Interneto puslapio peržiūrų skaičius

2012 m. spalio 25 d., ketvirtadienis

Apverstas pyragas pagal 2 blogerius

Pagaliau atėjo išsvajotosios atostogos. Kodėl ta proga neišsikepus pyrago? Iki torto man dar labai toli, bet pyragą kartais suraitau. Gal ir nelabai reprezentatyvų, bet skanų ir jaukų, o svarbiausia greitai pagaminamą.
Pradžioje mane labai sugundė apelsinais http://www.vax.lt/ , o po to panaršiusi po internetines platybes aptikau Jolitos apverstuką http://surfingtheworldcuisine.blogspot.com/2012/09/upside-down-apple-cake-with-almond-and.html  Besiblaškydama kaip kepti, nutariau šiuos du pyragus sumiksuoti.
Pyragui iškepti reikės:
dugnui/viršui pagaminti naudojau:
2 apelsinų
2 valg.šaukštų vandens
2 su kaupu šaukštų rudojo cukraus
30g sviesto
Pyrago masei naudojau:
1/2 st aliejaus
1/2 st cukraus (originale buvo 1stiklinė)
2 kiaušinius
200ml jogurto (dukra nupirko liesą, tai toks ir buvo naudojamas)
1 a.š. cinamono
1 v.š. kepimo miltelių
2 st. miltų
4 v.š. smulkintų pistacijų (šiek tiek palikau papuošimui)
Pradžioje pasidariau viršų/dugną. Supjausčiau apelsinus plonomis riekelėmis ir išdėliojaus ant formos dugno. apibarsčiau ruduoju cukrumi, sviestą susmulkinau ir išdalinau į tarpelius ir aplaisčiau vandeniu (kad sultys lengviau skleistųsi). Tada pasijungiau savo nuostabųjį kombainą KitchenAidą.
Išplaku aliejų, jogurtą, cukrų ir kiaušinių trynius apie 5 minutes.Tada sudedu miltus, kepimo miltelius (juos užgesinu šaukšte jogurto), sutrupintas pistacijas, cinamoną. Gerai išmaišau. Tuo tarpu atskirai išplaku kiaušinių baltymus iki standžių putų ir lėtai įmaišau į tešlą. Supilu ant apelsinų ir kišu į orkaitę įkaitintą iki 180 laipsnių 40 minučių. Šiek tiek atvėsus pyragui apverčiau į tortinę.
Pyragą apibarstau traiškytomis pistacijomis ir teikiu su arbata ragavimui. Saldumo niekam netrūko, nors dėjau per pus mažiau cukraus, apelsinai maloniai karamelizavosi.
Kai kas valgė su ledais ir dabar serga, nes kosėja ir skauda gerklę.
Labai purus minkštas, karamelizuotas pyragas.

2012 m. spalio 24 d., trečiadienis

Pikantiškos šparaginės pupelės

Kaip moko įvairiausi mokytojai seminaruose, kursuose ir šiaip vadovėliuose: mes kiekvienas turime sau pasirašyti ilgalaikius, trumpalaikius tikslus. Kadangi ilgalaikiai yra ilgalaikiai, tai jie kaba iškilmingai pakabinti rėmelyje ir niekas jų net nebepastebi. O va trupalaikiai, ant šaldytuvo, RĖKIA: NAIKINTI ŠALDIKLIO TURINĮ!!!! Baigiasi ruduo, žiema ne už kalnų, grįš sodybos šaldiklio turinys į namus. Kaip rusai sako: nepropadat dobru. Todėl šiandien užsiimame resursų naikinimu:
Pikantiškų šparaginių pupelių troškiniui reikės:
300 g šparaginių pupelių
1 mažos česnakų galvutės ( sutraiškytos, bet neluptos, nepjaustytos)
100 g krevečių  šaldytų (aš gi tuštinu šaldytuvą)
2 šaukštų raudono vyno acto arba citrinos sulčių ( neturėjau citrinos, naudojau actą)
raudonėlio
druskos
1 šviežio čili pipiro ( mano pačios užauginto:))
200 g grietinėlės (kokios turite, mūsų buvo 13% riebumo)
1 valg.šaukšto sviesto
Į švelniai įkaitintą sviestą suberiu sutraiškytus česnakus ir supjaustytą čili pipirą su visomis sėklomis. Apie 2 minutes apkepu iš abiejų pusių ir suberiu šparagines pupeles. Apibarstau druska, čiobreliais ir uždengusi troškinu 10 minučių. Supilu actą, išmaišau ir dar 5 minutes pakaitinu neuždengusi. Supilu grietinėlę, suberiu krevetes ir 5 minutes palieku trokšti.
Kai kas dėl pikantiškumo, o gal dėl riebumo, užsibėrė tarkuoto Džiugo. Man jo visiškai nereikėjo. Šeimyna kaifavo, kad nerealiai skanu ir sotu, nors pradžioje burbėjo, kad liks alkani.
Patikėkite, vakare niekas į šaldytuvą nebelandžiojo;)

