Interneto puslapio peržiūrų skaičius

2016 m. balandžio 17 d., sekmadienis

Juodieji lęšiai su daržovėmis

Kaip sakoma "Niekada nesakyk niekada". Taip atsitiko ir man. Kelis kartus esu paragavusi lęšių, pasakiau, kad daugiau jų mano gyvenime nebus. Man jie pasirodė kažkokie klampūs, besiveliantys tarp dantų ir šiaip visaip kaip beskoniai. Ir ta patirtis atrodė absoliučiai niekam tikusi, kai paragavau jų pas savo mielą kaimynę. Ji mums pasiūlė lęšius su lašiša. Skonių derinys buvo pasakiškas. Paragavusi jų supratau, kad yra svarbiausia lęšių nepervirti. Bent jau aš supratau, kad būtent tokios konsistencijos jie man patys skaniausi ir pridėtiniai ingredientai ne ką mažiau svarbūs.
Savo šeimynai pasiūliau vegetarišką lęšių variantą :)

3 porcijos

150 g juodųjų lęšių
1 didelis svogūnas
1 didelė morka
1/2 geltonosios paprikos
1/2 raudonosios paprikos
1 česnako skiltelė
1/2 čili pipiro
2 svogūnų laiškai
druska
aliejus
Iš vakaro verdančiu vandeniu užpilkite juoduosius lęšius. Uždenkite.
Kitą dieną užvirkite vandenį su druska, supilkite išbrinkusius lęšius. Vandeniui užvirus kartu su lęšiais, išjunkite ugnį ir nukoškite vandenį. Suberkite lęšius į lėkštes ir užpilkite pasiruoštas daržoves.
Daržoves supjaustykite daugiau mažiau vienodo dydžio gabalėliais. Keptuvę įkaitinkite, supilkite aliejų.  Suberkite svogūnus su česnakais, šiems tapus skaidriais  sudėkite paprikas ir čili. Nuolat maišykite bei ragaukite, kad daržovės išliktų traškios. Apkepusias daržoves sumaišykite su šviežiais svogūnų laiškais ir užberkite ant lęšių.
Valgydami galite viską sumaišyti arba tiesiog ragauti ir to ir ano kartu :)


2016 m. balandžio 12 d., antradienis

Panna cotta

Panna cotta yra mano mylimiausias mažasis desertas. Tai toks mažas drebantis grietinėlės pliūpsnis su trintomis šviežiomis uogomis. Bent jau man jis toks turi būti. Man nereikia tų visokių kavinių, viskinių, konjakinių ar dar visokių kažkokių neaiškių. Klasika man yra klasika. Todėl esu labai priekabi ją ragaudama, tiek savo namuose, tiek viešose maitinimo įstaigose. Ir neduok die, jei kas restorane, o jeigu dar save vadinačiame itališku, patiekia panna cotta ne tokią drebančią, švelnią kaip pūkas, sau leidžiu garsiai pastabą išreikšti. Dažniausiai to nedarau, na nebent dar žuvį būna sugadinę, tada tai jau net lėkštę galiu grąžinti. Pasakysite esu mažų mažiausiai nepakenčiama, o gal ir visa "kalė". Galvokite kaip norite, bet jeigu restoranas save vadina mėsos, jis turi patiekti tinkamai paruoštą mėsą, jeigu žuvies - žuvį, o jeigu jau pretenduoji į itališką, tai būk malonus ir išlaikyk šitą lygį.

Taigi, siūlau išbandyti manąjį panna cottos variantą:

daug porcijų

450 g grietinėlės 30% riebumo
550 g pieno 2,5% riebumo, bet riebesnis dar geriau
80 g cukraus
1 arb.š. vanilės esencijos
1 citrinos žievelių
14 g želatinos
150 g aviečių
20 g cukraus pudros
Gaminimas, tai paprasčiau nė nebūna.
Pieną, grietinėlę ir cukrų supilkite į storapadį puodą. Supilkite vanilės esenciją, suberkite citrinos žieveles. Įkaitinkite iki užvirimo. Sudėkite želatiną (aš naudojau lapelius). Ir švelniai maišydami ją ištirpinkite. Perkoškite per sietelį. Supilstykite į indelius ir iš karto į šaldytuvą, kad kuo greičiau sustingtų ir nespėtų susisluoksniuoti.
Uogas sutrinkite kartu su cukraus pudra.

