Interneto puslapio peržiūrų skaičius

2014 m. gruodžio 10 d., trečiadienis

Plovas su triušiena

Plovas mūsų namuose yra labai didelėje pagarboje. Gaminame su aviena, vištiena, tiesiog su daržovėmis, saldų ir t.t. Tačiau su triušiena yra įpatingai vertinimas. O pagaminamas dar paprasčiau, nei visi kiti plovai. Tai irgi suteikia, man kaip virėjėlei, privalumų. Darbo mažai, o rezultatas garantuotas:).
Pirminė idėja gaminti triušienos plovą užgimė Ispanijoje, kai automobiliu buvome nuvykę į šalies gilumą. O ten jūros gėrybių, šviežios žuvies su žiburiu nerasi. Gamina jie paelijas su kraujine dešra, šonine ar šonkauliais, sraigėmis, pupomis, avinžirniais ir kiek tik neša jų fantazija. Tačiau vienas populiariausių ryžių patiekalų yra su triušiena ir sraigėmis. Kai būsite Ispanijoje ir pamatysite Meniu parašyta "Arroz caldoso de conejo y caracoles" užsisakykite be jokių dvejonių, net jeigu ir nemėgstate sraigių, jas galėsite išstumdyti į kraštus, nes skonis nepakartojamas.

8-10 porcijų

1/2 triušio
1 didelis poras
600 g apvaliagrūdžių ryžių
1 1/2 st. balto sauso vyno
1 1/2 st. vandens
raudonėlis
druska
malti juodi pipirai
Triušį supjaustykite mažais gabalėliais. Jeigu nebijote šiek tiek padirbėti valgydami,  galite gaminti su visais kauliukais, o jeigu netingite - nuimkite mėsą nuo kaulų. Supjaustykite gabalėliais. Apkepkite su su druska, pipirais ir raudonėliais. Kai triušiena gražiai paruduos, išimkite iš keptuvės. Suberkite pusžiedžiais supjaustytą porą, apkepkite. Suberkite į troškintuvą kartu su triušiena.
Ryžius nuplaukite, nusausinkite ir šiek tiek apkepkite keptuvėje, maišydami, kol ryžiai atrodys kaip paskaidrėję. Suberkite ant triušienos su porais. Užliekite vynu su vandeniu. Uždengę 180 laipsnių orkaitėje kepkite apie 0,45-1val.
Labai skanu ir paprasta:)