2012 m. spalio 22 d., pirmadienis

Rudeninis triušienos troškinys

Kai ruduo pilnai užvaldė mūsų gyvenimo ritmą. Už lango pasirodantys saulės spinduliai nušviečia klevų lapus. Atsiranda daug spalvų. Kad tik jos ilgiau pabūtų, kad dar leistų jomis pasidžiaugti. O tai kai nukrenta lapai, dingsta spalvos, pasidaro tik niūru ir liūdna. Norisi lėkti kur šviečia saulė, kur šilta, spalvota. Man tai pats baisiausias metuose laikotarpis. Po to ateina Kalėdos, iškrenta sniegas, spūsteli šaltukas ir vėl viskas stoja į vietas. Tad besidžiaugdama dar esančiu šviesiu rudeniu, bet gilų vakarą. Pasiūlau visiems Rudeninį triušienos troškinį.
1/4 nedidelio moliūgo
3 triušio kumpeliai
3 česnako skiltelių
1 raudonos saldžiosios paprikos
3 nedidelių morkų
1 antaninio obuolio
druskos
maltų juodųjų pipirų, čiobrelių
1 samčio balto sauso vyno
1 samčio natūralaus vištienos sultinio
1 rūkyto džiovinto čili pipiro

Čili pipirai kuo mažesni tuo aršesni, o kuo didesni tuo švelnesni. Priklausomai nuo pageidaujamo aštrumo reikia naudoti atitinkamo dydžio, kiekio pipirus. Šiandien aš sau leidau didelį rūkytą, džiovintą čilę.

Keptuvėje apkepu triušienos kumpelius. Sudedu į skardą, šalia suberiu supjaustytus moliūgus, morkas, papriką, suplėšytą su visais grūdeliais čilę, užpilu vynu bei sultiniu. Uždengiu ir troškinu orkaitėje 30 min. 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje.
Nudengiu ir toliau, toje pačioje temperatūroje, kepu. Kvapas užvaldė visą virtuvę. Jutosi nuostabus obuolių, čiobreslių ir moliūgų sumišęs aromatas.Visi tik ir sukiojosi aplink mane, nesulaukdami kada gi bus galima sėsti prie stalo vakarieniauti.
Obuoliai ištirpo į košelę, čili pipiras suteikė švelnaus pikantiškumo, moliūgas saldumo. Ką aš galiu pasakyti, tiesiog tobula. Mažai darbo ir daug fantastiško skonio.



2012 m. spalio 21 d., sekmadienis

Salotos su tunu

Romaninės salotos yra vienos iš mano mėgstamiausių. Man jos tokios traškios, sultingos, sodrios, plėšomos. Jos nepamainomos Cezario ar salotose su mėsa, bei puikiai tinka ir prie jūros gėrybių, žuvies.Kadangi šiandien virtuvėje karaliauja lengvesni patiekalai, tai salotos su tunu bus kaip tik.
3 porcijoms reikės:
300g Romaninių salotų lapų
1 mėsingo didelio pomidoro
1 nedidelio balto (saldaus) svogūno
6 saulėje džiovintų pomidorų puselių iš aliejaus
3 šaukštų labai tyro alyvuogių aliejaus
1 arb.šaukštelio raudonojo vyno acto su žolelėmis (jis kvapnesnis, bet galima ir tiesiog be priedų)
1/2  arb.šaukštelio balzaminio acto su braškėmis ( galima ir paprasto)
žiupsnelio druskos
3 nedidelių tuno skardinėlių ( kiekvienai porcijai po vieną)
1 valg. šaukšto kedro riešutų (pinijų)
 Salotas suplėšau, svogūną supjaustau labai plonomis juostelėmis, pomidorą kubeliais, saulėje džiovintus pomidorus susmulkinu juostelėmis, riešutukus apkepu sausoje keptuvėje ( tik nesusvilinkite, bus niekam tikę). Atskirame inde pasigaminu padažiuką: aliejų, actą, balzamiką ir druską išmaišau. Supilu jį ant pomidorų, salotų, svogūnų ir viską išmaišau. Sudedu į lėkštes, įdedu tuną ir prašome ragauti.
Nerealiai paprasta, greita, gražiai atrodo...o apie skonį patylėsiu, nes jis nerealus:)



