Interneto puslapio peržiūrų skaičius

2012 m. gruodžio 26 d., trečiadienis

Pasirodo, Keptas Šv.Kalėdų Žąsinas

Mūsų šeimoje nuo senų senovės, arba tiek kiek mano atmintis neša. Per kalėdas valgydavome keptą žąsį. Kūčios kaip Kūčios, viskas aišku, mažiausiai 12 patiekalų be mėsos, kiaušinių ir pieno produktų. Kažkada, tarybiniais laikais, atrodė, kad tiesiog nebėra ką valgyti, bet dabar mes šeimininkės, tokios išradingos, kad sugebame nerealiausiai fantastiškiausius patiekalus paruošti ir visą adventą be mėsos, pieno, kiaušinių pragyventi.
Išdidžiai turguje nusipirkusi žąsį, kurią kaip mano Senytė ( mes taip vadinome savo senelę) nutariau iškepti savo šeimai ir draugams Šv.Kalėdų proga.
Patiekalui reikės:
1vnt. svorio 4,5kg Žąsies
1,2 butelio raudono vyno
3 valg. šaukštų medaus
3 gvazdikėlių
3 kvepiančiųjų pipirų
1 arb. šaukštelio garstyčių grūdelių (naudojau baltus)
3 šaukštų aliejaus
druskos

Garnyrui:
1 svietinį moliūgą
5 bulves su lupena
Žąsį parą laikiau marinate, karts nuo karto apversdama, kad išsimarinuotų tolygiai. Kalėdų rytą, įpjovusi odą riebesnėse vietose, apibėrusi druska, įdėjau į įkaitintą iki 200 laipsnių orkaitę. Kepiau kas 20 minučių apversdama 1val.30 minučių. kai mėsa pradėdavo sausėti, užpildavau marinatu. Tada sumažinau temperatūrą iki 130 laipsnių ir kepiau dar 1val.30min. Tiesa. kartu sudėjau ir pusiau perpjautas bulves ir sviestinį nedidelį moliūgą (irgi perpjautą pusiau).
Žąsies oda gavosi nuostabiai auksiniai paskrudusio atspalvio, mėsa sultinga, o bulvės su moliūgų pilni žąsienos aromato. Tik vienas dalykas visus prajuokino, kad tai nebuvo žąsis, o buvo ŽĄSINAS. O svarbiausia, kad tai patikrino ir surado patys vyrai:))))
Dar vieną dalyką pamiršau parašyti. Kadangi žąsyje nelabai daug valgomų dalių ir ją reikėtų prie stalo kankinamai vaidinti pjaustant. Aš tiesiog ją iš karto supjausčiau ir pateikiau porcijomis.
Labai aromatinga, sultinga, odelė traški ir šiaip kai liko nesuvalgytos šaltos( labai jau ji mums didelė pasirodė), ji irgi vienodai skani buvo.


 

Žąsino kaklo sriuba

Tikrai žinau, kad tai žąsino kaklas. Mat buvo Kalėdos ir kepėme žąsį, bet po to, kai vyrai ištyrė, pasirodo kepėme ne žąsį, o žąsiną. Atrodė, kad viskas šventės nebebus...visi kep žąsį, o pas mus ne tas paukštis. Bet viskas baigėsi gerai. Pasirodo ir visiškai absoliučiai šventinis Žąsinas buvo suvalgytas, riebūs pirštai nulaižyti, o vyno taurės nučiupotos ir jau visai nebegražios, tačiau visi sotūs laimingi, linksmi, apsivalgę ir visai nebuvo tos Pasaulio pabaigos. Bet apie tai parašysiu sekančiame "opuse". Viskas gerai, reiškiasi bus dar daug Kalėdų, Velykų, Gimtadienių ir šiaip visokių kitokių švenčių. Visiems nuoširdžiai linkiu dar daug tokių švenčių ir padėkoti, kad skaitote, o gal ir gaminate pagal mano rašliavas ir receptus. Ačiū Jums visiems:)
Kadangi šiandieninis rašinys arba kaip prisiminiau savo žodyne naują žodį "opusas" apie žąsino kaklo sriubą, tai nenukrypstant toli turiu papasakoti, kaip tokia sriuba gimė. Visų pirma nusprendžiau šventes švęsti ekonomiškai, be persirijimų, tad stengiausi ir šaldytuvo turinį išlaikyti saikingai pripildytą. Turguje nupirktas žąsinas pasirodo turėjo ir labai ilgą kaklą, o šis buvo ne prie viso kūno, bet jau žiauriai nupjautas ir dar su oda nulupta. Pasiėmusi aš tą kaklą kaip špagą pradėjau mojuoti ir isteriškai galvoti ką čia tokio išgimdžius. Nekepsi, nes bus sausas ir kaip svečiams paduosi tokį graužti...palaikys nesvetingais. Virti? Va ir mintis, antrą Kalėdų dieną, bus labai gerai atsigauti sriubytės. O kokia tinka sriuba, kad jaustųsi žąsienos aromatas, būtų nepersunki ir kokios dar nevalgėme....juk dar Šventės. Tad ir ir sriuba turi būti šventiška.
Na, tikrai aš čia neįprastai pati sau išsiplėčiau, bet dabar prie esmės. Žąsino kaklo sriubai naudojau:
1 žąsino kaklą
3 vid. dydžio svogūnus (arba 2 dideli)
1/4 nedidelio kopūsto
1 nedidelę morką
2 didokas bulves
2 skilteles česnako
1 stiklinę balto sauso vyno
3 stiklines vandens
1 valg.šaukštą medaus
kvepiančiųjų pipirų grūdeliais
lauro lapų
druskos
aliejaus
1 šaukštą sviesto
smulkintų salierų lapelių
Supjaustau kaklą nedideliais gabalėliais. Svogūnus ir česnako skilteles sukapoju, morką sutarkuoju burokine tarka. Kopūstus smulkiai sukapoju, ne kaip mes įpratę juostelėmis, bet kubeliais ir nedidukais. Kodėl? O gi todėl, kad visa sriubos struktūra būtų kuo labiau vienoda.
Svogūnus suberiu į keptuvę, kurioje ištirpinau šaukštą sviesto ir apie šaukštą aliejaus. Maišau, kol šie pasidaro skaidrūs ir lengvai pradeda gelsti, sudedu medų ir išmaišau, tada suberiu sukapotus česnakus ir toliau lengvai maišydama ant nedidelės ugnies kepinu. Tik jokiais būdais neprikepiname. Įpilu 1/2 stiklinės vyno ir vėl lengvai išmaišau, sudedu kaklo gabalėlius ir palieku troškintis apie 15 min.
Kopūstus išmaišau su morkomis ir lengvai tarp delnų paminkau, kad šiek tiek atsirastų sulčių. Dedu į atskirą keptuvę su aliejumi, bei išsiskyrusiomis iš minkymo sultimis ir pastoviai maišau, kad neprisviltų, bet įgautų kepto kopūsto kvapą. Kai šie jau sako, kad tuoj norėsim prikepti, supilu vyną, išmaišau. Visas procesas trunka apie 15 min. Tada supilu kopūstus į svogūnų ir žąsino kaklo mišinį. Išmaišau, kai šių kvapai susijungia, sudedu likusius prieskonius, vandenį. Verdu 30 minučių. Tada įpjaustau stambiais gabalais supjaustytas bulves ir po 10 min. viskas paruošta.
Svarbiausia, kad sriuba gavosi nuostabaus aromato, beveik kaip svogūnų sriuba. Lengvai salstelėjusi su juntama rūgštele. Visi sakė, kad nuostabiai skani sriuba...o aš tikiuosi, kad nemelavo, nes ir man patiko. Verta buvo tiek kuistis prie puodų:)))





