Interneto puslapio peržiūrų skaičius

2012 m. balandžio 24 d., antradienis

Anties krūtinėlė - variantas Nr.3

Nesu didelė mėsos gerbėja. Bet jeigu valgau, tai mėsa būtinai turi turėti savitą skonį. Todėl antiena kulšelė, krūtinėlė, visa ar kepenėlės, visada susilaukia mano liaupsių...ypač jeigu ji yra paruošta kuo natūraliau. Todėl mano jau anksčiau aprašyti anties krūtinėlės receptukai http://cocinarendez-vous.blogspot.com/2012/01/anties-krutinele-variantas-2-ir-100.html ir kitas, ypatingai paprastas, bet labai skanus (svarbiausia neperkepti) http://cocinarendez-vous.blogspot.com/2012/01/anties-krutinele-variantas-1.html yra labai natūralūs. Todėl dėl įvairovės, naujumo ieškojimo, sugalvojau pagaminti anties krūtinėlę su daug sultinio ir kokoso pienu.

Mano anties krūtinėlės variantui Nr.3 naudojau:
2 anties krūtinėlės puseles
2 česnako skilteles
2 didelius svogūnus
1/2 šaukštelio maltų čili pipirų
1 indelį konservuotų pomidorų be odelės
1 indelį kokoso pieno
100 g vandens
6 šparagus
žiupsnelį druskos
kario lapelius
Anties krūtinėlės odelę įpjoviau kvadratėliais, apkepiau ant jos pusės 2 minutes, 2 minutes ant kitos pusės. Keptuvė turi būti labai įkaitinta. Tada supjausčiau anties krūtinėlę juostelėmis. Padėjau į šalį. Keptuvėje apkepiau svogūnus, supjaustytus juostelėmis ir smulkiai kapotais česnakais. Šiems apkepus, sudėjau antienos gabaliukus, supyliau pomidorus, vandenį, ir palikau troškintis 7 minutes. Tuo tarpu nusilupau šparagus. Sudėjau juos į troškinį, užpyliau kokoso pienu ir uždengusi dangtį palikau dar 3-4 minutėlėms.
Finale gavosi labai skanus troškinys, antienos skonis jautėsi, mėsa buvo gerai ištroškusi, bet ne sausa. O svarbiausia, šparago sultingumas ir švelnumas labai smagiai su kokosiniai pikantiška anties krūtinėle papildė vienas kitą. Kas nemėgsta "nedakepto" maisto, labai skanus, gourmet patiekaliukas:)