2012 m. spalio 19 d., penktadienis

Kalmarų žiedų ir krevečių fiesta

Kai pagaliau į namus ateina penktadienis. Kai žinai, jog rytoj miegosi iki širdis geidžia. Kai gali pusę dienos slampinėti su chalatu ir su "nelabai šukuosena"...o po to staiga sulauki skambučio VAKARĖLIS!!!!!!!!!!! Isterija...lakstai po namus kuo apsirengti, kaip pasirodyti, ką nusinešti ir t.t. ir t.t. Arba kitas variantas.  Slankioji chalatiškai ir žinai, kad ateis svečiai, bet labai gera tiesiog trainiotis namuose be jokių įsipareigojimų. Ir staiga....ooooo....!!!!!!!!!!!!!!!!!!! Tuoj ateina draugai. Ir taškas, ir nebėra kur trauktis, ir šiaip laikas sužmoniškėti, bei pagaminti užkandėlę vakarėliui:
4 kalmarai ( naudojau šaldytus)
200g krevečių (naudojau šaldytas)

Aliejaus nekvapnaus kepimui
5 šaukštų miltų
1/2 arb.šaukštelio sodos
1/2 arb.šaukštelio čili pipirų
druskos
 Supjaustau kalmarus juostelėmis. Miltus, sodą, druską, pipirus išmaišau ir volioju kalmarus su krevetėmis. Kepu gausiame aliejaus kiekyje po 1 minutę ant kiekvienos pusės.
Jeigu reikalinga, galima dar apversti ir pakartotinai pakepti po pusę minutės. Tačiau man nereikėjo.

Padažui:
2 šaukštų majonezo
1 šaukšto grietinės
1 šaukšto riebios grietinėlės (aš naudojau, bet nebūtinai)
1 skiltelės česnako
1 šaukšto citrinos sulčių
1/2 medaus
druskos
maltų juodųjų pipirų
 Padažui visus skirtus ingredientus sumaišau, beveik išplaku. Dedu į indelį ir dažome kalmarus, o kitiem skaniau krevetes, tai jie dažo jas. Gal ir nelabai sveikuoliška, bet jau prie vyno kaip skanu ir puikiai tinka vakarėliui !!!!



2012 m. spalio 17 d., trečiadienis

Netikra Lazanija su tikrais lakštiniais

Nepasakyčiau, kad esu makaronų ar kitų miltinių patiekalų gerbėja. Daržovės, žuvis su jūros gėrybėmis kitas reikalas. Juokas suėmė prisiminus kaip Odeta "isteriškai" užsinorėjo mėsos. Taip, didžiulio didžiuliausio mėsos kepsnio. Išsivaizduokite, tokio sultingo, jautienos, dar geriau, kad būtų keptas ant grotelių, marinuotas, su kokiu pikantišku padažiuku....skanu? Man jau dabar berašant seilės vėl tįsta. Vėl noriu mėsos, bet dabar ne apie tai. Pasakoju toliau: pasigiriu vyrui, kad einu iš proto kaip noriu mėsos ir jis mane nusiveža į Molėtų plente esantį Armėnų ar Gruzinų, aš pastoviai pamirštu, restoraną, kad patenkintų mano norą sultingai, marinuotai mėsai....o aš ką? Išsirenku karpio šašlyką ir čepsėdama valgau ir kaifuoju, kaip tai nuostabiai skanu. Ten dar dievinu keptas daržoves, nerealu.
Visai aš čia į lankas nuklydau...apie makaronus aš čia šiandien rašau. Nusipirkusi Buon Giorno krautuvėlėje kietagrūdžių miltų 1kg, nusprendžiu padovanoti šeimai šventę. Pagaminsiu lazaniją, gal ir ne visai tradicinę, be Bešamelio padažo, pikantiškai.
Lazanijos lakštams naudojau:
1kg miltus 00 tipo
10 kiaušinių
2 valg.šaukštų aliejaus
žiupsnelį druskos

Gaminau makaronų tešlą su KithenAid-u (gimtadienio dovana). Pirmiausia supilu kiaušinius, miltus išmaišau su druska. Lėtai maišo plaktuvas, o aš dar lėčiau beriu miltus. Įpusėjus, supilu alieju ir toliau beriu miltus. Kai plaktuvui pasidaro sunku, pakeičiu į kablį ir maišau dar 7 minutes. Tešla pasidaro vienalytė. Supakuoju į plėvelę ir padedu valandai į šaldytuvą.
Kadangi iš 1kg miltų gavosi daug tešlos. Iš dalies jos pagaminus makaronus ir susidžiovinu http://cocinarendez-vous.blogspot.com/2012/07/triusienos-ragu-su-naminiais-makaronais.html, o iš dalies lazanijos lakštus.
Lazanijos tarpsluoksniams naudojau:
Lazanijos lakštus 3x2 =6vnt
300g maltos jautienos
1/2 nedidelės cukinijos
1 svogūną
2 nedideles morkas
1 raudoną papriką
1 čili pipirą su sėklomis
1 skardinę virtų luptų pomidorų
100g Džiugo sūrio
Svogūną ir papriką supjaustau nedideliais kubeliais. Morkas sutarkuoju, čili sukapoju smulkiai. Į Apkeptus svogūnus sudedu morkas, poto papriką su čili. Lengvai patroškinu, apie 10min. keptuvėje, atvėsinu.
Kepimo indo dugną patepu aliejumi, pakloju 2 lakštus, ant viršaus suberiu maltą jautieną, pabarstau druska ir maltais juodaisiais pipirais. Ant višaus burokine tarka užtarkuoju cukiniją.
Kloju antrą sluoksnį lakštų, suberiu likuti maltos jautienos (apie 100g), supilu daržovių troškinį.
Kloju trečia lazanijos lakštų sluoksnį. Užpilu pomidorus, prieš tai juos bet kaip susmulkinusi. Užtarkuoju sūrį ir pašaunu į įkaitintą iki 180 laipsnių orkaitę. Kepu 40minučių.
Kaip ten viskas gražiai vyko:) Burbuliavo, sluoksnių sultys maišėsi vienos su kitomis. Ir visai nereikia nei pieno nei grietinėlės. Viskas puikiausiai drėgna, kvapnu ir sultinga.
Jaučiausi, kaip medalį gavusi. Kartais ir mama pataiko pagaminti skaniai vaikui pavalgyti!!!

