Coquelet au le jambon

Coquelet, išvartus iš prancūzų, reiškia gaidžiukas, arba tiesiog jaunas neužaugintas viščiukas. Tiesiog prancūzai nebūtų prancūzais, jeigu nesuteiktų seksualiai skambančio pavadinimo. Šiandien vakarėlis, reikia pagaminti neįprastą, bet paprastai pagaminamą, žavingą, bet nesunkiai virškinamą, įtinkamą visiems skoniams, bet su gurmanišku atspalviu, maistą. Septinių žmonių vakarienei reikės:

7 vnt. gaidžiukų
7 vnt. plonų kumpio juostelių (vienas draugas pageidavo be kumpio, bet poto sutiko, kad kumpis suteikė pikantiškumo)
4 vnt. porų stiebų be žaliosios dalies
sviesto porų troškinimui
balto vyno šlakelio
bulvių garnyrui

1-2 valandas prieš kepimą gaidžiukus marinuoju mišinyje: aliejus, sojos padažas ( 1-2 arb.šaukšteliai), čili pipirų milteliai (1arb.šaukštelis), druskos pagal skonį (nepadauginkite, nes kumpis pakankamai suteiks sūrumo), medus arba cukrus ( nedidelis 1 arb. šaukštelis). Sudedu į aliejumi pašlakstytą blėką, apgaubiu kumpio juostelėmis ir kepu 30-40minučių.

Kol kepa gaidžiukai, supjaustau žiedais porus, sudedu į puodą su sviestu ir troškinu su šlakeliu vyno. Kepimo ir troškinimosi procesai vyksta vienu metu. Pateikiau su virtomis bulvėmis, nes kompanija taip pageidavo:)

Kimšome gaidžiukus pasičepsėdami ir užgerdami baltu vynu. Krūtinėlė gavosi labai sultinga, kumpis neleido išgaruoti drėgmei, tuo pačiu suteikė švelniai pikantiško sūrumo. Todėl nepadauginkite druskos marinuojant, ji ištraukia drėgmę, o ir šiaip nesveika:)

Sveikuoliškai pateiktas jūros liežuvis

Kaip žinia, mėgstu kuistis virtuvėje, bet dažniausiai tam labai turiu mažai laiko. Grįžtu vakare, po įtemptos darbo dienos ir tik svajoju kaip greičiau ištiesti kojas, ramiai paskaityti knygą, pažiūrėti malonų filmą ar tiesiog smagiai paplepėti. Greičiausiai darbinė įtampa atslūgsta kai paruošiu vakarienę ir visa šeima susėdame prie stalo valgyti. Lengva vakarienė ir malonus pasisėdėjimas prie židinio šiais tamsiais rudens vakarais artina Šv.Kalėdas kasdien vis arčiau ir arčiau

Patiekalui reikės (2 porc.):
1vnt. jūros liežuvio file (priklausomai nuo dydžio)
1 vnt. poro stiebo ( balta dalis)
aliejaus aptepimui
žiupsnelis smulkintų petražolių
virtų nedidelių bulvių

Kadangi jūros liežuvis yra plokščia žuvis ir jos file plona, tad kepti reikia ypač trumpai. O tai reiškia, kad ir riebalų naudojau labai mažai. Žuvį aptepiau aliejumi ir pakepiau įkaitintoje keptuvėje ant vienos pusės 2, o ant kitos apie 1-1,5 minutės. Tuo pat metu, kitoje keptuvėje, tiek pat laiko apkepiau porus, kad juose liktų sušvelnėjęs pikantiškumas ir suminkštėjęs traškesys. Pateikiau su virtomis bulvėmis. Lengva vakarienė maloniam pokalbiui:)

Jūros šukučių troškinys

Užsiciklinu. Negaliu sustoti valgyti ir rašyti apie jūros šukutes. Radau dvi, po vakarykštės vakarienės užsilikusias bulves, gerai, kad šaldytuve buvo dar dvi nuostabutės gražutės cukinijos ir šešetas nedidukių jūros šukučių, bei maždaug tuzinas lukštentų krevečių. Ką reikia sugalvoti paruošti, kad suderinti atrodo nelabai suderinamus maisto produktus.

