Interneto puslapio peržiūrų skaičius

2012 m. kovo 12 d., pirmadienis

Mano ruginė duona su pačios pasigamintais ikrais

Vaizdas iš vaikystės išlikęs, kai močiutė pasiraitojusi rankoves medinėje negilioje bačkutėje minko duoną, formuoja kepalą, deda ant ližės ir kiša į duonkepę krosnį. O ji būtinai, mums anūkams, mažų, vaikiškų kepaliukų padarydavo. Tas prisiminimas toks gilus, kad niekada nepagalvojau, jog kada nors išdrįsiu kepti duoną, tikrą, su raugu.
Bet kaip ir viskas keičiasi, taip ir aš pati keičiuosi. Pradėjau domėtis, kaip čia man išsikepti duonos pačiai, kaip pasigaminti raugą savo, o ne iš draugių. Jau dabar nesuskaičiuosiu kiek milijonų kartų skaičiau, varčiau knygas apie duonos kepimą, kiek milijonų kartų žiūrėjau, studijavau kaip duoną kepa Aguonėlė http://aguonele.blogspot.com/ , Anželika http://www.kainetingiu.com/search/label/Duona,  Srovė http://srovesblogspotcom.blogspot.com/ ir pradėjo kautis noras su baime. Nugalėjo noras ir didžiulis Aguonėlės ir Srovės palaikymas. Ačiū jums merginos:).
Pirmiausia, pasidariau raugą kaip mokė Aguonėlė http://aguonele.blogspot.com/search/label/Raugas nesikartosiu, nes pas ją puikiai viskas aprašyta. Pasitarusi ir gavusi jos rekomendacijas, kad turiu išsirinkti kuo paprastesnį receptą, pradėjau paieškas. Turėjau beveik savaitę, kol raugas rūgo, pasirinkimui.  Apsistojau ties Anželikos receptuku http://www.kainetingiu.com/2010/11/duona-su-raugu.html , tačiau pakeičiau ingredientus vietomis, nes kai reikėjo kepti, eilinį kartą buvau nepasiruošusi...daug ruginių miltų, o kvietinių mažai...todėl mano duona gavosi tokia:)

Vienam duonos kepaliukui naudojau:
400g raugo
200gr kvietinių miltų
600gr ruginių miltų
20 gr druskos
460gr vandens

Sumaišau visus ingredientus ir palieku pailsėti 30 minučių. Po to minkau tešlą, ilgai, apie 15 minučių. Tada suformavusi kepaliuką pastatau šiltai 3 valandoms. Duona padidėjo, bet ne dvigubai ir aš visa panikoje, kad neįdėjau papildomai mielių kaip rašė Anželika, nes jaunas raugas ir ruginiai miltai sunkūs ir  kad dabar niekas nesigaus, padariusi įpjovimus įdėjau kepti iki 240 laipsnių įkaitintoje su verdančio vandens indu orkaitėje. Taip kepiau 10 minučių, po to išvėdinau orkaitę, temperatūrą sumažinau iki 200 laipsnių ir dar kepiau apie 50minučių (su dantų krapštuku tikrinau iškepimo lygį).
Gavosi tikra juoda duona, skoniu primenanti "Vilniaus duoną". Ačiū merginos už pamokymus, žinias, patarimus. Pasilikau raugo kitam kepimui ir jau turiu išsirinkusi Aguonėlės duoną, kurią išbandysiu:)

Mano duonelė nusipelnė šventės!!! O gal aš, kad taip puikiai, na gal ne visai puikiai (sutrūko apačia) pavyko, bet dukra pareiškė, kad ši duonelė yra jos pati mėgiamiausia.
Ta proga pasigaminau ikrų, receptuką radau kažkokiame žvejų tinklalapyje.
Ikrams reikėjo:
2 kg stintų
1/4 arb. šaukštelio druskos
žiupsnelio juodųjų pipirų
2 šaukštų tyro alyvuogių aliejaus
aš dar įbėriau džiovintų petražolių (bet čia nebūtinai)

Dorodama stintas išrinkau ikrus, juos išnėriau iš laikančios plėvelės. Sudėjau į stiklainį, supyliau visus ingredientus ir išplakiau. Plakiau apie 10-15 minučių. Plakimas davė tai, kad atsiskyrė likusios nepamatytos plėvelės, o ikriukai prisipildė aliejaus ir tapo purūs su dar labiau paryškintu savo skoniu:) Puikumėlis!!!
Jau kažkas apkramtė:)))


8 komentarai:

  1. Gardžiai atrodo, ypač ikrų spalva patiko! O kiek laiko galima išlaikyti taip pagamintus ikrus?

    AtsakytiPanaikinti
  2. Nežinau, nes pati ant savo kailio neišbandžiau, bet kaip rašė vyrai žvejai iki 10 dienų. Manau, kad bus greičiau suvalgyti...labai skanūs:)

    AtsakytiPanaikinti
  3. Stintų ikrų dar nesu ragavusi :)

    AtsakytiPanaikinti
  4. Sveikinu sveikinu ir dar kartą sveikinus įsitraukus į duonos kepimo būrelį ♥ Atrodo labai labai gardžiai ir tikrai iki idealaus kepaliuko (iš tikrųjų nežinau ar tokių išvis yra) labai nedaug.
    Tau trūko apačia, nes vis dėlto ne iki galo iškildinta buvo. Man irgi pasitaiko vis, bet jau ne taip dažnai. Aš žiūriu ir kontroliuoju (termometru) kokioj ° ji kyla.
    vau aš vis dar sužavėta tokiu pirmu tavo kepaliuku. Mano pirmasis prasčiau atrodė :))

    P.S. gal tu gali atjungti tą komentarų funkciją, kur reikia raides įvesti... nu žinok kartais streikuoja ir man reikia pora min kol sugebu pakomentuoti :(

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Ačiū ačiū, po kito bandymo pasirodys tiesa...dažniausiai jei pirmas pavyksta užmiegama ant sėkmės, o tik čia dauk laurų mano vyrui, jis globojo šią duonelę, kad pakiltų, iškeptų, židinį kurstė...ir šiaip per daug viens į kitą nežiūrėtume (jumoras).
      Sekantis gal bus mano?:) Tikiuosi pavyks, neturiu kildinimo indo, bet juk ne tai svarbiausia?:)
      Rytoj vyras pažadėjo pažiūrėti, nes mums neduoda raidziu ivedimo, net kai būnu Fr...gal cia is Germany? Ar tik mano psl.? Man irgi ne viename psl. duoda įvesti raides arba laukti kol patvitins autorius:)

      Panaikinti
  5. miela Laura, Šiuos ikreus aš irgi pirmą kartą ragavau, bet natūroje jie dar ypatingesni:)

    AtsakytiPanaikinti
  6. Odeta, šį savaitgalį vyras parnešė namo vos ne 2 kg stintų, kai dorojo, paprašiau, kad išimtų ikrus ir pagaminau pagal Tavo rekomendacijas. Gerumas!!! Ačiū už receptą :) Tiesa, aš nedėjau džiovintų petražolių, bet papildomai įspaudžiau kelis lašus citrinos sulčių (gal 1/3 a.š.) ir truputį česnako (pusę mažos skiltelės). Čia jau nuo rusų nusižiūrėjau, bet jeigu ne šis Tavo įrašas, tai net į galvą šovę nebūtų, jog stintų ikrus išvis galima valgyti :)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Kristina, as kazkuria diena dar karta isbandziau ir is karto viska suvalgeme. Kita karta butinai idesiu cesnako…sugundei :)

      Panaikinti

Komentuokite, diskutuokime, labai laukiu