 

2012 m. gruodžio 16 d., sekmadienis

Seksualūs vietnamietiški viščiukai

Pasakiau sau, kad iki Kalėdų nevalgysiu mėsos, bet ūkininkų turgelyje pamačiusi viščiukus, pamiršau savo priesaiką ir pasakiau sau, negi viščiukiena yra mėsa? Nea...ne mėsa...paukštiena...Odeta, bet juk tai ne mėsa? Pasitikrinau save kokius 10 kartų, bet suprasdama, kad savęs neapgausi, pasižadėjau sau, kad tai bus repeticija prieš Kalėdas. Taigi, turguje nusipirkusi 3 viščiukus ( jų bendras svoris 1,2kg) išdidžiai paržygiavau namo ir pareiškiau, kad bus pagamintas viščiukas TABAKA. Bet, kaip netyčia, po ranka pasitaikė vis dar su susidomėjimu vartoma "Little Vietnam" kulinarinė knygelė, atsivertė puslapis su Vietnamietiško stiliaus putepelėmis "Chim Cut Chien", tad vieningai nubalsavę, nusprendėme, kad viščiukai panašūs į putpeles...na gerai, šiek tiek didesni, ir jie bus pagaminti kaip pademonstravo ši vietnamietiška knyga.
Taigi, pasidėjau iškilmingai ant pjaustymo lentutės šiuos tris gražuoliukus. ir pagalvojau, ach kokie jūs seksualūs...
Nuotraukos, nedidinsiu, kad nepasirodyčiau nepadori su savo mintimis:)))))))

Taigi, viškiukų marinatui reikės:
4 skiltelių smulkiai kapoto česnako (didelių)
1 valg.šaukšto smulkiai kapotos imbiero šaknies
1 nedidelio smulkiai kapoto svogūno
1 arb.šaukštelio rudojo cukraus
2 valg.šaukštų sojos padažo
2 valg.šaukštų austrių padažo
1 valg.šaukšto grūstų pipirų mišinio ( naudojau kvepiančiuosius, juodus, žalius, baltus)
1 valg.šaukšto ryžių acto
2 valg.šaukštų sezamo aliejaus
1/2 laimo sulčių ir odelės smulkiai patarkuotos

Garnyrui - 4 bulvės

Pirmiausia viščiukus perpjaunu per krūtinėlę ir "išžragdinu" ir paspaudžiu rankomis, kad šis visiškai išsiskleistų. Pasigaminu marinatą: česnaką, imbierą smulkiai sukapoju, pipirus sugrūdu ir sumaišau su likusiais ingredientais. Viską gerai išmaišau. Viščiukus dedu į indą ir gerai išmaišau su marinatu, bei palieku 4 valandoms kvapams ir prieskoniams susigerti.
Vėl gi darau nukrypimą nuo recepto, originale rekomenduojama kepti gausiame aliejaus kiekyje, bet aš iškloju skardoje išsimarinavusius viščiukus ir prispaudžiu savo sunkiu ketaus puodų, kad viščiukai ir liktų plokšti.
Keptu įkaitintoje iki 180laipsnių orkaitėje 20 min., odele į apačią ir prispaustus sunkiu puodu. Apverčiu ir kepu ant kitos pusės 20min., bet vis dar prispaudusi. Bet tada jau sudedu bulves, prieš tai nuluptas ir supjaustytas, bei pamarinuotas likusiame nuo viščiukų marinate 20min, kol šie kepė ant nugaros:)
Nuimu svorį (mano sukųjį puodą), apverčiu ir dar išjungusi orkaitę palieku 10min. paskrusti.

Fantastiškai skanus, sultingas....pirštais ardomas, imamas, čiulpiami ir laižomi kauliukai, švelniai juntamas pipirų aštrumas ir šiaip...pasakykite, kad jis neseksualus?...tada paragaukite...suprasite:)

2012 m. gruodžio 15 d., šeštadienis

Įdaryti moliūgai su žuvimi ir krevetėmis

Vakar svečiuose buvo puseserė su šeima. Nesimatėme, kaip sakau milijoną metų, dukros užaugo, mes subrendome ir išgražėjome, o vyrai surimtėjo:) Taigi, labai laukdama svečių sugalvojau, kad reikia svečius vaišinti advento patiekalais, be mėsos. Užkandžiams pasiūliau, jau aprašytą Silkės tartarą http://cocinarendez-vous.blogspot.com/2012/12/silkes-tartaras.html , burokėlių carpaccio su feta ( jo nedėsiu į savo blogą, nes labai daug kas jį gamina ir žino koks nuostabus skonis) ir žaliuokių salotas, kurias būtinai aprašysiu, o karštam patiekalui pasiūliau Įdarytus moliūgus su žuvimi ir krevetėmis.
Kodėl man kilo tokia įdėja? O gi dėl to, kad IKI parduotuvė maloniai nustebino pasiūlydama nedidukų sviestinių moliūgų.
6 žmonių Įdaryto moliūgo su žuvimi ir krevetėmis vakarienei naudojau:
3 nedidelius sviestinius moliūgus
1/2 nedidelės lydekos file
1/4 sterko file
18 išdorotų krevečių
3 skiltelių česnako
1/2 raudonos paprikos
žiupsnelio druskos
rūkytos paprikos miltelių
aliejaus
šviežių čiobrelių kvapui
Perpjoviau išilgai ir išskobiau moliūgus. Moliūgų masę smulkiai sukapojau. Į moliūgų indelius sudėjau gabalėliais supjaustytą žuvį, supjaustytą česnaką. Subėriau susmulkintą moliūgų masę ant žuvies, apibėriau smulkintu česnaku, pabarsčiau druska, uždėjau krevetes ir pašlakščiau aliejumi ir apibėrusi rūkytos paprikos milteliais bei papuošusi paprikos juostelėmis pašoviau į orkaitę 180 laipsnių temperatūroje kepti 25 minutes.
Atidarius orkaitę, nuostabus kvapas pasklido po visus namus, o skonis maloniai nuteikė gomurį:)
Moliūgas buvo labai sultingas, švelniai pikantiškas, žuvis ištroškusi ir sultinga dėl moliūgo sulčių, o krevetės traškios, bet ne sausos.
Mūsų šeimai labai patiko, tikiuosi patiko ir svečiams, nes išgramdėme ir moliūgo sieneles, lėkštėse liko tik odelės:)))



 

Silkės Tartaras

Visur visiems esu apsiskelbusi, kad "žiauriai" mėgstu silkę. Ir net nesvarbu kokiu stiliumis pagaminta, tinka skandinaviškai saldi, pataluose, su obuoliais, apelsinais, uogiene ar daržovėmis. Ir tikrai, tai visiškai nesvarbu, svarbiausia būtų SILKĖ. Dabar yra tas periodas kai silkės galima valgyti visur, visada ir daug. Tai mano dienos ir visai nereikia tos mėsos (aišku aš čia juokauju, bet...).
Taigi, ketvirtadienį nukeliavusi į Tymo turgų pas Katino dienas ( jie išsikėlė iš Antakalnio g. parduotuvėlės ir dabar juos galima rasti tik šiame turgelyje) išdidžiai nusipirkau dvi silkes. Grįžusi namo, kantriai išdarinėjau, išrankiojau visas ašakas ir visa pasijautusi svarbi po tokio darbo nusprendžiau, kad ir patiekalas turi būti svarbus, šventiškas. Šventės, kaip ne kaip artėja.
Pagaminau 2 SILKĖS TOTORIŠKAI variantus:
I SILKĖ TOTORIŠKAI:
1 silkės file
1/2 nedidelio raudono svogūno
1 su kaupu valg.šaukšto grybų ( aš naudojau žaliuokes)
maltų juodųjų pipirų
1 valg.šaukšto alyvuogių aliejaus
1/2 arb. šaukštelio raudonojo vyno acto

II SILKĖ TOTORIŠKAI:
1 silkės file
1/2 nedidelio raudono svogūno
1 arb.šaukštelio krienų (naudojau natūralius, naminius)
3 slyvinius pomidoriukus
Sutrupinto Fetos sūrio užbarstymui
1 valg.šaukšto alyvuogių aliejaus

salotų lėkštei papuošti ir silkei paskaninti


I SILKĖS TARTARAS
Sukapoju iškaulėtą silkę mažais gabaliukais. Aliejų išmaišau su raudonojo vyno actu ir pipirais. Silkę išmaišau su aliejaus-acto mišiniu. Grybus ir svogūną smulkiai sukapoju. O tada belieka suformuoti bokštelį, sluoksniuojant silkė, svogūnai, silkė, grybai, silkė, svogūnai.

