Interneto puslapio peržiūrų skaičius

2015 m. sausio 23 d., penktadienis

Lašiša su indiška Raita



Kai pradėjau žuvį pirkti "Šiaurės jūros" parduotuvėje, tai supratau, kad net lašiša prekybos centruose yra visai kitokia ir gerokai prastesnės kokybės. Šioje parduotuvėlėje lašiša visada stangri, nesijaučia žuvies taukų kvapo, o ir porcijos labai patogiai paskirstytos. Paskaičiavau, kad mūsų šeimai reikia 400-500 g žuvies pietums ar vakarienei, kitaip tariant vienam prisėdimui prie stalo. Todėl, kiekvieną kartą ateidama į Šiaurės jūros parduotuvę tyliai prašau, kad tik neapleistų kokybės, kad ir toliau viską darytų su meile, nenustotų gerbti klientų ir savęs. Kaip labai dažnai atsitinka restoranuose - atsidaro su lozungais, o po metų žiūrėk, jau ir nebėra ten ką veikti. Tai maistas peršaldytas, nešviežias, tai padavėjai "nosį krapšto", o ir maisto porcijos nenormaliai susitraukė arba atsiduoda penktu aliejumi. Nereikia būti prabangiu restoranu, kad išliktų kokybė, šviežias maistas, aptarnavimas, kainos ir kokybės teisinga proporcija. Šiuo atveju aš visada žaviuosi Klaipėdos "Skandalu", atvykusi darbo reikalais, būtinai randu laiko papietauti jame. Ir visada gaunu šviežią maistą, neperdėtai malonų aptarnavimą ir tai jau tęsiasi nežinau kiek metų ( 10 tai jau tikrai). Nuoširdžiai žaviuosiu jų ilgaamžiškumu, kaip kad Vilniuje Markus &Ko, Bisro 18, Da Antonio. Nėra ten nei kažkonios Pompos, nei Fusion, tiesiog kokybiškas maistas ir malonus aptarnavimas. O ko daugiau ir norėti? Visada norisi sugrįžti, pakviesti draugus. Net nebūtinai restoranai. Pietaudama "Forte" žaviuosi aptarnavimu, tokių malonių padavėjų, ypač tinklinėse kavinėse, nesu sutikusi. O Pomidoras Domus galerijoje su savo midijų skrebučiais, nors ir jų kaina kyla kaip ant mielių, bet kada ten beužsukčiau, visada jų norisi:)
Todėl apsipirkusi lašišos Šiaurės jūros parduotuvėje linkiu: kad biznis sektųsi labai gerai, kad nepradėtumėte taupyti klientų sąskaita ir būtų galima kasdien gauti šviežios žuvies ir jūros gėrybių:)
Šį kartą lašišą gaminau panašiai kaip Poached Salmon with Cucumber Raita . Kadangi nelabai moku gaminti tiksliai pagal receptus, nes dažnai vieno ar kito ingrediento tiesiog neturiu šaldytuve, bet galiu pasakyti, kad šis receptas tikrai yra puikus ir vertas išbandyti.

3-4 porcijos

500 g lašišos file
1 1/2 stiklinės vandens
1 1/2 stiklinės sauso balto vyno
3 valg.š. balto vyno acto
2 lauro lapai
6 kvepiantieji pipirai
1 svogūnas
1 morka
1 saliero kotas
druska

