Interneto puslapio peržiūrų skaičius

2012 m. kovo 31 d., šeštadienis

Improvizacija su pupelėmis ir tunu

Kaip žinia, kiekvienas turime savo mėgiamus, pasisekusius, istorinius, paveldėtus ar kitokius patiekalus. Taip ir man, aš visada žinau, kad pėmusi indelį konservuoto tuno ir turėdama sviestinių pupelių, pagaminsiu nerealiausią užkandėlę. Ji visada pirmoji dings nuo vaišių stalo, ją labai lengva ir greita pagaminti, be to, ji labai labai skani. Kažkada aš esu aprašiusi jos klasikinį variantą http://cocinarendez-vous.blogspot.com/2011/12/frijoles-con-atun.html taip kaip ruošia ispanai, bet šį kartą, aptikusi šaldytuve užsilikusį konservuoto tuno indelį, nusprendžiau šiek tiek paimprovizuoti.

Pupelių ir tuno improvizacijai reikės:
1 indelio konservuoto tuno aliejuje
1 indelio sviestinių pupelių (didelių)
1 raudonojo svogūno (nedidelio)
Keletos šakelių petražolių
1 konservuoto agurko (naudojau spilvos, kadangi buvo nedideli, tai supjausčiau 2)
Susmulkinu svogūnus, petražoles, agurkus. Viską sumaišau. Kadangi, tunas buvo aliejuje, tai nereikia papildomai daugiau jo pilti. Svarbiausia, viską sumaišius, palikti apie 10 minučių pasistovėti, kad įsigertų skoniai.
Labai skani užkandėlė su namine duona http://cocinarendez-vous.blogspot.com/2012/03/mano-pavykusi-pusiau-rugine-duona.html ,bet galima ir su kitokia, sau patinkančia duona arba visai be jos:)

Mano pavykusi pusiau ruginė duona

Nenustoju žavėtis Aguonėlės duonomis http://aguonele.blogspot.com/ . Taip skaniai, apetetingai, tvarkingai, gražiai ir rūpestingai jos kepama duona užduoda tokį toną, kad negali nekepti prasčiau atrodančią, kvepiančią ar skanią duoną. Man tai tapo lyg atskaitos taškas, kad aš turiu iškepti skoniu ir išvaizda jai nenusileidžiančią duoną. Taip, kaip tame pasakyme, kad mokiniui yra labai svarbu peraugti savo mokytoją. Taip ir man. Aguonėlės duona, nežinau kaip jums, bet man ji tobula. O aš noriu išmokti kepti ją kaip Aguonėlė. Ir šiandien įvyko ta, laimingoji diena, kai buvau patenkinta savo iškepta duona. Ne, ji toli gražu ne tokia kaip kepa Aguonėlė, bet ji mano, iki šiol keptų duonų, pati geriausia. Visais atžvilgiais, skonis - nerealus, vaizdas -pusėtinas, duonos pluta - minkšta, bet neištižusi ar neįkandama.Neturiu nei KA (kitchenaid), nei duonos kildinimo krepšio, nei kitų įmantrių prietaisų, bet turiu labai daug meilės kepti DUONĄ. Išduosiu paslaptį...pirksiu KA, pasitaupysiu ir pirksiu...labai jau nerealus įrenginys, dar nežinau nė vieno, kas turėtų ir keiktųsi.  Na, o aš labai noriu pasidžiaugti savo duona....Valio...pavyko...KEPSIU dar ir dar!!!!!
Dalį recepto nusižiūrėjau pas Forellę http://www.forellesreceptai.lt/pusiau-rugine-duona , dalį improvizavau pati. 
Pusiau ruginei duonai reikės:
200 g rupių ruginių miltų
200 g kvietinių miltų (812 C)
80 g kvietinių miltų (550 D)
200 g ruginio raugo ( pasiruošiau iš vakaro 20g raugo starterio, 90g rupių kvietinių miltų, 90g vandens)
360 ml vandens
1 v.š. kmynų
1 v.š. kepintų linų sėmenų
1,5 v.š. medaus (mano vienas labai didelis valgomasis šaukštas buvo)
2 a.š. druskos
Sudėjau visus ingredientus, išminkiau, kad visakas persimaišytų ir palikau 30 minučių pailsėti tešlai. Poto ėmiausi rimto minkymo 10minučių. Tešla buvo lipni ir jau galvojau, kad vėl bus nepavykęs gaminys, bet palikau 3 valandoms kilti kambario tepratūroje. Po to lengvai perminkiau ir sudėjau į kepimo skardą išklotą kepimo popieriumi pakilti. Kadangi buvome pakviesti į svečius, tai mano duotos tešla skardoje išbuvo 11valandų.
Ryte radau duoną pakilusią ir labai pasiruošusią kepimui. Su nerimu dėjau kepti į orkaitę, įkaitintą iki 230 laipsnių su vandens dubenėliu 10 minučių, nes galvojau, kad nebūčiau pavėlavusi, po to išėmiau ir atvėsinusi iki 180 laipsnių kepiau dar 30 minučių. Kepimo trukmė gavosi 40 minučių. Oi, kaip aš visa susirūpinusi tikrinau dantų krapštuku, ar iškepusi duona.
Kai duona atvėso, pjaustėme, tepėme sviestu ir valgėme valgėme valgėme....


Jautienos troškinys su baravykais ant rytietiškų pupelių patalo

Užsikasiau darbe su problemomis, tad grįžusi į namus nebeturėjau nei jėgų, nei įkvėpimo virtuvėje kurti. Darbas užgožė visas mano svajones, džiaugsmus ir kūrybines mintis. Bet gal tai ir į naudą... pailsėjo šeima nuo manęs ir mano kūrybinių sėkmių ir nesėkmių virtuvėje, nuo mano emocijų.
Na, gerai, nebesiguosiu, nebedejuosiu....turiu būti linksma, šypsotis, nes ne viskas baigiasi vien darbu:). Ta proga nusiperku jautienos sprandinės ir parsinešu į namus, ilgai žiūrėdama, jaučiu, kad bundu ir vėl noriu gaminti, kepti, virti...koks tai nuostabus jausmas....ech:)))) Ką čia pagaminus ( krapštau pakaušį)?
Jautienos troškinukui su baravykais ant šparaginių pupelių patalo reikės:
500 g jautienos sprandinės
2 svogūnų
5 baravykų (naudojau šaldytus)
3 morkų
aliejaus
maltų juodųjų pipirų
Jautieną supjaustau mažais gabaliukais, pašalindama visas plėves, nereikalingus riebalus, pasūdau ir papipirinu. Svogūnus sukapoju, morkas nulupu ir supjaustau 2 cm galiukais. Įkaitintoje su aliejumi keptuvėje apkepu svogūnus, po to sudedu jautienos gabalėlius ir troškinu apie 1 valandą. Po to sudedu morkas, baravykus ir toliau palieku kepti - trokšti iki mėsa tampa minkštutėlė. Man tai truko apie 40 minučių. Tuo tarpu pasiruošiu šparagines pupeles su rytietišku prieskoniu.
Šparaginių pupelių patalui reikės:
200 g šviežių šparaginių pupelių
alyvuogių aliejaus
skrudintų sezamų aliejaus
2 česnakų skiltelių
1 arb.šaukštelio Tabasco padažo
1 arb.šaukštelio sezamo sėklų
1 arb.šaukštelio citrinų sulčių
smulkintų petražolių
Šparagines pupeles apverdu 2 minutes. Tuo tarpu įkaitinu keptuvę su alyvuogių aliejumi ir sudedu šparagines pupeles, apiberiu druska, pašlakstau Tabasco padažu ir palieku kepti, kartas nuo karto pamaišydama apie 10 min. Tada suberiu susmulkintą česnaką, sezamo sėklas, bei įpilu šlakelį skrudintų sezamų aliejaus. Patroškinu dar keletą minučių. Pupelės išlieka traškios, bet su rytietišku prieskoniu. Dedu į lėkšę pupeles, ant viršaus dedu jautienos troškinį su baravykais. Kokia puiki nuotaika...kaip gera vėl norėti kuistis virtuvėje:))))

