Interneto puslapio peržiūrų skaičius

2012 m. vasario 29 d., trečiadienis

Papillote perche avec des legumes et anchois/sterko su daržovėmis ir ančiuviais papilotė

MĖGSTU PRANCŪZIJĄ- kalbininkai pasmerktų šį mano posakį, bet jis man emociškai labiausiai atspindi šią šalį. Tai gamtos grožis, miestų senovė susipynusi su modernu, maisto skonis, kokybė, pateikimo ir valgymo kultūra, o dar vynas... Dievinu tai...kai galima gyventi šia diena, džiaugtis dienos malonumais, plepėti, su rodos niekada nenustojančiais pliurpti žmonėmis, jausti visada įsimylėjusią būseną...
Gyvendama ir ragaudama prancūziškas dienas visada patyriu naujus poskonius. Ne išimtis ir ši kelionė. PAPILLOTES. Kaip prancūzai sako: - assembler, plier, ficeler  ( surinkti, sulankstyti, surišti)! Tai nuostabu, o kartą paragavusi ir pamačiusi kokių įvairių jų gali būti, užsinoriu būtinai pagaminti ir aprašyti.
Net neįsivaizduoju, kaip gali lietuviškai skambėti Papillote, gal popieriuje kepta pagtiekalas? Labai jau ilgas pavadinimas gaunasi, o kadangi esu visiška nehumanitarė negaliu kitaip įvardinti šio nuostabaus patiekalo ruošimo būdo, tik kaip Papilote.
Sterko papilotei su daržovėmis ir ančiuviais reikės:
1/2 sterko file
riekelės raudonojo svogūno
4 nuplikytų verdančiu vandeniu morkų riekelių
riekelės raudonosios paprikos
riekelės pankolio
2 ančiuvių file
druskos
aliejaus
kepimo popieriaus
virvutės
Viską sudedame kaip parodyta paveikslėlyje. Sulankstome ir surišame virvute, kad neatsidarytų. Įkaitiname orakaitę iki 210 laipsnių ir kepame 15-20 minučių, priklausomai nuo žuvies dydžio.
Kepiau 15 minučių, kadangi sterko file buvo nedidukė, tačiau jeigu būtų buvusi didelė žuvis, reikėtų kepti 20 minučių, bet tikrai ne ilgiau.
Ančiuviai nuostabiai perdavė savo sūrumą ir kvapą žuvies gabalėliui. Daržovės gaivino ir puikiausiai atstojo garnyrą. Tereikėjo taurės balto sauso vyno, nedrįstu rekomenduoti konkretaus, bet aš rinkčiausi tik lengvą vaisinį vyną ( iš Soave, Pinot Grigio ar Savignion vynuogių), prie šio gaivaus patiekalo:)


Ispaniškas Tapų vakarėlis

Kai pas mus dar gili žiema man labai patinka nuvykti į Prancūzijos pietus ar Ispaniją ir pajusti pavasarį anksčiau laiko. Kai Lietuvoje dar tamsu, šalta, snieginga, o ten jau gali vaikščioti marškinukais su trumpomis rankovėmis, negali atsispirti tokiai pagundai. Gal todėl jau tapo tradicija su draugėmis kelioms dienoms ištrūkti iš mūsų atšiauraus krašto ir nuo buities, kad pasibūti šiuose kraštuose (kompanijos, oro, maisto gerovėje). O dar kai skraido Rynairas, tai sugauti "MALONUMĄ" vienas juokas.
MALONUMAS: puiki kompanija, švelnus oras su 21 laipsniu šilumos vasario mėnesį ir saule danguje....o dar nuostabiausi TAPAI...mažos užkandėlės ir Barselona, vos ne kaip filme "Vicky Kristina Barcelona". Ko daugiau reikia?
Beklaidžiodamos po Barceloną ir pajutusios beprotišką alkį ne tik architektūrai, jūrai, saulei, žmonėms, bet ir skrandžiui, užsukome į Tapų barą, kuriam jau 15 metų ir kuris pateikia juos ne tradiciškai, bet sumuštinių ar vėrinukų forma....
Kai įėjome į šį barą, tuo momentu (spėjome ir pafotografuoti) jis buvo visiškai tuščias, bet po gerų 10 minučių čia jau buvo absoliutus knibždėlynas. Išdėlioti šalti sumuštinukai laukė išalkusių vietinių gyventojų ir turistų, o prisipildžius barui pasirodė ir karštieji, ne mažiau išradingai paruošti Tapukai, bet apie juos kitą kartą:)
Kokie jie skanūs, atrodantys taip nekaltai....o ištiesų pačios tikriausios kalorijų bombos, bet ne tai svarbiausia....svarbiausia atostogos, nuostabus oras, nereali kompanija, nuotaika...kalorijos nebetampa tokios jau ir baisios:) Be to, pastebėjimas, grįžau nepriaugusi nė vieno kilogramo, nors kimšome iš peties:)
Grįžusi namo ir dar vis būdama "ant bangos" kelionės įspūdžių neatsispyriau pagundai surengti Tapų vakarėlį. Gal ne tokį gausų, bet ne mažiau skanų, bent jau sprendžiu pagal šeimynos atsiliepimus. Dar vienas nuostabus pastebėjimas: laiko sąnaudos itin mažos.
2 TAPAI:
1 variantas:
reikėtų naudoti prancūzišką batoną, bet aš naudojau ciabatą
šviežią ožkos sūrį
laiškinių svogūnų
ančiuvio file
raudono svogūno
saldžiosios parikos gabaliukas
Apkepiau duoną kelias minutes, kad ši taptų lengvai traški. Sūrį sutryniau su su susmulkintais svogūnų laiškais ir užtepiau duoną, bei uždėjusi ančiuvį, papuošiau ir paskaninau raudonuoju svogūnu raudonąja paprika.
2 variantui reikia:
6 krabų lazdelių
žiupsnelio: smulkintų svogūnų, paprikos
žiupnelio burokine tarka tarkuoto agurko
1ar.šaukštelio grietinės
1arb.šaukštelio majonezo
apkeptos duonos (naudojau ciabatą)
Krabų lazdeles smulkiai supjausčiau ir išmaišiau su likusiais ingredientais ir uždėjau ant apkeptos ciabatos duonos.
Gaminsiu gaminsiu gaminsiu...nuostabus vakaro praleidimas su maža laiko sąnauda, bet su didele gausa bendravimo....o juk TAPAI gali būti patys įvairiausi: mėsiški, jūros gėrybių, žuvies, vegetariški...man TAPAS=GERA KOMPANIJA:)

2012 m. vasario 21 d., antradienis

Minkštutėliai pyragėliai su grybais (II dublis)