Kvietinė duona su avižiniais dribsniais

Aš labai mėgstu juodą, su grūdais, tvirtą duoną. Bet prieš porą dienų taip užsimaniau minkštutės kvietinės duonos, kad kaip kokia maniakė puoliau į parduotuvę, apvaikščiojau visas duonos lentynas, išskaičiau visas ekologiškas ir neekologiškas etiketes, grįžau tuščiomis namo, atsidariau Aguonėlės blogą (ir vėl) susiradau Norvegiškos duonelės http://aguonele.blogspot.com/2011/06/norvegiska-duonele.html receptuką ir užsimaišiau raugą (įmaišą):
25 g kvietinių pilno grūdo miltų
50 g rupesnio malimo kvietinių miltų (tipo 1050)
65 g vandens
10 g raugo starterio
Sumaišiau visus ingredientus ir palikau rūgti iki rytojaus, po darbo bus kaip tik atėjęs minkymo ir kepimo laikas.
Visa patenkinta savimi nuėjau miegoti. Juk užteko valios neprisipirkti, o pačiai pasiruošti įmaišą duonos kepimui ir dabar jau laukiu, kada minkysiu, kepsiu!:)
O vakar, kaip tyčia, darbe problemos, sėdėjimas po darbo ne vieną valandą. Galvos sukimas, smegenų minkymas, nerviškas barbenimas pieštuku į stalą....Ką daryti, kaip išspręsti užklupusius sunkumus...kaip gali būti tokie neatsakingi žmonės... kodėl toks aplaidus požiūris į sutartinius įsipareigojimus? Ir t.t. ir t.t. Važiuoju namo su sprogstančia galva.
Namuose nebenoriu nieko...visai nieko...ištiesti kojas, buku žvilgsniu pažiūrėti kokią TV programą, išgerti taurę vyno ir eiti miegoti...rytoj vėl toliau reikės kapstyti problemas, kitų žmonių sukurtas.
O čia įmaišas prastovėjęs 29 valandas. Pauosčiusi jį supratau, kad dar geras, dar skaniai kvepia. Kad išmesti jį būtų tikra nuodėmė. Susirinkusi dar visą savyje likusią ramybę, einu maišyti duonos ( nors širdyje netikiu, kad pavyks).
Tešlai naudojau:
raugo (įmaišo)
360 g kvietinių 550 tipo miltų
100 g rupesnio malimo ruginių miltų (reikėjo dėti kvietinių, bet neturėjau)
80 g avižinių dribsnių (reikėjo dėti ruginių, bet ir tie pasibaigė, todėl pakeičiau į avižinius dribsnius. Gudruolė, kepu duoną neturėdama miltų:))
360 g vandens
2 arb. šaukštelių be kaupo smulkios druskos
Viską sumaišiau, išskyrus raugą ir palikau 35 minutes pastovėti ir susidraugauti visiems produktams:)) Po to sudėjau raugą ir minkiau, kol tešla nebelipo prie indo sienų, apie 10minučių, bet liko tokia tąsi, lyg skystoka. Kadangi naktis vis gilėjo, įdėjau išminkytą tešlą į iki 30 laipsnių įkaitintą orkaitę kilti. Po 40 minučių švelniai perminkiau ir sudėjau į kepimo popieriumi išklotą skardą ir vėl sugrąžinau atgal kilti apie 1,5 valandos (reikėjo apie 2,5). Pamačiusi, kad tešla puikiai kyla, ištraukiau ją iš orkaitės. Tada nustačiau 230 laipsnių ir įdėjau indą su vandeniu. Duoną kepiau 10 minučių, po to išėmiau indą su vandeniu, išvėdinau orkaitę iki 190 laipsnių ir toliau kepiau apie 35 minutes.
Kad miegas netikėtai neužkluptų, gal kokį dešimtą kartą peržiūrėjau " Pasivaikščiojimas debesyse".
Nuostabi ta mano naktinė duonelė gavosi, visai nebepanaši į Aguonėlės ( dėl skirtingų ingredientų, minkymo, laikymo ir kitų niuansų), bet labai minkšta ir puri. Kokia aš šaunuolė, kad neapleidau ją kepti. Pusryčiai buvo nuostabūs!!!

2012 m. balandžio 22 d., sekmadienis

Mano kepta duona su pagardais

Labai džiaugiuosi savo vėl pavykusia duona http://cocinarendez-vous.blogspot.com/2012/04/mano-kepta-duona-pagal-aguonele.html . Ir kaip Aguonėlė rašė, kad su pomidoru ją valgytų. Tuo ji mane sugundė nerealiai. Kitą dieną išsitraukiau laaabai skanų pomidorą, kurį atsivežiau iš Prancūzijos. Pasakysite, nu jau šita visai išprotėjo...gal ir taip, bet jie tokie nerealūs buvo, kad pratęsti malonumą Lietuvoje tiesiog neatsispyriau. Todėl pietus sumąsčiau pasiskaninti įvairiausiais sumuštiniais.
Visiems sumuštiniams naudojau tik savo keptą duoną.

Mano I sumuštinis:
1 Marmande veislės pomidoras
1 skiltelė česnako
žiupsnelis maltų juodųjų pipirų
žiupsnelis druskos
ypač tyras alyvuogių aliejus
šviežio baziliko lapeliai

Pomidorą, česnako skiltelę, baziliką smulkiai sukapoju, apibarstau druska, pipirais ir apliejusi aliejumi, viską švelniai išmaišau.