2012 m. kovo 27 d., antradienis

Midijos su lašinukais ir saulėje džiovintais pomidorais

Vakar gavau žinutę iš "Katino dienos" atvažiuokite, turime laukinės lašišos ir sterko. Atlėkiau paknopstom, kad tik užtektų, kad tik paragauti to tikro delikateso, o ne fermoje užaugintos, "Kombiforma" šertos vargšelės. Užteko, spėjau, nusipirkau. Parnešiau namo ir ji tiesiog "sprogo ore", net nespėjau nufotografuoti....suvalgėme žalią....skonis nepsakomas...ooo kad taip dažniau...to tikro natūralau skonio. Ir išsikalbėjome su parduotuvėlės šeimininke, kad rytoj, t.y kaip šiandien atveš šviežių midijų...na jau čia ji palietė mano silpnąją vietą.....NORIU...TAAAAIP!!!!
Šiandien dirbti negalėjau, mintys sukosi...ar paskambins, ar bus midijos iš tikrųjų, kaip jas gaminsiu...kiek pirkti 1kg ar 2, bus iš Atlanto ar iš Viduržemio jūros, kviesti svečių ar sukirsti vieniems patiems? Taigi, sulaukiau aš tos žinutės, kad midijos atkeliavo...atlantinės ( tokias aš labiausiai ir mėgstu), supakuotos jūros vandenyje, po 1kg, tiesiog tobula vakarienė šeimai.
O dabar prasidėjo receptai, kaip paruošti. Perverčiau knygas apie jūros gėrybes, pasikartojau Nidos, Mindaugo, Viktoro blogus, nes jie daugiausia rašo apie midijas. Bet seilės tiesiog kaupėsi be perstojo ir mintys buvo tik greičiau greičiau.
Mano Midijų receptukui, šiek tiek panašiam į Provancišką (kitap tariant kaimietišką) reikės:
1kg midijų (nuplautų, nuvalytų, patikrintų)
50gr sūdytų lašinių
1 svogūno
3 česnako skiltelių
4 saulėje džiovintų pomidorų
2 pomidorų
1 šviežio čili pipiro
100gr balto sauso vyno
šlakelio vandens
didelės saujos petražolių
žiupsnelio druskos
nubraukto šaukštelio cukraus
Susmulkinu lašinukus, svogūną, česnakus, čili pipirą. Pašalinu pomidorų odeles ir juos supjaustau kartu su saulėje džiovintais pomidorais. Sukapoju petražoles.
Dedu į gilią keptuvę lašinukus, juos apkepu, kadangi jie neturi daug riebalų, įpilu šlakelį aliejaus. Sudedu svogūnus, česnakus, čili pipirą. Apkepu. Kol šie kepa, nusivalau midijas. Jos buvo ganėtinai švarios, tai viskas vyksta labai greitai. Į keptuvę supilu pomidorus, viską išmaišau ir patroškinu keletą minučių. Supilu, vyną, vandenį. Suberiu druską ir cukrų. Užvirus, sudedu midijas, uždengiu keptuvę ir vis ją papurtydama kepu apie 5 minutes. Kai išjungiu, suberiu smulkintas petražoles.
Pilu midijas su sultiniu į gilią lėkštę ir pasimėgaudama kiekvienu kasniu, bei užgerdama baltu vynu švenčiu vakarienę:)


2012 m. kovo 25 d., sekmadienis

Labai šokoladinis pyragas su mėlynėmis

Atvirai pasakysiu, nesu saldumynų mėgėja, bet kai mamos gimtadienis ir reikia senolius maloniai nustebinti, nes jie po to visus metus turi apie ką kalbėti, ką valgė ar gėrė per vieno ar kito gimtadienį. Tiesiog jaučiu didžiulę atsakomybę pagaminti kokį patiekaliuką, kad apie jį galėtų nenustojamai kalbėti iki sekančio gimtadienio.
Kadangi nelabai pavyko su "Kijevo kotletų" bandomuoju kepimu, nedrįsau kepti jų ir per gimtadienį. Bet užmačiusi ūkininkų turgelyje šviežių anties kulšelių, iškepiau confit de canard http://cocinarendez-vous.blogspot.com/2012/03/confit-de-canard.html su bruknių-čili pipirų padažiuku. O desertui pasiūliau Gėrimų ir patiekalų magijoje http://gpmagija.blogspot.com/2011/11/sokoladinis-pyragas-la-brownie-ii.html užmatytą šokoladinį pyragą su savo improvizacija.
Aš jį pavadinau šiek tiek kitaip, nes šiek tiek kitaip ir gaminau. Pyragui reikės:
1 stiklinės cukraus
1 šaukšto vanilinio cukraus
240 g sviesto
250 g juodojo šokolado (ne mažiau 52% kakavos)
4 šaukštų karčios kakavos miltelių
4 didelių kiaušinių
1 stiklinės miltų
2 nubrauktų šaukštelių kepimo miltelių
žiupsnelio druskos
200 gr šviežių mėlynių (galima ir kitokių uogų)

Aptepimui naudojau:
50 g sviesto
100 g šokolado (ne mažiau 52% kakavos)
100 gr cukraus pudros
2-3 šaukštų pieno
Sviestą, šokoladą, kakavą ištirpinu inde, pastatytame ant kito puodo su vandeniu (kitaip sakant, ant garų). Miltus, druską, kepimo miltelius išmaišau atskirame inde. Baltymus atskiriu nuo trynių. Padalinu cukrų pusiau ir sudedu 1/2 dalį į baltymus, 1/2 į trynius. Trynius ištrinu iki baltumo su cukrumi ir sudedu į atvėsusią šokolado masę. Švelniai išmaišau. Baltymus iki standžių putų išplaku ir vėl išmaišau su kepinio mase. Suberiu uogas.
Šokoladinio pyrago masė gavosi lengvai tiršta, bet dar tekanti iš indo. Skardą išklojau kepimo popieriumi ir išleidau masę, sulyginau iki norimo storio ir pašoviau kepti į įkaitintą iki 180laipsnių orkaitę. Kepiau 30 minučių.
Baigiant kepti pasigaminau aptepą. Sudėjau visus ingredientus į dubenį, o šį pastačiau ant puodo su vandeniu ir ištirpinau iki vientisos masės. Pyliau ant iškepto, bet dar karšto, nors šiek tiek pravėsinto pyrago. Palikau per naktį sustingti.
Labai labai šokoladinis pyragas gavosi. Vyras vos išprašė, kad palikčiau gabalėlį  jo kolegoms prie arbatėlės pavaišinti. Tikiuosi patiks;) Mano mamos svečiams labai patiko:) 

2012 m. kovo 21 d., trečiadienis

"Kijevo kotletai", arba kaip aš vaidinau, kad jau galiu viską kepti:)

Ir pavadinimas, tikrai atitinka. Artėja mano mamos gimtadienis. Ji ir jos draugai yra pripratę, kad aš visada nustebinu kokiu nors įmantriu patiekalu. Kartą gaminau žuvį druskoje ( gal prieš 7 metus), kartą Kiulebiaka pagaminau, Velingtono kepsnį iškepiau, teko senoliams ir jautienos carpacio paragauti. Ir tai vyksta jau kokį 15 metų. Išprotėjimas...kuo šiais metai nustebinti? Kad būtų ypatinga, bet ne per įmantru, kad būtų gourmet, bet ne per daug, ir kad jie vėl lauktų mano mamos gimtadienio, o ši galėtų vėl manęs klausinėti...kuo tu, dukryte, mus šiemet nustebinsi?
Va, su tokia gaida, pradedu treniruotes ant savo šeimos. Šiandien gaminsiu "Kijevo kotletus", kuriuos pateiksiu mamos draugams.