2012 m. spalio 14 d., sekmadienis

Moliūgo šventė

Pasakykite nuoširdžiai. Ar įsivaizduojate save rudenį be obuolių, grybų ir moliūgų vaišių. Aš visada gaminu obuolių pyragą, troškinu grybus su svogūnais ir grietine bei valgome su bulvėmis, na ir orkaitėje keptas moliūgas kiekvieną ruudenį karaliauja ant mūsų stalo.
Naudojau:
1/2 nedidelio saldaus moliūgo
1/2 arb.šaukštelio druskos
1/4 arb.šaukštelio maltų čili pipirų
1/4 arb.šaukštelio maltų juodųjų pipirų
1/2 arb.šaukštelio cukraus (kartais naudoju medų)
1/2 citrinos sulčių
2 valg.šaukštų saulėgrąžų aliejaus
 Moliūgą supjaustau riekelėmis. Visus prieskonius išmaišau su aliejumi ir citrinos sultimis. Palieku 1 valandą marinuotis. Įkaitinu orkaitę iki 180 laipsnių. Kepu 40 minučių.
Skonis fantastiškas, tose vietose kur atrodo lyg padegę, pats skanumas. Kaip saldainis, karamelinis. Saldumas su švelniu pikantiškumu ir vos juntama rūgštele. Aš valgiau juos vienus, bet labai galima naudoti ir kaip garnyrą.
Pavyzdžiui prie triušio kepenėlių marinuotų raudonąjame vyne.
500g triušio kepenėlių
50g raudono vyno
2 šaukštų balzaminio acto
1 arb.šaukštelio džiovinto raudonėlio
maltų juodųjų piopirų
druskos
3 morkų
1 svogūno
sviesto kepimui
Išvalau nuo plėvelių, išplaunu, susmulkinu kepenėles. Svogūnus apkepu su morkomis, sudedu triušienos kepenėles. Apkepu. Įpilu marinatą likusį nuo kepenėlių, ir 50g vandens. Uždengusi troškinu 15 minučių.
Moliūgas puikus garnyras:)

2012 m. spalio 9 d., antradienis

Kalmarai Sorrento restorano stiliumi

Nuoširdžiai gaila, kad nustojo gyvuoti restoranas "Sorrento". Tiek daug sentimentų išlikę. Tai ir trečiosios mūsų firmos Kalėdos, tai draugų vestuvės, tai mūsų dviejų su vyrų romantiškos vakarienės, ar trijų šeimyniniai pietūs. Visi rasdavome kuo nudžiuginti savo pilvukus. Taigi, kaip ir viskas, sukasi ratu. Nebeliko Sorrento, nebeliko mano mėgiamo kalmarų žiedų patiekalo. Kas beliko? O gi sukurpti ką nors pačiai, tikrai žinau, kad nelabai toks, bet labai panašus kalmarų žiedų patiekaliukas, o jam reikės:
1 kalmaro (naudojau valytą, šaldytą)
nedidelės saujos krevečių ( Kiek pamenu, jų irgi nebūdavo Sorrento recepte)
Midijų ( bet aš jų neturėjau, tai ir nedėjau)
1 svogūno vidutiniško dydžio
1 nedidelės saldžiosios paprikos (raudonos)
1 česnako skiltelės
1 petražolės šakelės (Sorrente būdavo bazilikas, o aš jo tiesiog neturėjau)
1 pomidorų kapotų konservuotų
70 g balto sauso vyno
druskos, cukraus, maltų juodųjų pipirų
1 nedidelio čili pipiro su sėklomis ( Sorrento visada būdavo švelnus)
šlakelio aliejaus
 Sukapoju svogūną smulkiai, papriką stambiai, čili vėl smulkiai, česnaką juostelėmis, o kalmarą žiedais. Įkaitinu alieju, suberiu svogūnus su paprikomis ir kepu kol suminkštėja. Dedu čili, pamaišau. Po keleto minučių dedu kalmaro žiedus, krevetes. Apkepu 2 minutes. Suberiu česnakus, po 1 minutės supilu konservuotus smulkintus pomidorus, vyną, kapotas petražoles, prieskonius. Užvirus, troškinu 5 minutes.
Labai tiktų kartu patroškinti trupintų džiuvesėlių, dėl sutirštinimo. Kadangi, stengiuosi derinti produktus, tikslingai džiuvesėlių nededu, nors žinau, kad labai tiktų.
Gaila to paprasto, su tikra pica, šeimyniškai jaukaus, ne super puper rafinuoto ir labai itališkai lietuviško restorano, kur su visa šeima jausdavomės kaip namie:)
Patiekalas? Fantastiškas, kas mėgsta kalmarus ir pomidorus. O kas valgo batoną ar ciabatą, ji čia būtų tikusi nerealiai:)