Patarimas: panna cottos masę pilkite į silikoninius ar vienkartinius indelius, jeigu norite išimti. Jeigu pilsite į puodelius, stiklines ar kitus indus, prieš išimant reikia vos vos pašildyti indus, bet jokiais būdais nepersistenkite šildydami. Tik vos vos, kitaip ištekės daug masės.

Pastebėjimas:( Aš taip norėjau parodyti drebėjimą, bet man jis niekaip nepavyko, teko dėti tiesiog gražiai išimtos panna cottos nuotrauką :)

2016 m. balandžio 10 d., sekmadienis

Kepenėlių paštetas su vyno žele

Kepenys yra vienas tų subproduktų, kuriuos vertinu ir su malonumu, pasitaikius progai gaminu. Dažniausiai pakepu su svogūnais Kepenėlės su svogūnais ir baltu vynu, kartais kepu blynelius, kurie yra labai nefotogeniški arba troškinu Ėriuko kepenėlių troškinys. O ką jau kalbėti apie ančių kepenėles. Jos man pats tikriausias delikatesas, net nesvarbu, kad jos baisingai riebios, tačiau dieviškai švelnios. Deja, Lietuvoje jos kainuoja beprotiškus pinigus ir būna pirkti ypač retai, o gal teisybę pasakius, mačiau tik kartą Maximoje. Tačiau, kad ir kaip jas mėgčiau, bet nedrįsau pirkti dėl abejotino jų šviežumo.
Bet Lietuvoje galima nusipirkti visų kitų kepenėlių, gal ne tokių prabangių, tačiau jos puikiai tinka gaminti paštetą.
Buvo dar viena priežąstis kodėl sugalvojau pagaminti paštetą ir būtent vištienos. Mano šaldytuve apsistojo vyno butelys, kuris absoliučiai netiko lengvam pagurkšnojimui per ar po vakarienės. Jis buvo labai sodrus, sakyčiau net tirštas savo skonio ir aromato puokšte. Gal būtų reikėję jį gerti prie mėsos kepsnių, bet vakare prie salotų ar žuvies, jis tiesiog netiko. Kadangi pasidarė gaila pilti jį į troškinį dėl jau minėtos viso ko puokštės, sugalvojau pagaminti žele. Tada prisidėjo mąstymai: ar bus skanu vien tik žele, net praskiedus ar kitaip pagardinus ją? Po to sekė vidinis ginčas, kad reikia ją būtinai su kažkuo ragauti. O su kuo? Ir taip toliau ir taip toliau. Galų gale nusprendžiau, kad kepenėlės tam puikiausiai tiks.

10-14 porcijų

500 g vištienos kepenėlių
1 didelis svogūnas
2 skiltelės česnako
1 morka
3valg.š. brendžio arba konjako
druska
juodi malti pipirai
2 lauro lapai
2 valg.š. sviesto Ghee

2 stiklinės balto sauso vyno
2 valg.š. cukraus
1/2 stiklinės vandens
4 g želatino
malti raudoni pipiriukai
džiovintas bazilikas

Nuplaukite vištų kepenėles ir pamerkite į vandenį ar pieną mažiausiai valandai išmirkti. Nusausinkite. Išpjaustykite visas sausgysles ir plėveles.
Morkas sutarkuokite burokine tarka. Svogūnus smulkiai supjaustykite. Apkepkite keptuvėje su 1 šaukštu sviesto, kol svogūnai pasidarys skaidrūs, o morkos suminkštės. Sudėkite kepenėles. Suberkite visus prieskonius ir maišydami kepkite kol kepenėlės iškeps, bet ne perkeps. Aš kepiau apie 15 minučių. Suberkite viską į trintuvę ir sutrinkite iki norimos kosistencijos. Sudėkite į norimo dydžio indelius.
Vyno žele darykite: karštame vandenyje užmerkite želatiną. Vyną su prieskoniais užvirkite, suberkite cukrų ir iš karto išjunkite. Kai šis šiek tiek atvės, supilkite ištirpintą želatiną. Viską išmaišykite. Atvėsinkite ir užpilkite ant kepenėlių pašteto.
Labai maloniai jaučiasi vyno rūgštelė su kepenėlėmis. Net pasigailėjau, jog žele per mažai. Kitą kartą padarysiu storesnį žele sluoksnį.