Bandomasis "Kijevo kotletų" užėjimas ir jiems naudojau:
1 pakuotės vištienos krūtinėlės (3 vnt)
200 gr sviesto
2 skiltelių česnako
žiupsnelio petražolių
1 kiaušinio
miltų
džiuvėsėlių ( neturėjau, tai naudojau avižinius dribsnius)
aliejaus virimui ( naudojau vynuogių kauliukų aliejų, nes jis mažiausiai įsigeria į maistą)
Pirmiausia padalinau vištos krūtinėlę į dvi dalis, panašaus storio. Tad, iš 3 krūtinėlių, gavau 6 file, kurias bandysiu paversti Kijevo kotletais. Sviestą atšildau iki kambario temperatūros, jį suvynioju į vanzdelio formą ir apvolioju petražolėmis bei česnaku. Pirma klaida - sviestas neįsigėrė prieskonių aromato, todėl kai gaminsite, būtinai nepatingėkite sviestą sutrinti su prieskoniais. Išmušu per plėvelę vištienos file, tada štai ir antra klaida...išmušiau per plonai. Gink die...nepermuškite labai plonai, nes keliant ir vyniojant, jos plyšta nerealiai greitai.  Iš mano 6 vištienos file Kijevo kotletams, realiai gavosi 4, o 2  visiškai "nepasisekė". Taigi, vynioju į pipirais ir druska pabarstytą vištienos file prieskoniuotą sviestą. Suformuotą kotletą, apvolioju miltuose, tada išplaktame kiaušinyje ir avižiniuose dribsniuose...ir nemanau, kad tai klaida, nes gavosi visai puikiai, nes neturėdama džiuvėsėlių (pastebėjau per vėlai) apvoliojau avižiniuose dribsniuose. Tiesa, juos truputi pasmulkinau su "blenderiu". Įkaitinau aliejų ir merkiau kotletukus apskrudimui. Kai jie tapo lengvai rusvos spalvos, ištraukiau su kiaurasamčiu ir dėjau į skardą kepimui orkaitėje, įkaitintoje iki 180 laipsnių. Kepiau 20 minučių. Sviestas neištekėjo.
Rezultate, daug klaidų ir nepavykusių "Kijevo kotletų", o tie kurie "pavyko" buvo ne tokie tobuli kokius esu įpratusi matyti "Neringos" restorane Vilniuje, ar "Ramybėje" Palangoje. Svečių tikrai nevaišinsiu jais ir nevaidinsiu, kad moku gaminti tobulus "Kijevo kotletus". Per daug nervinimosi, per daug nesigavusių kotletukų, susisluoksniavusių, bet šeimoje, vakarienei ar sekmadienio pietums, tikrai dar ne kartą kepsiu ir česnaką naudosiu, nors restoraniniuose jų nematau. Tikiuosi, kad patiko mano, nors ir netobuli "Kijevo kotletai", o gal tiesiog jiems suteikti paprastesnį pavadinimą, tipo "Vištienos suktinukai"? šeimynai...Kodėl?...Jie prašė pakartoti:)))
Kaip Mindaugas http://mindaugas-bonappetit.blogspot.com/ pakomentavo jog tikras Kijevo kotletas yra gaminamas, ne iš krūtinėlės, o iš blauzdelių ir būtinai reikia įmontuoti kaulą. Ir aš su juo visiškai sutinku. Taigi, pasakysiu, kaip "Vištienos suktinukas" su prieskoniuotu sviestu visai neblogas gavosi:)

2012 m. kovo 18 d., sekmadienis

Confit de canard

Antiena...antiena...antiena....!!!!!!!!!! Jeigu galiu sakyti, kad nesu mėsos mėgėja ir žaviuosi tik kokybiškiausiais jautienos steikais ar avienos kumpio kepsniu, tai antienos kepiniams negaliu atsispirti ir galiu tvirtai pasakyti, kada ji skani ar nevalgoma, sausa, tąsi ar šiaip visokia kitokia, ar tobulai iškepta (išlepino mane tie prancūzai...gyvenantys tobulos antienos krašte).
Taigi, ūkininkų turgelyje nusipirkusi anties kulšelių, nusprendžiau šeimyną pradžiuginti neatsivalgomuoju "confit de canard", t.y. anties kulšelės ilgai keptos savo pačios taukuose. Taip iškepus kulšeles galima konservuoti ir laikyti ilgam. Ruošiu lengvesnį variantą, ne konservavimui, o tik vakarienei, sekmadienio vakarienei:) Sekmadienio vakarienė labai svarbi mūsų šeimai, kai susėdame kartu, neskubame, bendraujame, kaip ir šis patiekalas: ruošiamas ilgai, brandžiai ir negali būti vadinamas kitaip nei "confit de canard"ar "anties uogienė"...argi neskamba saldžiai?
"Confit de canard" reikia:
4 anties kulšelių (priklausomai nuo žmonių kiekio)
lauro lapų, pipirų, čiobrelio, stambios jūros druskos
Iš vakaro anties kulšeles padruskiname, papipiriname, pabarstome čiobreliais ir lauro lapais. Kitą dieną 4-5 valandas prieš pietus kulšeles sudedame į nedidelį kepimo indą, uždengiame ir kepame orkaitėje 150 laipsnių temperatūroje 1.30 valandos. Sumažiname temperatūrą iki 140 laipsnių ir kepame dar 2,5 valandos. Jeigu taukai neapsemia kulšelių, o jūs jas norite laikyti ilgai (svarbiausia ilgam laikymui), pripilame anties papildomai taukų, kad apsemtų kulšeles. Tada išgriebiame kulšeles, taukus perkošiame ir vėl sugrąžinę juos, konservuojame anties kulšeles. Arba...
...pridedame nuskustų ir supjaustytų bulvių, bei kepame kartu su anties kulšelėmis. Pateikiame su kuo tik pageidaujame: salotomis, kopūstais, morkomis, agurkais, pomidorais ir.t.t...šio sekmadienio vakarienė buvo nerealiai skaniai tobula:)...ir dar daug daug pagyrų!!! Nereikia jokių padažų, marinatų...ji ir taip nereali...anties kulšelė:)

Avienos tadžinas su abrikosais ir baklažanais

Rudenį nusipirkusi pas dėdę avinuką, bei dalį jo užsišaldžiusi, karts nuo karto šeimos meniu paįvairinimui, gaminu patiekalus su aviena. O grįžusi iš Maroko likau sužavėta tadžinu. Taigi, du labai suderinami ingredientai, aviena + tadžinas ir gaunasi puikus patiekalas.
Peržiūrėjusi atsivežtą iš Maroko kulinarinę apie tadžinus knygą supratau, kad juos galima gaminti su viskuo, kokius ingredientus turi savo spintelėse ar šaldytuve. Tadžinui pagaminti nereikalinga turėti aukščiausios kokybės mėsos, tokios kaip išpjova, kryžmė, kumpis ar nugarinė, puikiausiai tinka su kaulais ar kita, kepsniams netinkama mėsa. Tai, ištraukusi iš kameros ir pamačiusi, kad mano ėriena yra su stuburo kaulu, visai nenusiminiau. Bus puikus tadžinas!!!!
Avienos tadžinui reikės:
keleto avienos gabaliukų ( priklauso, kiek valgytojų bus)
1 baklažano
1 didelio svogūno
1 morkos
3 nedidelių česnako skiltelių
saujos džiovintų abrikosų
2 lauro lapų
ant galo šaukštelio malto cinamono
1 gvazdikėlio
marokietiško kario ( jis citrininis, ne geltonas)
keleto šafrano siūlelių
1 stiklinės vandens
Pirmiausia apkepiau avieną, po to tuose pačiuose riebaluose apkepiau svogūnus su morkomis, sudėjau į tadžiną (indas troškinti) su abrikosais. Sudėjusi visus prieskonius, išskyrus šafraną, palikau troškintis 1,5 valandos neatidengdama dangčio.
Tuo tarpu nulupau ir supjausčiau baklažaną. Kai atidengiau tadžiną ir pamačiau, kad nėra spalvos, nors aromatas ir puikus buvo, nuo citrininio kario, bei abrikosų česnakų derinio. Reikėjo greitai gelbėti situaciją, nes maistas atrodė neapetitiškas.....ir radau išeitį...šafranas...tiksliau keli siūleliai ir prašau, rezultatas - nuostabi spalva:)
Sudėjusi baklažanus ir šafraną dar patroškinau 40 minučių ir štai šeimynai nuostabiai puiki vakarienė! Minkštutėlis ėriukas su švelniu baklažanu ir saldžiai karstelėjusiu abrikoso ir citrininio kario prieskoniu...hmmm...skanu...LABAI.