Mums taip patiko Srovės pasiūlyti ir mano išbandyti pyragėliai su įdaru http://cocinarendez-vous.blogspot.com/2012/02/minkstuteliai-pyrageliai-su-idaru.html , kad kuo greičiau skubėjau pakartoti:) Kad netapčiau nuobodi, nors dar neįsivaizduoju kaip gali tokie pyragėliai atsibosti, šį kartą pasiūliau su džiovintais baravykais.
Tešlai reikės:
1 stiklinės kefyro
0,5 stiklinės aliejaus
1 šaukšto cukraus
1 šaukštelio druskos
1 pakelio sausų mielių (7 gr.)
3 stiklinių miltų

Pyragėlių aptepimui:
1 kiaušinio
1 šaukšto pieno
Nesikartosiu apie tešlos paruošimą, jos gamybos procesas aprašytas http://cocinarendez-vous.blogspot.com/2012/02/minkstuteliai-pyrageliai-su-idaru.html .
Įdarui naudojau:
sauja džiovintų baravykų
1 svogūną
1 morką
aliejaus kepimui
juodų maltų pipirų
druskos

Baravykus užmerkiau iš vakaro, kitą dieną jie jau buvo pasirengę tapti įdaru. Svogūną supjausčiau mažais kubeliais, morką sutarkavau burokine tarka, grybus smulkiai sukapojau. Viską apkepiau su aliejumi keptuvėje. Atvėsus įdarui, o tešlai iškilus dariau pyragėlius, tuos pačius minkštučius tik šį kartą pikantiškesnius.
Nenustoju jais žavėtis!

2012 m. vasario 19 d., sekmadienis

Žemaičių blynai

Prisipažinsiu, nesu aš gerbėja lietuviškos virtuvės. Nemėgstu cepelinų, vėdarų ir kitų su daug riebalų ar bulvių gaminamų patiekalų, tačiau kiti šeimos nariai gerbia mūsų bulvinius patiekalu. Kaip "sunku" jiems arba man gyventi kartu, kai vieni šeimos nariai mėgsta žuvytę, o kitiems paduok cepelinus:) Žinoma, aš čia juokauju, bet bulvinius patiekalus tikrai gaminu ypač retai...nebent iškepu ar išverdu bulvių. Tačiau šį savaitgalį, kaip niekad, nusprendžiau būti gera mama, žmona, namų šeimininkė...lietuvaitė:) Nusprendžiau pamaloninti žemaičių blynais. Nežinau ar tikrai žemaičiai mėgsta šiuos blynus, ar tikrai tai autentiškas patiekalas, bet kiek prisimenu savo anytą, tai ši darydavo cepelinus tik iš virtų bulvių ir su gyvuliniais subproduktais. Kadangi, savo šeimai nenorėjau pasiūlyti tokio varianto, nors man visai ir patikdavo kokį vieną suvalgyti, gaminau su virta jautiena.
Žemaičių blynams reikės:
10 virtų su lupena bulvių
2 kiaušinių
3 šaukštų krakmolo
3 šaukštų miltų
druskos

Įdarui reikės:
300 g virtos jautienos (sumaltos)
2 svogūnų

Padažui:
2 v.šaukštų sveisto
50 ml grietinėlės
Druskos
1 vnt. česnako skiletelės
smulkintų petražolių žiupsnelio

Bulves nulupau, sumaliau ir į jas sudėjau visus likusius ingredientus. Viską gerai sumaišiau.
Įdarui skirtus svogūnus sukapojau ir apkepiau keptuvėje su aliejumi, poto sudėjau virtą maltą jautieną ir lengvai maišydama pakepiau dar keleptą minučių.
Formavau blynus (košmariškas darbas): rankas šlapinau vandenyje iš bulvių tešlos formavau paplotėlį, dėjau mėsos įdarą, užlenkinėjau kraštus ir suformavusi cepeliną voliojau miltuose, prieš dėdama į keptuvę suspaudžiau, taip padarydama blyną.
Dėjau į keptuvę ir kepiau su aliejumi. Blynus nuolat varčiau, nes labai norėjo svilti. Kol kepė blynai pasidariau padažą: išlydžiau sviestą, apkepiau labai smulkiai kapotą česnaką, supyliau grietinėlę, pabaigoje subėriau smulkintas petražoles, druską. Užvirusį padažą pyliau ant blynų, šalia blynų...čia jau kaip kas norėjo.
Labai skanu, labai lietuviška, bet formuoti blynus man nepatiko...labai daug "valakitos"

Duona su avižiniais dribsniais ir sėlenomis

Kiekvienas mes turime didesnius ar mažesnius tikslus. Net vadybos vadovėliai moko (senas tiesas), kad turime turėti užsibrėžtus tolimuosius ir artimuosius tikslus. Geriausia juos dar ir užsirašyti, tuo užprogramuodami savo pasąmonę siekti SAVO UŽSIBRĖŽTŲ TIKSLŲ. Taip ir aš su savo tikslais: užsirašiau, pasidėjau ant kosmetinio stalelio, kad galėčiau kiekvieną dieną matyti TIKSLUS besiruošdama ryte į darbą, vakare prieš miegą. Nežinau ar tai padės, bet vienas iš tikslų buvo - išmokti kepti duoną, savo duoną.
Išnaršiusi lietuviškas, nelietuviškas knygas, bei interneto platybes, supratau, kad niekas geriau apie duoną nerašo, kaip Aguonėlė. Taigi pasinagrinėjusi, kuri lengviausiai iškepama duona, startuoju. Šiandien, šeštadienį pradedu siekti savo kulinarinio tikslo - išmokti kepti duoną.
Šiandien kepsiu Aguonėlės duoną su avižiniais dribsniais http://aguonele.blogspot.com/2011/02/duona-su-aviziniais-dribsniais.html
Raugui reikės:
100 g miltų
50 g speltos miltų ( siaube, vietoj speltos miltų subėriau kviečių selenėles)
100 g vandens
2 g šviežių mielių
2 g druskos
Avižiniams dribsniams paruošti:
50 g avižinių dribsnių
150 g verdančio vandens
Visus raugui skirtus produktus preciziškai svėriau ir dėjau į bliūdą ir staiga, visam savo siaubui ir žioplumui, vietoj speltos miltų, subėriau kviečių selenėles. Vos bliauti nepradėjau, kad esu beviltiška, niekam tikusi ir nieko nesugebanti. Gerai, kad vyras ramus ir visada palaikantis, nuramino mane, kad bus viskas gerai. Taigi, pasitikėdama, kad viskas bus gerai ir duona turės savitumo, visus raugui skirtus produktus užminkau ir uždengus leidžiu kambario temperatūroje 1 val pakilti, vėliau palikau šaldytuve nuo iki kitos dienos ( apie 20val.)
Avižinius dribsnius pakepinau sausoje keptuvėje iki gražios auksinės spalvos ir užpyliau verdančiu vandeniu bei palikau per naktį.