Indiška Raita:
350 g graikiško jogurto
1 česnako skiltelė
1/2 ilgo agurko
2 valg.š. šviežių mėtų
1/4 rūkytos paprikos miltelių
1/8 maltų čili pipirų
1/4 maltų juodų pipirų
1/4 laimo vaisiaus sulčių
2 valg.š. ypač tyro alyvuogių aliejaus
druska
Lašišą supjaustykite porcijomis. Svogūną nulupkite ir padalinkite į kelias dalis, morkas supjaustykite riekelėmis, saliero kotą padalinkite stambiais gabalėliais. Užvirkite vandenį, sudėkite visus prieskonius, bei prieskonines daržoves. Pavirkite 10 minučių, supilkite vyną. Virkite dar 5 minutes neuždengę puodo. Atvėsinkite iki 50-60 laipsnių. Sudėkite žuvį. Užvirkite, uždenkite dangčiu puodą ir po 1 minutės išjungę palaikykite žuvį apie 10 minučių.
Į jogurtą suberkite ypač smulkiai sukapotą česnaką ir mėtas. Suberkite papriką ir čili, juoduosius pipirus su druska. Iš lėto, po truputį lašinkite laimo sultis ir aliejų. Viską labai gerai išplakite iki vientisos masės.
Prieš tiekiant būtinai nulupkite lašišai odą, užliekite Raita ir paragavę pagalvokite, kad nuostabiai skanu;)
Mums patiko labai labai:)



2015 m. sausio 18 d., sekmadienis

Fantastiškas kopūsto garnyras

Kai Palangoje kavinėse būdavo siūloma plekšnė ar jos file, labai dažnai ji būdavo patiekiama su spirgučiais. Todėl man yra išlikę, kad valgant plekšnę būtinai turi būti spirgučių. Žinoma, ji puikiausiai tinka ir kitaip paruošta, bet kai jai suteikiamas pikantiškumas, tas balansas tarp švelnios žuvies ir pikantiškosios dalies Kepta plekšnė žavi. Spirgučiai yra ruošiami iš rūkytų lašinių, šoninės ar kitos riebios mėsos. Tai riebu, kaloringa ir visai nesveika. Tam, kad nekepti žuvies su lašinukais, sugalvojau, kad reikia garnyrui pagaminti kopūstą su lašinukais ir sumažinti riebalų kiekį, kad liktų aromatas, o ne riebalai.
Šis garnyras puikiai tiktų ne tik su plekšne ar kita švelnia žuvimi, tokia  kaip otas, lydeka, ešerys, menkė ar kitos baltos neriebios žuvies.

4-6 porcijos

1 kopūstas (apie 600 g)
70 g lašinukų
100 g balto sauso vyno
1 svogūnas
2 česnako skiltelės
2 lauro lapai
3 gvazdikėliai
1/2 arb.š. raudonėlio
druska
Kopūstą nuplaukite, nupjaukite negražias lapų dalis. Kopūstą supjaustykite riekelėmis, po to riekeles vėl skersai.
Lašinukus supjaustykite itin mažais gabalėliais. Apkepkite, kol šie suskrus. Riebalus nupilkite, o spirgučius suberkite į troškintuvą. Ant jų suberkite smulkiai kapotus česnakus ir svogūną su kopūstais. Sudėkite lauro lapus, raudonėlį. Uždenkite troškintuvą. 20 minučių troškinkite nuolat maišydami. Supilkite vyną ir atvirame puode nuolat maišydami dar troškinkite 7-10 minučių. Uždenkite dangtį ir pabaikite troškinti 5 minutes.

2015 m. sausio 13 d., antradienis

Baklažanų užkepėlė su pomidorais ir sūriu

Šiandien visiems mums gręsia labai vėlyva vakarienė. Užsiplūkiau darbe, vyras irgi iš komandiruotės grįžinėja, o dukra po visų savo būrelių grįžta kaip tikras "BADAS". Tokių išprotėjusių dienų gan dažnai pasitaiko mūsų namuose. Dažniausiai tokiais atvejais pas mane būna vakarykštės sriubos, ar kokių kotletukų, kepsniukų, troškinukų paruošta, bet kaip tyčia šiandien nieko nėra. NIEKO! Nė vieno sūrelio, varškytės ar kito greito maisto, jokių pusgaminių. Tik "plikos" daržovės, sūris, pienas, duona ir dar keli menkniekiai.
Kai esu alkana, kantrybės irgi neturiu nė gramo. Ir ilgų patiekalų, kurie reikalauja kruopštumo, kantrybės ar ilgo laukimo niekaip negaliu taikyti savo virtuvėje. Po paskutinės kelionės Portugalijoje, grįždami namo turėjome užsukti į Bargamo Italijoje, kur apsilankėme fantastiškame mažame restoranėlyje, kuriame pavaišino baklažanų užkandžiu. Dukrai, kuri su baklažanais draugauja tik šiek tiek, labai įsiminė šis patiekalas. Todėl vėlyvai vakarienei pagalvojau, kad labai tiks toks daržovinis ir jau išbandytas patiekalas-užkandis.

