Interneto puslapio peržiūrų skaičius

2012 m. lapkričio 27 d., antradienis

Kelionė tęsiasi: Spring rolls vietnamietiškai


Kadangi dabar neturiu sąlygų gaminti, o noras parašyti blogą begalinis. Tęsiu savo kelionę po Vietnamą. Ši šalis paliko nuostabiausius prisiminimus. Maistas fantastiškas. Klimatas, karštas, bet ne per karštas (palyginus su Kombodža, tikras rojus), žmonės, jie visada šypsosi, žingeidūs, išradingi ir t.t. Negaliu pasakyti nė vieno blogo žodžio apie šią nuostabią kelionę. 
Vietnamo socialistinė respublika. Gal kas prisimenate eilėraštį, aš vos kelis žodžius teprisimenu: "einu atsilapojęs paltą, kad visi matytų mano kaklaraištį", o vietnamietės mergaitės ir berniukai tarsi tebejaučia tą pasidydžiavimą būti pionieriais. Vietname, skirtingai nei Kombodžoje, švietimui skiriamas didžiulis dėmesys.

O kiti tuo tarpu renka ryžius, sunkiai klampodami po dumblą. Tarp gyvačių, pelių (kurios beja valgomos) ir šiaip visokių gyvių ( man tai būtų baisu ten lįsti). Gal dėl to jie tokie mažučiai ir lengvučiai, tie vietnamiečiai? Dėl ryžių? Tarp kitko, aš Vietname nemačiau nutukusių žmonių. 
 Praeitame savo reportaže rašiau apie motorolerius, jų gausybę. Motoroleriais gabena žmones, baldus, gyvūnus. Iš pradžių mums tai kėlė didžiulę nuostabą, net juokino. Bet, kai pamatėme, jog motoroleriu galima gabenti kiaules ir net prekiauti, atėjo suvokimas, tai jų sudedamoji gyvenimo dalis, ne tik transporto priemonė.
O vaisių gausa stulbinanti. Vietnamiečiai desertais negali pasididžiuoti, o kam jiems to reikia? Kai toks pasirinkimas įvairiausių naturalių saldumynų.
O kai turi dar tokį "KitchenAidą", galima virtuvėje neblogai prasisukti:). Vietnamiečių "Lenino" Ho Shi Minh virtuvė. Va kaip didieji  vadai maitindavosi, kokios virtuvės reikėdavo. Ne taip kaip mes, vos į kelis kvadratus sutelpi.
Oi, dar galėčiau rodyti nuotraukas, komentuoti įspūdžius, bet pagaliau reikia sugrįžti prie Vietnamietiškų spring rollsų. Kaip jau minėjau, neturiu galimybės pati pagaminti, bet parodysiu, kaip mus mokė ir net porą pavyko susukti:) 
Vietnamietiški spring rollsai:
Pastaba: ingredientus galima naudoti įvairiausius. O jeigu sekant šį meniu, tai grybus taip pat galima keisti į mums priimtinesnius. Dar kartą sudedamosios dalys:
Visus pademonstruotus ingredientus, išskyrus padažą (jis čia parodytas apačioje kairėje) sumaišome. Vyniojame į ryžių lakštus. Kaip pademenstravo tai įgudę vietnamiečiai.
Pademonstravę kaip reikia juos vynioti, tolimesnį vyniojimą perdavė į mūsų rankas. Linksma atrakcija gavosi. Aš susukau du. Štai jie, jūsų teismui. 
Kai visi spring rollsai buvo susukti, juos panardino į verdantį aliejų ir šiems pradėjus ruduoti, buvo traukiami ir ragaujami su padažu, kuris pateiktas spring rollsų gamybos aprašyme.
 Skonis. Aš nevalgau kiaulienos, tad nelabai galiu komentuoti. Kolektyvui patiko labai. O man skanesni, tie spring rollsai, kurius valgydavome nekeptus, su įvairiausiomis daržovėmis ir žolelėmis.
Pastaba: ryžių lakštai buvo sausi, mes juos lengvai įmerkdavome į vandenį, kad šie suminkštėtų. O Vilniuje tokių lakštų nemačiau pirkti, tik šaldytus.



