Interneto puslapio peržiūrų skaičius

2012 m. rugpjūčio 31 d., penktadienis

Anties krūtinėlė su keptų burokėlių salotomis

Kai noriu palepinti šeimą ar draugus, ypač mėsos mylėtojus, pasiūlau "išprakaituotą" http://cocinarendez-vous.blogspot.com/2012/01/anties-krutinele-variantas-2-ir-100.html antieną ir visada žinau, kad būsiu apipilta komplimentais, o valgytojai laimingi. Gaklima ją ir kitaip paruošti http://cocinarendez-vous.blogspot.com/2012/01/anties-krutinele-variantas-1.html, bet mane labiau tenkina "prakaituotas" variantas.
Kadangi savaitgalį nuiminėjau burokėlių derlių ir šaldytuve dar buvo užsilikę keletas orkaitėje keptų, tai pasiūliau juos prie anties krūtinėlės kaip salotas.
2 anties krūtinėlių
grubiai rupios jūros druskos
3 burokų

Burokėlių marinatui:
3 valg.šaukštų raudonojo vyno acto
1 arb.šaukštelio balzamiko
3 valg.šaukštų alyvuogių aliejaus
smultintų petražolių
Anties odelę įpjaunu, apibarstau iš visų pusių druska ir dedu į orkaitę 80 laipsnių temperatūroje kepti 50 minučių. Kai jau antiena pakankamai "išprakaitavusi" dedu į labai įkaitintą, be jokių riebalų keptuvę ant odos pusės 2 minučių, po to apvertusi ant kitos pusės dar 2 minutes.
Tuo tarpu supjaustau keptus burokėlius, apšlakstau marinatu ir kol antis kepa, jie marinuojasi.
Nuostabus patiekalas tiek šventei, tiek ir be jos.

Avienos kepenų tortas

 Mano labai gera draugė nuo saldumynų svaigsta, o man tas pats. Nemėgstu aš jų nei minkštų, nei traškių, nei labai šokoladinių. Todėl visada ir juokauju, kad geriausias tortas silkė. Taigi, atkeliavo ruduo, mes vėl nusipirkome pas dėdę avinuko mėsos, o ten radome ir kepenų. Reikia šventę padaryti, o kokia šventė be torto. Bus šventinis kepenų tortas.
200g maltos jautienos
300g avienos kepenų
2 kiaušinių
2 svogūnų
2 morkų
200g fetos sūrio
100g šviežių bruknių
čiobrelių, maltų juodųjų pipirų
1 lakšto mielinės šaldytos tešlos
Sumalu kepenis, svogūnus, smulkiai sutarkuoju morkas ir įmušusi kiaušinius viską išminkau su malta jautiena. Kepimo indą iškloju tešla. Į ją sudedu mėsos-kepenų faršą švelniai sumaišytą su bruknėmis ir trupintu fetos sūriu. Kepčiau įkaitintoje iki 200 laipsnių orkaitėje 30 minučių, sumažinusi temperatūrą iki 160 laipsnių, kepiau dar 20 minučių.

Bruknės labai papuošė tortą, o feta suteikė pikantiškumo.
Tik jeigu darysite kepenų tortą su fetos sūriu, tai nepadauginkite druskos. Atsargiai berkite, nes sūris sūrus. O tai būsite kaip aš, "įsimylėjusi":)
Kitą dieną pyragas labai skaniai valgėsi ir šaltas. Tiesiog dėjome ant duonos ir kramsnojome.

