Interneto puslapio peržiūrų skaičius

2013 m. kovo 17 d., sekmadienis

Duona su kalendros sėklomis

Nebeatsimenu kada paskutinį kartą kepiau duoną. O čia Aguonėlė su Ruginės duonos paplotėliai , Laura su Keturių rūšių sėklų duona su savo receptais tiesiog badė mano sąžinę, kad nekepu duonos.
Taigi, apsižiūrėjusi, kad turiu įvairių miltų likučių, kepiau duoną be raugo, bet su kalendrų sėklomis, kas labai pagyvino duonos skonį.
Duonai naudojau:
I dalis
250g pilno grūdo ruginių miltų
250g šilto vandens
25g šviežių mielių

II dalis
250g pilno grūdo ruginių miltų
250g kietagrūdžių kvietinių miltų
15g druskos
250g vandens
1v.š. pakepintų kalendros sėklų

Pirmiausia pasiruošiu I dalį. Į šiltą vandenį susdedu mieles ir kai pradeda putoti supilu į miltuose padarytą duobutę, viską išmaišau ir padedu 0,5val. bringti.
Pasiruošiu II dalį. Sumaišau miltus su druska, suberiu pakepintas kalendros sėklas. Padarau duobutę ir po truputi maišydama pilu vandenį. Tada sudedu I dalies brinkinį ir viską labai gerai išminkau, apie 15minučių. Sudedu į kepimo formą toliau brinkti.
Po 2 valandų dėjau į su vandens indu įkaitintą orkaitę iki 230 temperatūros ir kepiau 15 minučių. Po to išvėdinau orkaitę ir prie 180 laipsnių kepiau 40 minučių. Atvėsinau ant grotelių.
Dar šiltą duoną pjaustėme, tepėme sviestu ir valgėme. Tik keista spalva duonos gavosi. Ganėtinai šviesi, nors ruginių miltų dėjau dvigubai daugiau? Nesupratau kodėl?:)
Kitą dieną duona vis dar buvo skani ir pusryčiams puikiai tiko sumuštiniams.



2013 m. kovo 15 d., penktadienis

Lietuviškas Velingtono kepsnys ir Holy Mikos restoranas

Dar kartą labai apsidžiaugiau, kad rašau savo blogą. Kad galima dalintis receptais, patarimais, susipažinti su fantiškais žmonėmis.
Šiandien labai noriu padėkoti mielai Skaitytojai, už jos fantastišką patarimą kur nueiti skaniai ir maloniai pavakarieniauti. Pasiguodus, kur nusivesti draugus jaukiai ir nebrangiai praleisti laiką, ji labai maloniai parekomendavo restoranėlį "Holy Mikos". Tiesa ji rekomendavo dar ne vieną restoranėlį, bet šito buvau negirdėjusi ir nemačiusi, tad dar šiek tiek pasitarusi su Skaitytoja, susigundžiau.
Turėjome nerealų laiką su labai jaukia aplinka, nuostabiu aptarnavimu ir tikrai skaniu maistu bei smagia vyno korta ir padoriomis kainomis.
Aš valgiau barzdotės kepsnį. Laaabai skanus, gal šiek tiek virėja virdama risotto buvo per daug "įsimylėjusi"(sūrokas)
O Jaučio žandai vyrus sužavėjo ir jie gyrėsi, kad būtinai kartos šį patiekalą.
Alaus gerbėjai rinkosi jautieną troškintą aluje. Labai įdomus variantas, nes buvo troškinyje ir midijos.

Užkandžiams išbandėme antienos carpaccio, lašišos tartarą ir menkės "parfait". Visi vienbalsiai nutarėme, kad Menkės "Parfait" nugalėjo. Labai rekomenduoju paragauti šį užkandį.

Ir kaip aš nežinojau tokio jaukaus, skaniai vaišinančio ir maloniai aptarnaujančio restoranėlio "Holy Mikos"? Ačiū Skaitytoja už šį mūsų apsilankymą. Tavo skonis fantastiškas!