Duonos tešlai reikės:
viso raugo
paruoštų avižinių dribsnių
300 g kvietinių miltų (aš dėjau 350g)
50 g speltos miltų (nedėjau visai)
120 g vandens
7 g šviežių mielių
10 g druskos
1 a.š. medaus
Kadangi raugas jau kitoks, įvedu nedidukus pakeitimus ir pagrindėje duonos tešloje. Nededu speltos miltų, bet vietoj jų dedu kvietinių 350g. Į didelį dubenį ssupilu visus ingredientus, išskyrus druską. Duoną minkau rankomis apie 8 minutes, suberiu druską ir toliau minkau tiek pat laiko (8 minutes) vis svajodama apie kombainą ( aš turėsiu tą nuostabų kombainą, bet kai išmoksiu kepti duoną). Išminkiusi, išglosčiusi duoną sudedu į dubenį ir palieku prie radiatoriaus ramiai ir šiltai pailsėti bei pakilti. Po 1 valandos, dar kartą švelniai perminkau ir sudedu į kepimo formą pakilti prieš kepimą dar 1 valandai šiltai. Čia vėl pasigailėjau, kad neturiu duonos kildinimo krepšio (Vilniuje, Prismoje nebėra jų pirkti ir sakė, kad artimiausiu metu nebus), nes miltai daugiau niekur nesilaiko, tad, kad ir kaip norėčiau kepaliuko formos, tenka susitaikyti su formine forma (taip vadindavosi tarybiniais laikais).
. Orkaitę įkaitinu iki 230 laipsnių, įstatau dubenį su verdančiu vandeniu, bei duoną. Kepu 15 minučių. Po to išimu dubenį su vandeniu, išvėdinu orkaitę ir sumažinusi temperatūrą iki 200 laipsnių kepu duoną dar 25 minutes. Išjungusi ir atvėrusi orkaitę palikau duoną vėsti ant grotelių (nežinau ar reikia taip daryti ar ne, bet pabijojau ištraukti iš karščio iš karto, kad nesuzmegtų).
Šeima liaupsino mano pirmąjį bandymą, pusė kepaliuko duonelės dingo iš karto, bet aš jaučiausi truputi nekaip, nes sumaišiau ingredientus, nes nesuformavau gražaus duonos kepaliuko, nors skonis ir puikus gavosi. Kepsiu dar ir be "chaltūrų", pažadu:)

2012 m. vasario 18 d., šeštadienis

Jautienos kepsnys su grubiai trinta koše

Šiandien graži žieminė saulėta diena ir visiškai nesinori sėdėti prie puodų, o atvirkščiai, lėkti į mišką, kalnelius, su slidėmis ar rogutėmis...puiki nuotaika, laiko gaila kuistis virtuvėje...bet grįžus iš gamtos, apetitas būna žvėriškas ir griebi viską kas pakliūna po ranka....todėl tai turi būti kažkas, kas yra greitai pagaminamas, gaivus ir sotus....Kadangi šaldytuve guli jautienos kumpio gabalas, belieka paruošti skanius ir sočius pietus po iškylos gamtoje.
Jautienos kumpis marinavosi 2 dienas marinate:
2 čili pipiriukai (džiovnti su visomis sėklomis)
1/2 a.šaukštelio džiovinto raudonėlio
1/2 a.šaukštelio juodųjų pipirų
2 v.šaukštai aliejaus
1/2 a.šaukštelio druskos
Išmarinuotą kumpį su 2 skiltelėmis česnako įdėjau į kepimo maišą ir orkaitėje 180 laipsnių temperatūroje kepiau 1,5valandos. Kol kepė kumpis, pasiruošiau košę, jai reikėjo:
1 saliero šaknies
1 didelės morkos
2 česnako skiltelės
saujos špinatų lapų
100g balto sauso vyno
200g vandens
1 v.šaukšto sviesto
žiupsnelio druskos
Į verdantį vandenį su vynu sudėjau nuluptą ir supjautytą saliero šaknį, morką, bei česnako skilteles su druska. Išvirus daržovėms, įdėjau sviestą ir grubiai sutryniau trintuve. Betrinant, kol dar košė (jeigu taip galima pavadinti) buvo karšta, sudėjau špinatus (jų netryniau, nesmulkinau). Viską permaišiau ir dėjau į lėkšę su šlakeliu padažo ir kepto kumpio juostelėmis.
 Padažui naudojau:
1v.šaukštą sviesto
1a.šaukštelio kvietinių miltų
1a.šaukštelio cukraus
100g raudodono vyno
50 g. jautienos sultininio ( nuo kepsnio)
Keptuvėje ištirpdžiau sviestą, subėriau miltus. Švelniai maišydama pyliau vyną ir sultinį. Kaitinau ir nuolat maišiau iki kol pradėjo viskas tirštėti. Labai pasijautė, kad padažas jau paruoštas, konsistensija, gal ir negražiai pasakysiu, tapo lengvai kisielinė, o tai reiškė, kad padažas paruoštas.
Jautiena, kai ji būna iškepta "slow cooking" http://cocinarendez-vous.blogspot.com/2012/02/ypatingai-minkstai-paruostas-jautienos.html metodu būna labai lengva, struktūriška, šviesiai rausva, gaivi net dietiška. Kai jautiena iškepta rankovėje, ji tampa mikšta ir sodri skoniu bei spalva. O košę-nekošę gaminsiu gaminsiu ir dar kartą gaminsiu...ir svečiai ir mes kimšome pilnais žandais vis leisdami sau kartotis kokia ji nuostabiai....nerealiai skani. Vakarienė, verta dėmesio ir ne vieno! 