2012 m. rugpjūčio 27 d., pirmadienis

Krevečių sultinyje virti ryžiai su voveraitėmis

Kai į namus atkeliavo 1/2 kg šviežių krevečių, vyko balsavimas. Aš siūliau krevetes kepti griliuje http://cocinarendez-vous.blogspot.com/2011/11/kelione-kreveciu-tema.html, vyras siūlė http://cocinarendez-vous.blogspot.com/2012/02/krevetes-pikantiskame-padaze.html , o nugalėjo, kaip visada vaikas. Jie visada valdo mus, kiek tik norime galime vaidinti, kaip mes jiems komanduojame, kaip jie mūsų klauso. Tačiau, kaip bebūtų tiesa viena, mes jų klausome, įsiklausome ir šiaip viską darome dėl jų, kad tik jiems geriau būtų. Todėl, po šiek tiek diskusijų, buvo nuspręsta, kad bus plovas http://cocinarendez-vous.blogspot.com/2012/08/krevetiskas-plovas.html , bet aš negalėdama susitaikyti, kad jis būtų toks pats, kaip ir prieš tai aprašytas, suteikiau šiek tiek improvizacijos:
1/2 kg šviežių krevečių
1 svogūno
6 saulėje džiovintų pomidorų
2 sterko file (nedidelių)
saujos voveraičių
1 čili pipiriuko
1 valg. šaukšto raudonėlių (labai smulkintų)
700g ryžių (Jasmine)

Pirmiausia išverdu sultinį, kaip aprašyta http://cocinarendez-vous.blogspot.com/2012/02/kreveciu-sriuba-su-la-gaspacio.html .
Vėlgi, užpilu atvėsintu krevečių sultiniu ryžius, kad apsemtų per 2 pirštus. Uždengus užverdu, o užvirus išjungiu ir palieku brinkti. Tuo tarpu susmulkinu svogūną, apkepu saulėje džiovintų pomidorų aliejuje kartu su krevetėmis, voveraitėmis ir žuvies gabaliukais (nedidukais), čili pipiriuku, bei raudonėliais, maksimum kol parausta krevetės. Prieš teikdama į lėkštes švelniai išmaišau. Viskas švelniai kaista, verda savyje.
Dar kartą pasakysiu, kad nenusivylėme šiuo fantastišku patiekalu.
Ryžiai birūs, aromatingi. Jūros gėrybės kvapnios, sultingos. PATIEKALAS NEREALUS:)

Cepelinai ir kiti grybavimo ypatumai

Negaliu susilaikyti neprisigyrusi. Pirmą kartą gyvenime gaminau cepelinus ir kieme prisirinkau baravykų. Sakysite, o kas čia tokio...oho, kai tie cepelinai atsigula su šviežių baravykų padažiuku, negaliu atsispirti net ir aš, cepelinų nemylėtoja. Pasiekiau savo rekordą, suvalgiau 2 per nežinau kiek metų.
Mūsų šeimos nuostata, kad vasarą reikia gyventi Lietuvoje ir čia labai yra ką veikti, o ir oras mūsų skūroms įprastas. Mes važiuojame ilsėtis į sodybą, kurią vadiname paprasčiausiai kaimu arba prie jūros į Palangą. Net nepastebime, kaip prabėga laikas ir ateina ruduo, kai reikia vaikui eiti į mokyklą, važiuoti į Prancūziją arba tiesiog prasideda grybų sezonas.
Grybų sezone mes esame šiek tiek išprotėję. Prisirenkame, prisivekuojame, prisidžioviname, prisišaldome, prisiraugiame, o po to nevalgome. Tada šitą gėrį daliname giminėms, draugams, pažįstamiems, bendradarbiams. O šį kartą su mumis gamta iškrėtė visišką pokštą. Kaimas mūsų yra beržyne, o kaip žinia, tokiose vietose auga paberžiai, raudonikiai, musmirės, na jeigu pasiseka, tai vienas kitas ir baravykas teikiasi išdygti. Šį kartą penktadienį suradome 48, šeštadienį 5, sekmadienį, kad taip nebūtų liūdna išvažiuoti namo-15. Tiesiog šeimynomis, būriais, kaip kareivukai prisirikiavę laukė mūsų, kol bus surinkti. To dar nėra buvę per visą šios sodybos gyvavimo istoriją, o ir mano grybavimo per pusvalandį, tik vakarienei ar trumpam apeisiu, variantui neįtikėtina.
O kadangi sodyboje retai tenka būti vieniems, draugai čia kaip čia, tai reikėjo ką nors sugalvoti, kad išnaudoti darbo jėgą, būtų ką veikti, linksma, o ir šiaip kaimiškai tradiciška. Esame kepę kugelį http://cocinarendez-vous.blogspot.com/2011/08/kugelis-su-sonine.html, karką, gaminę makaronus http://cocinarendez-vous.blogspot.com/2012/07/karstas-sestadienis-ir-naminiai.html, o dabar bus CEPELINAI:
Pintinė bulvių
1/4 virtų ir sutrintų bulvių ( matuojant pagal priskustų bulvių kiekį)
250 g jautienos
250 g paukštienos
1 svogūnas
druskos
maltų juodųjų pipirų
Padažui:
1/2 litro nuvalytų, supjaustytų ir apvirtų grybų
1 svogūno
1/2 litro grietinės
1 valg. šaukšto sviesto
Bulves nulupame, sutarkuojame, nusunkiame. Krakmolą susidariusį iš nuospaudų, sugrąžiname į masę. Viską išminkome, pabarstome druska, vėl paminkome. Formuojame cepelinus su malta mėsa ( iš jautienos, paukštienos, smulkiai kapotų svogūnų).
Pasigaminame padažą. Apkepu smulkintus svogūnus svieste, sudedu nuvalytus, supjaustytus ir apvirtus grybus, supilu grietinę ir troškinu apie 7 minutes.
Totalus apsirijimas, mirtis visoms mano dietoms, o kai pagalvoji, kartą per kelis metus visai ir smagu paišdykauti:)