Dedu ant duonos ir mėgaujamės sodriu, prinokusiu pomidoru, švelniai pikantiškai sumišusiu česnaku su bazilikais ir juodojo pipiriuko prieskoniu.......trūksta žodžių, kaip skanu:)

Mano II sumuštinis:
"Katino dienos" parašė žinutę, kad sugavo šviežią laukinę lašišą. Kur jau aš jai atsispirsiu?:) Tik jau ne aš. Parsinešusi namo file, dalį suvalgėme iš karto žalią, o kitą dalį pasūdžiau:
1/2 lašišos file
1 ir 1/2 šaukšto rupios jūros druskos (lašiša mėgsta būti sūresne)
1 arb. šaukštelis cukraus
Galima dėti prismulkintų krapų, bet jų neturėjau, tai ir nedėjau.

Duoną aptepiau su sviestu, uždėjau keletą rukolos lapų bei juostelę sūdytos lašišos....laaabai vertas nuodėmės skanumėlis:)

Mano III sumuštinis
Tiesiog čia abu sumuštiniai suvažiavo į vieną. Iš tiesų, tai buvau sudėjusi ir rukolas ant pomidorų, o ant jų lašišą, bet nesimatė visi ingredientai, todėl nuotraukoje truputi išsklaidžiau. Ojojojoj kaip nuostabu....o viskas prasidėjo nuo duonos:)))

Ir dar vienas ne sumuštinis, bet mane be galo sužavėjęs

Atspėkite kas tai? Rukolos, tai taip, bet tas per pusę perpjautas ir viena dalis dar padalinta pusiau....Na? Atspėjote?....nespėliokite, tai anties kepenėlėmis įdaryta slyva. Jos ketvirtukas taip pat smagiai atsidūrė ant mano duonelės ir su saldžiu Monbazilac vynu besimėgaujant sukramsnotas...pasičepsint, labai:)

Mano kepta duona pagal Aguonėlę

Galiu drąsiai pasakyti, kad mano duonos kepimo įkvėpėja yra Aguonėlė. Todėl vis nedrįsau gaminti pagal jos pateiktus duonos receptus, nes atsakomybė ir baimė, kad nepavyks tokia graži ir skaniai atrodanti, atitolindavo kepimo procesą. Bet atėjo ta diena:) Išdrįsau ir nenusivyliau. Žinoma, vėl gaminau truputi savaip improvizuodama, bet kaip pagrindą naudojau Aguonėlės http://aguonele.blogspot.com/2012/04/paprasta-duonele-su-raugu.html receptą. Ačiū Tau. Kadangi mane labai ribojo laikas, tai supaprastinau ir kepimo procesą.

Duonelės kepimui naudojau:
Raugui:
100 g  rupių kvietinių miltų
125 g vandens
10 g raugo starterio
Viską sumaišiusi ir palikau 14 val. kambario temperatūroje.

Plikiniui:
75 g viso grūdo ruginių miltų
125 g verdančio vandens
Užplikiusi palaikiau apie 2 valandas. 
            
Tešlai:
raugą
visą plikinį
325 g Rupaus malimo kvietinių miltų
100 g vandens
10 g druskos

Visus tešlai skirtus produktus sumaišiau ir palikau pridengus 40 min pastovėti kambario temperatūroje. Tada minkiau apie 15 minučių, kol nebelipo prie sienelių, tada padėjau šiltai kilti. Po 1 valandos švelniai perlenksčiau ir įdėjau į kepimo skardą baigti kilti. Kildinau apie 2,5 valandos.
Po to 10 minučių pašoviau į įkaitintą iki 240° orkaitę su garais. Tada išleidau garus ir išvėdinusi orkaitę iki 200° baigiau kepti duonelę. Kepiau apie 40 minučių. Oi, kokia nuostabi duona gavosi:)