3 porcijos

1 nedidelis baklažanas
didelė kekė vyšninių pomidorų
50 g sūrio Džiugas
3 valg.š. aliejaus
džiovinto raudonėlio
Baklažaną supjaustykite 0,5 cm storio riekelėmis, nulupkite ir pabarstykite druska. Palaikykite apie 10 minučių. Nuplaukite ir nusausinkite. Palaistykite aliejumi ir apkepkite keptuvėje iš abiejų pusių. Orkaitę įkaitinkite iki 180 laipsnių. Kepimo indą išklokite apkepto baklažano riekelėmis, išdėliokite perpjautais per pusę  pomidoriukais, abiberkite raudonėliu. Kepkite 10 minučių. Apibarstykite tarkuotu Džiugo sūriu ir pabaikite kepti dar 5 minutes.
Puikiai tiks kaip užkandėlė ir kaip garnyras pagrindiniam patiekalui.


2015 m. sausio 11 d., sekmadienis

Midijos su fetos sūriu


Sekmadienio pietums šiandien pasiūliau midijas su fetos sūriu. Šitą idėją nešiojausi galvoje beveik metus, po to kai pamačiau TV laidoje My Kitchen Rules 4 sezone, kai graikės sesės jas pagamino, o visi virtuvės šefai My Kitchen Rules aikčiojo iš laimės ragaudami šitą patiekalą. Pradėjau galvoti, ar čia tik vaidina ir aikčioja kaip skanu, ar iš tiesų tai nors kiek valgoma, ir galų gale ar tai tik vaidyba ir viskas yra absoliučiai surežisuota, kaip kad būna mūsų televizijos projektuose, kur matai kaip vaidinamos aistros, pykčiai ar pagyrimai. Dėl šitų priežaščių mečiau žiūrėti visokias lietuviškas diskusijų laidas, šokių ar dainų projektus ir kitus visokiausius nesusipratimus. Gal pasirodysiu aš šiuo pasisakymu atsilikusi ar pasikėlusi, bet kai matau visuose šiuose renginiuose apgavystes, netiesą ir šiaip kažkokį farsą, kartais pagalvoju, kuo mus laiko visi tie prodiuseriai, organizatoriai ir transliuotojai. Pasidaro gaila veltui švaistomo laiko. Tada su malonumu pasineriu į knygas kulinarines ir ne tik, interneto platybes (kulinariją, keliones, ekonomiką, sportą, meną ir t.t.) ar filmus, kuriuos galima atsisiųsti ir su malonumu be reklamų pasižiūrėti. Nors tikrai, šiuolaikinei Teo televizijai dėl visų šitų reklamų prasukimo lenkiu savo žilą galvą. Visiškai nustojau filmus žiūrėti tiesiogiai:).

O apie šios dienos midijų patiekalą. Pasakysiu iš anksto, kad jos tobulai skanios, kad gaminsiu dar mažiausiai kokį tūkstantį kartų, kad feta yra nerealiausias graikiškas sūris pasaulyje ir sekmadienio pietūs su šeima jaukiausi pasaulyje:).

3 porcijos

1 kg midijų
1 didelis svogūnas
2 skiltelės česnako
1 didelis čili pipiras
250 ml balto sauso vyno
1 indelis kapotų pomidorų
20 vyšninių pomidoriukų
200 g fetos sūrio
3 valg.š. smulkiai kapotų petražolių
1 valg.š. smulkiai kapotų krapų
1 valg.š. aliejaus
Midijas, gerai išplaukite, nuvalykite.
Svogūną, česnakus, čili pipirą smulkiai sukapokite ir apkepkite kol suminkštės. Supilkite vyną ir kaitinkite, kol šio pusė nugaruos ( aš kaitinau apie 10 minučių). Supilkite pomidorus iš skardinės, petražoles, krapus. Troškinkite dar 5-7 minutes. Sudėkite perpjautus pusiau pomidoriukus, sukapotą fetą. Išmaišykite. Sudėkite midijas. Troškinkite pakratydami troškintuvą 5 minutes, kol midijos atsidarys.

