Interneto puslapio peržiūrų skaičius

2012 m. rugsėjo 2 d., sekmadienis

Seliavų rūkymas

Mane visada apima panika, kai uošviai atvyksta pas mus į svečius. Gal dėl to, kad tai labai šviesūs ir įdomūs žmonės, gal dėl to, kad tai mano vyro tėvai ir tiesiog norisi pasirodyti "teigiama martele", o gal tiesiog norisi parodyti, kad  labai juos gerbiu ir jie yra laukiami mūsų namuose. Kasmet jie atvažiuoja pas mus į sodybą (kaimą), kartais iškepu kugelį http://cocinarendez-vous.blogspot.com/2011/08/sluoksniuotas-plokstainis.html , kartais kažką kitą http://cocinarendez-vous.blogspot.com/2011/12/kai-kalakutas-seimai-per-didelis.html, bet šį kartą nusprendėme išrūkyti žuvytės. "Katinos dienos" eilinį kartą nenuvylė ir pasiūlė nerealiai šviežių seliavų.
 2kg seliavų
druskos
čili pipirų
lauro lapų
Parduotuvėlėje sutikau dar vieną pirkėją, kuris kaip tik ruošėsi rūkyti savaitgalį žuvį. Jis papasakojo, kad būtina prieš tai ją visą išvarvinti. Todėl, iš vakaro pasūdžiusi ir priprieskoninusi, o ryte 2 valandas nuvarvinusi atidaviau į vyro rankas rūkymui. Rūkė prie beveik šalto dūmo 4valandas.
Nuostabiai skani seliava. Valgėme sūdytą http://cocinarendez-vous.blogspot.com/2012/08/marinuotos-ir-sudytos-seliavos.html , keptą http://cocinarendez-vous.blogspot.com/2011/09/seliava-naturaliai.html,  bet rūkyta...pirmą kartą. Nenusivylėme? NEEEEEEEEEEEEEEE.....KARTOSIME, pažadėjau visiems ją ragavusiems:)

7 komentarai:

  1. Tikras iššūkis - tie uošviai:) Bet tavimi jie turėtų būti be galo patenkinti. Ar gali kas nors būti geriau mamai, nei skaniai pamaitintas jos sūnus?:) Ai, bet ir aš neriuosi iš kailio, kai mane uošviai aplanko:))
    Žuvų rūkymas man - kosmosas. Net neįsivazduoju, kad tai galima atlikti va taip, paprastai, namų sąlygomis... Šaunuolė!

    AtsakytiPanaikinti
  2. Uošvių tema jautri, marti vis tiek geriausia nebūsi, o gal ir nereikia?:) Net anekdotas yra: Mama apie dukrą sako: - oi dukrelė susirado gerą vyrelį, jis ir skalbia, ir valgį verdą, bei vaikus prižiūri, o va sūnelis tikrą žiežulą susirado, tik jam vaikus prižiūrėk, skalbk, valgyt virk:))))))))))))
    Žuvų rūkymas ir man pilotažas, bet mes ją rūkome tik sodyboje, iš veiklos "trūkumo" pastatė vyras spec. namuką į kurį dūmą po žeme atvedė, tada lėtai lėtai ir po mažai kursto ugnelę.
    Kaimynas bačkoje rūkyklą pasidarė. Vaišino, irgi super gavosi.
    Ai, prisigaudo jie visokių "žuveliokų" ir giriasi viens prieš kitą, vaišina kuris geriau išrūko, o mes moteriškės nutarėme, kad mums parduotuvinės skaniausios: seliavos Nr.1, lynas Nr.2, žiobriai Nr.3, karpis arba Kauno marių karšis Nr.4, upėtakis Nr.5. Tačiau pastarasis iš to per mažo kitų žuvų išragavimo. Mano reikalas, tik teisingai užmarinuoti. O čia jau didelio meno nereikia:)
    Kad jūs žinotumėte kaip skiriasi Kuršių marių ir Kauno marių karšis, neįtikėtinai.