II SILKĖS TARTARAS
Sukapoju iškaulėtą silkę mažais gabaliukais. Išmaišau su aliejumi. Svogūną, pomidoriukus smulkiai sukapoju. O tada belieka suformuoti bokštelį, sluoksniuojant silkė, svogūnai, silkė, krienai, silkė. Apiberiu trupintu Fetos sūriu, smulkintais pomidoriukais.

Suformavus silkių bokštelius paliekame 15-20min. kvapams ir skoniams įsigerti.

Apie skonius: I varianto silkė tokia tradiciška, o II -ojo varianto gaivi ir lengva. Su juoda duona buvo nuostabiai skanu:)



 

2012 m. gruodžio 13 d., ketvirtadienis

Jūros gėrybių užkepėlė su moliūgais

Skubu rašyti apie šį patiekaliuką, tiksliau užkandėlę. Jau taip skanu buvo, jau taip skanu, kad tiesiog negaliu iš karto nepasigirti.
Šiandien buvau Tymo turgelyje, nusipirkau fantastiškų krevečių, sterko ir lydekos. O kadangi žinojau, kad tebeturiu užsilikusių "baby" aštunkojų, tai fantazija netruko įsisukti į mano galvą.
Šiai fantastiškai jūros gėrybių užkepėlei naudojau 1 porcijai:
1 gabalėlį 3 cm pločio šviežios lydekos file
2 gabalėlius 3cm pločio šviežio sterko file
5 krevetes išlukštentas, šviežias, nešaldytas
1 skiltelę česnako
2 mažuosius aštuokojus
1 nedidelio moliūgo skiltelę
saują špinatų
žiupsnelio druskos, rūkytos paprikos
1 valg.šaukšto aliejaus išmaišyti daržoves su jūros gėrybėmis
1 gabalėlio 2x2cm Fetos sūrio
pomidoriukų
šviežio čiobrelio kvapui
Viską sudedu į porcijinius indelius, išmaišau su aliejumi, apiberiu prieskoniais, pabarstau šviečiu čiobreliu. Pabaigoje tarp pirštų sutrinu Fetos sūrį ir apiberiu visą šitą gėrį.
Kepu 20 minučių iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje.
Dieviškas skonis ir kvapas, o su Pinot Grigio iš Italijos Dolomiti regiono buvo tiesiog tobula vakarienė.
Iš tiesų, galima pridėti ne tik tokias gėrybes kokias aš šiandien naudojau, bet šis derinys buvo tiesiog tobulas. Dukrai kepiau antrą porciją:)
Skanaus:)


 

2012 m. gruodžio 11 d., antradienis

Varškės pyragas su juodaisiais serbentais

Niekaip negaliu atsidžiaugti savo namais, kiekvienu kampeliu ir vis kartoju kokie jie man brangūs:) Ta proga, besidžiaugdama savo virtuve, savo sofute, savo namiškiais ir t.t. viskuo kas tik kvepia namais iškepiau varškės pyragą su juodaisiais serbentais. Esu kepusi jau ne kartą tokius sūrpyragius http://cocinarendez-vous.blogspot.com/2011/11/kaip-man-sekesi-gaminti-surio-pyraga.html, bet kiekvieną kartą jie gaunasi vis kitokie. Stengiuosi įvesti vis kitokį atspalvį šitoje gamoje. Kaip aš čia mandrai parašiau:))) o, jeigu parašyti teisybę, tai dukra priprašė, nes jau senokai ką saldaus ir gaminusi buvau. Varškės pyragui šį kartą naudojau:
Pagrindui reikės:
2 pakelių sausainių (naudojau Gaidelis)
110 g sviesto
1/2 kavos šaukštelio druskos

Sūrio masei reikės:
800g liesos varškės ( man negalima nieko riebiai)
4 šaukštų cukraus
šlakelio vanilės ekstrakto
5  kiaušinių
100 ml grietinėlės (naudojau 35% riebumo, juk reikėjo varškės riebumą atstatyti:))
2 valg. šaukštų kukurūzų krakmolo
 
Užpilui:
400g šaldytų juodųjų serbentų
3 valg. šaukštų cukraus
1/2 stiklinės vandens
2 valg.šaukštų kukurūzų krakmolo
1/2 šaukštelio malto cinamono
Sausainius sutryniau su "blenderiu" iki miltų konsistencijos, supyliau išlydytą sviestą ir gerai išminkiusi išklojau kepimo formą ir kraštus. Palikau šaltai, apie 2 valandas. Dabar lauke šaltis labai tinkamas:)
Varškę pertryniau trintuve (iš tiesų man labai patinka jausti varškės konsistenciją, tai šiuo atveju gavosi laaaabai švelni, be jokių gumulėlių, vientisa. Į varškę sudėjau cukrų, krakmolą, vanilę ir lenkvai maišant vieną po kito mušiau kiaušinius į varškę.  Gavosi tirštai tekanti varškės masė.
Į kepimo indą, jau išklotu pagrindu, supilu varškės masę.
Įkaitintoje orkaitėje iki 180 laipsnių kepu 15 minučių. Po to sumažinų karštį iki 130 laipsnių ir kepu dar 1 valandą. Vėsinu orkaitėje atidariusi dureles 30 minučių. Po to dar 20 minučių kambario temperatūroje. Po to lauke prie 2 laipsnių šalčio dar 2 valandas.
Užkaičiu užpilui uogas. Suberiu iš karto šaldytas ant nedidelės kaitros. Sudedu cukrų, cinamoną. Vandenyje ištirpinu krakmolą ir supilu į jau užkaitusias uogas ( jos virė apie 5 minutes). Vos pasirodo virimo simptomai, išjungiu ir pastoviai maišau, kol pradeda vėsti ( apie 5 min.) . Vėl puikiausiai atvėsinu balkone, užpilu ant pyrago ir palieku šaltai pastovėti per naktį.
Kitą dieną valgėme pasikiškai gaivau varškės pyrago su karšta žaliąja arbata:) Suvalgiau gabalėlį ir aš...juk turiu pati patikrinti koks tai skonis:) ( saldumynų aš nevalgau) Skonis buvo nuostabus:)