Lietinukai su prieskoniuotu sultiniu

Labai labai mėgstu sriubas: sultinius, skystas, tirštas, žuvienes, aštrias, su aviena, su jautiena, vištiena, antiena ir visokia kitokia mėsa. Nemėgstu pieniškų sriubų absoliučiai, dar nuo darželio laikų, kai pieno graimas būdavo užsidėjęs, kai liepdavo valgyti...nenoriu, šlykštu, bet privalu suvalgyti. Tas košmaras taip atbaidė nuo tokio tipo sriubų, kad ir užaugusi, jaučiu graimo skonį ir kvapą, nesvarbu ar tai būtų daržovių ar makaronų ar dar kokia pieniška sriuba. Todėl, pas mus namuose gali būti net saldi sriuba, bet tikrai nepieniška:)
Aprašiusi savo "neapykantą" pieniškai sriubai, visada su malonumu gaminu tikros vištienos sultinį, ypač kai turguje gaunu progą nusipirkti, tikrą vištytę, dedeklę. Jų mėsa nelabai valgoma, bet sultinys gaunasi tobulas. Taigi ir šį kartą man pavyko, nusipirkau nedidukę vištukę, kuri prieš dieną dar vaikščiojo dėdama kiaušinius (tikriausiai, jau čia juodas jumoras?):)
Dažniausiai verdu natūralų, švelnų, šviesų sultinį su mažučiu žiupsneliu petražolių, bet šį kartą sugalvojau pagaminti prieskoniuotą sultinuką.
Sultiniui reikia:
1 dedeklės vištos
1 svogūno
1 nedidelės morkos
1 saliero koto
saujos petražolių smulkintų
2 česnako skiltelių
1/4 šviežio čili pipiro be sėklų
2 lauro lapų
5 kvepiančiųjų pipirų žirnelių
druskos
Vištos sultinį verdu 2,5 valandos, po to sudedu smulkiai sutarkuotas daržoves, prieskonius ir toliau verdu 1,5 valandos. Po 4 valandų išgriebiu vištą, dalį sultinio užsišaldau kameroje kitam greitam kartui, o kitą dalį patiekiu pietums su lietinukais.
Lietinukams reikės
Iškeptų lietinių http://cocinarendez-vous.blogspot.com/2012/02/lietiniai.html
Išvirtos vištienos (iš sultinio)
2 nedidelių morkų arba 1 didelės
2 svogūnų
1/2 cukinijos
Ištraukusi iš sultinio vištą, ją nukaulėju ir sumalu. Tuo tarpu svogūnus smulkiai sukapoju ir apkepu su burokine tarka sutarkuotomis morkomis. Žalią ir sutarkuotą cukiniją bei iškeptus ir atvėsintus svogūnus su morkomis įmaišau į sumaltą vištieną. Prieskonių nededu jokių, nes paukštiena labai kvapni dar iš sultinio. Viską sumaišau ir dedu į iškeptus lietinius. Formuoju įdarytus blynelius prie sultinio. Labai skanūs, paprasti ir lengvi pietūs. Prisijunkite ir jūs:)

2012 m. kovo 15 d., ketvirtadienis

Varškės pyragas su kakaviniu pagrindu ir vyšniomis

Palangoje, užėjusi į firminę "Žemaitijos pienas" parduotuvę, pamačiau kaip išdėliojo šviežią varškę ir kitus pieno produktus. Neatsispyriau ir nusipirkau 1kg pakuotę šviežios varškės. Su mintimi, kad kepsiu varškėčius, gal apkepą, o gal lietinius su varškės įdaru ar virtinukus visai savaitei....Neatspėjau pirminės savo minčių eigos, oi neatspėjau....pasirodo pyragą, su kakava ir vyšniomis (šaldytomis, nes šviežių dar nėra).
Žinau, kad galiu visaip eksperimentuoti su žuvimi ar jūros gėrybėmis, su mėsa šiek tiek kukliau, bet vis tiek galiu daug ir įvairiau, ko nepasakyčiau apie savo gebėjimus su tešla. Pyragai - dar dar, Duona aukštasis pilotažas, na o jau tortai tai nepasiekiamas (o gal pasiekiamas? Juk reikia tikėti savo jėgomis) kosmosas. Todėl kepant miltinius patiekalus menkai improvizuoju, dažniausiai pasikliauju receptu. Todėl ir šiandien kepdama "Varškės pyragą su kakaviniu pagrindu ir vyšniomis" gan griežtai vadovavausi Sonatinos receptu http://www.sonatinos-receptai.lt/2011/07/kakavinis-varskes-pyragas-su-uogomis.html . Pasigirsiu jau dabar....Pagyros nenueina iš lūpų jau kelinta diena:)) Esu pasikėlusi:)))

Tešlai naudojau:
400 gr miltų    
200 gr sviesto arba margarino
6 valg. šaukštą cukraus
1 arb.šaukštelį vanilinio cukraus    
1 arb.šaukštelį  kepimo miltelių
2 valg. šaukštus kakavos
2 valg. šaukštus natūralaus jogurto

Varškės įdarui naudojau:
1 kg varškės
1 stiklinę cukraus
8  valg. šaukštus tirpinto sviesto (apie 80gr šalto)
1 arb.šaukštelį vanilinio cukraus
5 kiaušinius
2 valg. šaukštus krakmolo    
Pakelis šaldytų vyšnių

Tešlos ruošimas:
Sviestą sutarkavau burokine tarka ir išminkiau su visais tešlos recepte nurodytais ingredientais. Padėjau į šaldiklį pailsėti, kol pasidariau varškės įdarą.

Varškės įdaro gamyba:
Kadangi mėgstu labiau "varškėtą" varškę, tai reiškia, kad nepertrintą per sietelį, o kadangi ši pyragas skirtas tik šeimai, leidžiu sau netrinti, o gaminti kaip mėgstu pati. Todėl tik su šakute pertrinu varškę.
Kiaušinių baltimus atskiriu nuo trynių. Kiaušinių trynius su cukrumi (puse viso kiekio) ir vaniliniu cukrumi išplaku su mikseriu iki baltumo ir sumaišau su varške ir kitais ingredientais. Baltymus su likusia cukraus dalimi išplaku iki standžių putų. Bet, tik į trynius sudedu visas likusias sudedamąsias dalis ir išmaišau, o poto švelniai sudedu išplaktus iki standumo baltymus ir švelniai permaišau.
Tuo tarpu pailsėjo tešla. Padalinu į 2 dalis, vieną panaudoju kaip pagrindą. Ant formos dugno iškloju vieną dalį, tada supilu varškės įdarą, išberiu vyšnias ir švelniai įspaudžiu į vidų. Ant viršaus užtrakuoju, burokine tarka, likusią tešlos dalį.
Pyragą kepiau 180° C įkaitintoje orkaitėje apie 1 valandą. Iškepusį pyragą atvėsinau kampbario temperatūroje, o poto atšaldžiau lauke ( juk dar ne vasara, tada reikėtų šaldytuve).
Kaip vienas mano draugas sako: "Turbo receptukas"!!!!!