Prie minėtų ingredientų, kad neprisviltų dugne padedu sviesto griežinėlių ( pagal riebumo poreikį, mes nemėgstame riebiai, tai dėjau labai nedaug, nes cukinijos išleis savo sultis), smulkintas bulves sumaišytas su žiupsneliu petražolių ir vieną cukiniją. Kaip matote, ant pirmo sluoksnio padedu šukutes ir krevetes.

Įdedu dar sviesto ( apie 1arb.šaukštelį) ir užklojusi likusia tarkuota cukinija dedu į įkaitintą orkaitę, palieku apie 30 minučių troškintis.

Nededu jokių prieskonių, apart petražolių, norisi kuo natūralesnio skonio. Druskos galima pasibarstyti ir ant paruošto patiekalo?

Rezultate labai daug skanaus jūros gėrybėmis, petražolėmis ir cukinijomis persismelkusio sultinio, bei švelniai salstelėjusiomis jūros šukutėmis ir krevetėmis. Vyras prašė pakartoti, o tai man jau reiškia daug, nes su jūros gėrybėmis jis draugauja ne ypatingai:)

Jūros šukučių užkandėlė

Atsakomasis smūgis jūros šukučių užkandėlei, kurį pateikė Erika su Jurgiu, kai svečiavomės pas juos. Žuvies parduotuvėlėje nusipirkau neapsakomo grožio jūros šukutes. Pažiūrėkite, kokios jos didelės, šviežios, purutės, minkštutės...o pagaminimas ypač paprastas.

Aš mėgstu kuo paprastesnį maistą (kuo mažiau gogalmogal). Todėl savo eksperimentą pateikiau kuo natūralesnį. Užkandėlei tereikia (mūsų kompanija buvo 7, tai vieną jūros šukutę palikau labiausiai išalkusiam):

8 jūros šukučių
1 šaukšto sviesto
rukolos (gražgarsčių) salotų
kokybiško alyvuogių aliejaus apšlakstymui

Įkaitinu sviestą, padedu jūros šukutes ir apkepu ant vienos pusės apie 3 minutes, ant kitos 2. SVARBIAUSIA NEPERKEPTI! Tai, ką reikia būtinai paragauti, nebūtinai tokiu pavidalu, yra milijonai kitų, bet net didžiausi skeptikai sutinka su jūros šukučių skonio subtilumu.



Jūros gėrybių vakarienė pas Eriką su Jurgiu

Turime nuostabius draugus Eriką ir Jurgį, kurie, atvažiavus, visada nustebina gurmaniškiausia vakariene. Jau nebenuostabu, kad ir šį kartą, mums atvažiavus pas juos į Prancūziją jie sugebėjo apgaubti fantastiška vakariene ir nerealiai romantiškai gera nuotaika. Vis dar negaliu atsistebėti, kaip žmonės, tiesiog išvykę kur kviečia širdis, ne dėl pinigų, ne dėl darbų, o tiesiog, kad myli Prancūziją http://asmyliuprancuzija.wordpress.com/...susikūrė gyvenimą, veiklą, darbą....nuostabią vakarienę....Kas tai? Tikriausiai, tai tiesiog MEILĖ. Kokia darausi prancūziškai romantiška, ech...norėčiau, pakartoti...

Jūros šukučių užkepėlė su bešamelio padažu, kaip užkandis (entre)

1 porcijai reikės:

4 nedidelių jūros šukučių
2 nedidelių susmulkintų pievagrybių
atskirai pagaminto Bešamelio padažo
tarkuoto kietojo sūrio užbarstui

Bešamelio padažui:
1 arb.š. sviesto
1 v.š. kvietinių miltų
1 stiklinė pieno
druskos
pipirų