2012 m. gruodžio 9 d., sekmadienis

Afrikietiškas Kalėdomis kvepiantis avienos karis

Trys savaitės izoliacijos nuo visuomenės. Begalinis namų ir naminio maisto ilgesys. Kad jūs žinotumėte, kaip atsibodo tas beskonis, "sveikas" maistas, nieko nerodantis televizorius. Tik gamta ir nuostabus Druskininkų oras gelbėjo nuo visiškos depresijos. Kaip pasiilgau šeimynos su jos visais rūpesčiais ir džiaugsmais, draugių ir draugų su plepesiais prie arbatos ar vyno taurės, kolegų ir darbo.
Bežiūrėdama TV pamačiau ir kulinarinių laidų. Viena iš jų buvo su Paul Merritt. Nieko jis ten stebuklingo ir kažko neįveikiamo negamino, bet kartais ir nereikia tų mandrumų, juos galima valgyti restoranuose, juk jie tam ir skirti, kad galėtų mus nustebinti ir pradžiuginti. Jis ruošė afrikietišką karį, kurį gamino jo močiutė Zimbabvėje. Taigi, grįžusi namo, o kaip žinia grįžau išsiilgusi kvapų, skonių, tad puoliau gaminti karį, kiek prisiminiau iš laidos, o kiek neprisiminiau, improvizavau savaip.
Taigi, avienos afrikietiškam kariui naudojau:
350 g avienos be kaulų ir riebalų
3 valg.šaukštus aliejaus (naudojau alyvuogių)
2 svogūnus
2 skilteles česnako
5cm imbiero šaknies
2 čili pipiriukus
2 cinamono lazdeles
4 gvazdikėlius
1 anyžiaus žvaigždę
5 kardamono
1 arb.šaukštelį kalendros sėklų
1/2 laimo vaisiaus sulčių
1/2 laimo vaisiaus odelės
3 lauro lapus
5 kvapniuosius pipirus
1 valg.šaukštą ciberžolės (Curcuma,Turmeric)
1/2 l natūralaus jogurto ( netina turkiškas)
saują slyvinių pomidoriukų
didelį žiupsnį kapotos šviežios kalendros
didelį žiupsnį kapotų mėtų
Atrodo siaubingai daug ingredientų, bet labai lengvai pagaminamas Karis. Patikėkite.
Sukapoju smulkiai svogūnus ir apkepu aliejuje, kol šie pagelsta. Per laiką kol svogūnai kepa, sutarkuoju imbiero šaknį, česnakus, supjaustau čili pipiriukus. Kai svogūnai gelsvi, sudedu imbierą, česnakus, čili pipiriukus, bei ciberžolę, kalendros grūdelius (aš juos sutraiškiau grūstuvėje), cinamoną, anyžių, gvazdikėlius, lauro lapus, kvapniuosius pipirus. Viską labai gerai išmaišau. Gaunasi kvapni košelė. Tada sudedu nedideliais gabaliukais supjaustytą avieną ir kepu, kartas nuo karto pavartydama, 10 minučių ( mano gabalėliai buvo nedidukai, jeigu bus didesni, tai reikėtų kepti apie 15 min.). Išspaudžiu laimo sultis, suberiu nutarkuotą nuo vaisiaus odelę. Viską vėl išmaišau. Supilu jogurtą. Išmaišau ir troškinu 1 valandą ant nedidelės ugnies kartas nuo karto pamaišant. Tada sudedu pomidoriukus, mėtas, kalendros lapelius ir išjungusi ugnį, palieku visiems skoniams susibalansuoti 10 min.
 Mėsa minkštutė, švelniai pikantiška, spalvinga ir be galo be krašto kvapni. Kvapas nerealiai Kalėdiškas...pajutau, kad jau artėja Kalėdos, bus eglutė, dovanos ir linksmybės:)
 

2012 m. gruodžio 1 d., šeštadienis

Žaidimas, vaisiai ir ne tik

Koks tai vaisius?:)

Neprisimenu kada žaidžiau žaidimus be gamtos ar stalo žaidimų. Ir staiga, supypsėjo mano "išmanusis" telefonas, kuriame atkeliavo žinutė nuo Rūtos iš http://lietuvos-vireja.blogspot.com su kvietimu pažaisti, o ji gavo iš http://laselismedaus.blogspot.be/.  Nors nesu azartiška žaidėja, bet mielai sudalyvausiu.

Pirmiausia taisyklės:
1. Kiekvienas privalo nurodyti 11 atsitiktinių teiginių apie save...
2. ...atsakyti 11 klausimų, užduotų ankstesniojo blogger'io...
3. ...sukurti kitus 11 klausimų, kuriuos atsakytų užtagintieji blogger'iai...
4. ...užtaginti 11 blogger'ių su mažiau nei 200 sekėjų...
5. ...informuoti apie tai užtagintuosius...
6. ...nekeršyti netaginti atgal.

O koks čia?
 
Teiginiai apie mane:
1. Esu subrendusi moteris, maksimalistė gal net kiek perfekcionistė, bet vis dar su pašėlusiomis mintimis;
2. Esu paauglės dukros mama, beprotiškai sunkus periodas man dabar;
3. Esu vis dar įsimylėjusi savo vyrą ir svajoju, kad tai tęstųsi iki gyvenimo pabaigos;
4. Esu pamišusi dėl kelionių ir jose perkamų kulinarinių knygų;
5. Esu pamišusi dėl maisto: jį gaminti, ragauti, vaišinti, kalbėti, skaityti, užuosti;
6. Patinka gurkšnoti baltą sausą vyną, o jeigu jis Prancūziškas, Itališkas ar N.Zelandijos, tada vakarėlis pavykęs;
7. Noriu kuo daugiau laiko per metus praleisti (pagyventi) Prancūzijoje. Dėl kokybiško gyvenimo būdo;
8. Noriu kuo daugiau laiko skirti sau: reguliariai sportuoti ir maitintis, reguliariai lankytis pas masažistą (-ę), reguliariai atlikti grožio procedūras, pagulėti šiltoje vonioje su visokiomis druskomis, kvapais, pasigražinti pas kosmetologą (-ę);
9. Noriu pasimokyti kulinarijos paslapčių pas profesionalų virtuvės šefą, kad galėčiau džiuginti šeimą, draugus, blogo skaitytojus įdomesniais patiekalais;
10. Noriu, kad mano kompanija būtų tarp lyderių, ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse ir, kad sukurtume tokį grožį, jog visi žavėtųsi, fotografuotų;
11. O labiausiai už viską noriu būti sveika ir, kad galėčiau džiaugtis tuo ką turiu ir įgyvendinti apie tai ką svajoju ir ko noriu.

Kažkaip aš čia baigiau su klasikine mintimi:)

Ar valgoma? Kas tai?

Atsakymai į Rūtos klausimus:
1. Ar grojate kokiu nors muzikos instrumentu? Jei taip - kokiu? Jei ne - kokiu norėtumėte mokėti groti?
Kažkada paauglystėje grojau akordeonu. Grojau dėl mamos. Pabaigusi muzikos mokyklą, įteikiau mamai diplomą ir padėjau akordeoną. Dar dabar stovi kampe aapsivijęs voratinkliais.
 
2. Kokius dvylika patiekalų gaminate Kūčių vakarienei (žinoma, jei ją ruošiate)?
 Paskutinius 10 metų per šventes važiuojame pas tėvus, o jie su malonumu prigamina kalnais visokiausių Kūčių patiekalų.

3. Kokiomis užsienio kalbomis kalbate?
Kalbu rusiškai, angliškai, šiek tiek ispaniškai ir prancūziškai.

4. Kokią paskutinę knygą skaitėte (o gal vis dar skaitote)?
Skaitau Sandra Brawn "Smash cut" ir Hong Ying "Šanchajaus sugulovė"

5. Ką manote apie rūkytą viskį? Patinka? Kurio gamintojo? Nepatinka? Kodėl?
Viskio, o tame tarpe ir kitų stiprių gėrimų negeriu. Viskis man bet koks smirda.