Taigi, po tokio apsilankymo ir ilgalaikės mitybos žuvimi, gaminu Velingtono kepsnį lietuviškai (čia dėl neapsisprendimo kokį gaminti, originalų ar neoriginalų?):

300gr. jautienos išpjovos
1 didelis lapas Mantingos bemielės tešlos
3 ypatingai plonai atpjautų juostelių šoninės (aš naudojau tipo prosciutto)
1 valg. šaukšto garstyčių
1 svogūno galvos
1 morkos
1 stiklinės raugintų kopūstų
penkių pipirų mišinio
2 lauro lapų
2 gvazdikėlių
druskos
Gaminimas:
Iš vakaro, jautienos išpjovą storai apvolioju penkių pipirų mišinyje ir palieku šaldytuve marinuotis. Apkepu susmulkintus svogūnus, burokine tarka sutarkuotas morkas ir troškinu su raugintais kopūstais apie 1 valandą. Jautieną apkepu keptuvėje iš visų pusių po 1minutę. Padedu į šoną atvėsti. Truputi pakočioju tešlos lapą, iškloju kumpio juostelėmis, kopūstais, dedu jautieną (prieš tai aptepiau garstyčiomis) ir viską susuku. Aptepu kiaušinio tryniu ir kepu orkaitėje įkaitintoje iki 200 laipsnių temeratūros, 30 minučių.
Kadangi mes mėgstame vidutinio kepimo steikus, neperktą mėsą, tai mums šis sultingas lietuviškas "Velingtonas" buvo pats tas.
Jeigu norite iškepti GERAI, reikėtų kepti iki 50 minučių.
Mėsa sultinga, pipirinė ir minkšta. Kopūstai, taip pat įsigėrę kumpio kvapo ir pipirų aštrumo, garstyčių pikantiškumo.
Jeigu norite tikro Velingtono, tada vietoj kopūstų naudokite pievagrybius, foie gras, o visa kita, tas pats. O kokio iškepimo mėsa, čia priklauso nuo jūsų.
SKANAUS:)

2013 m. kovo 12 d., antradienis

Kepta plekšnė su stambiais svogūnais ir Chorizo dešra

Sakysit užsiciklinau su ta Chorizo dešra ir žuvimi...na ir ką, užsiciklinau:) Tiesiog noriu namuose šeimynykščius pripratinti kuo daugiau valgyti žuvies. Sakysit, sugadinu? Tai nėra sveika? Gal ir taip, bet vis tiek bandymai eksperimentuoti virtuvėje, su virtuve, aš net pati atradu begales malonumų gamindama ir ragaudama.
Labai mėgstu žuvį, lengvai ir natūraliai pagaminama. Kai nuvykstu į Dubajų neagaliu atsitraukti nuo sušių, sašimių ir t.t., nes ten tokia nerealiai šviežia, kvepianti žuvis, kad čia Lietuvoje, net ranka nekyla eiti ragauti Philadelphijos sūrio prikimštų šių gėrių. Iš karto atsiprašau tokių japoniškos virtuvės mėgėjų, bet kol pirmą kartą gyvenime neparagavau tikrų tikrų iš laukinės žuvienos pagamintų sušių, sašimių ir t.t., tol nesupratau, kas tai yra ir kodėl visas pasaulis dėl jų meta galvas.
Na, bet čia Lietuva ir čia mūsų lietūs lyja, todėl vis dar esame labai laimingi, kad galime gauti nusipirkti laukinės menkės, stintų, strimelių ir plekšnių. O man patinka plekšnės mėsa. O kai pamatai jos kainą, meilė iškyla kelis kartus daugiau. Žinoma, mes valgome tik pačią mėsą (gal čia išmandrėjimas, bet mes mėgstame būtent TAIP), o prisižiūrėjusi restoranuose, knygose ir kitokiose literatūrose, suradau, kad ją populiaru ruošti su spirgučiais, kumpiu....prie ko lenkiu? Prie to, kad šiandien bus Plekšnės file su stambiai pjaustytais svogūnais keptais Chorizo dešros gabalėliuose....jaučiate? ...skanu?...man vėl seilės skiriasi...ir vėl noriu kartoti:)