Bešamelio padažo gaminimas: ištirpinamas sviestas, suberiami miltai ir labai greitai su plakimo įrankiu maišoma lėtai pilant pieną, gal nesusidarytų gumulėliai. Padažas verdamas apie 3 minutes, kol pradeda tirštėti. Į kepimo formelę, šiuo atveju primenančią jūros šukutės kriauklelę, sudedame jūros šukutes, apiberiame atskirai apkepintais pievagrybiais ir užpylę Bešamelio padažu bei užkloję tarkuotu kietuoju sūriu kišame į orkaitę apie 30 minučių... užkandis labai greitai dingsta mūsų pilvukuose ir su didžiausiu nekantrumu lakiame pagrindinio patiekalo                                                                

Jūros gėrybių troškinys

1 porcijai reikės:

1 karališkos krevetės ( vienam žmogui viena krevetė)

didelės saujos midijų

didelės saujos moliuskų

smulkinto saliero koto

smulkinto svogūno

2 česnako skiltelės

šlakelio alyvuogių aliejaus

2 smulkintų labai prinokusių pomidorų

100 ml balto sauso vyno

Apkepinamas smulkintas saliero kotas, svogūnas aliejuje. Sudedami moliuskai, midijos, krevetės, smulkinti pomidorai ir vynas, uždengiamas puodas dangčiu ir paliekama keletai minučių trokšti. Pabaigoje sudedamas sutrėkštas česnakas.

Tai taip paprasta, greita ir nerealiai skanu. Svarbiausia...su MEILE! Ačiū, Erika ir Jurgi, už nuostabiai skanią vakarienę ir puikiai praleistą vakarą:)

O kas svarbiausia, jau ir Lietuvoje visų šitų gėrybių galima nusipirkti ir pabandyti šio gardumyno, gal ne kasdien, bet juk artėja šventės! Galima ir paišlaidauti, dėl skonio maloniai nuteikiančio gomurį.

P.s.O tu, miela Erika, parašyk jeigu ką praleidau:)

Kelionė krevečių tema

Kaip vieni žmonės negali gyventi be saldumynų, taip aš be jūros gėrybių: žuvys, moliuskai, krevetės ir dar tūkstančiai kitų gelmių gyventojų. Jau ne kartą rašiau, kad skirtinguose kraštuose ir skirtingai valgomi: žali, garinti, labai kepti ir t.t. Taigi, šios dienos tema vėžiagyviai.

Kokių tik nebūna vėžiagyvių rūšių, kaip jie tik nevalgomi. Tačiau, kai pamatai tokį kalną šių gėrybių, minimum neatsispiri paklausti, ką jūs su jomis darote? Gaminate? Kaip valgote? Gerai, kai tai yra Italija, Ispanija...Prancūzija, bet kai tai Japonija ir visi kalba "pagaliukais":

Japonai, ne veltui vardijami, kaip daugiausiai suvalgantys jūros gėrybių gyventojų pasaulyje, bet kai nuvyksti į šį kraštą, supranti, kodėl...o gi, tokioje, tankiai apgyvendintoje šalyje gali nusipirkti šviežios žuvies ar ką tik sugautų grybių iš jūros. Sušiai su labai iškepta žuvimi mums net neįsivaizduojami, tai ką kalbėti japonams... kai turguje dar gali gauti tik ką pagautų ir pagamintų jūros gėrybių? Pas mus, Lietuvoje, net įsivaizduoti negalėtum, kad turguje, tai patys geriausi jūros gėrių restoraniukai ar kavinukės su savo patiekalais ir kad reikia stovėti eilėje, jog suvalgytum su ką tik atvežtos į turgų žuvies, krevetės ar kito "gyvio" sušį, sriubą ( tarp kitko, Japonijoje sriubos labai populiarios) ar kažkokį "nesusipratimą" (Kalbos visiškai nesupranti ir tai gali pasakoti ką tik nori...valgai tik"kažkokio" pokalbio rezultatą)

Jeigu toliau nagrinėjant vėžiagyvių temą, kokie jie gali būti: krabai ( o kiek jų rūšių? žinote? Gal kada aprašysiu, kol Ušuajos ( Argentinos) įspūdžiai neišblėsę: karališki, snieginiai, akmeniniai, mėlynieji, karališki ir t.t.), omarai su savo brangiu vertinimu (nors kai Kuboje juos pateikė "suvulkanizuotus" neverti jie tapo net supuvusio grašio), langustai, kurių valgau tik fantastiško skonio uodegą, nes visa kita tiek mažai, kad neverta terliotis ( gal visiškiems fanams....kurie randa malonumą), krevetės su savo neįveikiamu kiekiu, spalvomis, dydžiais ir poskoniais...