Žiedinio kopūsto užkepėlė su žuvimi


Visą gyvenimą pavydėjau ir tebepavydžiu žmonėms, kurie moka laisvai ant popieriaus reikšti savo mintis,  gražiai ir lengvai kalbėti. Mokykloje sekėsi matematika, fizika, geometrija, o su kalbomis visada buvo liūdesys. Zubrindavau, vargdavau su savimi, o rezultatas vis toks pats...rašinėliai neblizga, pačiai juos nuobodu skaityti, klaidų nėra, o turinys nevienalytis. Gerai,kad universitete nebereikėjo nei rašinėlių, nei didelės iškalbos, nors kartais ji būdavo ir neprošal, kai reikėdavo dėstytojui įrodyti savo tiesą.
Dabar jau gyvenimas išmokė kalbėti, nors kartais ir labai jaudinuosi, bet apginti ar įrodyti savo tiesą pasidarė lengviau, o su rašymu, taip ir liko problema. Atsisėdu prie kompiuterio, balto lapo, rašau ir braukau, rašau ir vėl braukau...iki nuobodybės, kol sukurpiu raštą, tokį kuris man patiktų.
Šiandien mąstau, gal todėl ir atsirado "blogas"  pas mane, kad galėčiau po truputi pratintintis prie rašymo. Minties paleidimo lengvumo...juk galiu ir nerašyti rašinėlių, galiu tik receptą parašyti? Kas man trukdo?.. bet ne, tai vis tas noras nugalėti savo kompleksus, mokytis ir mokytis. O po to vis tiek "durnas" miršti.
Taigi, kad per daug čia neužsiplepėti, rašau receptuką, žiedinio kopūsto užkepėlės su sterku:
2 file žuvies ( naudojau sterką, pirkau šviežią "Katino dienos")
1 didelio svogūno
2 vid. dydžio pomidorų
1 vid. dydžio žiedinio kopūsto
100 g Parmezano sūrio drožlių
aliejaus kepimui
druskos
maltų juodųjų pipirų
Viskas tobulai paprasta. Svogūnus supjaustau pusžiedžiais ir lengvai apkepu toje pačioje skardoje, kurioje kepsiu šią užkepėlę. Užkloju žuvies file supjaustytus gabalėlius, ant viršaus pomidorų žiedus, dar viršiau beriu žiedinio kopūsto supjaustytus žiedukus, kuriuos prieš tai nuplikiau ir palaikiau 5 minutes verdančiame vandenyje. Kišu į įkaitintą iki 180 laipsnių orkaitę 15 minučių. Po to gausiai apiberiu sūrio drožlėmis ir vėl grąžinusi į orkaitę, kepu 10 minučių. Laaabai skani užkepėlė:)