3 asmenims reikės:
3 didelių (kiek tai Lietuvos turguje įmanoma rasti) plekšnių
2 labai didelių svogūnų galvų
15 cm Chorizo dešros
Daugiau jokių prieskonių!
Įstrižai supjaustau Chorizo dešrą, stambiai svogūnų galvas.Apkepu keptuvėje su vos vos aliejaus, tam, kad lengviau pradėtų skirtis dešros riebalai. Tada sudedu svogūnus, apkepu, kol šie apminkštėja, bet dar išlieka traškūs. Išimu iš keptuvės, sudedu plekšnių file ir po 1minutę kepu ant jau labai įkaitusių riebalų.
Jeigu svogūnai su dešra atvėsę, grąžiname atgal į keptuvę minutėlei. Bet aš dėjau į karštą lėkštę, tad beliko užkloti plekšnės file ir papuošti krapu.
Nerealiai skanu, nors atrodo per paprasta, o gal net ir prasta...pabandykite, suprasite, kad tai vertas pagarbos patiekalas:) Mūsų šeima, jį įsimylėjo:)


2013 m. kovo 10 d., sekmadienis

Tvirta Skumbrė su daržovėmis

Svečiai. Vyriški. O jie visada nori mėsos...jeigu ne vegetarai, tai be mėsos dar galima pasiūlyti tortą ar silkę. Bent jau tokie vyrai supa mane ir mūsų šeimą. Turiu labai stipriai įtempti savo atmintį, kad surasčiau nors vieną, kuris vietoj mėsos ar torto, rinktųsi daržovių salotas ar vanilinius putėsius. Nežinau, kas turėtų atsitikti mane supantiems vyrams (darbe, vyras ar jo draugai, draugių vyrai ir kiti pažįstami), kad jie keistų savo mitybos įpročius ir atsisakytų to stipriai išreikšto skonio, kuris tinka prie alaus, viskio, degtinės ar vyno. Gal aš čia ir nusišneku, bet mano aplinka yra tokia, paprasta, kuri be įmantrumų sukerta lašinį ar karką, baltą mišrainę ar silkę su svogūnais ir būtinai finale, kuo saldesnį tortą. Na gerai, po to truputi rafinuotėjant, jau įtinku su jautienos ar avienos kepsniu, silke pataluose ar su Silkė su ricotta ir pesto su pienių lapeliais ir Varškės pyragas su juodaisiais serbentais .
Taigi, mėgstančiai pavalgyti kompanijai pasiūliau keptos, prieskoniuotos Skumbrės su dražovėmis...Kiek gi galima vien mėsą "kapoti"?:)) Esu gaminus skumbrę ir kitaip, kas visus kuo nuostabiausiai žavėjo  Prieskoniuota skumbrė, o kai orai bus tinkami kepsninėms būtinai pakartosiu ir šį receptuką http://cocinarendez-vous.blogspot.com/2011/09/dumo-skonio-zuviene.html .
Taigi, viskas iki skausmo paprasta.
4 asmenims reikės:

2 vidutinio dyždio skumbrių
1/4 saliero šaknies
3 bulvių
2 morkų
2 pomidorų
6 skiltelių česnakno su oda
džiovinto čiobrelio
1/4 arb.šaukštelio pankolio sėklų
4 cm imbiero šaknies
1 paprikos
50ml aliejaus
druskos, maltų pipirų
Kad ilgai nepalikti vyrų vienų (ironizuoju), sugalvotas patiekalas labai paprastai pagaminamas ir sotus.
Gaminimas:
Skumbrę išdoroju, įpjaunu į odą su peiliu, morkas ir salierą nulupu, o visą kitą: bulves, pomidorus, paprikas, česnakus sudedu tik labai gerai plovusi ir nusausinusi. Sudedu viską į skartą, ir apšlaksčiusi aliejumi, bei apibėrusi prieskoniais, išmaišau tarp rankų ir pašau į orkaitę, įkaitintą iki 200 laipsnių kepti. 30minučių uždengus folija.
Nudengusi foliją kepu dar 10 minučių, kad viskas lengvai apskrustų.
Jeigu matote, kad dar bulvės, morkos ar kitos daržovės nėra pilnai iškepusios, primažinkite karštį orkaitėje iki 160 laipsnių ir kepkite kol suminkštės.
Kadangi viską buvau supjausčiusi nedideliais gabalėliais, tai viskas puikiausiai iškepė per 40 minučių.
Taigi, beliko viską dėti į lėkštes ir mėgautis tvirto skonio, aromato žuvimi bei daržovėmis:
SKANAUS:)