Maroke, jūros gėrybes gavome tik itin gerai iškeptas. Sakyčiau, perkeptas. Gal aš esu Prancūzijos

virtuvės fanė, kur visas maistas patiekiamas neperkeptas, bet manęs jūros gėrybės ir žuvis čia visai nesužavėjo, ne taip kaip aviena su tadžinais ar vėrinukai. Kai naktinėje Marakešo aikštėje įkyriai siūloma valgyti kalnai skanumynų:

Tikriausiai darausi nuobodi su savo įspūdžiais, todėl noriu pakviesti kaip man sekėsi kepti krevetes. Tiesa, pamiršau paplepėti apie jų rūšis: o čia jau blogai, pasirinkimas, nežmoniškas: tigrinės, norvegiškos arba šaltųjų vandenų, rausvos, pilkos ir t.t. Tik kuo toliau tuo labiau atrodo, kad nebeliko jokių natūralių...o gal tai šlovė biologų ar kaip kitaip vadinamų ( visiškai kitos specialybės atstovė esu) specialistų pasiekimams. Saugome fauną, o gal leidžiame žūti užterštuose vandenyse? Oi, čia jau filosofija, gal geriau nesikišti, man, profanei, vis tiek juk aš labai mėgstu valgyti jūros gėrybes.

Grįžtu prie krevečių. Ypatingai paprastas patiekalas:

Šviežias krevetes palaikau marinate, poto kepu ant grotelių....prie vyno, o vyrai gyrėsi, kad prie alaus neatsivalgomas užsiėmimas.

Marinatui reikės: aliejaus, 1 citrinos sulčių, druskos, pipirų ( dėjau maltų juodųjų ir 1 vnt. čili pipirą su sėklomis), balzaminio acto šalkelio, 1 arb. medaus

Ant labai kaitrios ugnies pakepu vos po kelias minutes pilkąsias marinuotas krevetes...ir prašome, SKANAUS! Galima pateikti dar kaitintą sviestą su susmulkintu česnaku, petražolėmis ir druska, bet pagal patirtį, česnakas susivalgo greičiausiai:) Bet kokiu atveju, tai tik vienas, mažutėlis ir natūralus krevečių valgymo būdas. Skanaus, manau, kad dar pratęsime šią temą:)

Karkutės arba sezono uždarymas ir dar žydinti rožė

Ypatingai retai valgome kiaulieną. Bet, kai yra sezono uždarymas, o tai reiškia, kad į sodybą nebevažiuosime iki pavasario...valgome kiaulienos karkutes. Ypatingai kaimiškai, ypatingai sunkiai kepenims ir kitiems su " sezono uždarymu" tenkantiems susitvarkyti vidaus organams. Tačiau kartą metuose, niekur nepabėgsi. Draugai, linksmybės, pirtelė, karkutės:)

2 nemažos kiaulienos karkos (parą marinuoju)
bulvės

Marinatui reikės:
aliejus (priklausomai nuo karkos dydžio, bet dedu daug pvz. pusę stiklinės)
druska (čia jau pagal skonį)
pipirai ( dedu visokių rūšių, finale jie labai švelniai įsigeria, net ir čili)
lauro lapai (sulaužau, nes kai jie džiovinti, kvapas sunkiai išsiskiria)
cukrus ( labai nedaug, 1arb. šaukštelis)
1 citrinos sultys