2012 m. rugpjūčio 20 d., pirmadienis

Kvapnus kalakutienos troškinys

Kai šviečia saulė ir šilta, visiškai nebesinori kuistis virtuvėje. O ir sodo gėrybės pačiame derėjime. Nespėju konservuoti mamos pridovanotų gėrybių, pomidorų http://cocinarendez-vous.blogspot.com/2011/09/pomidoru-padazas-su-dziovintais.html, agurkų, kopūstų http://cocinarendez-vous.blogspot.com/2012/02/labai-skani-kopustu-misraine.html (vienas stiklainukas užsiliko ir buvo suvalgytas po daugiau nei pusės metų, skonis išliko nepakitęs, gal net skanesnis), o dar pasigirdo signalų, kad jau grybai miškuose pradėję dygti. Todėl gaminu tik greituosius patiekaliukus. Kadangi mūsų šeimoje visi mėgsta šlapią maistą, todėl troškiniai labai populiarūs. Nidos  įkvėpta http://www.nidosreceptai.lt/pagrindiniai-patiekalai/tailandietisko-maisto-gaminimas-stir-fry-patiekalai/, šiandien pasiūliau kvapnųjį kalakutienos troškinį.
1 nedidelės kalakuto šlaunelės be kaulo
2 svogūnų
2 morkų
250g šparaginių pupelių
6 saulėje džiovintų pomidorų aliejuje

Marinatas kalakutui. Reikės:
1 valg.šaukšto sojos padažo (turėjau tik su sezamo sėklomis, bet galima naudoti ir paprastą)
1 valg. šaukšto ryžių acto
1 arb.šaukštelio kepintų sezamų aliejaus
1 valg. šaukšto aliejaus
2 skiltelių traiškytų česnakų
1 arb.šaukštelio medaus
Supjausčiusi kalakutieną gabalėliais, marinuoju 3 valandas. Svogūnus supjaustau žiedais, morkas riekelėmis, pomidorus padalinu į 3 dalis.
Iš marinato ištraukusi ir nusausinusi mėsą, apkepu įkaitintoje keptuvėje po 1 minutę ant kiekvienos pusės, po to sudedu saulėje džiovintus pomidorus, svogūnus, morkas. Nemaišau. Nuo pomidorų aliejus padeda mėsai kepti ir išleisti sultis, o daržovės tuo tarpu garinasi ir geria kvapus. Suberiu šparagines pupeles po 5min. ir vėl nemaišau. Troškinu 7 minutes. Prieš pateikdama į stalą viską švelniai permaišau ir palieku, išjungusi ugnį, uždengtame puode dar 7 minutes įsigerti pomidorų, sojos sūrumui, bei pasklisti medaus, morkų, svogūnų saldumui.
Daržovės visos liko traškios, kas mane visada žavi, o mėsa sultinga. Gal galima viską būtų kepti ir ilgiau, bet aš bijojau, kad daržovės per daug nesuminkštėtų.

2012 m. rugpjūčio 8 d., trečiadienis

Krevetiškas plovas

Galva sprogsta nuo noro ką nors pagaminti, ko dar nesu išbandžiusi. Kas būtų greita, nesudėtinga ir laaaaabai skanu. Čia vėl "Katino dienos" pasitarnauja su tobulo dydžio šviežiomis krevetėmis. Man patinka ne per didelės. Didelės krevetės man būna per mėsiškos, sausokos, praradę didžiumą aromato. Tada jau geriau rinktis omarą, jauną nediduką. Kuris bus milijoną kartų gaivesnis, sultingesnis, kvapnesnis nei didelės krevetės. O jeigu visai nevaidinant, man pačios skaniausios šiaurinės krevetės. Tos nedidukės, saldžios...uch krevetytės:)))
Bet aš jau čia visai nuklydau į lankas. Parsitempusi namo 1/2 kg šviežutėlaičių krevečių teko smegeninę pasukti kaip pavaišinti savo šeimą. Peržvelgusi savo blogą nusprendžiau pagaminti ryžius su krevetėmis ir saulėje džiovintais pomidorais. Kažkoks susidėliojimas gimė galvoje spontaniškai.
Pavadinau krevetišku plovu, nes tai ne paelija, ne risotas ir iš tiesų, net ne plovas, bet ne mažiau skanus:
1/2 kg krevečių
1/2 kg apvaliagrūdžių ryžių
300g saulėje džiovintų aliejuje marinuotų pomidorų indelio
1 didelės skiltelės česnako
šaukštelio raudonėlio