2012 m. lapkričio 15 d., ketvirtadienis

Jautienos kukuliukai su paprikomis saldžiarūgščiame vietnamietiškame padaže

Grįžau iš kelionės po Vietnamą ir Kombodžą. Įspūdžiai nerealūs, nuotraukų 2 didžiulės apimties fotoaparato atminties kortelės. O nuo ko pradėti aprašyti kelionę? Norisi ir tą parašyti ir aną, bet suprasdama, kad tai kulinarinis blogas ir negaliu išsiplėsti apie kelioninius nutikimus, pasistengsiu kuo trumpiau aprašyti savo kelionę, įterpdama vietnamietiškų patiekalų.
Kelionė prasidėjo nuo Hanojaus ir jo beprotiško eismo. Pabandykite pereiti gatvę, kai mieste zuja virš 6 mln  motorolerių. Ir jie važiuoja ir prieš eismą, ir per perėjas (ten niekas nepraleidžia pėsčiųjų), ir šiaip eismas vyksta be sustojimo. Pasididžiuodama sakau, mes gatvę perėjom ir ne kartą. Svarbiausia, nesustoti!
Sekančios dienos buvo Ha Long įlankoje, kur mus apsupo apžėlę kalnai-salelės (jų apie 2000). Oi, kaip ten gražu ir auštant ir dieną ir saulei besileidžiant. Maistas buvo fantastiškas, gaminamas laive ir iš jūros gėrybių. Plaukiojome su baidarėmis aplink salas, maudėmės jūroje, leidomės į urvą ( nors čia, mano manymu per didelė garbė taip vadintis) apžiūrėti stalagtitų, mokėmės gaminti "spring rolsus". Visur tvyrojo geranoriškumas, šypsenos, besmalsaujančios beždžionės ir tos rodos visiems dovanojo puikią nuotaiką.
Grįžę į Hanojų ir jau įsidrąsinę dėl maisto švaros, arba kaip bendrakeliaiviai ( o jie medikai, žino ką kalba) sakė, kad jau pasirinkome vietinių bakterijų, tad drąsiai pasivaišinome tiesiog ant gatvės, vietiniame šviežio alaus bare, prie mažų staliukų su vaikiškomis kėdutėmis. Užkandžiams prie alaus gavome pakepintų žemės riešutų, į bananų lapus suvyniotos "šlapenkės" (jos skonis buvo želatinos) su aštriu padažu, vytinto ir pakepto kalmaro (fantastiško skonios, vieną parsivežiau namo, bet jau pačią pirmą dieną pradegustavome, kad net nespėjau nufotografuoti).
Vakare, traukiniu iškeliavome į Hoi Aną. Labai gražus kurortinis miestelis Vietnamo viduryje su nuostabiu japoniško stiliaus tiltu, šventykla, autentišku vietnamietišku namu ir trumpu, bet daug aprėpiančiu koncertuku. Čia daugiausia siuvyklų ( už niekingai pigiai prisisiuvome kostiumų), maistas tampa švelnesnis nei šiaurėje, labai daug žuvies ir jūros gėrybių patiekalų. Turgus, kuriame galima pavalgyti, nusipirkti mėsos, žuvies, vaisių ir daržovių, bei suvenyrų sužavi mus savo švara ir neerzinančiu kvapu, nors lauke tvyrojo virš 30 laipsnių temperatūra.
 Čia žuvies turgus. O nuotrauka apačioje: tame pačiame turguje mitybos vieta. Ar gi nešvaru?
Atvykę į Saigoną. Aplankome vietnamiečių skausmą (karo su JAV palikimą), muziejų ir bunkerius. Mus, nemačiusius šios istorijos, aplanko labai prieštaringi jausmai. Bet tikrai neišsakinėsiu aš savo nuomonės apie kas kaltas, kas nekaltas, kur didesnis skausmas, kur mažesnis. Bet kuriuo atveju žuvo kažkam patys artimiausi ir brangiausi žmonės. O tada vėl didžiulis malonumas, Mekongo delta su 17mln vietos gyventojų ir nuostabūs vaisių sodai ( drakono ūsai, pamelai, papajos, bananai įvairiausių rūšių, Džiako milžiniški vaisiai, kokosai ir t.t.)
Mes plaukėme laivu, važiavome dviračiais žvelgdami vietnamietišką gyvenimą iš vidaus. Mums darė masažus ant laivo viršutinio denio ir maitino tik ką pagauta žuvimi, mums nešė gerti žalią arbatą ir natūralias vaisių sultis (ar gi tai nearistokratiška?). O kitą rytą nuplaukę į turgų ant bangų, stebėjome, kaip apsiperka vietos gyentojai. Žavinga buvo stebėti laivybos įpatumus:)
Grįžę iš laivo ir dar šiek tiek pasiblaškę po Saigoną, išskridome į Kombodžą. Visiškai skirtingą, net negalėtum pagalvoti, šalį.