Parą marinuoju pasiruoštame marinate, karkutes prieš tai peiliu subadžiusi. Kad greičiau skoniai susimaišytų. Kepam ilgai ir nuobodžiai ( man gavosi 3 valandos). Baigiant kepti, nusilupu bulves ir trumpam sumerkiu į verdantį vandenį, po 3-5 minučių ištraukiu, nudžiovinu, sudedu prie karkučių į blėką apkepti. Sunku buvo vidaus organams...neblogiška....bet kartą metuose, galima:)

Bet ne tai svarbiausia, svarbiausia, mano kaimo rožynas. Pas mus sodyboje žiauriai prasta žemė, labai daug laukinių stirnų, zuikių ir kitų mėgstančių viską graužti žvėrių. O aš neatsispirusi nuostabioms Sibirkos rožyno rožėms, pabandžiau surizikuoti praeitą rudenį, dar kartą. Prisisodinau rožyną, nesiskūsiu, kad zuikiai ir jas sugebėjo apgraužti, tačiau jau pirmą vasarą jos mus džiugino. Nemeluosiu sakydama, kas kvapas ir spalvos....kaip iš Šacherezados pasakų. Ir išsivaizduokite, lapkričio mėnesį, jos dar sukrovė pumpurus....ir viena net pražydo. Gal kartais ir kitoms pavyks?:)

Štai ji, pražydusi ir paskleidusi savo aromatą...ir nuodėmę, rožė!

Dieviškas pangasijų pyragas

Gal aš čia per stipriai pavadinau? Patikėkite...jis tirpo burnoje, skleidėsi visais poskoniais, neapsunkino pilvukų po vakarienės, o valgėme,kaip vyras sako "su muselėmis" ( tai reiškia, kad labai vėlai), nes darbe užsiknisusi esu "juodai" ir tikra atgaiva sielai gaunasi..."vakarienė". Vyras liepė man pasėdėti, paskaityti, pažiūrėti TV ar tiesiog išgerti vyno taurę, bet aš užsimirštu, "atsijungiu" po visų "košmarų" gamindama vakarienę. Šiandien taip ir gavosi..."išsiliejau" gamindama ją.

 Patiekalui reikės:
4 nedidukių pangasijų file (pirkau nešaldytas)
4 virtų bulvių su lupena
2 svogūnų
1 cukinijos
1 saujos šiaurinių krevečių
alyvuogių aliejaus
pusės citrinos sulčių
českanako skiltelės didelės
smulkintų petražolių

Žiedais suraikiau svogūnus, bulves nulupau ir supjausčiau riekelėmis, taip pat ir cukinijas. Tada apkepiau svogūnus. Viską susluoksniavau kepimo inde: svogūnai, bulvės, 2 pangasijų file, svogūnai, cukinijos, likusios 2 žuvies file, krevetės, bulvės. Viską apšlaksčiau aliejumi ir užspaudžiau citrinos sultimis ( gal indas kiek mažokas buvo). Taigi, viską susluoksniavusi pašaunu į orkaitę ir kepu 40 minučių. Baigiant kepti, sudedu likusius cukinijų žiedus, smulkintą česnaką ir petražoles.

Gaivu, lengva, švelnu! Net moteriškėms, labai prisižiūrinčioms savo figūrą, šis patiekalas tiktų:) Gal tik bulves kitiems atiduoti reikėtų (dėl produktų suderinamumo):)

Gaivios salotos su krevetėmis

Pasiilgau vasaros gaivos, šilumos, šviesos. Gal jau rudeninė depresija?Neee... Prisiminusi pavasarį ir pirmąjį valgomą derlių (ridikėliai, salotos, svogūnų laiškai....koks nerealus skonis), užsimaniau kažko gaivaus, lengvo...pasiknisusi šaldytuve radau:

1 baltą ridiką
1 agurką (ilgą, nes trumpų, tikrų nebėra)
1 saldų svogūną (nediduką)
1 pok. šaldytų šiaurinių krevečių
3 šaukštus itin kokybiško alyvuogių aliejaus
citrinos sulčių (dėjau apie 2 šaukštus sulčių, bet šiaip pagal skonį)
1arb.šaukštlį ekologiško cukraus
didelį žiupsnį smulkintų petražolių, pipirų, druskos

Ridiką, agurką sutarkuoju burokine tarka, svogūną smulkiai sukapoju, krevetes lėtai atšildau. Viską sumaišau su aliejumi ir kitais prieskoniais. Nedėjau nieko, kas primintų "kinietišką maistą". Kokios lengvos, gaivinančios ir natūralaus skonio salotos! Gal nuotraukos ir nesigavo tokios apetetingos, bet sukirtome vienu prisėdimu, net pakartoti kai kas prašė. Skanaus! 

