Interneto puslapio peržiūrų skaičius

2013 m. vasario 23 d., šeštadienis

Virti varškėtukai

Jeigu tik noriu pamaloninti savo šeimą, o ypač dukrą, visada siūlau varškėtukus, juos kepame, verdame tai labiau varškinius, tai labiau miltinius, kartais bulvinius, o kartais tiesiog cepelinus:)))
Atrodo valgau viską, bet su pieno produktais vis tiek išlikusi "santykinė" draugystė, todėl šį kartą leidau pasireikšti savo dukrai. Bendromis jėgomis išvirėme pusrytinius varškėtukus. O fotosesiją atliko Dukra.

Varškėtukams naudojome:
2 liesos varškės pakelius
1 kiaušinį
1 stiklinės (200 ml) miltų
žiupsnelį druskos
žiupsnelį cinamono
Viskas itin paprasta. Varškę sutriname su druska, cinamonu, įmušame kiaušinį, o po to po truputi pilame miltus. Jeigu kiaušinis didesnis ar varškė skystenė, miltų reikės daugiau arba mažiau. Kadangi virėme labiau miltikius varškėtukus, tai darėmę tešlą tvirtesnę. Ją susukome į vamzdelį ir supjaustėme norimo dydžio gabalėliais. Į užvirusį vandenį sudėjome virtinukus ir virėme kol šie iškilo į paviršių. Šiems iškilus pavirėme dar 3 minutes ir Skanaus:) Kas valgė su grietine, kas valgė su grietine ir sviestu, bandė net uogienės užsidėti:)


12 komentarų:

  1. Tu net neisivaizduoji ka dabar uz juos atiduociau! Apsiseilejau. Man vienas skaniausiu valgiu varskeciai ivairiomis formomis :)))) Tik dabar pagalvojau, kad nesuprantu kodel as juos taip retai gaminu, jei taip labai megstu :)))
    Skaitytoja

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Jeigu ne dukra, pas mus virtuvėje varškėtukai retai pasirodytų. O kaip žinia, mes dėl vaikų viską galime padaryti:)

      Panaikinti
  2. Kokios jūs fainuolės, kad kartu viską darėte. Net rezultatas ne toks svarbus kaip pats procesas;-)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Dovile, gi nuo tavęs nusižiūrėjau ir tikrai smagu buvo:)

      Panaikinti
    2. Aga, reik dukroms savo neįkainojamą patirtį perduoti, kad joms lengviau būtų paskui gyventi ir nereiktų visko nuo pat pradžių atrasti.. Ir virtuvėje, ir apskritai gyvenime;-)
      O aš šiandien dukros lėlėms pataliukus siuvau. Net 2 komplektus ir rankom ;-) Paaukojau tam reikalui tokią indišką savo skarą, kuria paplūdymyje savo kumpius slėpdavau.

      Panaikinti
    3. Dovile, na Tu fantastiška mama...negaliu atsižavėti....o kuo toliau tuo labiau:)

      Panaikinti
    4. Odeta, ačiū. Bet prisipažinsiu, kad realybė yra tokia kaip ir visose šeimose. Darbo dienomis lakstai iki vėlumos ir tik savaitgaliais daugiau dėmesio vaikams (ir apskritai namams) skiri. Mes išvis labai emocingi žmonės esame, tai ir duris patrankome, ir parėkaujame, ir paskui griausmingai taikomės su apsikabinimais ir ašaromis. Svarbu, kad dūšioje kuo mažiau pykčio ir nuoskaudų liktų;-)

      Panaikinti
    5. O jau Tu pasakyk, ko pas ką nebūna....kaip mano draugė psichologė sako: kuo smarkiau barasi, tuo labiau myli...bet čia kaip kam, nedrįstu diskutuoti...:) Gal kartais blogiau, kai tylima...tada abejingumas...o jis tai reiškia, kad jau nebeįdomu....

      Panaikinti
  3. Nu jo... Jus abi siaip supermamos ar kaip? Man ir taip laiko per mazaparoj, o jus abidvi kaip sukates... As suzaveta. Tikrai.
    Skaitytoja

    AtsakytiPanaikinti
  4. Miela Skaitytoja, čia Dovilė tokia...pas mane tik sąžinei prabudus arba varškėtukams užsimanius, pagalba ateina:) Pas mus dabar paauglystė siautėja:) Ir šiaip, mes gyvename labai paprastai:)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Oi, Odeta, kokia aš tau supermama. Aš kaip tik dažnai susilaukiu iš kitų mamų kritikos, kas esu per daug nerūpestinga savo vaiko išsilavinimui, tobulėjimui ir t.t. O kitais žodžiais įvardijant aš nevarau savo vaikui neurozių ir kompleksų, kad būtų geriausia, šauniausia, pirmūnė ir pan:-)))) Mes ramiai namuose blynukus ir keksiukus pakepam, pasikalbam iš dūšios ir man taip gera po darbo grįžus, kai visą dieną su psichais prabendrauji;-)))

      Panaikinti
  5. Dovile, bet argi tai ne tobulumas?...Gal tiesiog, kiekvienam savas:)

    AtsakytiPanaikinti

Komentuokite, diskutuokime, labai laukiu