2014 m. gruodžio 6 d., šeštadienis

Seliava užkandžiams

Kuri jums skaniausia lietuviška žuvis? Nesvarbu, ar tai ežerų ar jūros? Parašykite, man labai įdomu.
Pavyzdžiui mano kaimynei, tobuliausia lietuviška žuvis yra karpis. Ir jai visiškai nesvarbu, kad jis auginamas tvenkiniuose, šeriamas bet kuo (ale "kombikormu", kaip lietuviškai gramatiškai nežinau). Beje, ji karpį paruošia tobulai. Net pasižadėjau kartu su ja kartu iškepti jį, nes jau labai man smalsu, kaip gi karpis nebetenka savo dumblino kvapo ir išlieka toks sultingas ir tobulas:).
Kita mano draugė dėl ešeriukų net žvejoti pati eina, kad galėtų juos kepti ant laužo su sviestu. Kai paragavau, tai supratau jos "pamišimo" priežastis.
Buvusiai "Katino dienos" žuvies krautuvėlės savininkei menkė atrodė tobuliausia žuvis.
O dar vienai draugei rūkytas šamas iš Tarandės rūkyklos atrodo pats skaniausias.
Tikriausiai kiekvienas pagalvojęs, kokią žuvį norėtų dažniausiai matyti ant savo stalo, galėtų ją įvardinti kaip savo mėgiamiausią. Aš kalbu tik apie lietuvišką. Nes pasaulio jūrinės žuvys man jau kita kategorija, kuri vėl turi savo lentynas.
O man kuri žuvis skaniausia. Žinoma, silkė Silkės sūdymas! Bet silkė yra silkė, ji vis tiek dažniausiai valgoma kaip užkandis. Net ir kepta, ji vis tiek būna ne pagrindiniu patiekalu ant stalo. Aš jai paskyriau visą skyrių:). Tačiau šį kartą apie lietuviškuose vandenyse gyvenančias žuvis.
Toliau galvoju apie lietuviškas žuvis. Man tikrai labai skanu ešeriukai Troškinti ešeriukai , Ešeriai druskoje su rūkytų daržovių garnyru. Jeigu karosai, tai būtinai jie skaniausi tik traškūs Traškieji Karosiukai. Kepiau ir vėgėlę Vėgėlė "slow cooking" metodu ir menkę Garinta menkė su ančiuviais ar sterką Sterkas su citrinomisLaksa su sterko ir žiedinio kopūsto gabaliukais . Tačiau vis tiek negalėčiau pasakyti, kad tai mano favoritinės žuvys.
Na, o apie plekšnę Kepta plekšnė galiu tik svaigti iš malonumo, nors valgau ypatingai retai ir dažniausiai tai darau kavinėse ir restoranuose, nes ji dažniausiai parduodama su oda ir visais organais arba labai mažytė arba labai retai kada jos iš viso įmanoma gauti.
O Stinta? Kvepianti agurkais? Stinta ji irgi puikiausiai gali būti valgoma žalia, kepta, marinuota. Aš visada kantriai pridoroju jų kalną. O tada įvairiausiais būdais prigaminu, kad rodos valgome vis naują patiekalą.
Trečia vieta lieka seliavai, kuri gali drąsiai konkuruoti su silke, nes ją galima pagaminti kaip Seliavų rūkymas ar tiesiog kepti Seliava natūraliai kepta.
Labai norėčiau Syko paragauti, bet jo Lietuvoje dar nemačiau niekur pirkti, nors sako, kad ji sugaunama ir pas mus.
Taigi, mano mylimiausių lietuviškų žuvų trejetas:
1. Plekšnė
2. Stinta
3. Seliava

Manau, kad sykas tikrai "dėtų visiems į skūras" esu ragavusi Suomijoje ir pas "Šturmų švyturys" ir tai buvo tobula!
Pažinimui ribų nėra, bet šį kartą noriu dar kartą pasakyti, kad seliava, tai nerealiai skani žuvis, tokia be kaulų, padoraus dydžio, aromato ir tinkama kaip pagrindinis patiekas ir kaip užkandis:)

O šis patiekalas iš tiesų yra visiškai ne mano darytas, bet tik mano patiektas ir išdorotas. Mano pati mylimiausia puseserė pagamino pagal mano receptą Marinuotos ir sūdytos seliavos, o aš jas tiesiog nulupau, išdorojau, gausiai pašlaksčiau šviežiu aliejumi, raudonaisiai svogūnais ir krapais:)
Taip, sūdyta seliava labai tinka su bulvėmis, grietine ar tiesiog imi ir mėgaujiesi:)