2012 m. vasario 12 d., sekmadienis

Ypatingai minkštai paruoštas jautienos kumpis

Kartą, viename slidinėjimo kurorte , per Kalėdų šventę, paragavau nerealiai minkštai iškepto jautienos kumpio. Net nepatikėjau, kad tai jautiena, bet užtekus "naglumo" paklausiau kas tai per gyvulys ir kokia jo dalis? Paaiškino, kad tai jautienos kumpis, keptas. Kepiau folijoje, kepiau puode, kepiau ypatingai karštai, kepiau apvirtą....ir dar daug variantų, kuriuos tikiuosi antrą kartą bandydama (žinoma,kurie verti dėmesio) aprašysiu ir nufotografuosiu.
Šiandien, būdama Klaipėdos turguje (ko Vilniuje sunku rasti) nusipirkau labai labai gražų jautienos kumpį. Nuodėmė buvo jį pjaustyti ir gaminti troškinį, tai buvo kumpis, sutvertas būti iškeptas vienete, neskaidomame. -Gerai, padarysiu ir aš iš tavęs, sultingą, geidulingą kepsnį!
kepsniui reikės:
1kg jautienos kumpio ( bandžiau su šia kūno dalimi)
prieskoninių žolelių ( naudojau raudonėlį)
rupios druskos
Kumpį apibėriau raudonėliu ir įdėjau 75 laipsnių orkaitėje kepti 3 valandas. Gal galėjau kepti ir pusvalandžiu mažiau, bet trumpiau tikrai nevertėtų kepti. Ištraukusi gausiai apibėriau rupia druska ir po 20 minučių įdėjau iki 230 laipsnių įkaitintą orkaitę apkepti 15-20 minučių (tiksliai neatmenu laiko, bet tikrai ne ilgiau).
Užsidėjo traški plutelė, o viduje liko sultinga mėsa. Man trūko raudonumo, bet mėsos drėgnumas labai nustebino...nesitikėjau, kad tokia minkšta, puri, šlapia bus.
Garnyrui paruošiau keptų bulvių: 5 bulves su lupenomis apviriau 2 minutes (kai vanduo užvirė), perploviau šaltame vandenyje. Supjausčiau bulves į 8 dalis, apvoliojau prieskoniuose, druskoje, aliejuje ir įdėjau į jau įkaitintą orkaitę iki 200 laipsnių, kepti 15-20 minučių.
Kadangi jautienos kumpis buvo be galo sultingas ir natūralus, negalėjau sau leisti viso skonio užgožti su padažu, todėl pateikiau tik su apvirtomis ir po to keptomis bulvėmis.
Lėkštėje atrodė labai išlaikytas, solidžiai sultingas patiekalas. Tikrai jam netrūko padažo...ir man jis kvepėjo aristokratiškai!
P.s. Kitą dieną jautiena tebebuvo minkšta ir sultinga. Tai dietiškas, lengvas, bet ne nuobodus patiekalas.
Viena skaitytoja pasakė pastabą, dėl iškepusios mėsos palaikymo nepjaunant. Aš darau taip ir iki šiol pasiteisino: mėsa pailsi apie 20minučių po lėto kepimo, sultys pasiskirsto tolygiai, o tada dedu į labai įkaitintą orkaitę trumpam. Kai jau visas kepimo procesas būna baigtas, išimu kepnsnį ir nieko jam nedarau, kol neparuošiu lėkščių su garnyru. Tada pjaunu mėsą. Taigi, ji šiek tiek trumpai pailsi.
Dar vienas pastebėjimas. Tokiu būdu mėsa lieka sultinga, tai reiškia, kad joje yra mėsos sulčių ir jos šiek tiek išbėga pjaunant. Čia jau kaip su steikais, priklauso kokio kepimo mėgstate, ar gerai iškeptą ar vidutiniškai ar pusžalį. Esu kepusi ir aprašiusi dar ne vieną kepsnį, pažiūrėkite, paskaitykite, gal tie variantai bus jums priimtinesni. Nors aš šiuo negaliu nustoti žavėtis, nors jau praėjo daug laiko ir daug visokių kitokių būdų buvo išbandyta:)
 

Kaimiška duona

Vis vartydama puslapius internetinėse platybėse, stebėdama kaip nuostabiai gražiai ir skaniai atrodo iškepta Srovės, Redos, Anželikos ar Aguonėlės duona, neatsispyriau ir aš išbandyti. Kadangi buvau padrąsinta dėl sėkmingai iškeptų bandelių ir patikėta mano sugebėjimais, kad galiu iškepti ir duoną, ėmiausi šį savaitgalį duonos kepimo. Labai atsakingo darbo.
Bandysiu teoriją pritaikyti praktikoje. Dar kartą perskaičiau "blogerių" duonos kepimo puslapius, bet nutariau, kad reikia kepti iš knygos ( ne veltui turi būti mokėti pinigai, ir jeigu išdrįsta išleisti knygą, tai jau tikrai kepėjas turi būti garantuotas savo gaminiu). Į šį procesą pažvelgsiu labai atsakingai ir gaminsiu kaip parašyta knygoje "Kepame duoną namuose" gramas į gramą, mililitras į mililitrą.
Taigi raugui naudojau:
180g ruginių miltų
1 a.š. sausų mielių
200ml vandens

Užmaišiau raugą ir palikau 12 val. rūgti

tešlai naudojau:
visą raugą
15 v.š. pieno
100ml vandens
2a.š. aliejaus
2.5 a.š. druskos
6 a.š. kmynų
150 g ruginių miltų
450 g kvietinių miltų
2 v.š. saulėgražų

Tešlai skirtus produktus ir raugą išminkiau ( minkiau 15 minučių) ir palikau 1,5 valandos šiltai. Padariusi kepaliuką palikau dar pakilti 0,5 valandos. Tada dėjau į įkaitintą iki 200 laipsnių temperatūros ir kepiau 1 valandą, nuolat prikišdama nosį prie orkaitės stiklo, ar tikrai ji gerai kepa?
Kad duonos oda būtų minštesnė, kepiau į orkaitę įdėjusi indą su vandeniu. Reziume: duonos pluta įtrūko ( kodėl?), nors duona buvo įrašyta į ruginių duonų sąrašą - nekvepėjo rugiu,bet gavosi puri, minkšta. Man ji savo konsistensija priminė miežinę duoną (ragaišį).
Merginos, taip nuostabiai jūs kepate duoną, kad man dar mokytis ir mokytis iš jūsų! Bet tuo pačiu paguosiu ir save, pirmas blynas tik truputi prisvilęs gavosi:)

2012 m. vasario 11 d., šeštadienis

Marinuota silkė

Nebegaliu pirkti silkės parduotuvėje, kad ir kokiais mandriausiais pavadinimais pavadintos ar neįtikėtinais ingredientais praturtintos, bet man ji vis tiek beskonė, bestruktūrė, rūgšti, gliti ir trumpai tariant nevalgoma. Todėl silkę visada perku turguje arba savo garbinamoje "katino dienos" žuvies krautuvėlėje, kurioje pati šeimininkė silkės sūrymą ruošia ir be jokių E. Šį kartą nužingsniavusi į pas Katinus nusipirkau dvi dailutes silkes. Aišku, reikėjo pavargti, kol išpešiojau kauliukus, bet vargas atsipirko dešimteriopai. Vieną silkę pasigaminau "Dzūkiškai" pagal ankščiau mano aprašytą receptuką http://cocinarendez-vous.blogspot.com/2011/09/silkute-pagal-kolege-dzukiskai.html , šis receptas pukiai tinka, kai norisi valgyti silkę tą pačią dieną, o kitą nusižiūrėjau pas Neringą http://www.neringa-blogas.com/kulinarija/salti-uzkandziai/marinuota-silke.html .
Marinuotai silkutei naudojau:
1 silkę (apti išdarinėjau, kaulus išrankiojau)
1 didelį raudoną svogūną
1 didelę morką
lauro lapų
pipirų
1 valg.šaukštą (su kaupu) medaus
50g natūralaus acto
1/2 arb.šaukštelį cinamono
1 stiklinę vandens
Silkę supjausčiau juostelėmis. Svogūnus pusžiedžiais, morkas riekutėmis ir nuplikiau verdančiu vandeniu. Palaikiusi keletą minučių nupyliau vandenį į kitą indą kur buvo medus, actas, prieskoniai. Viską išmaišiau, medų ištirpinau ir kai atšalo, užpyliau ant silkės ir padėjau šaltai iki rytojaus.  Puiki silkutė gavosi, jautėsi ir medaus saldumas, acto rūgštumas ir žinoma cinamonas. Ačiū Neringa už puikų receptuką.

