Interneto puslapio peržiūrų skaičius

2012 m. balandžio 18 d., trečiadienis

Pavasarinis turgus Prancūzijoje ir griliaus užkūrimas

Kai nuo darbų antplūdžio nuvažiuoja "stogas", o kulinarija nebepadeda, važiuoju į Prancūziją. Ten man visada gerai. Besišypsantys žmonės, saulėtas dangus, nuostabus maistas su nerealiu vynininko vynu. Ten aš pasikraunu teigiamos energijos, kurią grįžusi į Lietuvą vėl eikvoju keldama "Lietuvos ūkį":) Taip ir sukasi mano ratas. Nuobodus? Gal būt? Nesinori man filosofuoti, o tiesiog noriu pasidžiaugti prailgintu pavasariu ir pasigirti, koks nuostabus sekmadienio prancūziško kaimo turgus.
Po turgų iškylavome su dukra, ji ir parengė šį fotoreportažą, o tekstą parašiau aš.
Atsikėlusios ir prasikrapščiusios, nes, kaip žinia, Prancūzijoje viskas vyksta gerokai lėčiau, išvykstame į turgų apsipirkti, nes laukia gausi kompanija su nesiskundžiančiais apetitais.
Vos įėję į turgų galime paragauti šviežiai spaustų sulčių, o toliau ramiai kėblindamos pamatome didžiausią pasiūlą suvenyrų, provansiškų muilų, jūros gėrybių, daržovių, sūrių, antienos, avienos, arklienos ir kitos mėsos produktų, bei kitų sodo-ūkio gėrybių.
Pomidorai. Gražu žiūrėti, kekiniai, dideli raukšlėti raudoni, geltoni, žali, o nerealiausi "Marmande" ir jeigu kada pamatysite tokius, pirkite nedvejodami. Aš net sėklų nusipirkau, bandysiu sodinti ir auginti:) Kaina įvairiausia, priklausomai nuo rūšies, šalies, svyruoja 1,5-5 Euro/kg.

O sūriai sūriai, kokių norite, su pelėsiu mėlynu, žaliu, o gal ožkos, avies? Šviežio, su prieskoninėnėmis žolelėmis, saldaus, džiovinto?...prašau, yra kokio tik pageidaujate. Fermentinio? Yra ir tokių. Visi besišypsodami duoda paragauti, pakalbina ar skanu ir visai nelįsdami į akis, kad būtinai privalau pirkti, toliau siūlo kitiems. Smagu, lėtai žioplinėjant apsipirkinėti.
Ir kiaušiniai naminiai, kurių tuzinas kainuoja 6 Lt, nesvarbu, kad Velykos ant nosies. Tiesa, mačiau vienas seneliukas, net margučius pardavinėjo šalia šviežių kiaušiniu, bet nežinau ar kas nupirko. Tačiau susidarė jausmas, kad jiems tikrai nėra svarbiausia- ar parduos jie ar neparduos...svarbiausia procesas. Ragauti, bendrauti, išgerti vyno su sūriu ar austrėmis. Visiškai neverslininkikškai prekybinė atmosfera.
Bevaikščiodamos tarp daržovių, sūrių, ančių kepenėlių, austrių, žuvų su jūros gėrybėmis, įvairiausių dešrų ir kitų gėrybių seilė tiesiog nevaldomai tįsta, o kai pamatai gausybę kepamų kumpių ant laužo, visai pameti galvą dėl maisto...o gal artėja pietūs, kurie Prancūzijoje ir visada tuo pačiu metu? O kur jie tiek dės, juk visų nesuvalgys? Bet vieną žinau, jie tikrai nieko nedaro veltui, per daug, nepaskaičiuotai.
Tikrai artėja pietūs, nes pradedame sukiotis kur kvapai kviečia. Tik ką kumpiai, o dabar duona, o kai dar taip kepama...nematytai, nereigėtai. Eilę stovėjome, kol nusipirkome. Dar pasakojo, kad ji kepama pagal senovinį receptą. Nežinau, tai tiesa ar ne, bet svarbiausia, kad ją visą išpirko.