2012 m. balandžio 19 d., ketvirtadienis

Keptos putpelės su marinuotomis daržovėmis ir nuostabus Saint-Emilion vynas

Jeigu kada keliausite po Prancūziją, būtinai užsukite į Akvitaniją, Bordo apylinkes. Čia labai gražu: vandenynas, švelnus klimatas, vynuogynai, daug žalios spalvos, sena architektūra ir labai mieli žmonės. Be abejo, o kur dar maistas ir vynas, čia jau sunku rasti lygių. Argi ne puiku, kai viską gali gauti vienu metu? Man, tai nerealu.
Taigi, jeigu mėgstate gurmaniškai užkasti pasimėgaujant vynu, jūs tiesiog privalote pakeliauti po šias apylinkes ir būtinai užsukti į Saint - Emilion. Jis nedidukas, simpatiškas miestukas ant kalvos, kuriame gali paragauti ir nusipirkti puikaus šio regiono raudonojo vyno pas vyninką arba kito iš Bordo apylinkių kilusio balto, rožinio ar putojančio vyno jaukioje parduotuvėlėje.
Šiame Saint-Emilion regione dėl dirvožemio ir reljefo, auginamos Cabernet Franc, Cabernet Savignion, Merlot vynuogių raudonas vynas švelnesnis, nei įprastai. Kaip prancūzai sako, jis šilkinis. Ir jeigu norėsite nusipirkti butelį į savo vyno kolekciją, žiūrėkite, kad būtų Grand Cru classe. Aišku, jeigu esate žinovas, čia jų pasirinkimas pagal metus, kainas, rūšis iš vis iš kojų verčiantis. Kai pamačiau vynelį, kurio kaina " tik 12000 Eur", tai net pajuokavau, jog reikėtų gerti per pipetę, nes kiekvienas lašas aukso vertės, o man patinka vynu mėgautis atsipalaidavus ir neskaičiuoti krentančių eurų į burną.
Vasarą čia pilna turistų, o dabar miestelis ilsisi ir po truputėli ruošiasi antplūdžiui. Valosi langus ir vitrinas, dažo, šluoja...ech, vienas malonumas prieš saulutę ir pučiant šiltam pavasariniam vėjeliui išgerti taurę vyno, bei toliau tęsti kelionę...
...pro vynuogynus, kuriuose pluša prancūzai vyninkai (tik kinuose parodo, kad vynas pats pasidaro pvz.filme "Geri metai"), į virtuvę. Kurioje šiandien ruošiuosi kepti putpeles su marinuotomis daržovėmis.
Patiekalui ir marinatui naudojau:
6 putpeles
2 česnako skilteles
2 šaukštus balzaminio acto
2 šaukštus aliejaus
1 arb.šaukštelį maltos paprikos
žiupnelį druskos

Česnakus susmulkinau ir sumaišiau su likusiais ingredientais. Įtryniau putpeles ir palikau valandėlei marinuotis.
Daržovėms ir jų marinatui naudojau:
2 morkas
1 baklažaną
1 papriką
2 cukinijas
5 bulves
žiupsnelį druskos
1 šviežią česnaką su lapais
1 citrinos sultis
1 arb.šaukštelį medaus
2 šaukštus aliejaus
1 arb.šaukšelį raudonojo vyno acto ( nes man truputi daugiau rūgšties norėjosi)

Visas daržoves, išskyrus bulves, stambiai supjausčiau ir išmaišiau su likusiais ingredientais. Palikau valandėlėi marinuotis.
Po to putpeles ir marinuotas daržoves kepiau orkaitėje apie 30-35 minutes.
Negalėčiau pasakyti, kurios putpelės buvo skanesnės ar šios ar troškintos su obuoliais  http://cocinarendez-vous.blogspot.com/2012/01/putpeliu-troskinys-prancuziskai.html, bet kad dar ne kartą jas gaminsiu, tai faktas. Daržovės?...jos tikrai nenuviliančios.