Dieviškas skonis. Pripažinta visų ragavusių:).



2015 m. sausio 10 d., šeštadienis

Niujorko sūrio pyragas

Kažkurią dieną peržvelgusi savo blogą supratau, kad labai seniai gaminau saldumyną. O tai buvo gerokai prieš pusę metų Mano pirmasis gyvenime tortas , bet tikrai pamenu, kokiai progai aš tą tortą kepiau. Tiesiog, kai mano dukra sėkmingai įstojo į gimnaziją. Užgraužė sąžinė, kad taip retai palepinu savo gimnazistę, kad maitinu jos smegenis tik žuvimi, šiek tiek mėsa, sriubomis ir daržovėmis. O sielą, kuriai reikia saldumo, visai apleidau. Todėl nusprendžiau ištaisyti šią savo baisią gėdą ir šeimyną palepinti sūrio pyragu. Kurį be galo mėgsta mano dukra, o ir vyras mielai juo pasmaguriauja. Paneršusi po blogerių saldumynų kerteles, radau pas Nidą Niujorko sūrio pyragas ir supratau, kad aš jį tiesiog privalau iškepti čia ir dabar. Jis taip skaniai atrodė, kad sulaukti, kada jį būtų galima iškepti, tapo tikras išbandymas. Nes tas tvyrantis aromatas ir pyrago grožis, o ką jau kalbėti apie vaizduotę, darė naktį sunkią:).

Pagrindui:
360 g sausainių Selga
100 g sviesto

Sūrio masei:
1 kg varškės
2 valg.š. pieno
230 g cukraus pudros
30 g miltų
5 kiaušiniai ( vienas pasitaikė su 2 tryniais)
1 apelsino žievelė
1 citrinos žievelė
1 vanilės ankštis
2 valg.š. Amareto likerio
Pirmiausia sutrinkite sausainius iki smėlinės konsistencijos. Sviestą išlydykite. Kepimo formą pirštais išspauskite sausainių su sviestu mase. Kepkite 180 laipsnių temperatūroje 10 minučių. Atvėsinkite.
Varškę sutrinkite iki vientisos masės. 
Pastaba: aš ją du kartus permaliau mėsmale, o paskutinį kartą pertryniau per sietą.
Varškės masę sumaišykite su pienu, miltais, cukraus pudra, vanile, smulkiai tarkuotomis citrinos ir apelsino žievelėmis. Tada pastatykite virtuvinį kombainą mažu greičiu suktis ir muškite kiaušinius po vieną, sekantį mušant, kai prieš tai buvęs gerai susimaišo su varškės mase. Pabaigoje įpilkite Amaretą ir viską išmaišę supilkite į jau atvėsusį sausainių pagrindą.
Kepkite orkaitėje, įkaitintoje iki 220 laipsnių 10 minučių. Tada sumažinkite temperatūrą iki 100 laipsnių ir kepkite dar valandą. Išjungę karštį palikite pyragą pravertoje orkaitėje lėtai vėsti ant grotelių. Galutinai atvėsusį pyragą dėkite į šaldytuvą mažiausiai šešioms valandoms.
Pastaba: kadangi kepiau pyragą vakare, tai palikau sutvirtėti visai nakčiai.

Aromatas, purumas, pagrindo traškumas tobuli. Sakyčiau, tai tobuliausias Niujorko pyragas kokį esu kada nors ragavusi.