2013 m. kovo 8 d., penktadienis

Įdaryti kalmarai kuskusu su chorizo dešra

Šiandien Kovo 8d. Prisimenu laikus, kai visi berniukai, po to vaikinai, o dar po to vyrai visada dovanodavo po raudoną tulpę. Man tai buvo visada labai malonu, beje ir dabar labai malonu ir ką aš čia kalbu, man gėlės, o ypač dovanotos vyro, kažkas nuostabaus. Bet buvo toks laikotarpis, kai moterų emancipacija užkilo iki debesų ir nusprendė, kad tai tarybinių moterų šventė ir mums nereikia tokios dienos. Ir kas tada liko? O gi nieko. Nebeliko jokios dienos, kuri būtų skirta mums, moterims.
Kaip džiaugiuosi, kad vis tik atėjome į protą ir kad ši nustabi pavasarinė šventė, su gėlėmis, su šypsenomis neužsimiršo. Beje ir švenčiama ji labai daug kur, ne tik buvusiose Tarybų sąjungos šalyse.
Ar gi nesmagu gauti gėlių ir iš svetimų vyrų? Ir visai teisėtai? Gal aš būsiu per daug tiesmukiška ir nesimaivanti...man patinka gauti gėles :)
Šiandien ant stalo nuostabiausių spalvų tulpių puokštė.
Tai va, gavusi nuostabių tulpių, su šypsena veide ruošiu šventinius pietus:)

Įdaryti kalmarai kuskusu su chorizo dešra:
3 asmenims reikės

9 nedideli šviežių kalmariukų
10cm ilgio chorizo dešros (maniškė buvo plona, kaip "sasyska")
1 svogūno
1 1/5 stiklinės kuskuso
svogūnų laiškų

Kalmarų marinatui:
2 šaukštai aliejaus
1/2 stiklinės valto vyno
1 arb. šaukštelio čiobrelių
1 arb. šaukštelio citrinos sulčių

Pomidorų salotos:
3 pomidorų
5 svogūnų laiškų
saujos krapų
aliejaus
1 arb.šaukštelio balzaminio acto
druskos, pipirų
Gaminimas:
Iš vakaro išsidorojau kalmariukus, užpyliau marinatu ir palikau per naktį.
Chorizo dešrą susmulkinau, svogūną ir jo laiškus smulkiai sukapojau. Keptuvėje sudėjau dešrą, kai ši kiek apkepė subėriau smulkintus svogūnus, kepiau pastoviai maišydama, kol šie suminkštėjo. Tuo tarpu, užmerkiau kuskuso kruopas verdančiu vandeniu. Kai šios išbrinko, sudėjau keptų chorizo ir svogūno mišinį. Kai viskas atvėso subėriau smulkintus svogūno laiškus.
Kalmarus kimšau mišiniu ir jau įkaitintoje keptuvėje kepiau karts nuo karto perversdama 8 minutes.
Žinoma, prieš kepdama, pasiruošiau pomodorų salotas. Smulkiai sukapojau pomidorus, svogūnų laiškus, krapus, sumaišiau su aliejumi, actu, druska, pipirais.
Jeigu tingite kimšti kalmarus, juos tiesiog galima iškepti atskirai ir valgyti su kuskusu. Bet juk šiandien šventė ir tingėti negalima:)))



2013 m. kovo 6 d., trečiadienis

Anties krūtinėlė su vyne troškintais ridikėliais

Vakar ir šiandien PAVASARIS...jau kaip aš jo pasiilgau, kaip noriu nusimesti tuos sunkius batus, paltus, šalikus ir pirštines. Pasijausti lengva ir su didesniu laimės indeksu, pamatyti tokius pat žmones gatvėse: besišypsančius, spalvingesnius, lengvai, o gal ir daug įsimylėjusius. Kaip aš pasiilgau tokios būsenos...Pavasario būsenos... Bet kas pasakys, jog šitą būseną nereikia pakurstyt ir pačiam sau?...vakar tą aš ir padariau. Gal po tūkstančio metų nuėjau pas kosmetologą, pamaloninau veidą ir pasijutau dar geriau, dar pavasariškiau. Viskas tiesiog vyko labai visiškai pavasariškai.
Merginos išleido pavasarinį "DEBESYS" žurnalą, kuriame atsirado dar vienas mano receptukas. Gal jis ne toks tobulai nufotografuotas, gal per paprastas, bet vis tiek maloniai paglosto krūtinę tas jausmas, kad reikia stumtis į priekį, nesustoti ir surasti laiko tarp savo milijono darbų ir veiklų, minutę kitą skirti fotografijai. O gal pradėti kepti keksus ir kitokius pyragus, o ne užsiciklinti žuvies, jūros gėrybių ir mėsos gaminime? Ech, ir vėl tas pavasaris...minčių emocijų prabudimas, įdėjų, svajonių užplaukimas...
Gerai jau gerai, baigiu aš čia su saviškėmis filosofijomis...toliau mėgaujuosiu pavasariu ir rašau savo receptuką iš "DEBESYS" žurnalo.
 Anties krūtinėlė su vyne troškintais ridikėliais reikės, 4 asmenims: 

