Interneto puslapio peržiūrų skaičius

2012 m. vasario 10 d., penktadienis

Minkštutėliai pyragėliai su įdaru

Jeigu gyvenimą galima skaidyti į etapus, aš išskirčiau pirmajį savo etapą į saugų, apgaubtą meile šiluma ir dėmesiu - tai pas mamą, nedideliame Lietuvos miestelyje, tokiame kaip Jonava. Kuriame gyveno žmonės, suvažiavę iš įvairių Lietuvos miestų miestelių, kaip ir mano tėvai, daug rusakalbių žmonių, atvykusių iš tuometinės Tarybų Sąjungos statyti "Azoto" gamyklos ( taip ji tada vadinosi), o ir karinis poligonas su kareiviais, kurie įsimylėdavo lietuvaites ir likdavo gyventi. Visi tie žmonės gyveno kartu, atnešdami savo kultūrą, pasaulėžiūrą, o tuo pačiu ir kulinarines paslaptis.
Įsivažiavau aš čia girtis apie savo miestelį, labai mylimą ir brangų, kupiną prisiminimų ir sentimentų. Taip, bet aš čia norėjau papasakoti apie bandeles ir kodėl aš jas mėgstu. Jonavoje buvo pastatyti 2 penkiaaukščiai namai apgyvendinti žmonėms iš Rusijos atšiaurių kraštų, pvz. iš už Uralo. Teko man garbė susipažinti su viena tokia šeima iš jų, atvykėlių. Tai buvo nuostabi, be galo inteligentiška pagyvenusi rusų šeima. Vyras iki pensijos dirbo metalurgijos gamykloje už Uralo kalnų kažkokiame miestelyje (jo pavadinimo nebeprisimenu), žmona irgi buvo inžinierė. Tai buvo labai apsiskaitę, išsilavinę žmonės, kuriems valdžia leido pasirinkti Respubliką kurioje jie galėtų nugyventi savo likusį gyvenimą, po sudėtingo darbo Sibire. Jie pasirinko Lietuvą, Jonavą. 
Aš šiandien kažkokia sentimentali, bet man moksleivei, labai patikdavo pas juos nueiti į svečius, klausytis ir kalbėtis apie šiaurę, keliones, žmones, kaip jie gyveno tomis atšiauriomis sąlygomis...o svarbiausia, kad prie pokalbių jie visada užvirdavo "samovarą" (nežinau kaip lietuviškai taisyklingai) arbatos ir prikepdavo nerealių pyragėlių. Dar dabar užsimerkusi prisimenu jų skonį...koks jis buvo dieviškas. Kokių tik pyragėlių nebūdavo: su kopūstais, bulvių koše, uogomis ir uogienėmis, spirgučiais ir t.t.
Baigėsi šis gyvenimo etapas, nebėra gyvų šių žmonių, bet prisiminimas apie nuostabiuosius pyragėlius gyvas. Gal jau senstu ir aš?:)
Ir štai, pamatau pas Srovę ( http://srovesblogspotcom.blogspot.com/2012/02/minksti-pyrageliai-su-kopustais.html ) panašius, panašius...ir visa spirgu kaip man juos kuo greičiau išbandyti, ar tikrai jie tokie patys, ar tirpstantys burnoje? Milijonas klausimų ir neramybė....Taigi, neapsikentusi laukimo išbandymui...iškomandiruoju vyrą į parduotuvę pirkti maltos kalakutienos...darysiu pyragėlius.
Tešlai reikės:
1 stiklinės kefyro
0,5 stiklinės aliejaus
1 šaukšto cukraus
1 šaukštelio druskos
1 pakelio sausų mielių (7 gr.)
3 stiklinių miltų

Pyragėlių aptepimui:
1 kiaušinio
1 šaukšto pieno

Miltus persijojau, subėriau sausas mieles. Išmaišiau. Atskirame inde supyliau visus likusius ingredientus, gerai išmaišiau ir šiek tiek pašildžiau, kad įkišus pirštą vos jautėsi šiluma. Tada subėriau miltų mielių mišinį. Išminkiau, gerai išminkiau. Tešla gavosi minkšta, bet nelimpanti prie pirštų. Padariusi tešlos rutulį padėjau į indą prie radiatoriaus šiltai pailsėti 1 valandai.
Kol kilo tešla pasidariau įdarą. Įdarui naudojau:
300 g. maltos kalakutienos
2 svogūnus
2 morkas
citrininį karį (labai marokietišką, bet galima naudoti prieskonius, kokius tik geidžia širdis)
druską
pipirus
Svogūnus smulkiai sukapojau, morkas sutarkavau burokine tarka. Sudėjusi į keptuvę apkepiau, nuolat maišydama, kol suminkštėjo. Palikau atvėsti, po to sudėjau į maltą kalakutieną su prieskoniais ir viską gerai išmaišiau. Šį kartą padariau tokį įdarą, bet kitą kartą gaminsiu su kitokiu, bet tik tam, kad nenusibostų. Juk įdarai kas kart gali keistis:)
Tešla padvigubėjo. Tada padalinau vienodais rutuliukais, dariau iki 0,5cm storio paplotėlius, dėjau į juos įdarą ir pagaminusi pyragėlius guldžiau į kepimo popieriumi išklotą skardą. Aptepusi kiaušinio plakiniu, kepiau 180 laipsnių temperatūroje apie 15 minučių, arba tiesiog kol gražiai parudavo. 
MIKŠTUČIAI, PURUČIAI, SKANUČIAI, SENTIMENTALŪS, TIESIOG NEREALŪS PYRAGĖLIAI!

6 komentarai:

  1. Labai smagu, kad skoniai sutapo:)Neužilgo esu nusiplanavus kepti juos su varškės įdaru, manau skanūs jie su visokiu įdaru, minkštutėliai, tiesiog pirštai lenda vos pamėmus:)

    AtsakytiPanaikinti
  2. Ačiū, Srove, jie tobuli...su bet kuo!!! Belieka tik formą ištobulinti, nes skonio jiems tobulinti nebereikia:)Kartosiu ir kartosiu:)

    AtsakytiPanaikinti
  3. Jonava išbandė šiuos pyragėlius taip pat, dėkui už receptą, labai skanu, ir tešla labai lengvai pagamina, nemėgstu gamint tešlos, bet ši man labai patiko, kartosiu, dėkui už receptą ;)

    AtsakytiPanaikinti
  4. Labai džiaugiuosi, kad patiko...jau rezgu planą, su kokiu įdaru dar padaryti?;)

    AtsakytiPanaikinti
  5. o kefyra i ka galima butu pakeisti?

    AtsakytiPanaikinti
  6. Aš nekeisčiau nei į pieną, nei į vandenį. Gal į grietinę ar rūgpienį, o kodėl jūs norite keisti kefyrą? Man atrodo, jis priduoda trapumo, tolimo varškės prieskonio, nes pienas labiau klijuotų ir būtų panašiau į bandelę, o ne į pyragaitį. Man asmeniškai šis receptas ypač nesudėtingas ir arti tobulumo:)) Pasigaminkite ir tikrai nudžiugsite jūs ir jūsų artimieji:)

    AtsakytiPanaikinti

Komentuokite, diskutuokime, labai laukiu