Ėriuko kepenėlių troškinys

Kadangi mano paruoštas garnyras virto pagrindiniu patiekalu ir buvo suvalgytas anksčiau laiko. Todėl skubiai teko keisti pietų planą. Ėriukas buvo nedidukas, tad ir kepenėlių daug nebuvo, todėl sugalvojau, kad geriausiai bus jas troškinti.

Patiekalui reikės:
300g ėriuko kepenėlių (galima ir kitokias)
3 didelių svogūnų
3 morkų
3 petražolių šaknų ( galima naudoti salierą)
100 ml grietinėlės
100 ml vandens
žiupsnelis druskos, mėtų, pipirų, lauro lapų
miltų apvolioti kepenėles

Supjaustau nedideliais gabalėliais kepenėles, apvolioju miltuose ir apkepu. Svogūnus supjaustau griežinėliais, morkas ir petražolės šaknis sutarkuoju burokine tarka, viską apkepu. Apkeptas kepenėles ir daržoves sudedu į troškintuvą, suberiu smulkintas mėtas ir kitus prieskonius, užpilu vandens ir palieku troškintis apie pusę valandos. Baigiant kepti supilu grietinėlę, viską gerai išmaišau. Pateikiu su raugintais agurkais. Tai labai paprastas, kasdieniškas patiekalas. Skanaus!

Kaip man sekėsi gaminti sūrio pyragą

Prisipažinsiu, sunku man gaminti saldžius patiekalus, nes: nesijaučiu labai stipri kulinarė, kad peržengčiau į aukščiausią lygį ( konditerijos), turiu problemų su anstvoriu, todėl save privalau riboti, matyt dėl šios priežasties, tiesiog nemėgstu saldumynų, konditerija man kaip kosmosas, prie kurio nedrąsu prisiliesti ir nežinia koks bus rezultatas. Konditeriai lygu (=) pasakų kūrėjai, kurie sukuria gražią, saldžią ir skanią istoriją mažame gabalėlyje. Ir šis mažytis torto kasnelis priverčia užsimerkti ir išvysti nuostabią pasaką savo galvoje ir visada saldžią ir skanią.
Taigi, bandysiu ir aš patekti į šį pasakų pasaulį savo jėgomis, deja ne su savo kūriniu, bet kepsiu Irri sūrpyragį http://irri-style.blogspot.com/2011/10/chessecakeas-su-karamele-ir.html,  kuris man pasirodė kaip tortas ir su labai detaliai aprašytu gamybos procesu. Nors nebūsiu originali, kepdama šį pyragą, tačiau man saldumynų kepimas yra labai stipru ( kaip dabar madinga sakyti "iššūkis") ir šiam procesui morališkai ruošiausi visą savaitę.

Gana čia man reikalauti jūsų dėmesio ir tikėtis pagyrų, bet su didžiausiu malonumu dabar pristatau savo sūrio pyragą, prilygstantį tortui.
Pagrindui reikės:
2 pakelių sausainių
100 g sviesto
vandens (pyliau 3 šaukštus)
Sausainius sutryniau su "blenderiu" iki rupių miltų konsistencijos, supyliau išlydytą sviestą, vandenį, ir gerai išminkiusi išklojau kepimo formą ir kraštus. Palikau šaltai, kol pasidariau sūrio masę.
Sūrio masei reikės:
500 g (4 indelių) Philadelphia sūrio ( mačiau ir kitokio, bet pirmam kartui nedrįsau eksperimentuoti)
4 šaukštų cukraus
šlakelio vanilės ekstrakto
4 kiaušinių
100 ml grietinės
Subėriau cukrų, sudėjau sūrį ir viską gerai išplakiau iki vientisos masės. Plakdama mušiau po vieną kiaušinį, pabaigoje įdėjau grietinę, vanilę. Supyliau ant atšalusio pagrindo ir palikau kepti 140 laipsnių orkaitėje 1valandą, po to palikau aušti orkaitėje dar 0,5 valandos. Kai masė visai atvėso, padėjau į šaldytuvą keletui valandų ( mano atveju gavosi apie 4).