2015 m. sausio 6 d., antradienis

Garuose paruošta lašiša su brokoliais ir granatais

Man labai skanu žalia Lašišos tartaras, virta Virta-nevirta lašiša, garinta ar žemoje temperatūroje ar vokelyje Papillote su lašiša kepta lašiša. Tada aš mažiausiai jaučiu jos riebų poskonį. Kai ji būna kepta, o dar ir aliejuje, man ji smirda ir viskas. Gal tik man taip atrodo, bet kai įdedu žuvį į vandenį, tai žuvies riebalai išteka pro garpuodžio skylutes, todėl man taip paruošta žuvis daug skaniau ir gaiviau. Jeigu trūksta riebumo, geriau aš išvirtą ar išgarintą žuvį pasilaistau šviežiu aliejumi ir kaifuoju.
Kai mamos jubiliejaus proga svečiams pagaminau žemoje temperatūroje pagamintą lašišą, visi spiegė iš džiaugsmo. Net ir tiek, kurie sako, kad nevalgo žuvies, pripažino, kad skaniau paruoštos žuvies nėra ragavę, nors jos išvaizda ir rodė "Gal esu dar ir žalia".
Šį kartą pasūdžiau nemažą gabalą lašišos. Tam, kad nevalgyti jos visą savaitę žalios/sūdytos, nusprendžiau dalį "išgarinti".
Garnyrui pasiūliau ypatingai aukštoje temperatūroje orkaitėje keptus brokolius, o dėl rūgštumo pagardinau granatų sėklomis.
Kai kam reikėjo dar ir bulvių:).

3 porcijos

500 g lašišos
krapai
3 valg.š. rupios jūros druskos
1 valg.š. cukraus
brokoliai
ypatingai tyras alyvuogių aliejus
1 granato vaisius
Lašišą pasūdykite, pabarstykite cukrumi ir smulkiai kapotais krapais. Padėkite parai į šaldytuvą sūdytis.
Kitą dieną nuplaukite druską nuo žuvies, bet krapų nekrapštykite. Jie suteiks žuviai malonų aromatą. Supjaustykite porcijomis. Užvirkite garpuodį, sudėkite žuvį ir virkite max 7-10 minučių.
Prieš tai pasigaminkite brokolius. Nuskabykite gražias šakutes nuo koto, užpilkite verdančiu vandeniu ir uždengę palaikykite 10 minučių. Perliekite labai šaltu vandeniu. Brokolius kiek įmanoma nusausinkite, palaistykite aliejumi  ir dėkite iki 230 laipsnių įkaitintą orkaitę. Kepkite 10 minučių. Prieš tiekiant į stalą pabarstykite granato sėklomis. Lašišą pašlakstykite aliejumi.

Viskas puikiai derėjo. Skonis...trūksta žodžių aprašyti. Žiauriai skanu!


2015 m. sausio 5 d., pirmadienis

Marinuota lašiša su silke

Gyriausi gi, kad likučius prekybos centruose susirinkau. Tai ir silkę teko sužieduoti su lašiša, kad didesnė porcija gautųsi:) Ai, gal ir ne dėl to aš jas sužiedavau. Gal tiesiog užėjo ūpas išbandyti kaip visa tai atrodytų bendroje krūvoje. Bet faktas tas, kad kitą kartą taip nedaryčiau. Silkė per stipri savo aromatu, kad lašiša sugėrė jos skonį ir kitą dieną valgiau ne lašišą, bet silkę atrodančią kaip lašiša.
Marinatas puikus ir net galėčiau pasakyti fantastiškas gavosi, bet jeigu marinuosite tokiu būdu silkę, tai tik silkę, o jeigu lašišą, tai tik ją. Nes pirmą dieną, po kelių valandų, kai dar silkė neužgožė lašišos, ši irgi pasirodė visai puikiai.