2012 m. spalio 7 d., sekmadienis

Paprikų salotos su tunu ir ypatingu padažu

Sekmadienis man nepatinka. Nes žinau, kad prasideda kita darbo savaitė ir vėl reikės spręsti įvairias problemas, derėtis, skaičiuoti, rašyti raštus ir t.t. ir t.t., kad toliau rutina nepaleis manęs iš savo rankų. O gal taip ir geriau? Įsistatai save į rėmus ir eini kaip tas jautis, bet viskas aišku ir jokių netikėtumu. Manau, kad gerai, kai stresai negadina gyvenimo tėkmės. O toje rutinoje yra ir nuostabių akimirkų. Kiekvieną sekmadienį pasigaminame šventinius pietus ir žiūrime TV, Erkiulį Puaro, tūkstantį kartų matytą, bet vis tiek nepakartojamai žavų. Taigi, su šia nuostabia gaida, paruošiu lengvus pietus, kad neapsunkę nuo maisto galėtume spręsti Agatos Kristi užduotas mįsles.
3 porcijoms Paprikų salotų su tunu, reikės:
2 raudonų paprikų
4 česnako skiltelių
2 valg.šaukštų raudono vyno acto
1 arb.šaukštelio balzaminio vyno acto 
4 valg.šaukštų ypač tyro alyvuogių aliejaus
1 arb.šaukštelio sūdytų kaparėlių
druskos, grūstų juodųjų pipirų
nedidelės saujos jaunų špinatų lapų
1 indelio tuno savose sultyse
Suvynioju paprikas į foliją ir prie kiekvienos dar priglaudžiu po dvi skilteles česnako su visa odele. Iškepu orkaitėje 180 laipsnių temperatūroje per 45 minutes. Dar karštas paprikas sudedu su česnakais ir sultimis į maišelį, užrišu ir palieku vėsti. Šioms atšalus ( aš gaminau kitą dieną) nulupu nuo paprikų odą ir gražiai iškloju ant lėkštės. Gaminu padažą.
Pirmiausia sutrinu česnakus, iškepusius kartu su paprika, kaparėlius aptraiškau. Supilu keptų paprikų skystį, raudonojo vyno ir balzaminį actą. Labai maišant lengva srovele lieju aliejų į padažą. Toliau maišydama suberiu druską, pipirus, Apšlakstau paprikas ir palieku 10 minučių pasimarinuoti. Plėšau špinatų lapelius, įdedu tuną iš dėžutės ir štai, prašau, lengvi pietūs:)
Iškepiau orkaitėje keletą batono riekelių, kas labai tiko lėkščių "laižymui". Labai labai skanu bei lengva ir neapsunkina pilvukų:)
Galima vietoj tuno naudoti ančiuvius, o vietoj špinatų rukolos salotas http://cocinarendez-vous.blogspot.com/2012/05/papriku-uzkandele.html. taip pikantiškiau, o su tunu bei špinatais švelniau. Kaip skaniau, oi nepasakysiu, nes jau laaaaabai skanu abu kartus buvo:)
Liaupsės padažui: švelniai pikantiškas, labai kvapnus, sultiningas, gausus. Labai tiko ir prie virto kumpio:)

2012 m. spalio 6 d., šeštadienis

Dvi užtepėlės su voveraitėmis

Grybavimas. Koks grybavimas, kai miške nėra grybų. Mes juk lietuviai pripratę, kad grybai į pintines netilptų. Taip taip ir kai parsineši namo keletą grybų, jautiesi visiškas "lūzeris", kad nesugebi pamatyti šių rudkepurių arba išrinko visi anksčiau grybavę. Taigi, genami šių košmarų ir nusivylimų (aišku, tai tik kraupiai perdėtas pavaizdavimas) savo pintinėje randame, kažkodėl dabar išdygusių voveraičių...kiek? -Didelę saują:)))
O tada jau reikia pajungti visą savo fantaziją. Turiu saują apvirtų voveraičių.  Ir ką sugalvoti lengvai vakarienei?
Sugalvojau, užtepėles ir net dvi, skirtingas. Gal tai netobula, bet tai kiaurai iš savo galvos.
Vienai užtepėlei naudojau:
1/2 saujos virtų voveraičių
1 mažuliuko svogūno
1 petražolių šakelės
5 slyvinių pomidoriukų
1 arb.šaukštelio majonezo
1/2 arb.šaukštelio krienų
1/2 arb.šaukštelio grietinės
druskos, juodųjų maltų pipirų
Viską labai labai smulkiai sukapoju, išmaišau ir palieku 15minučių susivienyti visiems skoniams:)