2016 m. kovo 31 d., ketvirtadienis

Keptos daržovės

Mūsų mėgstamiausias daržovių patiekalas. Jos traškios, aštrios ir joms nereikia šalia nei mėsos, nei žuvies ar kokių kruopų. Susidedi į lėkštę ir tiesiogine prasme, triauški.
Ruošiant šį traškesį yra svarbiausia labai įkaitinta orkaitė, kad viskas keptų staigiai. Ech, kaip skanu :)

3-6 porcijos

2 morkos
1/2 žiedinio kopūsto
1/2 saliero gumbo
1/4 sviestinio moliūgo
1 paprika
2 bulvės
raudonėlis
aliejus
druska
1 česnakas

Supjaustykite daržoves norimo dydžio gabalėliais. Česnaką nenulupkite, bet padalinkite į skilteles. Sudėkite viską į indą su druska, aliejumi ir raudonėliu. Išmaišykite. Įkaitinkite orkaitę iki 220 laipsnių.  Daržoves suberkite į skardą ir kepkite apie 10 minučių.

2016 m. kovo 22 d., antradienis

Ypatingai skanus obuolių pyragas

Šį pyragą užmačiau Кулинарная Энциклопедия. Jis mano žvilgsnį patraukė tuo, kad labai lengvai pagaminamas ir kad laikas tampa dar geresnio skonio palydovas. Šį pyragą kepiau jau kokius 8 kartus ir visada jis būna užtikrintai puikus ir susenti nespėja. Šį kartą valgytojams net neleidau priartėti prie jo, kol skubiai nenufotografavau. O patikėkit tai daryti sekėsi irgi nelengvai. Man sunku dirbti, kai už nugaros alsuoja smalsių ragautojų gauja :)

10 porcijų

1,5 kg rūgštesnių obuolių
1 stiklinė miltų
1 stiklinė manų kruopų
1 stiklinė cukraus (aš naudojau 0,7 stiklinės)
1 arb.š. kepimo miltelių
2 val.š kukurūzų krakmolo
1 arb.š. malto cinamono
Obuolius nulupkite, sutarkuokite burokine tarka.
Gerai sumaišykite : miltus, manų kruopas, cukrų, kepimo miltelius, krakmolą, cinamoną.
Kepimo formą išklokite kepimo popieriumi. Suberkite miltų mišinio dalį (kadangi mano pyragas buvo 2 sluoksnių, tai bėriau pusę miltų mišinio), užklokite tarkuotų obuolių sluoksniu, vėl sluoksnis miltų mišinio ir vėl obuolių masės. Svarbiausia: viršutinį sluoksnį miltais tik pabarstykite.
Kepkite 180 laipsnių orkaitėje 40-50 minučių. Pjaustykite tik pilnai atšalusį pyragą.
Kitą dieną jis bus dar skanesnis, jeigu sulauksite :)



2016 m. kovo 20 d., sekmadienis

Vištienos karis

Šio sekmadienio pietums pasiūliau karį. Jis labai tiko šiai snieguotai pavasario dienai. Toks švelniai aštrus, sotus ir žinoma šildantis. Tai nebuvo klasikinis kario patiekalas. O ir iš viso ar karis turi griežtas taisykles? Bent jau šrilankiečiai man sakė, kad kiekviena šeimininkė turi savo karį. Taip aš ir padariau. Tokį, kokį man norėjosi matyti ir ragauti. Šiek tiek aštrų, šiek tiek rūgštų ir būtinai kvepianti cinamonu, gvazdikėliais ir kardamonu.