1 silkė
1 riekė lašišos file
1 didelis svogūnas (arba du maži)
1 didelė morka (arba dvi mažos)
1 raugintas agurkas
3 valg.š. acto
1 valg.š. cukraus
1 1/2 stiklinė vandens
2 lauro lapai
kvapnieji pipirai
3 gvazdikėliai
garstyčių grūdeliai

Vandenį užvirkite, sudėkite lauro lapus, gvazdikėlius, kvapniuosius pipirus, garstyčias, cukrų. Pavirkite 5 minutes. Supilkite actą. Paragaukite. Jeigu trūksta rūgšties pridėkite. Skonis turi būti šiek tiek rūgštesnis. Suberkite supjaustytas morkas. Pavirkite dar 5 minutes. Išjunkite ir kai šiek tiek atvės, pvz. iki 70 laipsnių suberkite susmulkintus svogūnus ir agurkus. Atšaldykite. Sudėkite supjaustytą lašišą ir silkę. Palikite šaltai marinuotis mažiausiai 2 valandoms.

Kaip jau rašiau, lašiša irgi skanu, bet ją taip reikėtų gaminti be silkės.



2015 m. sausio 4 d., sekmadienis

Sojos padaže virta lašiša su morkų piure ir pankoliais

Sveiki sulaukę Naujųjų metų:) Tikiuosi, kad ir šiais metais kepsime, virsime, diskutuosime, draugausime ir žinoma dalinsimės patirtimi ir įspūdžiais.
Šį Kalėdinį laikotarpį, visiškai skirtingai nei praeitais metais, leidome keliaudami po Portugaliją. Aplankėme Lisaboną, Algarvės regioną, Seviliją, Evorą, Portą, Koimbrą ir dar ne vieną mažesnį Portugalijos miestelį. Įspūdžių parsivežėme pilną lagaminą, prisiragavome neragautų patiekalų, žinoma nusipirkau knygą apie šios šalies maistą, nukoviau eilinį rankinuką, nuėjome kasdien po 8-10km, dairydamiesi po grožybes ir ragaudami portą ir ne tik:).
Pirmą kartą gyvenime paragavau ožkienos ir išsiprašiau receptą, tad belieka tik gauti jos nusipirkti Lietuvoje. Gal kas žino, kur galima gauti nusipirkti ožkienos? Aštuonkojų visokiausiomis receptūromis, kad su kaupu užpildžiau savo telefono fotografijų saugyklą. Ir žinoma, kokia gi Portugalija be savo Bacalao. Vieną variantą tokį nerealiai skanų išragavau, kad tik ir svajoju kada pagaminsiu. Bet tai prižadu pagaminti ir aprašyti dar šiais metais.
Kadangi grįžome namo po žmonių parduotuvių užplūdimo, teko pasitenkinti parduotuvių lentynų likučiais. Todėl improvizavau kaip nešė fantazija, ir ne tik. Mat prieš pat išvykimą teko garbė pabuvoti Čiop Čiop organizuojamuose kursuose su Tomu Rimydžiu, kuris yra žinomas kaip lietuviškos modernios virtuvės kūrėjas. Todėl bandžiau iš atminties pagaminti morkas, kurias gaminome kursų metu. Nes taip ir nesulaukiau receptūros iš Čiop Čiop, nors kiek žinau tokiais atvejais ji gaunama. Ai, bet ką aš čia skųsiuosi, vos metams prasidėjus. Jeigu esu sklerotikė ar nekonspektavau, tai jau mano problemos:).

3 porcijos

Lašiša:
500 g lašišos file
3 valg. š. sojos padažo
3 valg.š. ryžių acto
1 valg.š. hoi sin padažo (galima ir nedėti)
1 arb.š. medaus
3 cm imbiero šaknies
2 skiltelės česnako
1/2 čili pipiro
1/3 stikl. vandens
1 arb.š. aliejaus

Morkos:
6 morkos
200 g grietinėlės 30% riebumo
2 skiltelės česnako
druska
malti juodieji pipirai
raudonėlis