Antrai užtepėlei panaudojau:
1/2 saujos virtų voveraičių
1 skiltelės česnako
1 mažiuko indelio tuno aliejuje
druskos, juodųjų maltų pipirų

Česnaką labai labai susmulkinu, voveraites tik susmulkinu ir viską išmaišau su tunu bei kitais prieskoniais.
Orkaitėje apkepu 4 baltos duonos riekeles. Perpjovusi pusiau ir išdėliojusi lėkštėje sudedu užtepėles. Man labiau patiko su tunu, vyrui su pomidorais. Abejos buvo su voveraitėmis.
Tai nėra gausu estetikos, tai nėra kažkokios literatūros ar profesionalų peržiūros, tai tik fantazija. Kiaurai. O ji mums patiko, net labai. Rekomenduoju pasigaminti, nenusivilsite, o jeigu sakysite, kad kažkur skaitėte ar matėte...aš tikrai ne. Nuostabi vakarienė su vynu dviem:)
Man laaaabai laaaabai patinka eksperimentuoti ir matyti kaip kitiems sekasi:)



 

Pyragėliai su pikantišku įdaru

Vakare esame pakviesti į svečius. Vakarėlis bus su pirtimi, alumi, vynu...trumpai tariant, lengvas. Na, gal absoliučiai nelengvas, šeimininkai kepa šerno kumpį. O užkandėles pagaminti esame įpareigoti mes. Ką tai reiškia? O gi užkandžiai turi būti lengvi. Aijaijai...ką pagaminti, kad neapsunkintų prieš tokį rimtą patiekalą ir tiktų prie alaus bei vyno? 
Pyragėliams reikės:
1 pakelio šaldytos bemielės tešlos
500 g varškės
2 didelių kiaušinių
2 šaukštų kukurūzų krakmolo
1/2 šaukštelio rūkytos paprikos miltelių
nedidelės saujos kapotų petražolių
1 pakuotės jaunų špinatų
1/2 arb.šaukštelio druskos
1/2 cukraus

aptepimui naudojau 1 kiaušinį.
Išplaku kiaušinius su paprika, druska, cukrumi. Sudedu pertrintą varškę, susmulkintas petražoles ir špinatus. Viską gerai išmaišau. Suberiu krakmolą ir vėl rūpestingai išmaišau.
Tešlą lengvai pakočioju, gaminu skrituliukus ir formuoju pyragėlius.
Kepu 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje 20 minučių. Žinoma, prieš tai aptepu kiaušinio plakiniu.
Gal tai nuo krakmolo, bet varškė tobulo purumo buvo net ir kitą dieną. Tešla, be abejo traški, besisluoksniuojanti ir šiaip be priekaištų.
Baiminausi, kad kitą dieną bus nelabai, bet jie išliko nerealiai skanūs ir lengvi, o tešla traški.
O, kad atrodytų šventiškiau, papuošiau orchidėjos žiedlapiu, nelabai jaunu ir šviežiu, bet vis tiek jis įvedė harmoniją tarp lėkštės ir pyragėlių:)

Daržovių troškinys-sriuba

Kol sau ramiai atostogavau, mano kaimo darželyje užaugo 4 milžiniškos cukinijos. Už galvos susiėmusi puoliau tikrinti blogus, žurnalus, knygas, kankinti kolegas ir kaimynus. KĄĄĄĄ daryti, negi išmesti? Gerai, kad geri draugai priglaudė keletą milžiniškų cukinijų, bet vis tiek jų liko balkone voliotis ir ne viena. Kepiau blynus, kepiau cukinijas tešloje, viriau troškinį. Po jo dukra pareiškė: "-mamyte, valgysiu tik paprikas, pomidorus, bet gal cukinijas paliksiu?" Ką daryti, kai taip gražiai pasako? O gi, leidi suvalgyti tik jos mėgiamas daržoves ir išsideri, kad suvalgytų nors kelias cukinijas.
Troškiniui naudojau:
1 svogūną
2 saldžias raudonas paprikas
1 didelį pomidorą
1/2 cukinijos
3 skilteles česnako
1 čili pipirą su visomis sėklomis
aliejaus (vynuogių kauliukų)
aliejaus ( skrudintų sezamų)
citrininio kario
cinamono žiupsnelį
druskos, kvapniųjų pipirų

