patarimo apie šios žuvies laikymą nusipirkau:
Taigi, grįžau namo nusipirkusi žuvytės, chorizo dešrytės, beliko tik pasigaminti ką nors tokio kvepiančio šilta Ispanijos saule, skoniai, kvapais.
O dar kai pasirodė Viktoro švietėjiškas straipsnis apie šią sūdytą-vytintą menkę Klippfisk, arba sūdyta, vytina menkė , mane paskubino kuo greičiau užmerkti žuvį 48 valandoms šaldytuve, keičiant kas 12 valandų šaltą vandenį ir pagaminti šį guarmetišką patiekalą.

Bacalao ispanišku stiliumi reikėjo:
3 gabalėlių sūdytos-vytintos ir "nusūrintos" menkės file
300 g virtų pupelių
150 g chorizo dešros
1 skiltelės česnako
mažo šlakelio aliejaus
marinuotų mažųjų svogunėlių
Kadangi aš kepiau porcijomis, tai skardeles patepiau aliejumi, subėriau virtas pupeles, svogūnėlius. Ant pupelių dėjau gabalėlius sūdytos-vytintos menkės, o ant menkės chorizo dešros gabalėlius, tam, kad skonis ir kvapas įsigertų į patiekalą.
Kepiau 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje 15 minučių.
Žuvies stangri struktūra, pupelių švelnumas ir chorizo pikantiškumas puikiai papildė vienas kitą. Mes žinome, kad šis patiekalas tikrai bus pakartotas.




2013 m. balandžio 15 d., pirmadienis

Bandelės su vištiena ir grybais:)

Kaip jau žinia, esu visiška nemėgėja makaronų, bandelių, tortų bei pyragų. Trumpai tariant, saldumynai ne man, miltiniai patiekalai ne man, bet kai šeima labai labai nori, neatsispiriu ir aš išbandyti vieną kitą receptą.
Kadangi esu gaminusi jau ne kartą Minkštutėliai pyragėliai su įdaru tai vienokiu tai kitokiu įdaru, bet tešla niekada nenuvylė. Todėl vėl puoliau naršyti bloguose ką nors bandelinio, ne saldaus, prie sultinio paragauti. Negi vien duoną valgysi?:) 
Taigi, vėl grįžusi į Srovės blogą, nes pas ją radau ir savo išgirtųjų minkštutėlių bandelių su įdaru receptą. Gaminau Mielinės bandelės, pyragėliai pagal šį receptą, naudojau:
500 g miltų 
250 ml pieno 
7 g sausų mielių
1 kiaušinį
25 gr. sviesto (minkšto) pusantro šaukšto al. aliejaus
 2 arb. šaukštelius cukraus 1 arb. šaukštelį druskos 
Miltus sumaišau su mielėmis. Pieną pašildau vos vos, kad įkišus pirštą jausčiau malonią šilumą. Lengva srovele pildama į miltus pastoviai maišiau. Lengvai pašidžiau sviestą, į jį įmušiau kiaušinį, sudėjau druską, cukrų ir išplakiau. Tada lengva srovele supyliau į minkomą tešlą. Minkiau 10 minučių. Tada palikau minkiniui pasistovėti 2 valandas (jeigu šilčiau, galima ir trumpiau kildinti tešlą). Po to formuoju bandeles su įdaru:
Virtos vištos, be odos (virtos sultiniui, dedeklės)
100 g maltų grybų (galima naudoti konservuotus arba džiovintus), šiuo atveju, naudojau, konservuotus
1 kapoto ir apkepto svogūno
kapotų petražolių (pagal skonį)
Taigi, į apkeptus svogūnus, sudedu maltą vištieną, grybus. Išmaišau ir apkepu apie 10 minučių.
Kai tešla reikiamai pakilusi. Plėšau: pusę per pusę, pusės per pusę ir t.t., kol pasiekiu norimą dydį. Šį kartą buvau labai tinginė, tad gaminau didesnes bandeles.
Kepiau įkaitintoje iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje  kol gražiai pagelto.
Gavosi tikrai minkštos bandelės, tikrai gardžios, bet man tos Minkštutėliai pyragėliai su grybais (II dublis) vis tiek skanesnės:)
O valgėme su sultiniu ir arbata.
Sultinį gaminau kaip visada Lietinukai su prieskoniuotu sultiniu čia aprašytu sultinio metodu.



2013 m. balandžio 2 d., antradienis

Kodėl aš nemėgstu makaronų, arba Kodėl aš dievinu otą?:)