2012 m. balandžio 18 d., trečiadienis

Pavasarinis turgus Prancūzijoje ir griliaus užkūrimas

Kai nuo darbų antplūdžio nuvažiuoja "stogas", o kulinarija nebepadeda, važiuoju į Prancūziją. Ten man visada gerai. Besišypsantys žmonės, saulėtas dangus, nuostabus maistas su nerealiu vynininko vynu. Ten aš pasikraunu teigiamos energijos, kurią grįžusi į Lietuvą vėl eikvoju keldama "Lietuvos ūkį":) Taip ir sukasi mano ratas. Nuobodus? Gal būt? Nesinori man filosofuoti, o tiesiog noriu pasidžiaugti prailgintu pavasariu ir pasigirti, koks nuostabus sekmadienio prancūziško kaimo turgus.
Po turgų iškylavome su dukra, ji ir parengė šį fotoreportažą, o tekstą parašiau aš.
Atsikėlusios ir prasikrapščiusios, nes, kaip žinia, Prancūzijoje viskas vyksta gerokai lėčiau, išvykstame į turgų apsipirkti, nes laukia gausi kompanija su nesiskundžiančiais apetitais.
Vos įėję į turgų galime paragauti šviežiai spaustų sulčių, o toliau ramiai kėblindamos pamatome didžiausią pasiūlą suvenyrų, provansiškų muilų, jūros gėrybių, daržovių, sūrių, antienos, avienos, arklienos ir kitos mėsos produktų, bei kitų sodo-ūkio gėrybių.
Pomidorai. Gražu žiūrėti, kekiniai, dideli raukšlėti raudoni, geltoni, žali, o nerealiausi "Marmande" ir jeigu kada pamatysite tokius, pirkite nedvejodami. Aš net sėklų nusipirkau, bandysiu sodinti ir auginti:) Kaina įvairiausia, priklausomai nuo rūšies, šalies, svyruoja 1,5-5 Euro/kg.

O sūriai sūriai, kokių norite, su pelėsiu mėlynu, žaliu, o gal ožkos, avies? Šviežio, su prieskoninėnėmis žolelėmis, saldaus, džiovinto?...prašau, yra kokio tik pageidaujate. Fermentinio? Yra ir tokių. Visi besišypsodami duoda paragauti, pakalbina ar skanu ir visai nelįsdami į akis, kad būtinai privalau pirkti, toliau siūlo kitiems. Smagu, lėtai žioplinėjant apsipirkinėti.
Ir kiaušiniai naminiai, kurių tuzinas kainuoja 6 Lt, nesvarbu, kad Velykos ant nosies. Tiesa, mačiau vienas seneliukas, net margučius pardavinėjo šalia šviežių kiaušiniu, bet nežinau ar kas nupirko. Tačiau susidarė jausmas, kad jiems tikrai nėra svarbiausia- ar parduos jie ar neparduos...svarbiausia procesas. Ragauti, bendrauti, išgerti vyno su sūriu ar austrėmis. Visiškai neverslininkikškai prekybinė atmosfera.
Bevaikščiodamos tarp daržovių, sūrių, ančių kepenėlių, austrių, žuvų su jūros gėrybėmis, įvairiausių dešrų ir kitų gėrybių seilė tiesiog nevaldomai tįsta, o kai pamatai gausybę kepamų kumpių ant laužo, visai pameti galvą dėl maisto...o gal artėja pietūs, kurie Prancūzijoje ir visada tuo pačiu metu? O kur jie tiek dės, juk visų nesuvalgys? Bet vieną žinau, jie tikrai nieko nedaro veltui, per daug, nepaskaičiuotai.
Tikrai artėja pietūs, nes pradedame sukiotis kur kvapai kviečia. Tik ką kumpiai, o dabar duona, o kai dar taip kepama...nematytai, nereigėtai. Eilę stovėjome, kol nusipirkome. Dar pasakojo, kad ji kepama pagal senovinį receptą. Nežinau, tai tiesa ar ne, bet svarbiausia, kad ją visą išpirko.