Kadangi negavau pirkti makadamijų riešutų, naudojau lazdyno. Kaip rekomendavo Irri, orkaitėje apkepiau riešutus, tada lengvai nubyrėjo riešutų odelė. Kol riešutai vėso, pasiruošiau karamelę riešutams apvolioti. Tiesiog ištirpdžiau cukrų ( išklojau cukrumi keptuvės dugną ir jis lengvai ištirpo), tik jokiais būdais nemaišykite. Vos tik išsilydė cukrus, greitai greitai apvoliojau jame riešutus ir palikau vėsti. Atvėsusius susmulkinau stambokais gabaliukais ir išklojau ant pyrago paviršiaus.
Skystai karamelei reikės
50 g sviesto
cukraus (ant viso keptuvės dugno), nesvėriau, bet iš akies atrodė, kad turėtų būti apie 150g
100 ml grietinėlės ( naudojau 13%)
Kaitinau cukrų iki pilnai išsilydė, ant nedidelės ugnies (bijojau sudeginti), sudėjau sviestą, grietinėlę ir labai labai gerai išmaišiau! su rankiniu plaktuvu iki spalva tapo kaip irisinio saldainio. Atvėsus karamelei, apliejau pyragą...o tada jis tapo tortu.....

Štai ir viskas. SKANU...kaip pasakoje, ragaudama užsimerkiau. GAMINSIU...dar ne kartą, drąsiau....PYRAGO dar liko kolegoms...o GAL IR JUMS:)

Raugintų kopūstų troškinys su baravykais

Tai taip lietuviška ir skanu šaltai rudens vakarienei. Iš tiesų, tai ruošiau šį troškinį prie avienos kepenėlių, bet pamačiusi ir paragavusi kaip tai skanu, nusprendžiau, kad garnyras vertas būti atskiru patiekalu. Ypatingai lengvai paruošiamas patiekalas.

Kaip gera naudoti visus Lietuvos kaime ir miške užaugintus produktus. Kadangi ruošiau kaip garnyrą, nenaudojau nei spirgučių, nei mėsytės, bet gavosi labai labai lietuviškai skanu.

Raugintų kopūstų troškiniui reikės:

1 kg raugintų kopūstų

2 didelių svogūnų

2 morkų

petražolės šaknies (dėjau, kadangi turėjau šaldytuve)

5 vidutinio dydžio bulvių

6 šaldytų baravykų

šaukšto sviesto

vandens

prieskonių (pipirai, lauro lapai)

Kaip skanu rašyti, net seilės skiriasi ir čepsėti norisi:) Smulkiai sukapoju svogūnus, sutarkuoju morkas burokine tarka. Svieste apkepu svogūnus ir morkas, sudedu raugintus kopūstus ( jeigu labai rūgštūs - galima perlieti vandeniu arba įdėti šviežių kopūstų, bet man skaniau naudoti tik raugintus), įpilu vandens, sudedu prieskonius ir troškinu. Kai kopūstai suminkštėja įdedu bulves ( man patinka stambiai pjaustytos arba išviso nepjaustytos), o troškinimosi pabaigoje puodą papildau baravykais. Kartojuosi...bet vis tiek pasakysiu...labai labai skanu!