Išdorojau krevetes. Galvų, lukštų neišmečiau, išviriau sultinį.
Krevečių sultiniui:
Krevečių galvų ir lukštų
1 svogūno
5 kvapniųjų pipirų
1l vandens
1/2 arb.šaukštelio šafrano
1 čili pipiriuko
Sultinį verdu 40 minučių. Po to nukošiu per sietelį ir atvėsinu.
Ryžius nuplaunu. Užpilu juos atvėsusiu sultiniu ir užverdu. Pavirusi 5 minutes išjungiu ir palieku neatidengusi puodo, brinkti. Tuo tarpu pasiruošiu krevetes.
Keptuvėje įpilu šlakelį aliejaus iš džiovintų ir marinuotų pomidorų, įberiu druskos, sudedu krevetes. Joms apkepus dedu pomidorus ir kepu apie 5 minutes. Tuo metu ryžiai išbrinksta. Prieš dedant į lėkštes, išmaišau krevetes su ryžiais, smulkiai kapotais česnakais ir raudonėliu. Uždengiu dangčiu ir leidžiu kvapams įsigerti vieniems į kitus keletą minučių.
Krevetiškas plovas gavosi nerealiai aromatingas, birus, sodrus...visi prašė pakartoti:)))

Marinuotos ir sūdytos seliavos

Nuostabiai skani žuvis. Ji kaip stinta, būna tik tam tikrą trumpą metų laikotarpį ir labai labai skani. O jeigu visai praktiškai pažvelgti: be kaulų, lengvai skutasi. Ko daugiau norėti? http://cocinarendez-vous.blogspot.com/2011/09/seliava-naturaliai.html
Užsukusi į "Katino dienos" krautuvėlę neatsilaikiau nusipirkti šios žuvytės. Šeimininkė pasidalino savo sumanymu...Kol dalinomės receptų idėjomis ir pakalbėjome apie meilę, sveikatą, vaikus, vyrus, ji man išdorojo seliavą. Todėl, parsinešus namo, beliko tik susiorganizuoti kaip gaminsiu, nes nuotaika buvo nuostabiai pakili. Ką reiškia nueiti į žuvies krautuvėlę ir išeiti ne tik prisipirkus šviežios žuvies, bet ir pasipildžius nuostabiai teigiamų emocijų? Ką galima pasakyti...fantastika...nelietuviška...daugiau tokių krautuvėlių:)
Taigi, parsinešusi seliavą ir pasižiūrėjusi pas Laurą iš mezgalų ( pas ją neraliai daug Lietuvos ežerų žuvų receptų) ką ji veikia su žuvimis. Nutariau pagaminti seliavą 2 variantais (vieną pagal Lauros rekomendacijas, o kitą pagal savo eksperimentą su stinta http://cocinarendez-vous.blogspot.com/2012/03/stinta-kaip-silke.html ):
1/2kg seliavos
1 saujos rupios jūros druskos
2 arb.šaukštelių cukraus

Užbėriau druską, cukrų ant seliavų, permaišiau ir sudėjusi į dėžutę palikau šaldytuve keletai valandų. Man ji skaniausia buvo kitą dieną. Jau labai skaniai įsisūdžiusi. Jeigu norėtumėte, kad būtų greičiau, reikėtų nulupti odą. Aš sūdžiau su oda, be galvos ir vidurių:)

II variantui reikės
1/2 seliavos
1 saujos rupios jūros druskos
Marinatui:
1 stiklinės vandens
1/2 stiklinės raudono vyno acto
2 arb.šaukštelių cukraus
5 kvapniųjų pipirų grūdelių
2 lauro lapelių
1 arb.šaukštelio aliejaus
Visus marinatui skirtus produktus sudedu į puodą, užverdu,  o seliavą apibarstau druska. Kai marinatas atvėsta, užpilu ant seliavų ir padedu į šaldytuvą "nokti". Valgėme po 2 valandų, bet man buvo per švelnus skonis. Pripyliau dar 50g raudono vyno acto.  Taigi, sumoje gavosi 150g raudonojo vyno acto.