O jūs ar matėte kada nors taip kepamą duoną? Mobilioje duonkepėje? Ji nuostabi, puri ir visai netokia, kaip prancūziškas eilinis batonas. Tai duona, kurią gali tiesiog pjauti ir valgyti, nereikia jokių priedų. Nors prancūzai pamišę dėl savo batonų...prisiperka ir velka glėbiais namo. kur jie juos deda, aš nesuprantu. O ši duona, nereali ir gaminama su šypsena:)
Prisipirkę pilną pilną pintinę šparagų, pomidorų, sūrio, jūros šukučių, austrių, putpelių ir dar krūvos daržovių, grįžome namo ruošti pietų. Kadangi buvo mūsų eilė ruošti pietus, o oras nuostabus, nusprendėme padaryti barbekiu vakarėlį, nes draugai Erika ir Jurgis savo vakarienei buvo paruošę nuostabų fazaną, kurio receptu jie mielai pasidalino ir sutiko atlikti fotosesiją:) kurią pažadu patalpinti savo bloge.
Mūsų pietūs. Užkandėlei paruošėme:
10 jūros šukučių ( buvo didelės)
0,5 kg šparagų
druskos
Pasūdau šukutes ir palaikau, kol apverdu dalį šparagų. Viriau pasūdytame vandenyje apie 2 minutes. Kadangi ekperimentuoju su šparagais ir bandau pati juos visais "kampais". Dalį jų kepsiu ant griliaus apvirtus, dalį žalius.
Šukutės gavosi ypatingai minkštai stangrios ir kvepiančios dūmu, o šparagai? Ką galiu pasakyti? Apvirti buvo minkštesni, dūmas, druska pasiskirstę vienodžiau. Žali, neapvirti šparagai tapo traškūs, gal kiek sluoksniavosi, bet sultys, sodrus poskonis puikiai gaivino. O tas šukučių minštumas ir purumas švelniai įsigėrė ir sumišo su šparagų sultimis....o su taure balto vyno...ko ne pietūs prancūziškai?:))))



2012 m. balandžio 17 d., antradienis

Vištiena su daržovėmis

Tai toks paprastas patiekaliukas, kad net gėda dėti į svo blogą. Paruošiamas per 5 minutes, o iškepamas maksimum per 20 minučių. Bet skonis vertas visų 9 balų, jeigu pagal šiuolaikinę vertinimo sistemą.
Šiam labai greitam ir lengvai pagaminamam patiekalui reikės:
vištienos šlaunelių ( aš naudojau visiems po 2, viso 6 vnt.)
4 morkų
2 cukinijų
Vorčesterio padažo
druskos
pipirų
Keptuvėje, geriausia, tai būtų Zeppter ar kita, į ją panaši, nereikalaujanti riebalų, apkepu kulšeles, po kokių 10 minučių, sudedu daržoves. Viskas iškepa maždaug po 7-10 minučių.
Kaip dažnai valgote taip legvai ir greitai, bet labai natūraliai paruošiamus patiekaliukus? Gal juose fotoestetikos nelabai daug, bet kai skubi ir norisi neapkrauti savo skrandžio, tai puikiausia išeitis.

Vištienos šlaunelės su tikrai nerealiu marinatu

Kartą, iš godumo, prisipirkau vištienos šlaunelių be kaulo. Ką daryti? Vyniotinį, kepsnius, suktinukus, pyragą ar dar ką nors subtilaus? Ir naršydama po savo mėgstamus puslapius radau pas Segebutę http://segebute.blogspot.com/2011/03/nerealius-vistienos-marinatas.html tikrai nerealų marinatą. Tiesa, aš jį šiek tiek pakoregavau. Negaliu sakyti ar skaniau, nes originalo neragavau, bet jis tikrai nusipelnė šio "Nerealaus" pavadinimo. O kadangi jau pavasaris...tai koks pavasaris be pavasariškų salotų:)
Marinatui naudojau, bet vėl gi, su šiek tiek savos improvizacijos:
1/4 stiklinės (60 ml) obuolių acto
2 didelių šaukštų medaus
1 valg. šaukšto dižono garstyčių
3 skiltelių česnako, pjaustyto, nes labai tingėjau išimti šerdeles 
2 arb. šaukštelių druskos
1/2 arb. šaukštelio šviežiai maltų juodųjų pipirų
2 valg. šaukštų alyvuogių aliejaus

Šlaunelių pakuotėje, berods buvo 6, tai visas ir marinavau apie 2-2,5valandos.  