2 anties krūtinėlės
1 valg.šaukštas jūros druskos
300gr vidutinio dydžio ridikėlių
2 valg.šaukštų raudonojo vyno acto
100gr raudonojo vyno
2 valg.šaukštų medaus
2 šakelių rozmarino
2 skiltelių česnako
1 valg.šaukšto aliejaus
4 šparagų viršunėlės
Gaminimas:
Anties krūtinėlės odelę išraižau kvadratėliais. Apiberiu rupia jūros druska ir pašaunu į 70 laipsnių orkaitę 40 minučių. Išėmusi krūtinėles palieku pailsėti kol įkaista keptuvė. Dedu ant odelės pusės krūtinėlę ir apkepu ant kiekvienos pusės po 2 minutes. Svarbiausia, kad odelė sutraškėtų, nes viduje mėsa jau minkšta ir sultinga, bei pasiruošusi būti suvalgyta.
Keptuvėje įkaitinu aliejų, sudedu ridikėlius. Šiems apkepus dedu česnako skilteles, vyno actą, vyną, medų, rozmariną. Troškinu 30 minučių atviroje keptuvėję, kad vynas pradėtų tirštėti. Šparagus nuskutame ir apverdu 5 minutes.
Serviravimas:
Į lėkštę supilu ridikėlius su karameliniu vyno padažu įdedu supjaustytą anties krūtinėlę ir šparagų viršunėles.

Dabar rašau, prisimenu ir vėl noriu matyti šį patiekalą ant savo stalo.

2013 m. kovo 4 d., pirmadienis

Pavasarinių gėrybių sriuba su krevetėmis


Sriuba, kurią ypač lengva išsivirti, kurią ypač gaivu valgyti, kurią rekomenduoju kiekvienam pasiilgusiam pavasario:)

Pavasarinių gėrybių sriuba su krevetėmis
4 asmenims
Sultiniui:
1 dedeklės vištos
2l vandens
1 svogūno
1 morkos
1 saliero koto
3 lauro lapų
5 kvepenčiųjų pipirų
čili pipiriukas

Sriubai:
Saujos jaunų špinatų lapelių
Saujos Rukolos salotų lapų
6 ridikėlių
3 svogūnų laiškų
8 šviežių krevečių
2 šparagų
Krapų
1cm imbiero šaknies
2 valg.šaukštų žuvies padažo
1 valg. Šaukšto sojos padažo
1 valg.šaukšto sezamų liejaus
1 čili pipiriuko smulkinto

Gaminimas:
Sultinio:
Višta užverdama vandenyje, kad negraibyti putų ir sumažinti riebalų, pirmas vanduo nupilamas. Tada įpilama 2l vandens, sudedamos prieskoninės daržovės ir prieskoniai ir verdama 2 valandas. Višta ištraukiama iš puodo, viskas nukošiama ir gaunasi labai kvapnus sultinys.
Į paruoštą sultinį sudedama smulkiai supjaustyta imbiero šaknis, krevetės, šparagai, sojos ir žuvies padažai, užverdame ir išjungiame.
Sriubai:
Į lėkštes sudedame visus žalumynus, supjautytus ridikėlius, salotas ir užpilu pasigamintu sultiniu su smulkintu čili pipiriuku.
Rezultatas:
Tai traškančios daržovės, kvapnus sultinys ir širdyje siaučia PAVASARIS!