Kitą dieną vyko degustacinė vakarienė. Dešinesnė seliava yra marinuota, o priešais arba kairesnė yra sūdyta. Nors realiai, tai išvaizda nelabai ir skirėsi. Balsuotojai buvo trys.
Nuosprendis:
- sūdyta seliava standi, mėsa ryški, struktūriška šiek tiek sūroka, bet ne per daug. Labai natūralaus skonio ir kvapo;
- marinuota seliava standi, bet mėsa jau ne tokia struktūriška, spalva balkšvesnė lyginant su sūdyta, nesūri. Žuvis kvapni, turinti saldžiarūgštį prieskonį, silkiška.

Laimėjo sūdyta, nors kova buvo ypatingai įtempta. Gaminsiu dar ne kartą.

2012 m. rugpjūčio 6 d., pirmadienis

Mamos naminiai varškėtukai

Tai vienas iš nuostabiausių vaikystės prisiminimų, kai mama prikepdavo kalną varškėtukų, o mes juos plukdydavome gausiame grietinės vandenyne:) Nesuprantu, kaip mama nesibardavo...tiesa, poto lėkštes išlaižydavome, bet vis tiek aš dukrai neleidžiu (nors gal ir leisčiau, bet tiesiog ji taip net nepradėjo jų plukdyti).
Kepti naminiai varškėtukai su daug grietinės ir cukraus...ne uogienės...būtent cukraus. Laaaabai greitai pagaminami, iškepami ir gausiai valgomi.
Varškėtukams reikės:
500g varškės
2 kiaušinių
3 didelių, su kaupu šaukštų miltų
aliejaus kepimui
druskos, cukraus
Varškę sutrinu šakute, įmušu kiaušinius, suberiu druską, cukrų ir gerai ištrinu dubenyje. Miltus supilu ir sumaišau rankomis su likusiu turiniu. Keptuvę švelniai įkaitinu su aliejumi. DĖMESIO, KEPTI TIK ŽEMOJE TEMPERATŪROJE!!!!!. Drėgnomis rankomis formuoju varškėtukus ir kepu pastoviai vartydama, nes jie žiauriai greitai svyla:)
TOBULI !!!!!!!!!!!!!!!!!

2012 m. rugpjūčio 5 d., sekmadienis

Ukrainietiški barščiai

Draugė grįžo iš Ukrainos ir atvežė lauktuvių. O ką galima man atvežti? Tik knygą:) Tai pati geriausia dovana, bent jau man.
Daug visokiausių knygų, iš įvairiausių kraštų turiu, bet tokios neturiu. O nuo šiol turėsiu:) Ačiū tau Elena. Laaaabai:)
O atsivertusi radau begales barščių, žuvies, mėsos, pyragų, paukštienos receptų. Visai kitokių, nei mes esame įpratę, ne europietiškų.
Taigi, pasisėmusi patirties iš knygos, nutariau šeimą pavaišinti tikrais ukrainietiškais barščiais.
500 g jautienos su kaulais (naudojau šonkaulius)
4 burokus
1/4 kopūsto
2 morkas
1 svogūną
2 česnako skilteles
2 bulves
2 pomidorus
1 skardinę pupelių
petražolių
lauro lapų, kvepiančiųjų pipirų
aliejaus
druskos
cukraus
2 šaukštų obuolių acto

Pasakysiu taip...nesudėtinga, bet laiko trunka labai ilgai. Jeigu nori pagaminti tikrus  ukrainietiškus barščius. Svarbu sekti eiliškumą (bent jau taip rašo knygoje)