Dovilė iš Bajalių šeimynėlės kampelis  paskelbė Languotos prijuostės – Makaronų tema  konkursą. MAKARONAI. O aš atsisakiau sudalyvauti, vien dėl to, kad nemėgstu makaronų, bet Dalia iš http://www.7ravioli.com  uždavė klausimą...ir kodėl aš nemėgstu makaronų? Ir susimąsčiau, o kodėl aš jų nemėgstu ir kodėl man apie tai neparašyti?
Nemėgstu makaronų ir niekada kavinėse ar restoranuose nesirenku miltinių patiekalų. Ir visai ne todėl, kad bijau apsitaškyti, šliurpti, neteisingai susukti ant šaukšto. Namuose makaronų irgi neverdu, nes to nori tik mūsų dukra, o šitą patiekalą ji pati moka pasigaminti (svarbu padažų būtų, o geriausia, kad jie dar būtų ne naminiai). Taigi, aš nemėgstu makaronų, nesvarbu ar jie būtų pagaminti namuose ar iš "pakučio" ir aš visai nejaučiu skirtumo kokie jie yra: kietesni ar minštesni, labiau "muiluoti" ar mažiau "glitūs". Vieni sako, kad aš jų nevalgau, nes bijau sustorėti...arba kiti sako, kad makaronai visai neturi kalorijų, o visa kalorijų bomba glūdi padaže ir t.t. ir t.t. Bet ar kur nors jūs matėte makaronus be padažo? Ar kas nors sakė, kad patys makaronai yra labai suderinamas, pagal dietinę skalę produktas? Ar mėgstate valgyti makaronus, geriausiu atveju tik su šviežiomis daržovėmis be padažo arba visai be nieko ir net be sūrio? Be grietinėlės, pomidorų padažo su faršu ar grybais, žuvimi ar jūros gėrybėmis, gerai jau gerai, net be pesto padažo (kuriame privalomi pinijų riešutukai)? Ir tai yra sveikuoliška? Meskite į mane akmenį, bet aš tame nematau jokio sveikuoliškumo...
Bet ne todėl aš nemėgstu makaronų...o gal dėl to, kad aš prisimenu vaikystę, kai mama grįžusi iš darbo ir būdama labai pavargusi, išvirdavo pieniškos makaronų sriubos su vermišeliais, žvaigždutėmis ir būtinai su plėvele ant jos (graimas, berods vadinasi...nerealiausias šlykštumas). Išvirdavo kažkodėl didelį kiekį. Privalgydavome visa šeima ir dar kitai dienai likdavo. O jau kitą dieną, grįžusi iš mokyklos, įsipildavau dar šiek tiek pieno ir valgydavau...tokią gličią makaronų košę, atskiestą pienu ir apsivėlusią tuo "graimu". Vamzdeliai (Penny) buvo visiškas fiasko, nes jie net koše nepavirsdavo, o likdavo tokie gabaliniai, pusiau kietai pamuilinta košė.
Atsiprašau visų, kas dievina makaronus, bet turiu parašyti, kodėl aš nemėgstu TŲ makaronų. Nors su gyvenimo išmintimi ateina laikas ir į mano kiemą, dabar aš irgi jau kitokia. Praėjusi studentišką "badavimo" mokyklą, kai miltai su vandeniu buvo patys geriausi blynai. Kai nuo nedaėdimo, galėdavome graužti ir nevirtus makaronus, kaip dabar jaunimas triauškia "čipsus", oi kokie skanūs būdavo ir be jokio padažo...gryni, be nieko... ir kai kiekvienas tėvų įdėtas konservas buvo aukso vertės. Oho, kokie apsiėdimo baliai būdavo, kai grįždavome iš tėvų, vos pavilkdami "tašes" nuo maisto kiekio. Ech, sentimentai pašėlusiai jaunystei...
Dabar netgi džiaugiuosi, kad jie, tie makaronai yra, nes dukra, kai esu labai užimta ir negaliu sukontroliuoti mitybos, pati sugeba juos išsivirti . Pasiimti bet kokį padažą iš stiklainuko, suvalgyti šilto maisto po mokyklos. Ir netgi nerealiai apsidžiaugiau gavusi dovanų nuo kolektyvo makaronų gaminimo mašinėlę, iš džiaugsmo vos neklykiau...su viltimi...gal vis tik pamilsiu aš tuos makaronus? Ir čia visai ne juokais...juk visas pasaulis juos valgo! O kodėl aš jų nemėgstu?
Ir pradėjau gaminti pradžioje su draugais Karštas šeštadienis ir naminiai makaronai , po to jau vien šeimai, nors tiksliau su visa šeima ( iš tiesų, man tai buvo pats nuostabiausias procesas, gaminti makaronus: ruošti tešlą, minkyti, formuoti, sukti ir t.t.) Triušienos ragu su naminiais makaronais . Po to sekė vis naujesni eksperimentai, kurie tikrai ne visi tilpo į mano blogą ir vienu momentu jau buvau pradėjusi galvoti...o gal aš vis tik mėgstu makaronus? Su daug daug padažo, su daug daug sūrio ir žinoma su daug daug kalorijų:)
Sakysite galima ir kitaip? Bandžiau Netikra Lazanija su tikrais lakštiniais ...NE, tai ne mano.
Aš mėgstu žuvį, jūros gėrybes, daržoves, baltą vyną, jaukumą, plepesius ir draugus:)
Taigi, negaliu atimti iš savęs meilės žuviai...kaip vyras sako, gal praeitame gyvenime Undinėle buvau? Gal? Įdomu ką H.K. Andersenas šiuo klausimu pasakytų? Bet tikriausiai iš mano tėvų begalinės meilės mėsai, o gal iš to, kad tais laikais parduotuvėse be šaldyto heko ar kaimyno sužvejotų karosiukų, nieko nebūdavo, prabudo mano pavėluota meilė žuviai? O jau geldelėms esu visiškai pašėlusiai neabejinga! Tad, vietoj makaronų aš visada pasirenku:
Oto kepsnį su daržovėmis:
1 porcijai:
150 g oto file
1 žalio pipiro
1 riekelės svogūno
1 jauno česnako stiebo
1 riekelės pomidoro
1 riekės bulvės
aliejaus kepimui
druskos, juodų maltų pipirų
Viskas labai paparasta. Apkepu pipirą ir bulvę. Baigiant šiems kepti įdedu žuvį, česnaką, svogūną. Po 1min. ant kiekvienos pusės. Ir valgome: sultingą, kvapnų ir sotų patiekalą.
O jeigu pašlakstytume dar citrina.....hmmm vėl norisi ir norisi:)
P.S. nuotrauka nepavykusi...buvo vėlu, muilinė ir laaaaabai jau norėjosi greičiau viską verstis į pilvus:)