6 porcijos

6 vištos šlaunelės
2 svogūnai
1 didelė morka
3 česnako skiltelės
5 cm imbiero šaknies
1 žaliojo kario pakelis (pirkau RIMI)
1 konservuotų kapotų pomidorų indelis
1 kokoso pieno indelis
5 gvazdikėliai
5 kardamono sėklos
1/2 arb.š. malto cinamono
1 čili pipiras
2 laimo lapeliai
palmių aliejus
kalendros lapeliai
druska
Nulupkite vištos šlaunelių odelę.
Įkaitintoje keptuvėje apkepkite cinamoną, kardamoną, gvazdikėlius. Įpilkite aliejų. Suberkite smulkiai sukapotą imbierą, svogūną, česnaką, čili pipirą. Supilkite žaliojo kario pastą. Sudėkite šlauneles ir viską apkepkite.  Tada supilkite kokoso pieną, konservuotus kapotus pomidorus. Morką supjaustykite norimo dydžio gabalėliais, suberkite į troškintuvą kartu su druska.
Troškinkite orkaitėje apie 1valandą prie 180 laipsnių.
Patiekite su ryžiais arba ryžių makaronais. Pabarstykite kapotų šviežių kalendrų lapeliais.


2016 m. kovo 16 d., trečiadienis

Kopūstų garnyras su baklažanais

Kai šaldytuve voliojasi ketvirtis kopūsto ir vienas simpatiškas baklažaniukas, o vakarienei reikia kažką simpatiško sugalvoti. Įsijungia visi fantazijos klodai. Gal nelabai jau jie platūs ar gilūs, nes po darbų tiesiog visa fantazija būna išsijungusi. Belieka kažką greitai sumakaluoti, kad tik greitai visi būtų sotūs ir laimingi. Juk tai eilinė vakarienė, o ne kažkia ypatinga savaitgalinė, kai susėda visa šeima prie stalo. Kur pietūs vyksta ilgai, linksmai, degustuojant ir mėgaujantis.
Tai šiokiadienio vakarienė, kai grįžta visi alkani, pavargę, besiplanuojantys kitos dienos darbus ar skubantys ruošti namų darbus ar kitus projektus. Tais vakarais valgiai būna neypatingi, greitai pagaminami, kartais tiesiog pašildomas vakarykštis maistas. Juk vakarykščiai barščiai kitą dieną dar skanesni būna :)

3-6 porcijos (priklausomai ar tai yra garnyras, ar pagrindinis patiekalas)

1/4 kopūsto galvos
1 baklažanas
1 morka
1 svogūnas
2 česnako skiltelės
1/2 citrinos sulčių
1 lauro lapas
1 valg.š. sviesto Ghee
druska
pipirai
Visas daržoves supjaustykite norimo dydžio gabalėliais. Įkaitinkite keptuvę, išlydykite sviestą. Sudėkite morkas ir kopūstą. Po 3-5 minučių (priklausomai nuo daržovių supjaustymo) kai šios paminkštės, sudėkite svogūną (aš jį supjausčiau riekelėmis). Pabarstykite druska, pipirais. Įdėkite lauro lapą. Vėl pakepkite 2-3 minutes. Pabaigoje suberkite stambiai sukapotą česnaką (man gavosi 10 gabalėlių) ir baklažano kubelius. Kepkite apie 5 minutes nuolat maišydami. Pabaigoje pašlakstykite citrinos sultimis.

P.S. Man kaip tik tuo metu paskambino draugė, aš užsiplepėjau, tai daržovės šiek tiek perkepė. Baklažanams tai suteikė dar nuostabesnio skonio, o kopūstai šiek tiek per daug karamelizavosi. Tad siūlyčiau neperkepti :)