Pirmiausia verdu sultinį. 2,5 valandos verdu jautienos šonkauliukus ant nedidelės ugnies. Išgriebiu šonkaulius, nupjaustau mėsą, ir grąžinu toliau virti 30 minučių. Kol virė šonkauliai, sukapoju smulkiai svogūnus, sutarkuoju morkas, burokus, pomidorus (be odos). Tada keptuvėje apkepu svogūnus, sudedu burokus, morkas, pomidorus ir troškinu. Jeigu trūksta skysčio - pilu sultinį, o, kad burokėliai neprarastų spalvos įpilu actą. Burokėlius su kitomis daržovėmis troškinu apie 30 minučių.
Išimu iš puodo mėsą, kaulus. Perkošiu. Kadangi lieka labai koncentruotas sultinys, pripilu vandens. Pridedu lauro lapų, pipirų, druskos. Sudedu kubeliais supjaustytas bulves, susmulkintą kopūstą. Verdu 30 minučių. Per tą laiką keptuvėje išsitroškina burokėliai su morkomis, svogūnais. Taigi, supilu keptuvės turinį į puodą, sudedu pupeles ir dar 15 minučių verdu ant labai silpnos ugnies, derindama skonius ( kad nieko netrūktų...druskos, pipirų, cukraus, rūgšties).
Kai viskas suderinta, išjungiu ugnį, suberiu sutraiškytus česnakus ir palieku nusiraminti dar 20 minučių uždengtus.
Be abejo, trūko česnakinių "pampuškų", bet čia jau kitam kartui.

Šioje protingoje knygoje rašo, kad barščius būtina valgyti su grietine. Todėl kai kas juos taip ir valgė:)
Man jie nerealiai skanūs. Visai kitokie nei http://cocinarendez-vous.blogspot.com/2012/01/burokeliu-sriuba-su-kukuliukais.html Jeigu rašyčiau pažymį, tai būtų 10 su pliusu. Nors knygoje buvo aprašyta begalės niuansų, receptų, dalies labai laikiausi, kai kurių nelabai ( kartais naudoja kepintus miltus, bet net patys rašo, kad nebūtinai)...bet aš vis tiek negaliu atsidžiaugti, kiek dar malonumo manęs laukia ateityje, gaminant barščius ir ne tik juos.

2012 m. rugpjūčio 4 d., šeštadienis

Bandelės su pikantišku morkų įdaru

Bandelės su įvairiausiais įdarais mano racione nugali tortus, pyragaičius su grietinėlės ar kitokių putėsių bokšteliais. Man patinka bandelės nesaldžios, o įdarai pikantiški. Kepiau su mėsa, grybais mielines bandeles http://cocinarendez-vous.blogspot.com/2012/02/minkstuteliai-pyrageliai-su-grybais-ii.html , o dabar išbandysiu kolegės rekomenduotą varškinę tešlą.

300 g varškės
2 kiaušinių
100 ml aliejaus
2 šaukštelių sodos arba kepimo miltelių (aš naudojau sodą)
žiupsnelio druskos
2 šaukštų cukraus
1 valg. šaukšto grietinės
400g miltų
1 kiaušinio bandelių aptepimui
Varškę sutryniau su cukrumi, druska, aliejumi, išplaktais kiaušiniais, soda užgesinta grietinėje. Subėriau persijotus miltus. Išminkiau tešlą. Man ji pasirodė labai riebi ir mintyse jau nelabai džiaugiausi šiuo receptu, bet reikėjo išbandyti iki galo.
Įdarui naudojau:
4 vidutinio dydžio morkas
1 didelį svogūną
2 skilteles česnako
1 čili pipiriuką
2 valg. šaukštus pomidorų pastos
druskos, maltų pipirų
kalendros
Morkas sutarkavau burokine tarka, svogūnus, čili pipiriuką ir česnakus smulkiai sukapojau bei troškinau keptuvėje. Baigiant trokšti sudėjau smulkintą kalendrą. Palikau atvėsti.
Tada kočiojau tešlą ir dariau bandeles. Gamyba vyko labai paprastai. Iškočiotoje tešloje su stikline dariau apskritimą, dėjau morkų troškinį ir perlenkusi pusiau formavau bandeles.
Kepiau 20 minučių orkaitėje 180 laipsnių temperatūroje. Kitą kartą kepčiau trumpiau ir žemesnėje temperatūroje. Labai man jos greitai parudo, bet bijodama, kad bus neiškepę, laikiau rekomenduotą laiką (be reikalo).
Bandelės gavosi skanios, riebumas  nesijuto, tešla šiek tiek priminė smėlinę sausainių tešlą. Įdaras puikus. Nors man vis tiek skanesnės http://cocinarendez-vous.blogspot.com/2012/02/minkstuteliai-pyrageliai-su-idaru.html mielinės tešlos bandelės.