Bandelės su bulvių koše

Kai pamačiau pas Aguonėlę šias bandeles http://aguonele.blogspot.com/2012/03/greitos-bulvines-bandeles.html negalėjau atitraukti akių, o seiles ryjau springadama nuo išsivaiduojamo skonio. Išsivaizduokite...šviežia bandelė, užtepu prieskoniuotu sviestuku ir užsidedu stintos filiuką su svogunėliu http://cocinarendez-vous.blogspot.com/2012/03/stinta-kaip-silke.html ....jums seilės netįsta? Man tįsta....nulėkiau į savo mylimus Iki, prisipirkau visų trūkstamų ingredientų ir kepiau bandeles su bulvių koše iš "pokučio" ( čia truputi nusižengiau savo principams, bet ko nepadarysi dėl autentiško recepto). Aguonėle, Tu kaip visa tiksli iki milimetro ir tai yra nuostabi pagalba kepamt duoną ir kaip šiuo atveju, bandeles.
Naudojau:
13gr bulvių košės miltelių ( buvo pirkti tik su voskiais priedais, pasirinkau su krapais ir grietinėle)
37gr vandens

Išmaišiau ir brinkinau kaip originaliame recepte 25 minutes.

Bandelėms naudojau viską tiksliai kaip Aguonėlė rašė:
bulvių košės
200 g kvietinių miltų (tipo 550)
25 g Šiaulių kvietinių miltų (tipo 812)
25 g kukurūzų miltų
10 g šviežių mielių
5 g druskos
8 g minkšto sviesto
1 a.š. medaus
135 g vandens
šiek tiek džiovinto raudonėlio (aš naudojau čiobrelio žolę)
Tada dirbau rankomis. Mieles ištirpinau truputi šiltame vandenyje (pusėje dozės, kitą dalį tiesiog supyliau į mišinį). Sudėjau visus ingredientus ir minkiau tešlą rankomis 12 minučių. tešla gavosi tąsi ir lipni, bet galvodama, kad taip ir turi būti, sudėjau į indą ir palikau apie 30 laipsnių temperatūroje pailsėti. Tada, suformavau tešlos kamuoliuką su ant stalo pabarstytais miltais, nes labai jau lipo viskas prie rankų. Vėl palikau 15 minučių bręsti. Po poilsio, padariau bandeles, pusę, per pusę ir t.t. kol gavosi 16 vienetų. Tada sudėjau ant kepimo popieriaus pabarstyto miltais 30 laipsnių temperatūroje pakilti 15 minučių, poto apverčiau ir palikau dar 40 min.
Bandelės labai gražiai papuro, pasipūtė, o tada jas dėjau į su garais įkaitintą orkaitę iki 230 laipsnių 8 minutėms, poto išvėdinau garus ir sumažinau temperatūrą iki 200 laipsnių bei kepiau 7 minutes.
Tikrai nesigavo tobulos iš išvaizdos bandelės kaip pas Aguonėlę, dabar supratau klaidą, padariau jas per mažas, manau būtų puikiau, jeigu vietoj 16 būčiau padariusi 8... bet jau skonis skonis...su sviestu, stinta, vienos pačios, be jokių priedų, kaip tik širdis geidžia....jos tobulo skonio. Aguonėle, didelis AČIŪ ir visiems SKANAUS:)
P.s. Jeigu jau aš jas iškepiau ir beveik pavyko (truputi perkepiau), tai iškepsite visi:)

2012 m. kovo 13 d., antradienis

Stinta kaip silkė:)

Šią savaitę paskelbiau mėsos nevalgymo savaite. Šeimyna burzgėjo, bet buvau labai tvirta savo sprendime. Kad labai stipriai nukentėjusių dėl šio mano sprendimo nebūtų, nusprendžiau paeksperimentuoti ir pasiūlyti dar nė karto neragautų ir nebandytų patiekaliukų.
Šiandien ant mano stalo guli stintos. Visi valgo keptas, keptas ir marinuotas...o ką man sumarmaliuoti? Pajungiu savo fantazijos skaitliukus ir nusprendžiu, o gi bus stinta kaip silkė. Ne kepta, ne virta, o marinuota. Kadangi tai mano pirmasis bandymas, todėl pasigaminau dviem būdais.
Bandymui naudojau:
1/2 kg stintų išvalytų, be galvų ( arba kiek tilpo į du skilainukus)
Išvalytas stintas stipriai pasūdžiusi (2 šaukštus druskos) palikau 2 valandoms pasisūdyti. Ji juk turi būti panaši į silkę:)? Kol stintos sūdosi, pasiruošiu du marinatus ir du skirtingus dangtelius, kad atskirčiau kur kokia.
Marinatui Nr.1 reikia:
50 ml acto
200 ml vandens
2 valg.šaukštų cukraus
2 gvazdikėlių
6 žirnelių juodųjų pipirų, kvapniųjų pipirų
1 svogūno raudonojo
lauro lapo

Užvirinu ir paverdu apie 5 minutes, kad susimaišytų skoniai. Atvėsinu ir užpilu ant stiklainėlyje sudėtų stintų. Stintas po įsisūdimo nuvalau nuo neištirpusios druskos pertekliaus. Palieku per naktį išsimarinuoti. Kitą dieną vaizdas toks:
Sudėjusi į lėkštę supratau, kad privalo stinta tapti file. Todėl apsikausčiau kantrybe ir pagaminau file.
File gabaliukus sugrąžinau į lėkštę, pabarsčiau šviežiais svogūnų laiškais ir pateikiau teismui, ar skanu?:) Žuvytė stangri, kvapni, be agurkų kvapo, lengva, šiek tiek jautėsi actas.

Marinatas Nr.2
100 ml raudo vyno acto
100 ml vandens
2 valg.šaukštų cukraus
kvapniųjų ir juodųjų pipirų
kalendros grūdelių
lauro lapų
1 svogūno raudonojo

Užviriau ir pavirusi 5 minutes atvėsinau. Stintų perteklinę druską, nuo sūdymo nuvaliau. Užpyliau marinatą ant stintų, sudėtų stiklainyje. Stiklainį palikau šaldytuve per naktį, kad žuvytė išsimarinuotų.
Kitą dieną marinatas buvo praradęs spalvą ir tapo šviesiai pilkas, bet stinta išliko stangri.
Kvapas buvo salsvas, visai nesijautė acto, tik maloni rūgštis,o žuvis įgavusi švelniai violetinį atspalvį ir labai stangri. Kadangi padariau klaidą, o gal ir nepadariau klaidos, kad nepasigaminau file prieš marinuojant...dabar pagalvojau, ar nesigautų per daug pavandenijusi, jeigu būtų iš karto pagaminta file? Bet kokiu atveju, šį kartą marinavau su kaulais, be galvos ir vidurių.
Taigi, vėl trupinėlis kantrybės ir file paruošta, bei pasiūlyta konkuruoti su pirmąjame marinate išsimarinavusia stinta.
Nuostabus skonis su savo pačios pagaminta rugine duona http://cocinarendez-vous.blogspot.com/2012/03/mano-rugine-duona-su-pacios.html...apsivalgymas...nerealus:)) Mūsų šeima ir draugai, kuriems teko garbė sudalyvauti stintų degustacijos vakarėlyje vieningai sutarė, kad Nr.2 marinuota stinta kur kas įdomesnė, skanesnė ir aromatingesnė. Nr.1 labiau priminė silkę, skanu, bet paprasčiau ar įprasčiau.
Labai gražiai atrodė sumuštinukai su maža žuvele ir papuošti įvairiausiais žalėsiais, bet nespėjau jų nufotografuoti...dingo nuo stalo ypač greitai:)
Pasigaminkite, tikrai nenusivilsite!