Argentinietiškas šerno kumpio kepsnys

Dovile, skubu aprašyti šį nuostabiai pavykusį receptą:)
Niekam nepaslaptis, kad Argentina garsėja mėsiniais patieklais. Ir tai tikra tiesa, per tris savaites keliavimo skersai išilgai Argentinos tiek atsivalgiau mėsos, kad net žadėjau tapti vegetare. Net absoliučia:). Jie negamina "mandrų" patiekalų, jie nemarinuoja su visokiausiais prieskoniais, marinatais. Tiesiog pati mėsa, dažniausiai valgoma jautiena arba ožkiena, vištiena ar aviena yra nerealaus skonio, kvapnumo, minkštumo. O dar porcijų dydis, žudantis...visiškai mane pribloškė. Pradžioje, dėl nežinojimo, užsisakydavome kiekvienam po porciją Parilladų, apsirydavome ir  palikę po pusę porcijos vos kojas pavilkdami paršliauždavome į viešbutį. Po to ištobulėjome, užsisakydavome vieną porciją dviem. Tapo skrandžiams lengviau, bet vis tiek mūsų organizmai nepratę prie tokio kiekio mėsos, svajojo apie žuvytę, sriubytę...bet nusižiūrėtas per argentinietišką kulinarijos TVlaidą kumpio gaminimo receptas dar ir dabar džiugina mūsų šeimą.
Po tokios ilgos įžangos noriu pasidžiaugti draugų padovanotu šerno kumpiu. Sakė jaunuolis šernėkas buvo. Viskas būtų gerai, bet per visą savo gyvenimą nė karto nesu kepusi, virusi, troškinusi ar dar kažkaip kitaip ruošusi žvėrienos. O čia dar toks nuostabus, šviežias, laukinis, natūralus iš gamtos ŠERNO KUMPIS. Panika ir neapsisprendimas ką daryti su tokiu gražuoliu...ir staiga, mintis...Argentina su savo kulinarine TV laida.
Pasakysiu tik tiek, kad esu jau ne kartą išbandžiusi šį receptą su jautienos kumpiais ir tik dabar esu užsižaidusi su lėtuoju kepimu, tad nežinodama kaip elgtis su nematyta negirdėta mėsa, paskatino mane apsispręsti šiam Argentinietiškam šernienos kepsniui.
Gal tai visai ir ne argentinietiškas, bet kadangi apie tokį ruošimo būdą pirmą kartą išgirdau Argentinoje, aš jį taip ir pavadinsiu Argentinietiškas šerno kumpio kepsnys.
1 šerno kumpis apie 3kg
Marinavimui:
1/2kg druskos
vandens, kad pilnai apsemtų šerno kumpį

Kepimui:
1l raudono vyno
1 st. vandens
6 skiltelės česnako
3 lauro lapai
6 kvapnieji pipirų grūdeliai, šiek tiek sutraiškyti

Iš karto prisipažinsiu. Buvo taip skanu, kad fotografuoti nebuvo kada...tiesiog laižydami pirštus, be jokių mandrybių mėgavomės kepsniu. Tad, nuotraukos darytos kitą dieną, o kaip žinia, kita diena yra kita diena:(
Paruošimas itin paprastas. Įdėjau kumpį į indą, kuriame jis lengvai tilpo, užpyliau vandeniu, kuris apsėmė mėsą per trijų pirštų storį. Ištraukiau kumpį ir tame vandenyje ištirpinau druską. Grąžinau kumpį atgal, paslėgiau ir pastačiau šaltai sūdytis vandenyje 7paroms.
Po savaitės įsisūdymo ištraukiau kumpį, labai gerai nuploviau po tekančiu vandeniu.
Orkaitę įkaitinau iki 200 laipsnių. Į skardą įdėjau išmirkintą kumpį, užpyliau vynu, vandeniu ir sudėjusi prieskonius, uždengiau folija ir įdėjau kepti 3 valandoms. Tiesa, po 2 valandų karštį sumažinau iki 180 laipsnių. Po 3 valandų nudengiau ir dar 30 minučių kepiau neuždengtą.
Tai nuostabus, natūralus Argentinietiškas šernienos kepsnys.
Manau puikiausiai tiktų kepti Keptas ėriuko kumpis a la mochito arba Lėtai/greitai keptas jautienos kumpis , bet šis argentinietiškas visai kitoks, bet toks nepaprastai skanus ir labai rekomenduotinas:)))