6. Kokia Jūsų mėgstamiausia alaus rūšis ir gal net labai konkretus alaus?
Alaus nemėgstu, bet kai būnu D.Britanijoje visada paragauju vieną kitą bokalą Guiness, na gerai, apsimelavau, kai valgau Belgų restoranėliuose, visada išgeriu taurę belgiško alaus.

7. Sendaikčių mugės: už ar prieš? Ar lankotės? Jei taip - kokiose? Ar perkate? Ar naudojate jose pirktus daiktus? Jei nenaudojate - tai kodėl.
Patinka sendaikčių mugės, ypač Prancūzijoje. Perku visokius baldus, indus ir šiaip viską kas krentą į akį. Taip, net labai naudoju visus tuos daiktus, turime tokį 200 metų senumo namuką, o jame naujumas netinka.

8. Jei reikėtų (galėtumėte), ką pasirinktumėte - namą užmiestyje ar butą senamiestyje? Kodėl?
Namą mieste. Todėl, kad nereikėtų vežioti dukros po būrelius, o ji pati savarankiškai nuvyktų su viešuoju transportu. O geriausias variantas, mano šeimos nuomone, namas arba didelis butas (būtinai su garažu) mieste ir sodyba kaime arba pajūryje.

9. Kokia Jūsų profesija?
Esu inžinierė.

10. Ar prenumeruojate periodinę spaudą? Kokią?
Prenumeruojame Lietuvos rytą, Verslo žinias, IQ ir Nacionalinė geografija. Paskutiniais metais "Kalėdų senelis" užsako kokį kulinarinį žurnalą. Šiais metais buvo "Good food"

11. Austrės, midijos, jūros sraigės, jūros ežiai, varlės ir kt. - delikatesai ar tai, ko stengiatės išvengti?
Rūta, va čia tu į dešimtuką. Aš dievinu austres, midijas ir visas kitas geldeles, varles, sraiges, krabus, omarus ir t.t.


Ar ragavote? Verti nuodėmės:)

 Mano klausimai Jums:
1. Kada pradėjai rašyti savo tiklaraštį? Kodėl?
2. Kaip reagavo namiškiai į šį tavo užmojį?
3.Ar turi savo firminį patiekalą, kurį pats (-i) gamini? Koks jis ( jeigu turi paskelbęs (-usi) įdėk nuorodą)?
4. Ar pagalvoji apie savo puslapio ateitį? Kokia ji?
5. Ar sieji savo ateitį su maistu? Kaip išsivaizduoji, o gal jau įsibėgėjai? Ar tai tik hobis? Kodėl?
6. Kokia tavo virtuvė? Turi mėgstamą, tik TAVO, įrankį, indą, daiktą?
7. Koks tavo mėgiamiausias  restoranas, kavinė, užeiga? Kodėl?
8. Koks ingredientas pats populiariausias tavo patiekaluose? Kodėl/
9. Kokios šalies virtuvė tavo mėgiamiausia? Kodėl?
10. Ar patinka keliauti? Kokią šalį norėtum aplankyti labiausiai?  Kodėl?
11. Koks tavo mėgiamiausias laisvalaikio praleidimo būdas?

Koks čia augalas?

Labiausiai norėčiau sulaukti atsakymų iš daug daug žmonių, bet žaidimo taisyklės yra tokios:):

Aguonėlė http://aguonele.blogspot.com/
Mindaugas http://mindaugas-bonappetit.blogspot.com/
Dalia http://geravirtuve.blogspot.com/
Renata http://www.isbandytireceptai.com/
Laura http://blog.mezgalai.lt/
Nida http://www.nidosreceptai.lt/
Viktorija http://segebute.blogspot.com/
Nerijus http://www.vax.lt/
Ieva http://www.ievosreceptai.lt/
Dalia http://www.7ravioli.com/
Irma http://irri-style.blogspot.com/

Ir visai čia nebuvo sunku. Pasakyčiau, kad net malonu. Smagu rašyti apie save ir susimąstyti, o apie kitus dar labiau rūpi sužinoti. Prašau, atsakykite visi kas tik skaitysite apie šį žaidimą.

Nuoširdžiai,
Odeta

Gavau iš Viktorijos bakstelėjimą ir su malonumu atsakau į jos klausimus:
1. Kokius mokslus pabaigėte? Ir kokioje profesijoje dirbate?
Baigiau VGTU, statybos inžinierė, dirbu projektavimo firmoje, tiksliau prieš 10 metų ją įkūriau ir kuri sėkmingai dirba Lietuvoje. Projektuojame tiltus, kelius, geležinkelius, vandentvarkos ir aplinkosaugos objektus. Lengviausiai pamatomas mūsų suprojektuotas pėsčiųjų viadukas Vilniuje tarp Karoliniškių ir Lazdynų.

2. Kokia kamera fotografuojate? Kas lėmė šį pasirinkimą? Kokia mėgstamiausia fotografijų tema?
Fotografuoju Pentaxu. Kai pradėjau rašyti savo blog-ą vyras jį išrinko ir padovanojo man. Labai noriu išmokti fotografuoti, bet vis neatrandu laiko nueiti į kursus. Labiausiai patinka veidai. Kai matomos visos emocijos. Nekenčiu ( na gal aš per stipriai čia pasakysiu) kai apifotošopina ir pateikia kaip originalą.
 
3. Kas yra jūsų kulinarinio tinklaraštinkiškumo motyvacija (kas skatina rašyti, kodėl tai darote)?
Visada mėgau gaminti. Kai buvau studentė, su draugais sugebėdavome iš kirvio sriubą išvirti. Po to buvo karjeros laikotarpis, dukrelės gimimas...laiko maistui nebuvo kada skirti, užtegdavo vaikiško maistelio likučių visiems. Tada nuosavo biznio kūrimas...grįždavau namo "išprotėjusiu" veidu nuo rūpesčių, strategijų ir t.t., tik prie viryklės man įtampa atslėgdavo. Supratau, kad tai mane "veža", o nusipirkta pirmoji knyga apie Itališką maistą Italijoje mane tiesiog pavergė ir užbūrė, nesustoti.
 
4. Kokią periodinę spaudą prenumeruojate sau ir kokią šeimos nariams?

Prenumeruojame Lietuvos rytą, Verslo žinias, IQ ir Nacionalinė geografija. Paskutiniais metais "Kalėdų senelis" užsako kokį kulinarinį žurnalą. Šiais metais buvo "Good food"

 
5. Kokius žinote lietuviškus publikuojamus ar Internetinius kulinarinius žurnalus? Kokius skaitote?
Turiu milžinišką kulinarinių knygų biblioteką, žurnalų (dažniausiai jie Prancūziški ir Ispaniški) krūvas, skaitau Goodfood, Food & Wine, blogus, Dovilės rekemnduotą tiklaraštį Belonika.ru ir šiaip po internetą naršau ingredientų pagalba. Kartais netikėčiausiose vietose atrandu stebuklų. Nesu prisirišusi prie vieno ar kito žurnalo.

6. Įsivaizduokite: jūsų gimtadienis, mylimas žmogus nori jums paruošti/užsakyti vakarienę. Kokių patiekalų ir gėrimų norėtumėte šia ypatinga proga?
Čia jau mano vyrui būtų labai lengva, baltas vynas ir jūros gėrybės. Svarbiausia, kad jos būtų šviežios, o vynas iš Prancūzijos, Italijos ar N.Zelandijos. O jeigu galima ir pasvajoti, tai labiausiai norėčiau paragauti šviežio, tik ką sugauto karališko krabo mėsos. Ušuajoje (Argentinos pats piečiausiai nutolęs miestas) ragavau sriubos, ji buvo dieviško skonio.