Marinuotas šlauneles (nesausinau) dėjau į įkatintą iki 180 laipsnių orkaitę ir 15-17 minučių kepiau. Gal nusausintos šlaunelės būtų labiau apskrudusios, bet ir tokios labai  labai skanios buvo, o sultingos nerealiai:). Kartu su pavasarinėmis salotomis:
ridikėliai
agurkas
aliejus
druska
pipirai
Jūs galite netikėti, bet marinatas tikrai nerealus, visai tikrai taip, kaip rašė Segebutė. Gal actas ir nėra sveikiausias produktas, bet mėsytės skonis, tikrai privers čepsėti iš savo ...kaip skaniau aprašyti, net negaliu sugalvoti, SKANUMO...prisipažinsiu, mes "apžoriškumo" ir padažą iš skardos išlaižėme, tiesa, ne liežuviais, bet vis tiek....rašau didžiosiomis raidėmis...REKOMENDUOJU!!!!!!! 

2012 m. balandžio 1 d., sekmadienis

Beveik klasikinis totoriškas bifšteksas

Kokių tik dabar negamina Totoriškų bifšteksų (nors dabar kalbininkai rekomenduoja rašyti "Totoriškas kepsnys", bet man neskamba, todėl sau leidžiu nukrypti nuo kalbininkų rekomendacijų ir vadinti jį kaip visame "sviete" vadina Totorišku bifšteksu)? Gamina klasikinius jautienos ar eksperimentuoja su strutiena, lašiša, tunu http://cocinarendez-vous.blogspot.com/2012/02/tartare-di-tonno-tuno-tartaras.html ir dar visokiausių mėsų, žuvų, jūros gėrybių, daržovių ar vaisių įvairove.
Šiandien aš gaminsiu klasikinį Totorišką bifšteksą, iš jautienos. Naudosiu jautienos kryžmę (arba kitaip sakant, nedarbinio kumpio mėsą), nors dažniausiai naudojama nekepta jautienos išpjova, jeigu nori prabangiai. Kadangi išpjova yra labai brangi mėsa, todėl galima naudoti kryžmę, ar kuo aukštesnės kokybės kumpio dalį, svarbu, kad kuo minkštesnė būtų. Taigi mėsa gali būti kapojama arba malama. Man skaniau smulkiai sukapota. Prancūzai kartais Totoriškam bifteksui parodo labai įkaitintą sausą keptuvę ir vos vos apkepa. Bet aš labiau mėgstu žalią, klasikinį bifštekso variantą.
Kaip ir matosi nuotraukoje, Totoriškam bifšteksui naudojau:

200 g jautienos kryžmės
2 ančiuvių file
1 nedidelį svogūnėlį ( reikėtų naudoti šalotą, bet aš neturėjau)
6 sūdytus kaparėlius
5 karnišonus ( mažulėlius agurkėlius)
1 kiaušinio trynį
druskos
maltų juodųjų pipirų

NENAUDOJAU: garstyčių 1 arb. šaukštelio. Man jos padaro mėsą rūgščia, mažiau jaučiu mėsos skonį. Bet pradedančiąjam valgytojui, patarčiau jų dėti. Totoriškas bifteksas bus labiau marinuotas ir mažiau jausis natūralus mėsos skonis.
Mėsą smulkiai sukapoju ir padedu šaltai. Tai yra svarbu. Tuo metu susmulkinu svogūną, kaparėlius, ančiuvius, karnišonus. Viską sudedu į lėkštę, kad kiekvienas galėtų susimaišyti kaip pats nori.
Kai mėsa kapota, visas bifšteksas gaunasi stangresnis, kai gamini maltą (naudojant smulkią mėsmalės formą), jis gaunasi skystesnis. Dažnai, kad įgautų stangresnę formą, maltas Totoriškas bifšteksas būna apkepamas įkaitintoje sausoje keptuvėje po 1 minutėlę, bet tikrai ne ilgiau, kad neiškeptų, o tik įgautų formą.
Kitas Totoriško bifštekso pateikimo variantas gali būti jau viską sumaišius.
Man asmeniškai pateikimo būdas nėra svarbus. Mėgaujuosi, ne dažnai, bet su didžiausiu malonumu. O šiandien dėjau Totorišką bifteksą ant savo keptos duonos http://cocinarendez-vous.blogspot.com/2012/03/mano-pavykusi-pusiau-rugine-duona.html , kuria vis nepabosta džiaugtis.