Visiškai netikras zuikis

Ilgai slampinėjau po parduotuvę nesugalvodama kokios mėsytės nusipirkti (žuvis pasirodė visiškai nevartojama), kokį kepsnį ar troškinį padaryti. Ar jums nebūna tokių dienų, kai vaikštai be tikslo, be nuomonės, be turinio. Visiškai nekurybinė nuotaika. Taigi, tokiam atvejui puikiausiai tinka "visiškai netikras žuikis", kuriam nereikia fantazijos, kantrybės ir visada esi garantuota, kad pavyks puikiai.
Taigi patiekalui reikės:
500g maltos paukštienos (šį kartą naudojau vištienos)
1 didelio svogūno
2 nedidelių morkų (arba 1 didelės)
2 valg.šaukštų manų kruopų
1 šaukšto krakmolo
smulkintų petražolių
prieskonių
druskos
Svogūnus smulkiai sukapojau, morkas sutarkavau burokine tarka. Keptuvėje įkaitinau aliejų ir apkepiau smulkintus svogūnus, kai šie suminkštėjo subėriau tarkuotas morkas, prieskonius, druską.
Kai viskas apkepė, atvėsinau ir sudėjau į maltą vištieną. Gerai išmaišiau. Tada sudėjau manų kruopas išmirkytas pieno šlakelyje ir krakmolą. Dar kartą gerai išmaišiusi šlapiomis rankomis suformavau kepalėlį ir įdėjau į įkaitintą iki 180 laipsnių orkaitę. Kepiau 30 minučių, prieš pjaustant atvėsinau.
Prie "visiškai netikro zuikio" puikiai tiko salotos, kurios labai švelniam patiekaliukui, suteikė lengvo pikantiškumo. Salotas padariau iš salotų lapų, vyšninių pomidoriukų, šaloto sumaišiusi su alyvuogių aliejumi ir šlakeliu balzaminio acto.  
Nesudėtingai paruošiamas patiekaliukas, kurio skonis puikiai paslėpė dieną "be fantazijos":)

2012 m. vasario 10 d., penktadienis

Minkštutėliai pyragėliai su įdaru

Jeigu gyvenimą galima skaidyti į etapus, aš išskirčiau pirmajį savo etapą į saugų, apgaubtą meile šiluma ir dėmesiu - tai pas mamą, nedideliame Lietuvos miestelyje, tokiame kaip Jonava. Kuriame gyveno žmonės, suvažiavę iš įvairių Lietuvos miestų miestelių, kaip ir mano tėvai, daug rusakalbių žmonių, atvykusių iš tuometinės Tarybų Sąjungos statyti "Azoto" gamyklos ( taip ji tada vadinosi), o ir karinis poligonas su kareiviais, kurie įsimylėdavo lietuvaites ir likdavo gyventi. Visi tie žmonės gyveno kartu, atnešdami savo kultūrą, pasaulėžiūrą, o tuo pačiu ir kulinarines paslaptis.
Įsivažiavau aš čia girtis apie savo miestelį, labai mylimą ir brangų, kupiną prisiminimų ir sentimentų. Taip, bet aš čia norėjau papasakoti apie bandeles ir kodėl aš jas mėgstu. Jonavoje buvo pastatyti 2 penkiaaukščiai namai apgyvendinti žmonėms iš Rusijos atšiaurių kraštų, pvz. iš už Uralo. Teko man garbė susipažinti su viena tokia šeima iš jų, atvykėlių. Tai buvo nuostabi, be galo inteligentiška pagyvenusi rusų šeima. Vyras iki pensijos dirbo metalurgijos gamykloje už Uralo kalnų kažkokiame miestelyje (jo pavadinimo nebeprisimenu), žmona irgi buvo inžinierė. Tai buvo labai apsiskaitę, išsilavinę žmonės, kuriems valdžia leido pasirinkti Respubliką kurioje jie galėtų nugyventi savo likusį gyvenimą, po sudėtingo darbo Sibire. Jie pasirinko Lietuvą, Jonavą. 
Aš šiandien kažkokia sentimentali, bet man moksleivei, labai patikdavo pas juos nueiti į svečius, klausytis ir kalbėtis apie šiaurę, keliones, žmones, kaip jie gyveno tomis atšiauriomis sąlygomis...o svarbiausia, kad prie pokalbių jie visada užvirdavo "samovarą" (nežinau kaip lietuviškai taisyklingai) arbatos ir prikepdavo nerealių pyragėlių. Dar dabar užsimerkusi prisimenu jų skonį...koks jis buvo dieviškas. Kokių tik pyragėlių nebūdavo: su kopūstais, bulvių koše, uogomis ir uogienėmis, spirgučiais ir t.t.
Baigėsi šis gyvenimo etapas, nebėra gyvų šių žmonių, bet prisiminimas apie nuostabiuosius pyragėlius gyvas. Gal jau senstu ir aš?:)
Ir štai, pamatau pas Srovę ( http://srovesblogspotcom.blogspot.com/2012/02/minksti-pyrageliai-su-kopustais.html ) panašius, panašius...ir visa spirgu kaip man juos kuo greičiau išbandyti, ar tikrai jie tokie patys, ar tirpstantys burnoje? Milijonas klausimų ir neramybė....Taigi, neapsikentusi laukimo išbandymui...iškomandiruoju vyrą į parduotuvę pirkti maltos kalakutienos...darysiu pyragėlius.
Tešlai reikės:
1 stiklinės kefyro
0,5 stiklinės aliejaus
1 šaukšto cukraus
1 šaukštelio druskos
1 pakelio sausų mielių (7 gr.)
3 stiklinių miltų