Pankolis:
1 pankolio gumbas
alyvuogių aliejus
druska
Morkas nuskuskite, supjaustykite riekelėmis ir virkite grietinėlėje atvirame puode ant mažos ugnies apie 1 valandą. Druską, pipirus ir raudonėlius dėkite pabaigoje troškinimo. Prieš tiekiant sutrinkite trintuve.
Lašišą užliekite pasigamintu padažu iš sojos, ryžių acto ir hoi sin padažo ir medaus. Marinuokite apie 20-30 minučių. Nupilkite padažą nuo žuvies į indą su vandeniu, išmaišykite. Įkaitintame puode su lašeliu aliejaus vos vos apkepkite supjaustytus imbierą, čili ir česnaką. Įdėkite žuvį. Supilkite padažą. Užvirus po 1-2 minučių išjunkite ugnį ir palikite, kol paserviruosite lėkštes.
Pankolį supjaustykite riekelėmis, sumaišykite su aliejumi ir druska. Kepkite 200 laipsnių temperatūroje 15-20 minučių, kol suminkštės ir gražiai paruduos.

Pastebėjimas:
Morkų košė gavosi labai koncentruota. Kitą kartą dėčiau jos šiek tiek mažiau arba grietinėlę rinkčiausi liesesnę arba praskiesčiau vandeniu.
Žuvis išvirė labai skaniai, bet gavosi švelni, kitą kartą mažiau pilčiau vandens arba daugiau dėčiau sojos, bet tikrai dar taip gaminsiu.

O visų svarbiausia, kad lėkštės buvo "išlaižytos":)





2014 m. gruodžio 10 d., trečiadienis

Plovas su triušiena

Plovas mūsų namuose yra labai didelėje pagarboje. Gaminame su aviena, vištiena, tiesiog su daržovėmis, saldų ir t.t. Tačiau su triušiena yra įpatingai vertinimas. O pagaminamas dar paprasčiau, nei visi kiti plovai. Tai irgi suteikia, man kaip virėjėlei, privalumų. Darbo mažai, o rezultatas garantuotas:).
Pirminė idėja gaminti triušienos plovą užgimė Ispanijoje, kai automobiliu buvome nuvykę į šalies gilumą. O ten jūros gėrybių, šviežios žuvies su žiburiu nerasi. Gamina jie paelijas su kraujine dešra, šonine ar šonkauliais, sraigėmis, pupomis, avinžirniais ir kiek tik neša jų fantazija. Tačiau vienas populiariausių ryžių patiekalų yra su triušiena ir sraigėmis. Kai būsite Ispanijoje ir pamatysite Meniu parašyta "Arroz caldoso de conejo y caracoles" užsisakykite be jokių dvejonių, net jeigu ir nemėgstate sraigių, jas galėsite išstumdyti į kraštus, nes skonis nepakartojamas.

8-10 porcijų

1/2 triušio
1 didelis poras
600 g apvaliagrūdžių ryžių
1 1/2 st. balto sauso vyno
1 1/2 st. vandens
raudonėlis
druska
malti juodi pipirai
Triušį supjaustykite mažais gabalėliais. Jeigu nebijote šiek tiek padirbėti valgydami,  galite gaminti su visais kauliukais, o jeigu netingite - nuimkite mėsą nuo kaulų. Supjaustykite gabalėliais. Apkepkite su su druska, pipirais ir raudonėliais. Kai triušiena gražiai paruduos, išimkite iš keptuvės. Suberkite pusžiedžiais supjaustytą porą, apkepkite. Suberkite į troškintuvą kartu su triušiena.
Ryžius nuplaukite, nusausinkite ir šiek tiek apkepkite keptuvėje, maišydami, kol ryžiai atrodys kaip paskaidrėję. Suberkite ant triušienos su porais. Užliekite vynu su vandeniu. Uždengę 180 laipsnių orkaitėje kepkite apie 0,45-1val.
Labai skanu ir paprasta:)