2016 m. kovo 13 d., sekmadienis

Žiobrio kotletukai

Žiobrys. Ypatingai skani žuvis. Pirmą kartą ją paragavau Šturmų Švyturio restorane prie Kuršių marių. Tada ragavau žiobrio carpaccio ir supratau, kad ši žuvis netgi turėdama milijonus kaulų yra tobulai skani, kaip stinta ar seliava. Vos paragavus, man ši žuvis užlipo iki tokių aukštumų, kad pradėjau pirkti vytintą (a la vobla), skrudinti kaip karosiukus Traškieji Karosiukai. Bandžiau ir file daryti, bet su kaulais milžiniškas iššūkis buvo tiek kantrybei, tiek nagams ir pincetui. Tą dieną nusprendžiau, kad šią fantastišką žuvį valgysiu tik restoranuose, nes tas kaulų molekuliarinimas yra ne mano nervų sistemai.
Tačiau, kaip tyčia, šį nuostabų savaitgalį būnant pajūryje užtikau pirkti žiobrio file. Tame Palangos turgelyje, mėlynoje žuvies krautuvėlėje priešais firminę Klaipėdos duonos parduotuvę pamačiau pirkti žiobrio FILE!!! Taip taip, FILE. Nupirkusi visą kilogramą parlėkiau namo ir puoliau kepti. Taip skaniai ir šviežiai su sviestuku bei druskos žiupsneliu. Tačiau mano didžiam nusivylimui, kaulai, tiksliau milijonas kaulų dar labiau išryškėjo.Teko net pirštus įdarbinti, kad juos išrankioti. Ir nusivyliau, kad žuvies skonis fantastiškas, bet tie kaulai padaro ją tiesiog nevalgoma :(
Tada pasielgiau labai paprastai, pagaminau pasaulyje skaniausius žuvies kotletukus. Tokius purius, minkštus, kvapnius ir sveikus. Išbandykite būtinai !

6-8 porcijos

800 g žiobrio file
200 g menkės file
1 svogūnas
1 morka
2 žiedinio kopūsto žiedai
1/2 cukinijos
1valg.š. kukurūzų krakmolo
1 kiaušinis
sviestas Ghee
druska
malti juodieji pipirai
Viską sumalkite mėsmale: žiobrio ir menkės file, svogūną, morką, žiedinį kopūstą, cukiniją. Sudėkite krakmolą, kiaušinį, druską, pipirus. Viską išminkykite. Palikite 30 minučių skoniams, kvapams susigerti. Suformuokite kotletukus ir apkepkite keptuvėje iš abiejų pusių, kol šie gražiai paruduos.
Kepimo skardą išklokite kepimo popieriumi. Sudėkite apkeptus kotletukus ir pašaukite į orkaitę, įkaitintą iki 160 laipsnių kepti 15 minučių.
Jie puikiai tiks valgyti ir kitą dieną. Šalti. Galima ant sumuštinio dėti, su majonezu ar tiesiog su daržovėmis.
Tai toks paprastutis, buitiškas patiekalas, bet toks skanus, kad sunku aprašyti ir nufotografuoti jo skanumą :)


2016 m. kovo 7 d., pirmadienis

Naminė lazanija su varške ir špinatais

Kažkada kolektyvas man padovanojo makaronų gaminimo mašinėlę. Ne dažnai aš ją ištraukdavau ir išsukdavau pastą ar koldūnus. Atrodė, kad ji net yra bereikalingas daiktas tik užimantis vietą spintelėje. Matyt prisikalbėjau. Per neapsižiūrėjimą aš paėmiau ir sąžiningai išploviau. NIEKADA NEPLAUKITE ŠIO ĮRENGINIO!!! Dantračiai išsikraipė nepataisomai ir mašinėlė sukusi kreivai tešlą, visai nustojo veikti. Teko išmesti. Ir tada jos tiesiog paniškai pradėjo trūkti. Atrodė, kad suksiu įvairiausius raviolius, koldūnus, makaronus, lazanijas ir dar visokias įmanomas pastas. Tačiau šitų mano verksmų niekas negirdėjo, mašinėlė iš dangaus nenukrito, o ir pačiai nueiti nusipirkti tiek ilgai nereikalingu daiktu buvusį įrankį buvo per daug didelė prabanga. Bent jau man taip atrodė.
Cha, o pasirodo kai kas išgirdo! Ačiū, Tau mano brangusis išgirdėli :)
Jau kitą dieną prisukau taglletieli, lazanijos lapelių, prigaminau raviolių. Virtuvė baltavo miltų debesy ir mano mašinėlė vėl atsistojo į savo garbingą vietą, vėl ramiai stūgso ir laukia sekančio pastos gaminimo fabriko atidarymo. Už tai aš vaikštau rami, viskas savose vietose, namuose vėl tvarka. Tik šį kartą aš mašinėlės nebeplaunu :)
Ta proga iškepiau lazaniją su varške. Dukra sakė, jog su mėsa jai skanesnė, nes ten viskas plaukia bešamelio ir sūrio masėje, o čia tiesiog per sveikuoliška ir dietiška. Bet kažkodėl visa lazanija buvo suvalgyta iš karto ir nenugulė į šaldytuvą su pažadu "rytoj pasišildysiu pietums".