2012 m. kovo 12 d., pirmadienis

La Bouillabaisse a la lituanienne

Va kaip aš čia ją mandrai pavadinau "La Bouillabaisse a la lituanienne". Man ji pasirodė labai panaši į Marselio žuvienę "La Bouillabaisse", gal tik be gausybės jūros gėrybių ir be skrebučio su česnakiniu padažu (patingėjau sumaišyti). O iš tiesų tai nuostabiai skani žuvienė su žuvies gabaliuku.
Naudojuosi proga, kol dar galiu nusipirkti šviežios, tikros, o ne fermose užaugintos, menkės. Atrodo niekuo neišsiskirianti žuvis, o kokių puikių patiekalų iš jos galima suregsti. Daug kas sako, kad ji nuobodi, trupanti (čia jau tada reiškia, kad ji buvo užšaldyta), beskonė žuvis.
Tam, kas mano, kad su ja neverta prasidėti, noriu pasiūlyti pasigaminti šį, mandru pavadinimu, o iš tiesų lengvai paruošiamą ir nerealiai skanų patiekalą.
Žuvies sultiniui naudojau:
2 menkių galvas, kaulus
4 stintas
1 lauro lapą
1 saliero kotą
5 kvapiuosius pipirus
1 gvazdikėlį
2 stiklines vandens

Išsiviriau sultinį, perkošiau per sietelį, kad netyčia neliktų kokių netikėtumų.

Žuvienės pagrindui naudojau:
2 morkas
2 svogūnus
2 bulves
2 pomidorus
2 skilteles česnako
1 raudoną papriką
1/4 arb.šaukštelį maltų čili pipirų
1 arb.šaukštelį kurkuma prieskonio
100g balto sauso vyno
kalendros
sviesto kepimui
Svogūnus su česnakais sukapojau, morkas su bulvėmis, pomidorais ir paprika supjausčiau nedideliais gabaliukais. Pirmiausia svieste apkepiau svogūnus po to eilės tvarka dėjau morkas, česnakus, bulves, papriką ir viską apkepiau, baigiant kepti, sudėjau kurkumą, čili pipirus, supyliau smulkintus pomidorus. Gerai išmaišiusi ir supylusi vyną, palikau troškintis apie 15 minučių, tada supyliau pasigamintą žuvies sultinį ir palikau virti dar apie 15minučių. Kai viskas išvirė, ištroško, permaliau su "blenderiu", bet kad liktų vienas kitas didesnis gabalėlis.
Kol virė žuvienė, išsikepiau menkės gabalėlį, įdėjau jį sriubą, ir kas pasakys, kad čia ne "La Bouillabaisse a la lituanienne":) .....Labai skani:)





Mano ruginė duona su pačios pasigamintais ikrais

Vaizdas iš vaikystės išlikęs, kai močiutė pasiraitojusi rankoves medinėje negilioje bačkutėje minko duoną, formuoja kepalą, deda ant ližės ir kiša į duonkepę krosnį. O ji būtinai, mums anūkams, mažų, vaikiškų kepaliukų padarydavo. Tas prisiminimas toks gilus, kad niekada nepagalvojau, jog kada nors išdrįsiu kepti duoną, tikrą, su raugu.
Bet kaip ir viskas keičiasi, taip ir aš pati keičiuosi. Pradėjau domėtis, kaip čia man išsikepti duonos pačiai, kaip pasigaminti raugą savo, o ne iš draugių. Jau dabar nesuskaičiuosiu kiek milijonų kartų skaičiau, varčiau knygas apie duonos kepimą, kiek milijonų kartų žiūrėjau, studijavau kaip duoną kepa Aguonėlė http://aguonele.blogspot.com/ , Anželika http://www.kainetingiu.com/search/label/Duona,  Srovė http://srovesblogspotcom.blogspot.com/ ir pradėjo kautis noras su baime. Nugalėjo noras ir didžiulis Aguonėlės ir Srovės palaikymas. Ačiū jums merginos:).
Pirmiausia, pasidariau raugą kaip mokė Aguonėlė http://aguonele.blogspot.com/search/label/Raugas nesikartosiu, nes pas ją puikiai viskas aprašyta. Pasitarusi ir gavusi jos rekomendacijas, kad turiu išsirinkti kuo paprastesnį receptą, pradėjau paieškas. Turėjau beveik savaitę, kol raugas rūgo, pasirinkimui.  Apsistojau ties Anželikos receptuku http://www.kainetingiu.com/2010/11/duona-su-raugu.html , tačiau pakeičiau ingredientus vietomis, nes kai reikėjo kepti, eilinį kartą buvau nepasiruošusi...daug ruginių miltų, o kvietinių mažai...todėl mano duona gavosi tokia:)

Vienam duonos kepaliukui naudojau:
400g raugo
200gr kvietinių miltų
600gr ruginių miltų
20 gr druskos
460gr vandens

Sumaišau visus ingredientus ir palieku pailsėti 30 minučių. Po to minkau tešlą, ilgai, apie 15 minučių. Tada suformavusi kepaliuką pastatau šiltai 3 valandoms. Duona padidėjo, bet ne dvigubai ir aš visa panikoje, kad neįdėjau papildomai mielių kaip rašė Anželika, nes jaunas raugas ir ruginiai miltai sunkūs ir  kad dabar niekas nesigaus, padariusi įpjovimus įdėjau kepti iki 240 laipsnių įkaitintoje su verdančio vandens indu orkaitėje. Taip kepiau 10 minučių, po to išvėdinau orkaitę, temperatūrą sumažinau iki 200 laipsnių ir dar kepiau apie 50minučių (su dantų krapštuku tikrinau iškepimo lygį).
Gavosi tikra juoda duona, skoniu primenanti "Vilniaus duoną". Ačiū merginos už pamokymus, žinias, patarimus. Pasilikau raugo kitam kepimui ir jau turiu išsirinkusi Aguonėlės duoną, kurią išbandysiu:)

Mano duonelė nusipelnė šventės!!! O gal aš, kad taip puikiai, na gal ne visai puikiai (sutrūko apačia) pavyko, bet dukra pareiškė, kad ši duonelė yra jos pati mėgiamiausia.
Ta proga pasigaminau ikrų, receptuką radau kažkokiame žvejų tinklalapyje.
Ikrams reikėjo:
2 kg stintų
1/4 arb. šaukštelio druskos
žiupsnelio juodųjų pipirų
2 šaukštų tyro alyvuogių aliejaus
aš dar įbėriau džiovintų petražolių (bet čia nebūtinai)

Dorodama stintas išrinkau ikrus, juos išnėriau iš laikančios plėvelės. Sudėjau į stiklainį, supyliau visus ingredientus ir išplakiau. Plakiau apie 10-15 minučių. Plakimas davė tai, kad atsiskyrė likusios nepamatytos plėvelės, o ikriukai prisipildė aliejaus ir tapo purūs su dar labiau paryškintu savo skoniu:) Puikumėlis!!!
Jau kažkas apkramtė:)))


2012 m. kovo 7 d., trečiadienis

Favoritiniai bulviniai kukuliukai su šilbaravykiais

Neatsidžiaugiu artėjančiu pavasariu, o kai pasižiūriu į sandėliuko turinį, kažkodėl nebelabai ir džiaugiuosi. Atsargos nesuvalgytos. Su meile ieškai naujų receptų, eksperimentuoji, verdi, kepi, troškini, o po to palieki sandėliuke ir nesuvalgai, geriausiu atveju išdovanoji draugams su viltimi, gal jie nebus tokie rudens gėrybių nevartotojai:)
Nors ruduo lyg buvo ir ne grybingas, bet pas mus, eilini kartą, jų netrūksta. Ech, tas pomėgis bastytis po miškus:) Šį rudenį prisirinkome nors ir nedaug, bet labai gražių šilbaravykių. Nenorėdama sugadinti jų išvaizdos, užkonservavau tik jų kepurėles. Taigi, vis pasigrožėdama, bet nedrįsdama pasiūlyti valgytojams...prisitaupiau...tuoj bus naujų, o šių gražuolių taip liksime ir nesuvalgę.
Skubiai taisau klaidas ir siūlau vakarienei, favoritinius bulvinius kukuliukus su šilbaravykiais.
Kukuliukams reikės:
5 virtų bulvių
1 kiaušinio
2 šaukštų krakmolo
maltų juodųjų pipirų
druskos
žiupsnelio kapotų petražolių
Bulves sumaliau, išminkiau su kiaušiniu, krakmolu, pipirais ir smulkintomis petražolėmis. Suformavusi kukuliukus dėjau į verdantį pasūdytą vandenį ir viriau kol šie iškilo į paviršių. Tuo tarpu grybus išėmusi iš stiklainio, apkepiau su svogūnų žiedais keptuvėje, bei pateikiau su grietine.