7. Kokiems patiekalams dažniausiai jaučiate troškimą (craving) ... arba Kokio maisto troškimas prikelia vidury nakties iš lovos ir priverčia praverti šaldytuvo duris?
Vienareikšmiškai žuvis ir jūros gėrybės. O šaldytuvą vidury nakties galėčiau atsidaryti dėl silkės:)

8. Kokioje pasaulio vietoje norėtumėte gyventi? Kodėl?
Prancūzijoje. Bet tik dalį metų, kitą dalį norėčiau praleisti Lietuvoje. Tam tikslui dabar labai intensyviai dirbame:))))

9. Kokio ilgumo yra jūsų kulinarinis stažas?
Nuo 1989m. kai pradėjau gyventi atskirai nuo tėvų, bendrabutyje. Nors visada mėgau ir namuose pasisukioti virtuvėje.

10. Kas jūsų nuomone yra “kulinarinė nuodėmė”?
Va čia tai sudėtingas klausimas. Nuodėmė, ji kartais tokia saldi būna:))) O aš mėgstu nuodėmes:))))

11. Trys jūsų mėgstamiausi kulinariniai autoriai (gali būti knygos, TV laidos vedėjai, tinklaraštininkai). Kas jie?
Čia jau tikrai trijų negalėčiau išvardinti. Dabar mano favoritas, knygos parsivežtos iš Vietnamo ir Kombodžos. Blogai kuriais žaviuosi, juos visus seku. Aguonėlė yra mano duonos kepimo įkvepėja, Mindaugas triušienos šedevrų meistras, Viktorija (tu) su sveika mityba, Nida žavi savo straipsniais, kurie ne tik apie virtuvę, Laura su savo kruopščiai ir išradingai pateiktais patiekalais, kuriuos lengva nusipirkti ar sužvejoti:), Danas savo profesionaliais patarimais, Nerijų už eksperintus, Širšių lizdo už  jaukius, labai naminius patiekaliukus, Viktoras žavi patiekalais be "muci puci" ir dar daug daug žavių blog-ų. Man visi blogai yra gėris, vien todėl, kad žmonės rašo, dalinasi ir šviečia teigiama energija:)




 

2012 m. lapkričio 27 d., antradienis

Kelionė tęsiasi: Spring rolls vietnamietiškai


Kadangi dabar neturiu sąlygų gaminti, o noras parašyti blogą begalinis. Tęsiu savo kelionę po Vietnamą. Ši šalis paliko nuostabiausius prisiminimus. Maistas fantastiškas. Klimatas, karštas, bet ne per karštas (palyginus su Kombodža, tikras rojus), žmonės, jie visada šypsosi, žingeidūs, išradingi ir t.t. Negaliu pasakyti nė vieno blogo žodžio apie šią nuostabią kelionę. 
Vietnamo socialistinė respublika. Gal kas prisimenate eilėraštį, aš vos kelis žodžius teprisimenu: "einu atsilapojęs paltą, kad visi matytų mano kaklaraištį", o vietnamietės mergaitės ir berniukai tarsi tebejaučia tą pasidydžiavimą būti pionieriais. Vietname, skirtingai nei Kombodžoje, švietimui skiriamas didžiulis dėmesys.

O kiti tuo tarpu renka ryžius, sunkiai klampodami po dumblą. Tarp gyvačių, pelių (kurios beja valgomos) ir šiaip visokių gyvių ( man tai būtų baisu ten lįsti). Gal dėl to jie tokie mažučiai ir lengvučiai, tie vietnamiečiai? Dėl ryžių? Tarp kitko, aš Vietname nemačiau nutukusių žmonių. 
 Praeitame savo reportaže rašiau apie motorolerius, jų gausybę. Motoroleriais gabena žmones, baldus, gyvūnus. Iš pradžių mums tai kėlė didžiulę nuostabą, net juokino. Bet, kai pamatėme, jog motoroleriu galima gabenti kiaules ir net prekiauti, atėjo suvokimas, tai jų sudedamoji gyvenimo dalis, ne tik transporto priemonė.
O vaisių gausa stulbinanti. Vietnamiečiai desertais negali pasididžiuoti, o kam jiems to reikia? Kai toks pasirinkimas įvairiausių naturalių saldumynų.
O kai turi dar tokį "KitchenAidą", galima virtuvėje neblogai prasisukti:). Vietnamiečių "Lenino" Ho Shi Minh virtuvė. Va kaip didieji  vadai maitindavosi, kokios virtuvės reikėdavo. Ne taip kaip mes, vos į kelis kvadratus sutelpi.
Oi, dar galėčiau rodyti nuotraukas, komentuoti įspūdžius, bet pagaliau reikia sugrįžti prie Vietnamietiškų spring rollsų. Kaip jau minėjau, neturiu galimybės pati pagaminti, bet parodysiu, kaip mus mokė ir net porą pavyko susukti:) 
Vietnamietiški spring rollsai:
Pastaba: ingredientus galima naudoti įvairiausius. O jeigu sekant šį meniu, tai grybus taip pat galima keisti į mums priimtinesnius. Dar kartą sudedamosios dalys:
Visus pademonstruotus ingredientus, išskyrus padažą (jis čia parodytas apačioje kairėje) sumaišome. Vyniojame į ryžių lakštus. Kaip pademenstravo tai įgudę vietnamiečiai.
Pademonstravę kaip reikia juos vynioti, tolimesnį vyniojimą perdavė į mūsų rankas. Linksma atrakcija gavosi. Aš susukau du. Štai jie, jūsų teismui. 
Kai visi spring rollsai buvo susukti, juos panardino į verdantį aliejų ir šiems pradėjus ruduoti, buvo traukiami ir ragaujami su padažu, kuris pateiktas spring rollsų gamybos aprašyme.
 Skonis. Aš nevalgau kiaulienos, tad nelabai galiu komentuoti. Kolektyvui patiko labai. O man skanesni, tie spring rollsai, kurius valgydavome nekeptus, su įvairiausiomis daržovėmis ir žolelėmis.
Pastaba: ryžių lakštai buvo sausi, mes juos lengvai įmerkdavome į vandenį, kad šie suminkštėtų. O Vilniuje tokių lakštų nemačiau pirkti, tik šaldytus.