O jūs ar matėte kada nors taip kepamą duoną? Mobilioje duonkepėje? Ji nuostabi, puri ir visai netokia, kaip prancūziškas eilinis batonas. Tai duona, kurią gali tiesiog pjauti ir valgyti, nereikia jokių priedų. Nors prancūzai pamišę dėl savo batonų...prisiperka ir velka glėbiais namo. kur jie juos deda, aš nesuprantu. O ši duona, nereali ir gaminama su šypsena:)
Prisipirkę pilną pilną pintinę šparagų, pomidorų, sūrio, jūros šukučių, austrių, putpelių ir dar krūvos daržovių, grįžome namo ruošti pietų. Kadangi buvo mūsų eilė ruošti pietus, o oras nuostabus, nusprendėme padaryti barbekiu vakarėlį, nes draugai Erika ir Jurgis savo vakarienei buvo paruošę nuostabų fazaną, kurio receptu jie mielai pasidalino ir sutiko atlikti fotosesiją:) kurią pažadu patalpinti savo bloge.
Mūsų pietūs. Užkandėlei paruošėme:
10 jūros šukučių ( buvo didelės)
0,5 kg šparagų
druskos
Pasūdau šukutes ir palaikau, kol apverdu dalį šparagų. Viriau pasūdytame vandenyje apie 2 minutes. Kadangi ekperimentuoju su šparagais ir bandau pati juos visais "kampais". Dalį jų kepsiu ant griliaus apvirtus, dalį žalius.
Šukutės gavosi ypatingai minkštai stangrios ir kvepiančios dūmu, o šparagai? Ką galiu pasakyti? Apvirti buvo minkštesni, dūmas, druska pasiskirstę vienodžiau. Žali, neapvirti šparagai tapo traškūs, gal kiek sluoksniavosi, bet sultys, sodrus poskonis puikiai gaivino. O tas šukučių minštumas ir purumas švelniai įsigėrė ir sumišo su šparagų sultimis....o su taure balto vyno...ko ne pietūs prancūziškai?:))))



10 komentarų:

  1. Puikus įrašas, nuostabios nuotraukos. Ačiū!

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Segebute, tai tau ačiū už nuostabiausią vištienos marinato receptą:))) Aš jį labai labai išsisaugojau:)

      Panaikinti
  2. Labai įdomus reportažas :) O kurioje Prancūzijos dalyje šis turgus? Dar pridėsiu, kad pietūs tai jau tikrai nerealūs :)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Rennie, tai Acvitania, Dordogne...Kur nuostabiausi vynai, ančių kepenėlės, kalvos ir žmonės, bet ir čia neapseinama be "Vieneri metai mėšle":))

      Panaikinti
  3. O dzievulėliau !!!!!!!! :O nualpimas tas pasirinkimas. Pirma prisipirkčiau tų geltonų pomidorų kelis kg ir valgyčiau ant duonos su šiek tiek druskos, kol negalėčiau daugiau nei į duoną nei į pomidorus žiūrėti :DD nors nemanau kad tokio patiekalo atsivalgytu galima :P
    ačiū už tokį įsisvajojimą ir diiiiiiidelį seilėtekį dabar ! :)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Aguonėle, Tu pati mane taip sujaudinai sugrįžimui į tas dienas:)))) Kad pačiai seilė tįsti pradėjo...o aš 3 Marmandės pomidorus namo į LT parsivežiau ir pagal Tavo ką tik keptos duonos, o mano pakartotinai (dar nespėjau aprašyti) iškaptos lapnojau. Pavydi?;))( Tikros lietuvės kraujas prasimušė?:))

      Panaikinti
  4. Odeta, ir aš noriu seilę pavarvinti, puikių puikiausias reportažas ir baisus baltas pavydas anapus ekrano :0)

    AtsakytiPanaikinti
  5. Ačiū:)Man irgi norisi pakartoti, bet jau tuoj tuoj ir LT galėsime barbekiu kepti:)

    AtsakytiPanaikinti
  6. pabuvojau ir aš tame turguje (aišku tik fantazijose) :)) net baltai pavydu pasidarė, kiek gėrio galima nusipirkti :) labai noriu į Prancūziją ir šiurpstu nuo minties paragauti šviežių jūros gėrybių :) (kad kas pigių bilietų pamatėtų iki ten:))
    ir dar labai smalsu - ar fotografavimui turguje pardavėjai neprieštarauja?:)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Oditele, svarbiausia skristi ne sezono metu, tada karts nuo karto Rynairas pamėtėja pigių bilietų, o ir automobilio nuoma pigesnė būna arba traukiniais, jie važinėja fantastiškai.
      Šviežios jūros gėrybės kavinėse ant padėklų su ledais parsiduoda, pagal piniginės storumą arba valgytojų skaičių:) Mes įmame mažiausias, nes vyras tik santykinai su gėrybėmis draugauja, tai aš pasisotinu, kad karšto patiekalo nebereikia:))) Man ypač skanu (nežinau kaip lietuviškai) almonds (gal lietuviškai jie ir vadinasi migdolais, bet tai 5Lt monetos dydžio moliuskiukai...jei kada bus, būtinai paragauk, man jie dieviško skonio, atrodo tikrai migdolus valgai:))
      O turguje labai malonūs žmonės, jie ne tik neprieštarauja, bet ir pozuoja, rodo, šypsosi, kalbina, siūlo ragauti, bet nereikalauja pirkti:))

      Panaikinti

Komentuokite, diskutuokime, labai laukiu