2014 m. gruodžio 6 d., šeštadienis

Seliava užkandžiams

Kuri jums skaniausia lietuviška žuvis? Nesvarbu, ar tai ežerų ar jūros? Parašykite, man labai įdomu.
Pavyzdžiui mano kaimynei, tobuliausia lietuviška žuvis yra karpis. Ir jai visiškai nesvarbu, kad jis auginamas tvenkiniuose, šeriamas bet kuo (ale "kombikormu", kaip lietuviškai gramatiškai nežinau). Beje, ji karpį paruošia tobulai. Net pasižadėjau kartu su ja kartu iškepti jį, nes jau labai man smalsu, kaip gi karpis nebetenka savo dumblino kvapo ir išlieka toks sultingas ir tobulas:).
Kita mano draugė dėl ešeriukų net žvejoti pati eina, kad galėtų juos kepti ant laužo su sviestu. Kai paragavau, tai supratau jos "pamišimo" priežastis.
Buvusiai "Katino dienos" žuvies krautuvėlės savininkei menkė atrodė tobuliausia žuvis.
O dar vienai draugei rūkytas šamas iš Tarandės rūkyklos atrodo pats skaniausias.
Tikriausiai kiekvienas pagalvojęs, kokią žuvį norėtų dažniausiai matyti ant savo stalo, galėtų ją įvardinti kaip savo mėgiamiausią. Aš kalbu tik apie lietuvišką. Nes pasaulio jūrinės žuvys man jau kita kategorija, kuri vėl turi savo lentynas.
O man kuri žuvis skaniausia. Žinoma, silkė Silkės sūdymas! Bet silkė yra silkė, ji vis tiek dažniausiai valgoma kaip užkandis. Net ir kepta, ji vis tiek būna ne pagrindiniu patiekalu ant stalo. Aš jai paskyriau visą skyrių:). Tačiau šį kartą apie lietuviškuose vandenyse gyvenančias žuvis.
Toliau galvoju apie lietuviškas žuvis. Man tikrai labai skanu ešeriukai Troškinti ešeriukai , Ešeriai druskoje su rūkytų daržovių garnyru. Jeigu karosai, tai būtinai jie skaniausi tik traškūs Traškieji Karosiukai. Kepiau ir vėgėlę Vėgėlė "slow cooking" metodu ir menkę Garinta menkė su ančiuviais ar sterką Sterkas su citrinomisLaksa su sterko ir žiedinio kopūsto gabaliukais . Tačiau vis tiek negalėčiau pasakyti, kad tai mano favoritinės žuvys.
Na, o apie plekšnę Kepta plekšnė galiu tik svaigti iš malonumo, nors valgau ypatingai retai ir dažniausiai tai darau kavinėse ir restoranuose, nes ji dažniausiai parduodama su oda ir visais organais arba labai mažytė arba labai retai kada jos iš viso įmanoma gauti.
O Stinta? Kvepianti agurkais? Stinta ji irgi puikiausiai gali būti valgoma žalia, kepta, marinuota. Aš visada kantriai pridoroju jų kalną. O tada įvairiausiais būdais prigaminu, kad rodos valgome vis naują patiekalą.
Trečia vieta lieka seliavai, kuri gali drąsiai konkuruoti su silke, nes ją galima pagaminti kaip Seliavų rūkymas ar tiesiog kepti Seliava natūraliai kepta.
Labai norėčiau Syko paragauti, bet jo Lietuvoje dar nemačiau niekur pirkti, nors sako, kad ji sugaunama ir pas mus.
Taigi, mano mylimiausių lietuviškų žuvų trejetas:
1. Plekšnė
2. Stinta
3. Seliava

Manau, kad sykas tikrai "dėtų visiems į skūras" esu ragavusi Suomijoje ir pas "Šturmų švyturys" ir tai buvo tobula!
Pažinimui ribų nėra, bet šį kartą noriu dar kartą pasakyti, kad seliava, tai nerealiai skani žuvis, tokia be kaulų, padoraus dydžio, aromato ir tinkama kaip pagrindinis patiekas ir kaip užkandis:)

O šis patiekalas iš tiesų yra visiškai ne mano darytas, bet tik mano patiektas ir išdorotas. Mano pati mylimiausia puseserė pagamino pagal mano receptą Marinuotos ir sūdytos seliavos, o aš jas tiesiog nulupau, išdorojau, gausiai pašlaksčiau šviežiu aliejumi, raudonaisiai svogūnais ir krapais:)
Taip, sūdyta seliava labai tinka su bulvėmis, grietine ar tiesiog imi ir mėgaujiesi:)