2012 m. lapkričio 15 d., ketvirtadienis

Jautienos kukuliukai su paprikomis saldžiarūgščiame vietnamietiškame padaže

Grįžau iš kelionės po Vietnamą ir Kombodžą. Įspūdžiai nerealūs, nuotraukų 2 didžiulės apimties fotoaparato atminties kortelės. O nuo ko pradėti aprašyti kelionę? Norisi ir tą parašyti ir aną, bet suprasdama, kad tai kulinarinis blogas ir negaliu išsiplėsti apie kelioninius nutikimus, pasistengsiu kuo trumpiau aprašyti savo kelionę, įterpdama vietnamietiškų patiekalų.
Kelionė prasidėjo nuo Hanojaus ir jo beprotiško eismo. Pabandykite pereiti gatvę, kai mieste zuja virš 6 mln  motorolerių. Ir jie važiuoja ir prieš eismą, ir per perėjas (ten niekas nepraleidžia pėsčiųjų), ir šiaip eismas vyksta be sustojimo. Pasididžiuodama sakau, mes gatvę perėjom ir ne kartą. Svarbiausia, nesustoti!
Sekančios dienos buvo Ha Long įlankoje, kur mus apsupo apžėlę kalnai-salelės (jų apie 2000). Oi, kaip ten gražu ir auštant ir dieną ir saulei besileidžiant. Maistas buvo fantastiškas, gaminamas laive ir iš jūros gėrybių. Plaukiojome su baidarėmis aplink salas, maudėmės jūroje, leidomės į urvą ( nors čia, mano manymu per didelė garbė taip vadintis) apžiūrėti stalagtitų, mokėmės gaminti "spring rolsus". Visur tvyrojo geranoriškumas, šypsenos, besmalsaujančios beždžionės ir tos rodos visiems dovanojo puikią nuotaiką.
Grįžę į Hanojų ir jau įsidrąsinę dėl maisto švaros, arba kaip bendrakeliaiviai ( o jie medikai, žino ką kalba) sakė, kad jau pasirinkome vietinių bakterijų, tad drąsiai pasivaišinome tiesiog ant gatvės, vietiniame šviežio alaus bare, prie mažų staliukų su vaikiškomis kėdutėmis. Užkandžiams prie alaus gavome pakepintų žemės riešutų, į bananų lapus suvyniotos "šlapenkės" (jos skonis buvo želatinos) su aštriu padažu, vytinto ir pakepto kalmaro (fantastiško skonios, vieną parsivežiau namo, bet jau pačią pirmą dieną pradegustavome, kad net nespėjau nufotografuoti).
Vakare, traukiniu iškeliavome į Hoi Aną. Labai gražus kurortinis miestelis Vietnamo viduryje su nuostabiu japoniško stiliaus tiltu, šventykla, autentišku vietnamietišku namu ir trumpu, bet daug aprėpiančiu koncertuku. Čia daugiausia siuvyklų ( už niekingai pigiai prisisiuvome kostiumų), maistas tampa švelnesnis nei šiaurėje, labai daug žuvies ir jūros gėrybių patiekalų. Turgus, kuriame galima pavalgyti, nusipirkti mėsos, žuvies, vaisių ir daržovių, bei suvenyrų sužavi mus savo švara ir neerzinančiu kvapu, nors lauke tvyrojo virš 30 laipsnių temperatūra.
 Čia žuvies turgus. O nuotrauka apačioje: tame pačiame turguje mitybos vieta. Ar gi nešvaru?
Atvykę į Saigoną. Aplankome vietnamiečių skausmą (karo su JAV palikimą), muziejų ir bunkerius. Mus, nemačiusius šios istorijos, aplanko labai prieštaringi jausmai. Bet tikrai neišsakinėsiu aš savo nuomonės apie kas kaltas, kas nekaltas, kur didesnis skausmas, kur mažesnis. Bet kuriuo atveju žuvo kažkam patys artimiausi ir brangiausi žmonės. O tada vėl didžiulis malonumas, Mekongo delta su 17mln vietos gyventojų ir nuostabūs vaisių sodai ( drakono ūsai, pamelai, papajos, bananai įvairiausių rūšių, Džiako milžiniški vaisiai, kokosai ir t.t.)
Mes plaukėme laivu, važiavome dviračiais žvelgdami vietnamietišką gyvenimą iš vidaus. Mums darė masažus ant laivo viršutinio denio ir maitino tik ką pagauta žuvimi, mums nešė gerti žalią arbatą ir natūralias vaisių sultis (ar gi tai nearistokratiška?). O kitą rytą nuplaukę į turgų ant bangų, stebėjome, kaip apsiperka vietos gyentojai. Žavinga buvo stebėti laivybos įpatumus:)
Grįžę iš laivo ir dar šiek tiek pasiblaškę po Saigoną, išskridome į Kombodžą. Visiškai skirtingą, net negalėtum pagalvoti, šalį.

Grįžusi iš kelionės ir radusi močiutės (mamos) prigamintą jautienos troškinuką, supratau, kad vietnamietiško maisto ( nes jis man taip ir neatsibodo) dar neatsivalgiau. Todėl, pabaigę močiutės sutiktuvių maistelį, puoliau gaminti kažką vietnamietiškai.
 Jautienos kukuliukams:
300g maltos jautienos
2 valg.šaukštus sezamo aliejaus
2 česnako skiltelių česnako smulkinto
1 vidutinio dydžio svogūno smulkinto
1/2 arb.šaukštelio maltų juodųjų/kvapniųjų pipirų mišinio
1/2 arb.šaukštelio cukraus
1 arb.šaukštelio krakmolo
1 mini čili pipiriuko
žiupsnelio druskos

Garnyrui:
1 geltonos paprikos
1 raudonos paprikos
1 svogūno

 Padažui:
1 arb.šaukštelio smulkintos šviežios citrinžolės
2valg. šaukštų žuvies padažo
1 mini čili pipiriuko
2 česnako skiltelių česnako 
2valg. šaukštų ryžių acto
2,5 cm smulkiai sukapotos imbiero šaknies
paprikų sulčių (iš keptų išsiskiria toks sultinukas)
1/2 laimo sulčių
1 arb.šaukštelio rudojo cukraus
reikėjo kalendros, bet nebuvo parduotuvėje pirkti, tad nedėjau
 Visus jatienos kukuliukams skirtus ingredientus suminkau ir sufarmavosi rutuliukus padedu į šoną.
Garnyrui skirtą svogūną perpjaunu pusiau, ir su visa oda padedu kartu su paprikomis kepti į orkaitę prie 190 laipsnių 30 minučių. Ištraukiu paprikas iš orkaitės. Jas sudedu į maišelį ir išnešusi į balkoną vėsinu, kad lengviau nusiimtų oda.Sudedu kukuliukus į orkaitę. Po 10 minučių, ištraukiu pravėsusias paprikas iš maišelio (vėsinau balkone, nes dabar ruduo), o jų sultis supilu prie kukuliukų, sudedu likusius padažui skirtus ingredientus ir paprikas atgal prie kukuliukų į orkaitę.
Paprikas, svogūną ir kukuliukus sudedu į lėkštes. Padažą perkošiu per sietelį ir užlieju. Papuošiu krapų šakele.
Šiek tiek ne vietnamietiškas, bet nerealiai skanus patiekaliukas. O padažą kai kas net išlaižė. Labai lengvai pikantiška vakarienė.






















2012 m. spalio 25 d., ketvirtadienis

Apverstas pyragas pagal 2 blogerius

Pagaliau atėjo išsvajotosios atostogos. Kodėl ta proga neišsikepus pyrago? Iki torto man dar labai toli, bet pyragą kartais suraitau. Gal ir nelabai reprezentatyvų, bet skanų ir jaukų, o svarbiausia greitai pagaminamą.
Pradžioje mane labai sugundė apelsinais http://www.vax.lt/ , o po to panaršiusi po internetines platybes aptikau Jolitos apverstuką http://surfingtheworldcuisine.blogspot.com/2012/09/upside-down-apple-cake-with-almond-and.html  Besiblaškydama kaip kepti, nutariau šiuos du pyragus sumiksuoti.
Pyragui iškepti reikės:
dugnui/viršui pagaminti naudojau:
2 apelsinų
2 valg.šaukštų vandens
2 su kaupu šaukštų rudojo cukraus
30g sviesto
Pyrago masei naudojau:
1/2 st aliejaus
1/2 st cukraus (originale buvo 1stiklinė)
2 kiaušinius
200ml jogurto (dukra nupirko liesą, tai toks ir buvo naudojamas)
1 a.š. cinamono
1 v.š. kepimo miltelių
2 st. miltų
4 v.š. smulkintų pistacijų (šiek tiek palikau papuošimui)
Pradžioje pasidariau viršų/dugną. Supjausčiau apelsinus plonomis riekelėmis ir išdėliojaus ant formos dugno. apibarsčiau ruduoju cukrumi, sviestą susmulkinau ir išdalinau į tarpelius ir aplaisčiau vandeniu (kad sultys lengviau skleistųsi). Tada pasijungiau savo nuostabųjį kombainą KitchenAidą.
Išplaku aliejų, jogurtą, cukrų ir kiaušinių trynius apie 5 minutes.Tada sudedu miltus, kepimo miltelius (juos užgesinu šaukšte jogurto), sutrupintas pistacijas, cinamoną. Gerai išmaišau. Tuo tarpu atskirai išplaku kiaušinių baltymus iki standžių putų ir lėtai įmaišau į tešlą. Supilu ant apelsinų ir kišu į orkaitę įkaitintą iki 180 laipsnių 40 minučių. Šiek tiek atvėsus pyragui apverčiau į tortinę.
Pyragą apibarstau traiškytomis pistacijomis ir teikiu su arbata ragavimui. Saldumo niekam netrūko, nors dėjau per pus mažiau cukraus, apelsinai maloniai karamelizavosi.
Kai kas valgė su ledais ir dabar serga, nes kosėja ir skauda gerklę.
Labai purus minkštas, karamelizuotas pyragas.