Kelionė Maroko tadžino tema

Tęsiu pažadą parašyti Maroke patirtus įspūdžius, tiksliau Marakeše. Kadangi turėjome labai nedaug laiko, kad pakeliauti po visą šalį, nusprendėme, kad Marakešas vertas kelių dienų, nutolusių 200 km nuo vandenyno. Mes atvykome čia, kad įkvėpti kalnų sumišusio su dykuma oro, išragauti garsiųjų tadžinų (ta proga net nusipirkau, kad pati galėčiau juos gaminti) ir kitų išgirtų kulinarinių šedevrų, pažiūrėti ar tikrai tokie kalnai prieskonių. Taigi, Marokas, Marakešas...Koks jis?

Spalvos... Medina, su 3 m pločio gatvelėmis, kuriose sutelpa prekeiviai su odos, molio, blizgučių, metalinių lėkščių, arbatinukų, prieskonių parduotuvėlėmis, mopedų dūmai, asilai su vežimais, burkas dėvinčios arba labai spalvingomis skarelėmis galvas apsirišę moterys ir visur nosis kišantys turistai.

Derybos... begalinės, bekraštinės. Prekeiviai, įkyriai siūlantys savo prekes, kad baisu pasidaro paimti bet kokį patikusį daikčiuką į rankas, nes reikės derėtis ir nebegalėsi nepirkti. Bet čia visi tam turi laiko.

Kvapas...šviežiai spaudžiamų apelsinų sulčių (kurių didelė stiklinė kainuoja 1,2 Lt), prieskonių kalnų, aliejų gausos, datulių, riešutų, arklių šlapimo, odos apdorojimo (davė didelę gniūžtę mėtų, kad galėtume apžiūrėti šį kvartalą, geriau būtų davę dujokaukę), asilų išmatų, saldžios mėtų arbatos, kepsnių....

Triukšmas...vakare visi suguža į pagrindinę miesto aikštę, kur muša būgnai, vaidina kobros ir žmonės, šoka šokėjos, buria kortomis, piešia su chna, gal 100 mikro restoranėlių siūlo savo maistą, spaudžia šviežias sultis, parduoda datules....užbaubia iš minaretų muedzinai, kviesdami maldai....viskas prityla, laikas vakarienei.

Tadžinas...jis būna kelių rūšių: avienos, vegetariškas, jautienos, vištienos ir maltos mėsos. Jeigu mėsiškas- jis gali būti su daržovėmis arba su migdolais, bet alyvuogių radome visada. Sūdytos citrinos buvo pateikiamos tik vištienos tadžine. Mėsa visada buvo su riebaliuku. Mūsų nuostabai, labai daug buvo dedama bulvių. Daržovės, kurias rasdavome tadžine: bulvės, morkos, cukinijos, kartais pomidoras. Baklažanus (ypatingai skanūs) patiekdavo atskirai, dažniausiai keptus arba trintus prieš tai ugnyje apkepintus (reikės išbandyti). Taigi, mano bandymai tadžino tema:)

Tadžinui reikia:
300g. jautienos arba kitos mėsos
3 bulvių
3 morkų
1 nedidelės cukinijos
1 marinuoto svogūno (galima ir be jo)
kaparių ( alyvuogių neturėjau)
kalendros šakelių smulkintų
aliejaus, vandens, kario, kurkumos

Supjausčiau mėsą stambiais gabalėliais, gausiai pabarsčiau prieskoniais, apkepiau stipriai įkaitintame tadžine (galima ir keptuvėje, bet aš turiu tokį indą, tai viską jame gaminau), išėmiau mėsą, tuose pačiuose riebaluose trumpai apkepiau daržoves (išskyrus cukiniją). Atgal į tadžiną sudėjau mėsą, apklojau daržovėmis, įpyliau vandens ir uždengiau troškintis. Troškinau 1valandą. Sudėjau cukiniją, pakaitinau dar 10 minučių. Kai išjungiau ugnį, subėriau smulkintą kalendrą. Nors gaminau griežtai laikydamasi nurodymų, bet skonis vis tiek lietuviškas gavosi:) Labai labai skanus:)

Marakešas - kvapai, spalvos, triukšmas, gyvūnai ir žmonės susilieję....ir daug daug apelsinų sulčių!