    AtsakytiPanaikinti
  3. Oh, čia visom pažįstama situacija su vyro tėvais, matau :D Nors ir viskas "šiaip faina", bet visvien dar ir man pačiai reikia pasistengti, o tiksliau norisi nustebinti ir palepinti, o gal ir - išsiskirti... Bet ar tai blogai? :) Gal tai gerų šeimininkių bruožas? :))) O gal tai - ypatingas dėmesys vyro tėvams? :) Bet kokiu atveju, atrodo super :)
    P.S. Aš tikrai nežinau, kai teisingai ir kaipapskritai rūko žuvis,bet kai pamary važiuojam iš vietinių pažįstamų pasiimti karštų šviežių žuvų, tikrai žinau, kad tai yra pries kelias valandas pagautos žuvys, tad abejoju, ar jas nuvarvina, bet būna "nesveiko" skonio! O jei būna bloga žvejyba ir nieko kiti žvejai neištraukia, tai išvis kaimelis lieka be rūkintos žuvies. Mes taip pat :D
    Skaitytoja

    AtsakytiPanaikinti
  4. Manau, kad tiesa yra tame, jog norime pačios pasirodyti, kad "-tėveliai, žiūrėkite, kokią nuostabią moterį turi jūsų sūnus" ar "-vyre, įvertink mane, ar matei kaip aš tavo tėvus apšokinėjau, skirk dėmesio ir man":))))O kartais tiesiog daryk ką nori, kaip mano vyras juokauja "šikna žemę raižyk", vis tiek neįtiksi, vistiek būsi per prasta.Čia kaip likimas kiekvienai skirtas. Man pasisekė, uošviai mažomis porcijomis ir kutūringai, o svarbiausia, jie visiškai nesikiša, būna tik svečiais;)
    Su rūkimu žuvies tai taip, ilgas ir begalo daug kantrybės reikalaujantis procesas.Kol nebuvome susirentę rūkyklos ir tekdavo darbo reikalais į Šilutę važiuoti, tai visada palėkdavau į Rusnę, žuvytės...visam kolektyvui tempdavau...o jeigu dar pavykdavo tiesiai iš rūkyklos ištraukti, o siaube, net seilės rinktis prasidėjo prisiminus tą "nesveiką" skonį:)))

    AtsakytiPanaikinti
  5. Cha cha cha :D Net sukikenau balsu :))) Pas mane tas pats - progai pasitaikius visą ofisą "apdovanoju" žuvimi iš Rusnės :))) O patys sau pasiimam tiesiai nuo sieto (net nežinau, ar vadinasi kaip kitaip?) ta varvančią, karštą žuvį... Po vieno tokio karto supratau, kodėl "pajūriniai" net į atvėsusią žuvį kreivai žiūri, o ir kaip nežiūrėsi, kai prie tokio gėrio pripratę. Et, net seilės ir man susikaupė :D Reikės greitu laiku prisiminti tai :)

    AtsakytiPanaikinti
  6. O man seliavos kaimynė iš Molėtų parveža po savaitgalio. Tik mes iškepam paprastai ir valgom paprastai su juoda duona, su daržovėm, bet jei viskas šviežia, tai ir taip skanu be galo.
    O uošvius man teko labai trumpai pažinti, nes jie anksti mirė ir esam su dukra dabar vyrui vienintelė šeima. Tai nuolatos įpareigoja stengtis sukurti jaukumą, šilumą, ramybę namuose, o maisto gaminimas ir yra tas vyro palepinimas;-)

    AtsakytiPanaikinti
  7. Dovile, man seliava skanu bet kuria forma. Kepta, rūkyta, sūdyta, dar nebandžiau virti, bet man ji nereali:)
    Aš anksti netekau tėčio, tai dabar mama didžiausias turtas mūsų šeimoje. Ji tokia visiems reikalinga, svarbi...labai suprantu,kaip yra baisu, kai netenki tėvų...nors atrodo, kai jie yra lyg ir nepastebi, neperdaugiausiai ir bendrauji. Pasisekė Tavo vyrui, kad Tave turi;)

    AtsakytiPanaikinti

Komentuokite, diskutuokime, labai laukiu