2012 m. spalio 24 d., trečiadienis

Pikantiškos šparaginės pupelės

Kaip moko įvairiausi mokytojai seminaruose, kursuose ir šiaip vadovėliuose: mes kiekvienas turime sau pasirašyti ilgalaikius, trumpalaikius tikslus. Kadangi ilgalaikiai yra ilgalaikiai, tai jie kaba iškilmingai pakabinti rėmelyje ir niekas jų net nebepastebi. O va trupalaikiai, ant šaldytuvo, RĖKIA: NAIKINTI ŠALDIKLIO TURINĮ!!!! Baigiasi ruduo, žiema ne už kalnų, grįš sodybos šaldiklio turinys į namus. Kaip rusai sako: nepropadat dobru. Todėl šiandien užsiimame resursų naikinimu:
Pikantiškų šparaginių pupelių troškiniui reikės:
300 g šparaginių pupelių
1 mažos česnakų galvutės ( sutraiškytos, bet neluptos, nepjaustytos)
100 g krevečių  šaldytų (aš gi tuštinu šaldytuvą)
2 šaukštų raudono vyno acto arba citrinos sulčių ( neturėjau citrinos, naudojau actą)
raudonėlio
druskos
1 šviežio čili pipiro ( mano pačios užauginto:))
200 g grietinėlės (kokios turite, mūsų buvo 13% riebumo)
1 valg.šaukšto sviesto
Į švelniai įkaitintą sviestą suberiu sutraiškytus česnakus ir supjaustytą čili pipirą su visomis sėklomis. Apie 2 minutes apkepu iš abiejų pusių ir suberiu šparagines pupeles. Apibarstau druska, čiobreliais ir uždengusi troškinu 10 minučių. Supilu actą, išmaišau ir dar 5 minutes pakaitinu neuždengusi. Supilu grietinėlę, suberiu krevetes ir 5 minutes palieku trokšti.
Kai kas dėl pikantiškumo, o gal dėl riebumo, užsibėrė tarkuoto Džiugo. Man jo visiškai nereikėjo. Šeimyna kaifavo, kad nerealiai skanu ir sotu, nors pradžioje burbėjo, kad liks alkani.
Patikėkite, vakare niekas į šaldytuvą nebelandžiojo;)

2012 m. spalio 22 d., pirmadienis

Rudeninis triušienos troškinys

Kai ruduo pilnai užvaldė mūsų gyvenimo ritmą. Už lango pasirodantys saulės spinduliai nušviečia klevų lapus. Atsiranda daug spalvų. Kad tik jos ilgiau pabūtų, kad dar leistų jomis pasidžiaugti. O tai kai nukrenta lapai, dingsta spalvos, pasidaro tik niūru ir liūdna. Norisi lėkti kur šviečia saulė, kur šilta, spalvota. Man tai pats baisiausias metuose laikotarpis. Po to ateina Kalėdos, iškrenta sniegas, spūsteli šaltukas ir vėl viskas stoja į vietas. Tad besidžiaugdama dar esančiu šviesiu rudeniu, bet gilų vakarą. Pasiūlau visiems Rudeninį triušienos troškinį.
1/4 nedidelio moliūgo
3 triušio kumpeliai
3 česnako skiltelių
1 raudonos saldžiosios paprikos
3 nedidelių morkų
1 antaninio obuolio
druskos
maltų juodųjų pipirų, čiobrelių
1 samčio balto sauso vyno
1 samčio natūralaus vištienos sultinio
1 rūkyto džiovinto čili pipiro

Čili pipirai kuo mažesni tuo aršesni, o kuo didesni tuo švelnesni. Priklausomai nuo pageidaujamo aštrumo reikia naudoti atitinkamo dydžio, kiekio pipirus. Šiandien aš sau leidau didelį rūkytą, džiovintą čilę.

Keptuvėje apkepu triušienos kumpelius. Sudedu į skardą, šalia suberiu supjaustytus moliūgus, morkas, papriką, suplėšytą su visais grūdeliais čilę, užpilu vynu bei sultiniu. Uždengiu ir troškinu orkaitėje 30 min. 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje.
Nudengiu ir toliau, toje pačioje temperatūroje, kepu. Kvapas užvaldė visą virtuvę. Jutosi nuostabus obuolių, čiobreslių ir moliūgų sumišęs aromatas.Visi tik ir sukiojosi aplink mane, nesulaukdami kada gi bus galima sėsti prie stalo vakarieniauti.
Obuoliai ištirpo į košelę, čili pipiras suteikė švelnaus pikantiškumo, moliūgas saldumo. Ką aš galiu pasakyti, tiesiog tobula. Mažai darbo ir daug fantastiško skonio.



2012 m. spalio 21 d., sekmadienis

Salotos su tunu

Romaninės salotos yra vienos iš mano mėgstamiausių. Man jos tokios traškios, sultingos, sodrios, plėšomos. Jos nepamainomos Cezario ar salotose su mėsa, bei puikiai tinka ir prie jūros gėrybių, žuvies.Kadangi šiandien virtuvėje karaliauja lengvesni patiekalai, tai salotos su tunu bus kaip tik.
3 porcijoms reikės:
300g Romaninių salotų lapų
1 mėsingo didelio pomidoro
1 nedidelio balto (saldaus) svogūno
6 saulėje džiovintų pomidorų puselių iš aliejaus
3 šaukštų labai tyro alyvuogių aliejaus
1 arb.šaukštelio raudonojo vyno acto su žolelėmis (jis kvapnesnis, bet galima ir tiesiog be priedų)
1/2  arb.šaukštelio balzaminio acto su braškėmis ( galima ir paprasto)
žiupsnelio druskos
3 nedidelių tuno skardinėlių ( kiekvienai porcijai po vieną)
1 valg. šaukšto kedro riešutų (pinijų)
 Salotas suplėšau, svogūną supjaustau labai plonomis juostelėmis, pomidorą kubeliais, saulėje džiovintus pomidorus susmulkinu juostelėmis, riešutukus apkepu sausoje keptuvėje ( tik nesusvilinkite, bus niekam tikę). Atskirame inde pasigaminu padažiuką: aliejų, actą, balzamiką ir druską išmaišau. Supilu jį ant pomidorų, salotų, svogūnų ir viską išmaišau. Sudedu į lėkštes, įdedu tuną ir prašome ragauti.
Nerealiai paprasta, greita, gražiai atrodo...o apie skonį patylėsiu, nes jis nerealus:)