Pyragėlių aptepimui:
1 kiaušinio
1 šaukšto pieno

Miltus persijojau, subėriau sausas mieles. Išmaišiau. Atskirame inde supyliau visus likusius ingredientus, gerai išmaišiau ir šiek tiek pašildžiau, kad įkišus pirštą vos jautėsi šiluma. Tada subėriau miltų mielių mišinį. Išminkiau, gerai išminkiau. Tešla gavosi minkšta, bet nelimpanti prie pirštų. Padariusi tešlos rutulį padėjau į indą prie radiatoriaus šiltai pailsėti 1 valandai.
Kol kilo tešla pasidariau įdarą. Įdarui naudojau:
300 g. maltos kalakutienos
2 svogūnus
2 morkas
citrininį karį (labai marokietišką, bet galima naudoti prieskonius, kokius tik geidžia širdis)
druską
pipirus
Svogūnus smulkiai sukapojau, morkas sutarkavau burokine tarka. Sudėjusi į keptuvę apkepiau, nuolat maišydama, kol suminkštėjo. Palikau atvėsti, po to sudėjau į maltą kalakutieną su prieskoniais ir viską gerai išmaišiau. Šį kartą padariau tokį įdarą, bet kitą kartą gaminsiu su kitokiu, bet tik tam, kad nenusibostų. Juk įdarai kas kart gali keistis:)
Tešla padvigubėjo. Tada padalinau vienodais rutuliukais, dariau iki 0,5cm storio paplotėlius, dėjau į juos įdarą ir pagaminusi pyragėlius guldžiau į kepimo popieriumi išklotą skardą. Aptepusi kiaušinio plakiniu, kepiau 180 laipsnių temperatūroje apie 15 minučių, arba tiesiog kol gražiai parudavo. 
MIKŠTUČIAI, PURUČIAI, SKANUČIAI, SENTIMENTALŪS, TIESIOG NEREALŪS PYRAGĖLIAI!

2012 m. vasario 7 d., antradienis

Lietiniai

Kai baigiasi moksleivių atostogos, kai baigiasi šalčiai ir vaikas pradeda vaikščioti į mokyklą ir būrelius- labai svarbu suorganizuoti mitybą. Aš būnu rami, kai žinau jog grįžusi iš mokyklos dukra ras maisto šaldytuve, o jeigu dar nesudėtingai pašildomo, tai man kaip mamai yra tikras džiaugsmas. Kadangi dukra labai mėgsta lietinius susuktus su įvairiausiai ingredientais, todėl aš prikepu jų kalną, prisuku su  varške, bananais, sūriu ir kumpiu ar dar kuo nors, priklausomai nuo sezono ir būnu rami, kad pagaminau pusfabrikačių. O jau ar vaikas teiksis pasišildyti ir suvalgyti, čia jau kitas klausimas. Kartą pamiršo įjungtą kaitlentę ( ačiū jai, kad kaitlentė protingesnė už nedidukę moksleivę), o dažniausiai ji būna tokia "užimta", tiek "reikalų", kad mityba lieka paskutinėje vietoje. Geriausiu atveju pereina per spinteles ir randa saldainių, sausainių ar dar kokių jai ir mūsų svečiams tinkančių delikatesų, "sveikuoliškų".
Tačiau, kad aš jausčiausi pareiginga mama prikepu lietinių ir sąžinė rami:)
Lietiniams reikės:
2 kiaušinių
1 stiklinės pieno
1/3 stiklinės virinto ir atvėsinto vandens
miltų
druskos žiupsnelio
cukraus žiupsnelio
aliejaus
Pirmiausia įpilu porą didelių saujų persijotų miltų, įmušu kiaušinius su druska ir cukrumi. Viską labai gerai išmaišau,kad masė taptų tiršta, bet vienalytė, tada pilu po truputėli pieną vis maišydama blynų masę. Jeigu masė tampa per skysta, priberiu dar miltų. Taip supilu visą pieną ir vandenį. Blynų masė turi būti kaip riebios grietinėlės.
Vaikystėje mama lietinių blynų keptuvę trindavo su lašiniu ir blynai kvepėdavo spirgučiais, kas man kaip vaikui labai nepatiko, nors dabar gal visai ir skanus kvapas ir skonis būtų? Bet kokiu atveju, į masę įlieju apie 2 šaukštus aliejaus. Viską labai gerai išmaišau. Keptuvę įkaitinu ir lieju lietinius. Kartais pirmas blynas prisvyla, bet tik kartais:)
Įdarą gaminamės pagal savo pageidavimus ir suvalgymo greitį. Estetika ir pateikimas priklauso kas kepa ir kas valgo.
Dukra nuostabiai susuko ir iškepė lietinius...aš negaliu išduoti paslapties koks tai buvo įdaras, nes tai jos kulinarinis šedevras:)

Krevetės pikantiškame padaže

Kuo nustebinti, kuo nustebinti...nuotaika pikantiška, norisi aštriai, norisi, kad būtų naujoviška, neragauta. Ką? šaldytuve ypatingų ingredientų ne tiek daug (voliojasi pamiršta paprika, vienas jau pasusęs pomidoras),o kameroje tik šaldyti baravykai ir rūgštynės. Gerai, kad krevetės užmarinuotos laukia būti paruošiamos.
Marinatui naudojau:
1/2 arb. šaukštelio maltų čili pipirų
1 arb. šaukštelio balzaminio vyno acto
1/2 arb. šaukštelio medaus
žiupsnelio druskos
1 valg.šaukšto aliejaus
Galima ruošti krevetes ispaniška maniera, kaip jau esu rašiusi http://cocinarendez-vous.blogspot.com/2012/01/gambas-al-ajillo.html , bet šiandien bus kitaip. Nežinau ar pavyks, tačiau nepabandžiusi nesužinosiu:)
Padažui reikės:
1 raudonosios paprikos
1 pomidoro
1 svogūno
1 nedidelio česnako
šviežio baziliko
1 arb.šaukštelio raudono vyno acto
žiupsnelio druskos
šlakelio ypač tyro aliejaus
Pirmiausia pasiruošiau padažą: papriką, pomidorą, česnaką, svogūną sudėjau į skardą ir kepiau orkaitėje 180 laipsnių temperatūroje 40 minučių. Pašalinau odeles ir sėklas iš nuo paprikos ir pomidoro, nulupau svogūną ir česnaką. Viską sutryniau "blenderiu" lėtai įpildama aliejaus ir vyno acto. Baziliką smulkiai supjausčiau ir įmaišiau į jau paruošą padažą. Kai viskas buvo paruošta iškepiau krevetes, kepiau 3 minutes.
Nuoširdžiai pasakysiu. Padažas gavosi labai skanus, krevetės pikantiškos ir tikrai vertos dėmesio, bet atskirai. Tiesiog viename patiekale buvo per daug intensyvaus skonio ir spalva  labai jau panaši. Kitą kartą šį padažą gaminsiu su švelnia žuvimi ar paukštiena, o krevetes su gaiviomis salotomis .