Kaip mano vienas kolega sako:- jeigu kas pasakys, kad neskanu, tegul meta į mane akmenį!
Džiaugiuosi, niekas manęs akmenimis neužmėtė:)

Kalakutienos salotos su špinatais

Jau kalendorinis pavasaris, neužtruks atskubėti tikrasis, o ir vasara su atostogomis, saule, pležais. Reikia pradėti rūpintis savo figura. Nežinau kiek ilgai sugebėsiu laikytis užsibrėžtos mitybos sistemos, kad pavasarį sutikčiau numetusi bent 2 kg, kuriuos per žiemą sugebėjau užsiauginti, tačiau pabandyti verta...o toliau jau mano valia ką pasakys:)
Ech, tos moteriškos problemos, priklausomybės dėl svorio. Bet kai turiu problemą, nuolatinę kovą su kilogramais...kai neleidžiu sau sukrimsti vieną kitą saldumyną ar nesuderintą patiekalą (pvz. midijos su laisvomis bulvytėmis)...pasakysiu nuoširdžiai...užknisa. Pasiguodžiau.Taškas. Nebesiguosiu, bet geriau pagaminsiu skanias salotas, kalakutienos su špinatais.
Salotoms reikės (3 porcijos):
300g kalakutienos mėsos
200 g jaunų špinatų lapų
1 salotos pundo (naudojau romanines)
1/2 agurko

Kalakutienos marinatui:
druskos
1/2 arb.šaukštelio maltų čili pipirų
aliejaus
1 valg. šaukšto Vorčesterio padažo
1/2 arb.šaukštelio medaus
Kalakutieną išmarinuoju apie 2 valandas. Poto sausoje, įkaitintoje keptuvėje apkepu kalakutienos gabaliukus (jie pasidengę aliejumi ir prieskoniais). Kai mėsa iškepa ir keptuvę nuimu nuo ugnies, sudedu špinatų lapelius ir švelniai pavartau toje pačioje keptuvėje, tik ši turi būti ne ant ugnies. 
Kažkur esu skaičiusi, kad iš špinatų išsiskiria pačios geriausios jų savybės, kai susiliečia su šiluma trumpai, o ne kaitinami ar kepami. Nežinau ar tai tiesa, bet man skaniau, kai jie būna gavę šiek tiek šilumos. Nors, jeigu gaminuosi jaunų salotų mišrainę, mielai valgau ją ir su šviežiais špinatų lapeliais (termiškai neapdorotais).
Salotų lapus suplėšau, agurką supjaustau pailgais gabalėliais. Permaišau, o ant viršaus uždedu šiltą kalakutieną su špinatais. Kadangi riebalų beveik visai nėra, apšlakstau aliejaus-garstyčių padažiuku.

Jam paruošti naudojau:
2 valg. šaukštus aliejaus
1/2 arb.šaukštelio garstyčių
Viską išplakiau su šluotele ir užpyliau ant salotų.
Ai, nesvarbu, gal ir ne tokios dietiškos gavosi, kaip norėjosi, bet skanios tai tikrai.


2012 m. kovo 6 d., antradienis

Tiesiog keptos bulvės

Tingiu...tikrai tingiu gaminti vakarienę, bet reikia. Grįš iš būrelių, darbų šeimyna, alkani kaip vilkai. O aš pareiginga mama ir žmona, turiu pateikti pilnas lėkštes gardaus maisto. Be abejo aš čia rašau su ironija,taip nebūna ir niekas iš manęs nieko nereikalauja, neprašo, tik mane pačią nervina, kai visą vakarą būna darinėjamos šaldytuvo durelės ir atsidarius jas filosofuojama...-ką gi čia dabar suvalgius? Todėl pati stengiuosi kuo nors užkišti alkanus, kad turėčiau ramią savo nervų sistemą.
Vakarienei šiandien iškepsiu bulvių, o jas galima valgyti su marinuotais agurkėliais ar kitais konservais privakuotais per vasarą, grybais pririnktais rudenį ar pienu nupirktu prekybos centre. Kas ką nori, su kuo nori.
Kaip paprastai, pirmiausia nuskutau bulves. Tuo metu užkaičiau vandenį, o kai šis užvirė sudėjau bulves ir vėl užvirus paviriau 3-4 minutes. Poto jį nupyliau, o bulves perliejau šaltu vandeniu. Įkaitinau orkaitę iki 180 laipsnių. Kol ši kaito, bulves pabarsčiau druska, pipirais, rozmarinais, maltais čili pipirais, apšlakščiau aliejumi ir balzaminiu actu. Viską permaišiau ir palikau keletui minučių įsigerti prieskoniams, kol orkaitė įkaito iki reikiamos temperatūros. Subėrusi bulves į skardą įkišau kepti apie 30 minučių arba kol jos gražiai paskrudo. Kartais tiesiog pasiilgstu paprastos, gal nelabai ir sveikos vakarienės, bet užtat skanios:)

Triušienos troškinys su gorgonzolos padažu

Žuvį ir jūros gėrybes galiu valgyti kiekvieną dieną, ko nepasakyčiau apie mėsą, o jau apie kruopas visiškai. Šeimyna atvirkščiai pirmiausia duok mėsos, poto kruopų, o galiausiai "-ir vėl žuvis". Todėl, kai nuėjusi į turgų pradedu galvoje dėlioti meniu, kad pasiūlyčiau ne žuvį, tenka apsukti kelis ratus, kol apsispręndžiu iš ko ir ką gaminsiu. Kiaulienos beveik nevalgome, nebent tai būtų vytintas kumpis ar lašinukai, vištiena jau atsibodusi (krūtinėlė kiniškai, krūtinėlė itališkai, krūtinėlė su sūriu, krūtinėlė be sūrio ir t.t. ir be galo be krašto), jautieną neseniai kepėme, gražios veršienos nesimato, antiena per daug šventiška, bet guli vargšas triušiukas, kuris ir užkliūna už akies.
Noriu paruošti triušį sekmadienio pietums, todėl turi būti šventiškiau ir nekasdieniškai, nes smagu kai prie stalo susėda visa šeima, niekur neskuba, mėgaujasi maistu ir laiku. Ypač šį savaitgalį, kai saulė šviečia ir pavasaris jau lipa ant kulnų.
Triušienos troškiniui:
1triušio sukapoto gabaliukais
2 svogūnų
2 morkų
2 didelių česnako skiltelių
2 didelių pomidorų
apie 100gr džiovintų slyvų
apie 100gr džiovintų abrikosų
1 stiklinės balto sauso vyno
1 stiklinės vandens (galima pilti sultinį, kadangi neturėjau naminio, tai kubelių nenaudojau)
druskos, pipirų, rozmarino

Marinatui naudojau:
1 stiklinę balto sauso vyno
druskos
pipirų
lauro lapų
rozmarino
2 skilteles česnako
šlakelį aliejaus
1 šaukštą medaus