Lazanijos lakštus gaminau kaip nurodyta Triušienos ragu su naminiais makaronais

4 porcijos

8 lazanijos lapeliai
500 g varškės
200 g špinatų lapeliai
100 ml (apie tiek, nes pyliau iš akies) grietinėlės
150 g tarkuoto sūrio Džiugas
druska
malti juodi pipirai
1 valg.š. kapotų šviežių petražolės
Pagamintus lazanijos lakštus pamerkite 1 minutei į verdantį vandenį. Klokite į kepimo indą lakštus vienu sluoksniu sluoksniu. Pašlakstykite grietinėle.
Varškę sutrinkite ir sumaišykite su druska, pipirais, smulkiai sukapotomis petražolėmis ir špinatų lapeliais.
Ant pirmo sluoksnio sudėkite pusę varškės, tada sluoksnį lakštų. Pašlakstykite grietinėle ir vėl išklokite sluoksnį varškės. Uždėkite paskutinį lazanijos laštų sluoksnį. Pašlakstykite grietinėle, apiberkite tarkuotu Džiugo sūriu. Kepkite įkaitintoje iki 180 laipsnių orkaitėje apie 30 minučių.



2016 m. kovo 1 d., antradienis

Dorados file su pikantiška moliūgų koše

Šiandien ant mūsų stalo karaliauja DORADA. Dažniausiai ją kepu visą, bet kai netingiu, būtinai padarau file. Tai pasitaiko ypač retai, bet paskutiniu metu stengiuosi tingėjimą nuvaryti šalin ir pasiruošti patiekalus su mažiau terliojimosi lėkštėje valgant.
Pridėkite pikantišką moliūgų košę ir gausite visai neprastus pietus :)

3 porcijos

3 nedidelės dorados
druska
pipirai
sviestas Ghee
aliejus
1/2 citrinos sulčių
laiškinio česnako
kalendros lapelių

Moliūgų košei:

300 g moliūgo
100 g saliero šaknies
1 svogūnas
3 česnako skiltelės
1/2 arb. š. rūkytos paprikos miltelių
1/4 arb. š. čili pipirų miltelių
1 valg. š. aliejaus
1 arb. š. sviesto
1/2 citrinos sulčių
1/2 medaus
druska

Išdorokite žuvį. Padarykite file. Pabarstykite druska ir pipirais. Palikite marinuotis kol pagaminsite garnyrą.
Moliūgą, salierą, svogūną, česnaką nulupkite, supjaustykite nedideliais gabalėliais. Suvyniokite į foliją kartu su rūkyta paprika, čili , aliejumi, citrinos sultimis, medumi. Kepkite įkaitintoje iki 180 laipsnių orkaitėje 20-30 minučių arba tol, kol iškeps. Iškeptas daržoves sutrinkite trintuve (blenderiu), pagardinkite sviestu.
Keptuvėje įkaitinkite ghee sviestą sumaišytą su aliejumi. Žuvį padėkite ant odos ir kepkite ant šios pusės kol dorados paviršius taps balzganai skaidrus. Išimkite žuvį iš keptuvės, nusausinkite ant popierinės servetėlės. Dėkite ant sutrintos moliūgų košės, pabarstykite susmulkintais kalendros ir laiškinio česnako lapeliais ir palaistykite citrinos sultimis.