2012 m. vasario 6 d., pirmadienis

Tartare di tonno (Tuno tartaras)

Kaip aš čia itališkai? Lietuviškai, tai tiesiog galima pavadinti tuno tartaru, nes nežinau kaip teisingai vadinasi. O gal tai jau tampa bendriniu žodžiu ir visada pamatęs žodį "Tartar" žinai ką gausi, ko tikėtis. Tačiau mes esame pripratę, kad tartaras būna iš jautienos arba vis dažniau kavinėse siūlomo lašišos. Bet laikai keičiasi ir su tartarais vis dažniau eksperimentuojama, vis įvairesnių tenka paragauti. Svarbiausia valgytojui nebijoti valgyti žalios mėsos ar žuvies. Kadangi drąsiai valgau žalią jautieną, tai tuno tartaras kaip tik man. Juk carpaccio tiek tartar mėsa ar žuvis marinuojasi ir nevalgai visai žalios:)
Perverčiau gausybę savo turimos kulinarinės literatūros ir labiausiai užstrigo itališkas variantas, nors jie turi savo carpaccio, bet pasirodo siūlo ir tartarą. Todėl noriu juo pasidalinti su jumis.
Tuno tartarui reikės:
150g gabalėlio šviežio ypatingai gražaus tuno (juk valgysime žalią?:))
1 arb.šaukštelio sojos padažo
1 arb. šaukštelio Vorčesterio padažo
1 arb. šaukštelio smulkintų sūdytų kaparėlių
2 arb.šaukštelių ypač kokybiško aliejaus ( aš naudojau alyvuogių)
druskos
maltų juodųjų pipirų
smulkinto šviežio baziliko
apkeptų kedro riešutų
Viską smulkiai sukapojau, sumaišiau ir palikau pasimarinuoti pusvalandžiui. Prieš pateikiant apšlaksčiau alyvuogių aliejumi ir kepintais kedrų riešutukais. Tepėme sviestą ant duonos, dėjome ant viršaus tuno tartarą ir kaifavome...kaip skanu, švelnu ir su maža užuomina į rytus. Vyras net Wasabi užsidėjo, dėl aštrumo...man patiko:)
Puiki užkandėlė dviem!

2012 m. vasario 5 d., sekmadienis

Tuno steikas

Kai tokie šalčiai už lango, savaitgalis labai aiškus. Sėdėsime namie prie žydrųjų ekranų, knygų, šiltos arbatos. O kad paįvairinti labai aiškų savaitgalį, mintį pakišo Rimi parduotuvės žuvų skyrius, pasiūlydamas šviežiai atrodantį tuną. Nusipirkau tris gabalėlius, gaminsiu šventiškus pietus. Laiko sugaišiu labai mažai, ilgiau reikės stalą serviruoti, nei patį patiekalą gaminti. Tunas yra žuvis, su kuria nieko nereikia išradinėti, įdarinėti ar dar kaip nors "mandrai" kepti. Svarbiausia ŠVIEŽIA ŽUVIS ir NEPERKEPTI. O kad būtų šventiškiau, garnyrui įdėsiu daugiau fantazijos ir pagaminsiu pusiau keptą, pusiau žalią.
Tuno kepsniui reikės:
tuno (kiek žmonių, tiek gabalėlių)
Marinatui:
1 valg. šaukšto balzaminio acto
2 valg.šaukštų aliejaus (naudojau alyvuogių)
1/2 arb.šaukštelio maltų juodųjų pipirų
1/2 arb.šaukštelio džiovintų čiobrelių
žiupsnelio druskos
Sumaišiau visas marinato sudedamąsias dalis, ištryniau tuną ir palikau 1-1,5 val. pasimarinuoti. Kepiau labai karštoje keptuvėje 1,5 min. ant vienos pusės ir 1 minutę ant kitos ( tiek trumpai, nes atpjauti gabalėliai buvo nestori, maždaug vieno piršto storio), nepyliau riebalų, užteko jų nuo marinato. Reikia labai stebėti, kad tik neperkeptų, kitaip gausime sausą, beskonį tuną. Šventės nebebus ir pinigai bus išmesti į balą.
Pusiau keptam garnyrui naudojau:
romaninių salotų
1 agurką
1 papriką
6 pomidoriukus
1 šalotą
aliejaus
1 arb.šaukštelį balzaminio acto
juodųjų maltų pipirų
druskos
smulkintų petražolių
Smulkiai supjausčiau paprikas, agurką, salotų lapus, šalotą. Įkaitintoje keptuvėje su aliejumi apkepiau paprikas, šalotą, pomidoriukus, juos padruskinau, papipirinau, apšaksčiau balzaminiu actu. Dar karštas daržoves skubiai sumaišiau su salotų lapais, agurkais, petražolėmis, kad prieskoniai atiduotų savo skonius ir susidarytų sultys.
Balto Chablis vyno taurė prie šio nuostabaus kepsnio tikrai nepamaišys:)

2012 m. vasario 4 d., šeštadienis

Krevečių sriuba su a la "gaspacho"

Ispanijoje, kaip ir Lietuvoje, visi pamišę dėl kulinarijos ir maisto gaminimo. Per TV rodomos kulinarinės laidos stengiasi sudominti įvairiausiomis maisto gaminimo technologijomis, naujais receptais, virtuvės šefų sugebėjimais ir t.t. Taigi, per vieną tokią laidą rodė kaip gamino krevečių sriubą. Ji buvo visiškai kitokia, nei šiandien aš gaminsiu, bet sultinio principą nusižiūrėjau iš ten. Ši krevečių sriuba absoliučiai mano fantazijos vaisius. Labai labai pavykęs vaisius:)
Krevečių sriubai reikės:
Didelės saujos šviežių krevečių
2/3 litro vandens
1/2 stiklinės balto vyno
1 svogūno
1 saliero koto
žiupsnelio šafrano
1/2 šaukšelio maltų čili pipirų (švelnesnių, jeigu aštrios, naudok mažiau)
2 česnako skiltelių
1/2 trumpavaisio agurko
1/2 raudonos paprikos
6 vyšninių pomidorų
3 šaukštų grietinėlės
žiupsnelio petražolių
druskos
aliejaus
Išlukštenau krevetes. Krevečių mėsą padėjau atskirai, o lukštus ir galvas sudėjau į verdantį vandenį kartu su saliero kotu, svogūnu. Viriau 25 minutes. Po to subėriau šafraną, druską. Supyliau vyną ir palikau virti dar 25 minutes.
Kol virė sultinys: papriką supjausčiau mažais kubeliais, pomidorus perpjoviau pusiau, agurką ir petražoles susmulkinau. Krevetes ( porcijai naudojau po 3vnt.) su smulkiai sukapotu česnaku ir maltais čili pipirais trumpai ir karštai apkepiau keptuvėje. Paprikos kubelius ir pomidoro puseles apkepiau įkaitintoje su aliejumi keptuvėje.
Grietinėlę išplakiau ir viską porcijomis sudėjau į lėkštes. Kadangi agurkai, paprika, pomidorai,česnakai yra sudedamoji gaspačio sriubos dalis, tad pavadinau "gaspacho". Krevečių sultinį perkošiau, dar kartą užvirinau ir užpyliau ant "gaspacho".
LABAI LABAI SKANU! REKOMENDUOJU! JUK KREVEČIŲ LUKŠTUS IR GALVAS IŠMETAME, O ČIA DAR IR PATIEKALAS! NEREALUS!!!!!!