2012 m. rugpjūčio 2 d., ketvirtadienis

Avienos kotletukai su šparaginėmis pupelėmis

Tai labai paprasta šeimyninė vakarienė eilinę darbo dieną, kai neprivalgai pietų, o iš darbo grįžti laiku ir turi likutį maltos mėsos iš vakarykščio http://cocinarendez-vous.blogspot.com/2012/08/garinti-graikskais-motyvais-avienos.html todėl neaprašinėsiu kotletukų gaminimo.
Sudedu kotletukus kepti į mano stebuklingus Zepter puodus. Kai susiformuoja plutelė vienoje pusėje ir apverčiu ant kitos, o tai trunka po 15 minučių (kepant ant nedidelės ugnies). Užplikau iš mamos atsivežtas šparagines pupeles. Po 10 minučių sudedu jas į puodą ant kotletukų, kad įsigertų mėsiškų kvapų ir dar labiau suminkštėtų. Po 5 minučių išjungiu kaitlentę ir palieku viską baigti troškintis dar 10min.
Dukrai labiausiai patiko kepti kotletukai, vyrui garinti, kaip viršuje pateiktoje nuorodoje. O man? Švelnesni garinti, pikantiškesni kepti, bet dabar stengiuosi sveikiau maitintis, tai renkuosi garintus:) O šparaginės pupelės? Jos nuostabiai traškios ir maloniai aromatingos:)

Garinti avienos kotletukai graikiškais motyvais

Artėja ruduo, dėdė vėl augina avinukus mūsų šeimai. Gal todėl, kad mes nelabai draugaujame su kiauliena, bet avieną, jautieną, triušieną, antieną liaupsiname. Tikriausiai, kad visos šios mėsos turi savitą, tik joms būdingą skonį, struktūrą. Tiesa, mėgstame ir veršieną, bet parduotuvėse gražios labai retai galima nusipirkti, o į turgų kojos nepribėga.
Taigi, labai mėsiškai vakarienei prireiks:
300 g maltos avienos
200 g maltos jautienos
1 cukinijos (nedidukės)
1 svogūno
3 šaukštų kukurūzų krakmolo
druskos, maltų pipirų mišinio
1 cukinijos garnyrui
1 šaukšto citrinos sulčių

Padažui (tipo Tzaziki):
1 natūralaus jogurto indelio
1 česnako skiltelės
1 vidutinio dydžio šviežio agurko
1 mėtų šakelės
1 šaukšto alyvuogių aliejaus
druskos, maltų juodųjų pipirų
O gaminama viskas nerealiai greitai ir lengvai. Sutarkuoju burokine tarka cukiniją, svogūną smulkiai sukapoju ir sumaišau visus kotletukams skirtus ingredientus.  Formuoju kotletukus ir dedu į garpuodį garintis. Tuo tarpu supjaustau kitą cukiniją pagaliukais, pabarstau druska, pipirais, pašlakstau citrina, išmaišau ir palieku keletą minučių pasimarinuoti.
Ruošiu jogurtinį padažą, tipo Tzaziki. Nupilu nuo jogurto skystį. Labai smulkiai sukapoju česnaką, mėtas. Sutarkuoju agurką. Sudedu į jogurtą ir supylusi aliejų, bei subėrusi druską, maltus pipirus labai gerai išmaišau, vos nesuplaku.
Sakyčiau sveikuoliškai graikiškas patiekaliukas:)