Viską grubiai sukapojusi lengvai apkepu, kad daržovės išliktų traškios ir kvapnios. Kad ir kaip stengiausi, vistiek šeima iškritikavo, išstumdė. Žodžiu, fiasko visiškas. KĄ DARYTI SU LIKUČIAIS?:((((

Paėmiau 2 bulves. Jas apkepiau, tiksliau labai stipriai iškepiau supjausčiusi juostelėmis sezamų aliejuje. Tada viską sudėjau į vakarykštį troškinį, o šį į trintuvę ( KitchenAido, turiu gi pasigirti, kad nuostabų agregatą turiu). Pora minučių ir tyrelė paruošta. Grąžinu atgal į puodą ir šildau.
Kad būtų kvapniau pripjaustau petražolių. Priskutu nuo burbuolės kukurūzų. Pasakyti rezultatą...apsirijome, buvo nerealiai skanu, dukra prašė pakartoti, na gerai, vyras truputi papriekaištavo, kad tai primena košę, o ne sriubą, bet vis tiek kartojo...O ką tai reiškia? PATIKO! Suvalgėme viską, sveikai, vegetariškai, lengvai, pikantiškai, po keleto valandų vyras vėl varstė šaldytuvo dureles...ech tie vyrai:)))



 

2012 m. spalio 2 d., antradienis

Crepes arba lietiniai su vištiena ir cukinijomis

Prancūzijoje šią vasarą buvo nežmoniški karščiai. Figos neužaugo norimai didelio dydžio. Žolė sužėlė ir nudžiūvo, o tuo pačiu ir sugulė anksčiau laiko. Žodžiu problemos ant problemų. Turi namus, turi problemas. Kartais pagalvoju, ar nebūtų paprasčiau gyventi nuomotuose namuose, atostogauti viešbučiuose? Taip...su daug kuo ir ginčijamės, kaip reikėtų gyventi, kuo reikėtų rūpintis, o gal visai atvirkščiai - nesirūpinti, bet tik kitų sukurtu gėriu naudotis?
Kadangi aš neturiu kantrybės ir sugebėjimų labai argumentuotai ginčytis, renkuosi taip, kaip man yra patogu, ko aš pati noriu. Gal, kai aš neišgalėsiu išlaikyti buto ar namo, aš jį parduosiu ir nusipirksiu mažesnį arba už tuos pinigus išsinuomosiu iki gyvenimo pabaigos gyvenamą plotą. Gal aš galiu sau leisti atostogauti Turkijoje 5+ viešbučiuose ar Paryžiuje apsigyventi Saint Germaine, o gal man tiesiog labai gera sugrįžti į namus, gal ir visai ne prabangius truputi pašiurusius, bet savo. Tebūnie net su nedidukėmis figomis, kurios dėl karščių neišaugo, bet tai mano namai.
O kaip sakoma: už visus malonumus reikia susimokėti. Todėl aš Lietuvoje labai daug dirbu, labai taupau, tam, kad galėčiau atostogauti taip, kaip aš noriu pati, netaupydama ir neskaičiuodama. Man tai laaaabai svarbu. Todėl nusipirkusi vištą, tikrą naminę, išverdu. Išvirtą sultinį užšaldau, kad galėčiau sriubas natūralias, ekologiškas virti, ir nereikėtų naudoti kubelių ar kitaip  mąstyti kaip greitai ir kokybiškai paruošti sriubą, kuri mūsų šeimoje yra vienas iš mėgiamiausių patiekalų.
Kadangi iš išvirtos vištos nieko gero nepasigaminsi, nes ji nei minkšta, nei estetiškai atrodanti ar skani. Ji visus savo syvus atidavė sultiniui. Todėl su blynais bus pats tas.
Crepes arba lietiniams blynams reikės:
2 nedidelių kiaušinių
100 ml pieno
vandens
druskos
1 arb.šaukštelio cukraus
grikių miltų
paprastų miltų pyragams
aliejaus įmaišui, kad nereikėtų pilti į keptuvę

Įdarui:
1 virtos natūralios, kiaušinius dedančios vištos
1 didelio svogūno
aliejaus svogūno kepimui
1 nedidelės cukinijos
čiobrelių

Padažui:
sviesto
Įmušu kiaušinius, suberiu druską ir cukrų. Viską gerai išplaku, suberiu iki tirštos masės miltus ( per pusę grikių ir paprastų miltų), tada pilu pieną, vandenį, kad masė taptų kaip riebios grietinėlės. Palieku pailsėti 15 min. Išsikepu blynus.
Tuo tarpu apkepu svogūną smulkiai sukapotą, mėsą sumalu, o cukinijas sutarkuotas burokine tarka sudedu į masę ir gerai išmaišau. Šeima nutarė, kad cukinija turi būti lupta, tai ji ir tapo lupta. Nors aš būčiau dėjusi su visa lupena.
Taigi, į iškeptus lietinius vynioju maltą paukštieną su cukinijomis ir svogūnais. Tada ant nedidelės ugnies dar kartą apkepu, bei pateikiu lėkštėje su sviestu, kuris puikiausiai išsilydo po blynais.
Niam niam kaip skanu, gal tai ir labai paprasta, bet nepaprastai skanu. O svarbiausia, kad tinka tiek vaikams, tiek vyrams:)))