Garnyrui naudojau žirnelius su anštimis
Padažui:
100 ml liesos grietinėlės
30g gorgonzolos sūrio
šaukštą balzaminio acto
žiupsnelio smulkintų petražolių
maltų juodųjų pipirų
Sukapojau triušieną nedideliais gabalėliais, palikau marinuotis per naktį. Kitą dieną ištrukiau iš marinato, nusausinau ir apkepiau keptuvėje su sviestu. Atskirai troškintuve apkepiau svogūnus, sudėjau likusias daržoves, džiovintus vaisius, apkeptą triušieną ir viską užpylusi vynu, vandeniu, bei apibarsčiusi prieskoniais pastačiau iki 200 laipsnių įkaitintoje orkaitėje 2 valandas troškintis. Po to išjungiau orkaitę ir palikau šiltai kol išsikepiau žirnelių garnyrą ir pasidariau padažiuką. Padažiukas gavosi labai labai skanus. Visi, kas valgė, girė, kad skanu:) 






2012 m. kovo 4 d., sekmadienis

Paprikiniai tapai

Kaip jau esu rašiusi Barselonos įspūdžius ir tapų valgymą http://cocinarendez-vous.blogspot.com/2012/02/ispaniskas-tapu-vakarelis.html minėjau, kad buvome vaišinamos ir karštais tapais. Kadangi jų įvairovė begalinė bekraštinė, todėl šiandien nusprendžiau pavarijuoti tik paprikinių užkandėlių tema.
O viskas labai lengvai paruošiama ir puikiausiai išnaudojami šaldytuvo resursai. Dedame ką turime, kaip norime. TAPAI-SVARBIAUSIA BENDRAVIMAS! Šiandien maniškiame šaldytuve radau keletos rūšių sūrių, bei likučių ančiūvių ir chorizo dešros.
Paprikų tapų paruošimui naudojau:
3 skirtingų spalvų paprikas
gorgonzolos sūrio
ožkų šviežio sūrio
3 ančiuvių
3 saulėje džiovintų pomidorų
10 špinatų lapų
1 abrikosą džiovintą
Paprikas padalinu į 4 dalis, į kiekvieną jų įdedu sūrio, į kai kurias ančiuvių, į kai kurias chorizo, abrikoso supjaustyto juostelėmis, špinatų lapų. Trumpai tariant viskas pagal fantaziją. Kol dėliojau visus ingredientus į savo vietas, įkaitinau orkaitę iki 200 laipsnių ir kepiau 10-15 minučių  arba kol pradėjo ruduoti paprikų kraštai. Kadangi mėgstu labiau traškias daržoves, kepiau 12 minučių.
Gorgonzolos sūris puikiausiai išsilydė skleisdamas savo pikantiškai švelnų aromatą, bet ančiuvių su ožkos sūriu paprika vis tiek man paliko didžiausią įspūdį, tiek skoniu, tiek vaizdu. Labai ypatingas derinys gavosi tiek su ožkos, tiek su gorgonzolos sūriu kartu su džiovinto abrikoso, bei kaparėlių deriniu. Chorizo kaip visuomet liko aukštumoje, ji su savo aromatu ir riebaliuku visur susigėrė:)
Labai spalvingas ir greitas patiekaliukas, kai tingisi ilgai stovėti prie puodų ir nesinori apsiryti:) O kiek temų apie skonius ir pojūčius, ragavimo iš kito lėkštės, nes pas tave tokio derinio nėra, o ir pas tave jau matai kaip sukasi brangiausiojo šakutė, nugvelbdama gabaliuką. Kitą kartą tikrai gaminsiu ir būtinai dar su kitokiais ingredientais. Sutinku, kad TAPAI=BENDRAVIMAS!

2012 m. kovo 1 d., ketvirtadienis

papillote de perche au champignons/ sterko papilotė su šampinjonais

Mes visada visur skubame, lekiame, bėgame, nespėjame....o kada laikas sau? Kada pagaliau sustosime, apsidarysime, pamatysime...kada?.. kai mūsų nebebus?...
Žaviuosi prancūzais...ramūs, neskubantys, gyvenantys čia ir dabar, bendraujantys ir tam skiriantys labai daug savo laiko, mylintys save ir tai ką jie daro. Ir šypsenos...malonios....nedirbtinės...linksmos...
O, kaip mano kolega sako... reikia valgyti daug žuvies ir galva prašviesės. O kai galvoje šviesu, tai ir aplinkui neliūdna. Šiandien jau pavasaris, nesvarbu, kad kalendorinis, bet jau ir saulė teka anksčiau ir diena ilgesnė ir šiaip, juk greitai viskas sužaliuos....tada valgysime salotas, ridikėlius, šaltibarčius ir lauksime vasaros, atostogų:)
Papilotė su sterku ir šampinjonais:
1 sterko file
4-5 šampinjonai, priklausomai nuo dydžio
riekelė svogūno
aliejaus
rupios druskos
maltos, džiovintos petražolės
raudonųjų pipiriukų
kepimo popieriaus
virvutės
Viskas nerealiai paprasta ir greita. Viską sudedu ant kepimo popieriaus, pabarstau druska, petražolėmis, pipiriukais, poto sulankstau, surišu ir kepu įkaitintoje iki 210 laipsnių temperatūros orkaitėje 15 minučių.
Išvynioję popierių pamatome sultingą žuvies kepsnį, kurį dedu į lėkštę apšlakstau tyru alyvuogiu aliejumi, papuošiu petražolės lapeliu ir linkiu SKANAUS:)
Tikrai buvo labai skanu:)

Papillote de perche aux legumes/ sterko papilotė su daržovėmis

Valgyti žuvį sveika...taip girdėjau nuo vaikystės, bet tada buvo tik šaldyta arba ežere pas senelius ir pačios sužvejota žuvis. Meškerę turėjau - lazdyno šaką su valu ir plude, tačiau tai netrukdė prižvejoti žuvyčiu (žuvimis jų pavadinti neišdrįsčiau). Po šiai dienai neatsistebiu močiutės kantrybe, darinėti ešeriukus, kuojas, raudes mažesnes nei sprindis žuveliukes, o poto juos skaniai skaniai kepti. Ech, neužmirštamas skonis:)
Dabar jau pažanga, net žuvies "gausa" galime pasigirdi, bent jau lašišų, silkės ir karpių prekybos centruose visada nusipirksi, o vis dažniau leidžiame sau pasiskaninti dorados, ešerio, tuno ar kardžuvės kepsniu. Įžvelgiu didžiulį progresą, bet vis tiek esu linkusi pirkti vietinę, iš marių, ežerų ar Baltijos jūros, žuvį. Klaipėdiečiams su žuvimi bepigu, nubėgai į turgų ar tiesiai pas žveją ir garuoja kepsnys ant stalo, o mums vilniečiams, jau liūdniau, bent jau iki šiol buvo. Bet ir vėl progresas, atsirado "Katino dienos", poto "Šturmų švyturys" parduotuvėlės. Bet kainos...ohoho...tikrai ne klaipėdietiškos, ypač "Šturmų švyturį"...siaubingos, nepadorios, milijonieriams pritaikytos....pamačiusi, kad sterko file kilogramas kainuoja apie 80Lt išlėkiau kaip kulka....Ne ne ne,"Šturmai" ne man....grįžau atgal, į ne taip prabangiai, bet jaukiai įrengtą ir maloniai aptarnaujančią "Katinos dienos" parduotuvėlę....ir štai, keliauju namo su per pus pigiau nupirkta sterko file ir dar šio bei to.
Ir vėl papilotė su sterku ir daržovėmis, reikės:
1sterko file
svogūno
morkos
paprikos
žaliųjų žirnelių su ankštimis
pievagrybių
kaparėlių
Vorčesterio padažo
aliejaus
kepimo popieriaus
virvutės
Sudedu ant kepimo popieriaus supjaustytas daržoves ant viršaus žuvį, apšlakstau vorčesterio padažu, supakuoju, surišu ir kepu 210 laipsnių įkaitintoje orkaitėje 15 minučių.
Sakiau, kad kartosiuosi...kartojuosi:)