2012 m. vasario 3 d., penktadienis

Neatsivalgomieji vištienos sparneliai

Kai taip šalta, norisi karšto, pikantiško, iš vidaus šildančio užkandžio. Vaikščiojant po prekybos centrą, sparneliais pamojo vištos. Prisiminiau Peter Gabriel muzikinį klipą, kai vištiena šoko. Dabartiniai vaizdo klipai: negrai su prabangiais automobiliais ir baseinais, merginos su bikiniais, pusiau nuogo kūno demonstravimas...o kur menas?..aš nebematau. Pasirodo koks vienas vos geresnis, ir tuoj pat klonų gauja iš paskos. Viskas persismelkę komercija, pinigais ir nebelieka šioje padangėje meno, tikro, išliekančio. Prie ko priveda vištiena ir vaizduotė? O gi prie to, kad nusipirkau pakuotę sparnelių. Gaminsiu kaip tai daro Reda http://laisvalaikisvirtuveje.blogspot.com/2011/05/visciuku-sparneliai-astriame-marinate.html , bet truputėli pridėsiu ir savo rankelę. Negaliu gi visiškai aklai kopijuoti?:)
1 pakuotė vištos sparnelių
1 arb.šaukštelis maltų čili pipirų
1 arb.šaukštelis Vorčesterio padažo
1 valg. šaukštas medaus
2 arb. šaukšteliai pomidorų pastos
šlakelis aliejaus
3 česnako skiltelės
žiupsnelis rozmarino
1/2 citrinos sulčių
druskos
Česnako skilteles smulkiai sukapojau, sumaišiau visus marinato ingredientus ir ištrynusi sparnelius, palikau marinuotis 2 valandas. Sudėjau į kepimo indą, uždengiau folija ir kepiau orkaitėje, įkaitintoje iki 200 laipsnių 20 minučių, po to nuėmiau foliją ir palikau kepti dar 30 minučių. Galiukai sparnelių šiek tiek apdegė, bet skonis dėl to nė kiek nenukentėjo. Žinau tikrai, kai ateis pavasaris ir pradėsime važiuoti į sodybą, tikrai kepsiu Redos vištienos sparnelius ( mūsų šeimoje šis patiekalas įgavo tokį pavadinimą)...jau turiu užsakymą:)

2012 m. vasario 2 d., ketvirtadienis

Plovas

Gaminant plovą visada atgimsta prisiminimai. Apie studijų metus. Sentimentalūs prisiminimai, aišku ne apie mokslus užlieja, bet apie gyvenimą bendrabutyje, bendrą virtuvę, draugus, linksmybes, koridoriuje rengiamus šokius ir įsimylėjimus. Bet plovas man visada primena 2 nedidukus uzbekus, atsivežtą visą ką tik paskerstą avinuką, (kurį aš pamačiau pirmą kartą gyvenime) ir visam bendrabučio aukštui iškeltą pilvo puotą su PLOVU. Ir bemiegę naktį...piršosi...buvo košmaras, be jokių padraugavimų, be meilių žodžių, juk mes lietuvaitės taip nepratę? Bet dabar ne tai svarbiausia, svarbiausia alkaniems studentams buvo plovas.
O jie jį gamino labai paprastai:
aviena ( aš negalėjau žiūrėti kaip jie ją kapojo, pjaustė ir t.t.)
ryžiai
svogūnai (stambiais gabaliukais kapoti)
morkos ( stambiai pjaustytos)
žiupsnelis cinamono ( jie sakė, kad tai dėl jausmų, meilės ir t.t.)
pipirų, lauro lapų ir dar kažkokių jų prieskonių
Nuo to laiko, kai gaminu plovą, visada vadovaujuosi prisiminimais iš studentiškų laikų. Taip ir šiandien, savo gaminamam plovui naudojau:
500 g avienos
800g ryžių
2 morkas
2 svogūnus
1/2 šaukštelio cinamono
1 šaukštelį malto kumino
3 skilteles česnako
keletą šaukštų aliejaus
druskos, pipirų, lauro lapų
kalendros lapų
Įkaitintoje keptuvėje apkepiau supjaustytą nedideliais gabalėliais avieną. Apkepusią mėsytę išėmiau ir sudėjau į ketaus puodą (špižinį), toje pačioje keptuvėje apkepiau susmulkintus svogūnus, česnakus, į juos subėriau supjaustytas juostelėmis morkas. Viską apkepiau ir supyliau ant avienos gabalėlių. Lengvai permaišiau. Ant viršaus subėriau perplautus ryžius, užpyliau juos vandeniu, kad apsemtų per 2 pirštus. Puodą uždengiau ir pastačiau trokšti į 180 laipsnių įkaitintą orkaitę 45 minutėms. 

 Po 45 minučių atidengiau puodo dangtį ir pamačiau nuostabų vaizdą. Vanduo išgaravęs, ryžiai išbrinkę ir birūs. Beliko dėti į lėkštes ir švęsti pilvo šventę. Kalendra labai tiko, įliejo daugiau rytietiškumo. Tik šiandien niekas nesipiršo:(

2012 m. vasario 1 d., trečiadienis

Labai skani kopūstų mišrainė

Šį rudenį raugėme kopūstus. Kadangi mūsų indas kopūstams raugti buvo nedidelis, todėl liko 2 kopūsto galvos. Rūsyje jos ir gulėjo sau ramiai, laukdamos kada bus daromi balandėliai ar šiaip, mažomis porcijomis suvalgomi. Tačiau užėjus šalčiams ant Lietuvos, išsigandau, kad nesušaltų kopūstai ir nusprendžiau, kad reikia iš jų ką nors pagaminti.
Prisiminiau, kai kartą statybininkai, remontuojantys mūsų namus, pavaišino kopūstų mišraine, tinkančia ir kaip garnyras, ir sriuboms. Geri žmonės buvo, pasidalino receptuku su manimi, o aš dalinuosi su jumis. Svarbiausia, kad jie gali stovėti stiklainiuose nevirti.
Taigi, mišrainei reikės:
5kg kopūstų (kadangi 2 galvos buvo nemažos, pas mane gavosi net šiek tiek daugiau)
1kg morkų
1kg svogūnų
0,5l acto (aš dėjau 400 ml)
1l aliejaus (aš dėjau 0,5l, nes nemėgstu riebiai)
3 šaukštų druskos
300g cukraus
kmynų
Kopūstus susmulkinau, morkas sutarkavau, svogūnus smulkiai sukapojau. Supyliau actą, aliejų, druską, cukrų ir viską gerai išmaišiau. Palikau per naktį pasimarinuoti. Ryte sudėjau į stiklainius, o dalį suvalgėme. Keletą stiklainių daviau mamai, ji virė sriubą ir gyrė, kad labai skani gavosi. Kol kas mūsų namuose kopūstėliai iki sriubos nedakeliauja, būna suvalgyti ankščiau:) Rekomenduoju ir jums pasigaminti:)