Grįžusi iš kelionės ir radusi močiutės (mamos) prigamintą jautienos troškinuką, supratau, kad vietnamietiško maisto ( nes jis man taip ir neatsibodo) dar neatsivalgiau. Todėl, pabaigę močiutės sutiktuvių maistelį, puoliau gaminti kažką vietnamietiškai.
 Jautienos kukuliukams:
300g maltos jautienos
2 valg.šaukštus sezamo aliejaus
2 česnako skiltelių česnako smulkinto
1 vidutinio dydžio svogūno smulkinto
1/2 arb.šaukštelio maltų juodųjų/kvapniųjų pipirų mišinio
1/2 arb.šaukštelio cukraus
1 arb.šaukštelio krakmolo
1 mini čili pipiriuko
žiupsnelio druskos

Garnyrui:
1 geltonos paprikos
1 raudonos paprikos
1 svogūno

 Padažui:
1 arb.šaukštelio smulkintos šviežios citrinžolės
2valg. šaukštų žuvies padažo
1 mini čili pipiriuko
2 česnako skiltelių česnako 
2valg. šaukštų ryžių acto
2,5 cm smulkiai sukapotos imbiero šaknies
paprikų sulčių (iš keptų išsiskiria toks sultinukas)
1/2 laimo sulčių
1 arb.šaukštelio rudojo cukraus
reikėjo kalendros, bet nebuvo parduotuvėje pirkti, tad nedėjau
 Visus jatienos kukuliukams skirtus ingredientus suminkau ir sufarmavosi rutuliukus padedu į šoną.
Garnyrui skirtą svogūną perpjaunu pusiau, ir su visa oda padedu kartu su paprikomis kepti į orkaitę prie 190 laipsnių 30 minučių. Ištraukiu paprikas iš orkaitės. Jas sudedu į maišelį ir išnešusi į balkoną vėsinu, kad lengviau nusiimtų oda.Sudedu kukuliukus į orkaitę. Po 10 minučių, ištraukiu pravėsusias paprikas iš maišelio (vėsinau balkone, nes dabar ruduo), o jų sultis supilu prie kukuliukų, sudedu likusius padažui skirtus ingredientus ir paprikas atgal prie kukuliukų į orkaitę.
Paprikas, svogūną ir kukuliukus sudedu į lėkštes. Padažą perkošiu per sietelį ir užlieju. Papuošiu krapų šakele.
Šiek tiek ne vietnamietiškas, bet nerealiai skanus patiekaliukas. O padažą kai kas net išlaižė. Labai lengvai pikantiška vakarienė.