2012 m. spalio 1 d., pirmadienis

Lapin au vin (Triušis raudoname vyne)

Tikriausiai mes visi žinome Coq au vin. Tai klasikinis prancūziškas patiekalas, kurį nors kartą vienur ar kitus esame ragavę, o gal ir patys pasigaminę ir su šeima ar draugais suvalgę. Mes gaminame gaidį (vištą) ar triušį raudoname vyne labai dažnai, bet labai greitai suvalgome, kad nebespėju nufotografuoti. Šį kartą visus sutabdžiau nuo valgymo, kol neįvyko fotosesija.
Patiekalui reikės:
triušienos, sukapotos norimo dydžio gabalėliais
aliejaus kepimui
1 svogūno
4 skiltelių česnako
3 šalotų
1/2 litro ar truputi daugiau (priklausomai nuo paukščio dydžio) raudono vyno, tipo Pinot Noir
100 ml sultinio (naudojau naminės vištienos)
čiobrelių, raudonėlio, prieskoninės žolės
2 morkų
1 arb. šaukštelio garstyčių grūdelių

Pagal autentišką receptą reikėtų dar naudoti:
miltų (padažo sutirštinimui)
grybų ( g.b. pievagrybiai)
gyvulinių riebalų (nevartoju visiškai, nors kiti patiekalai primygtinai reikalauja)
rūkytos šoninės ( aš su kiauliena nelabai draugauju)
perlinių svogūnėlių ( tiesiog jų nė karto, apart konservuotų, nemačiau pirkti)
Apkepu triušienos gabaliukus aliejuje, išimu. Tuose pačiuose riebaluose apkepu smulkiai sukapotus svogūnus. Sugrąžinu triušieną ir suberiu susmulkintus šalotus, česnakus, supilu vyną, sultinį ir palieku orkaitėje trokšti (ketiniame puode) 1 valandą 160 laipsnių teperatūroje. Sudedu prieskonines žoles, garstyčias, morkas, druską, pipirus ir toliau troškinu 1 valandą toje pačioje temperatūroje.
Papuošiu petražolės lapeliu ir valgome valgome valgome ir be galo be krašto mėgaudamiesi valgome. Man šis patiekalas yra tobuliausias ir skaniausias iki kada nors gamintų triušienos patiekalų.
Minkštutė, kvapni, tirpstanti burnoje mėsytė...ar galima dar pasvajoti apie ką nors...prie stalo? Gal taurės vyno...:)
Nerealiai, labai rekomenduoju visiems pasigaminti ne tik Co au vin, bet ir Lapin au vin. Ech ta prancūziška tobulybė:))


 

Svogūnų džemas

Svogūnų džemas? Taip. Be galo be krašto skanus, kaip garnyras, padažas, ta "uoga" (cinkelis) kuri padaro užkandį tobulu. O pagaminamas?.. net didžiausiam tinginiui nesukelia problemų....na gerai, šiek tiek kantrybės reikalauja. Kodėl aš jį gaminau? Gal todėl, kad:
Ūkininkų turgelyje moteriškė įpiršo nusipirkti raudonųjų svogūnų už pigiai, nes jai jau darbas baigėsi, labai daug atsivežusi buvo, o gal tiesiog mažai pirkėjų tebuvo;
Visada grįždama iš Prancūzijos įsidedu kelias Foie gras dėžutes;
Antiena dažnas svečias ant mūsų šeimos stalo ir t.t.
Svogūnų džemui reikės:
1kg nuvalytų raudonųjų svogūnų
200 ml raudono vyno
100 ml raudonojo vyno acto
100 g cukraus
2 šaukštų medaus
1 šaukšto balzamico padažo
1/2 arb.šaukštelio druskos
alyvuogių aliejaus
čili pipiriukas (aš sugalvojau paimprovizuoti)
Pirmiausia susipjaustau svogūnus. Įkaitinu puodą su aliejumi, suberiu supjautytus svogūnus. Kai šie apkepa, suberiu cukrų, supilu vyną. Pastoviai maišydama po 20 min. supilu raudonojo vyno actą, medų, įdedu pipiriuką ir toliau verdu apie 2 valandas vis pamaišydama, kad neprisviltų. Pabaigoje supilu balzamico actą ir po 15 minučių išgriebiu čili pipiriuką ir džemą sudedu į mažus stiklainukus, kad atsidarius būtų galima greitai suvartoti.
OOOO pas mus šis gardumėlis vartojasi labai greitai:))