2014 m. gruodžio 3 d., trečiadienis

Kepta marinuota žuvis

Labai daug kelionių ekspertų, žinovų ir šiaip paprastų keliautojų šalių pažinimą rekomenduoja pradėti nuo turgų. Ne tų šmutkinių, bet maisto, kuriuose pasimato ką žmonės valgo, augina, gamina. Italijoje ar Prancūzijoje turgūs lūžta nuo įvairiausių sūrių, kumpių, dešrų, daržovių, žuvų pasiūlos. Ispanijoje daržovės su vaisiais užpildo didžiąją dalį, mažesnę turgaus vietos dalį paliekant žuvims, kumpiams, bet būtinai yra užkandinės su nuostabiai šviežiais tapais. Svarbiausia, kad čia visur švaru, malonūs prekeiviai, visuomet pasiūlantys paragauti gabalėlį vieno ar kito gardumyno, o jeigu šiek tiek kalbi jų kalba, tai dar ir šnekos bus kaip seniems pažįstamiems.
Besilankant Rumunijos ar Bulgarijos turguose atrodo yra ir krūvos daržovių (svogūnų, paprikų, kukurūzų ir t.t.) ir lašinių, dešrų čia netrūksta. Tačiau švaros, malonaus bendravimo ir lengvumo nėra. Norisi greitai apžiūrėjus bėgti į šviesesnę gatvę. Ko negalima pasakyti apie Vengrijos ar Kroatijos turgus, kurie artėja link europietiškų, jaukių turgelių.
Kuo toliau į rytus, tuo labiau turgai kvepia. Prieskonių įvairovė, jų aromatai tiesiog užburia ir nebematai nei netvarkos, nei begalinio prekeivių įkyrumo. Mano galvoje susikūręs rytietiško turgaus vaizdas: vaisių, kepinių ir datulių saldumas, prieskonių pikantiškumo aromatas susimaišęs su iš žuvies prekyvietės pastato sklindančia smarve.
Tolimųjų rytų turgus gausus egzotiškiausiais vaisiais, nematytomis žuvimis, mažomis virtuvėlėmis su keisčiausiais patiekalais ir iki ausų išsišiepusiais pardavėjais. Arba plaukiojantys turgūs, nuo mažučių "Maximučių", siūlančių vos ne pilną prekybos centro asortimentą iki specializuotos vieno ar kito vaisiaus ar daržovės "bazės" laive. Pamiršau, dar prie tokių plaukiojančių turgų plaukioja ir laiveliai "Užkandinės", tiekiantys maistą tiek prekeiviams.
Man tie turgai tokie skirtingi, tokie turintys vieną ar kitą plonytį tik tam turgui būdingą niuansą. Kaip ir Lietuvos turgūs. Klaipėdoje didžiausia patalpa skirta žuviai, nesvarbu, kad parduoda tą patį per tą patį vienodomis kainomis, Kalvarijų turgus su pasmirdusia žuvies patalpa, tetulėmis, perparduodančiomis tuos pačius agurkus, pomidorus ar salotas su apelsinais, moteriškėmis, sutartinai iš bačkų traukiančiomis raugintus kopūstus ar didžiausiu mėsų pavilionais, ar "prabanga" eilėmis ir kainomis garsėjantis Tymo turgelis. Kauno turgai vėl su savitu stiliuku, kur mane žavi didžiulė pasiūla, ir jeigu turi "blatą" pas kokią prekeivę, žiūrėk dar nupirksi ir labai gražų kumpį:).
O labiausiai tai norėjau parašyti apie Rygos turgų. Jis toks milžiniškas!!! Vienas pavilijonas žuviai, kitas mėsai, o dar kur saldainiai, prieskoniai ir šiaip visokios šmutkės. Apšalome nuo jo dydžio:) Kadangi esu baisinė žuvėdė, tai įpuolusi į turgų pirmiausia nulėkiau į žuvies skyrių. Pasirinkimas kokį penketą kartų didesnis nei Klaipėdos, nors abu miestai prie tos pačios jūros. Nėgės rangėsi kaip gyvos gyvatės, šalia gulėjo paruošti konservai, dėžės ką tik sugautų kilkių ir šprotų, menkės, ešeriai, žiobriai, karosai, sterkai, lašišos, otai (šaldyti, bet įspūdingo dydžio), silkės, rūkytos žuvys ir jų dešros. Vaikščiojome ir aikčiojome:). Prisipirkome skrostų žuveliokų už 1,9 Eur/kg, net nežinau kokių, nes kai klausėme, kokia čia žuvis, taip ir nesupratome ar čia kilkė, ar šprotas ar iš viso kažkokia dar kita....

1 kg mažų žuvyčių
druska
džiuvėsėliai

2 raudonų svogūnų galvos
300 g vandens
100 g acto
3 valg.š. cukraus
1 valg.š. garstyčių grūdelių
krapai
kepiantys pipirai
lauro lapai
Žuvies file pabarstykite druska ir palikite valandai įsisūdyti. Po to apvoliokite džiūvėsėliuose ir apkepkite įkaitintame aliejuje iki švelniai paruduos.
Vandenį, actą, cukrų, pipirus, lauro lapus sumaišykite ir užvirkite. Pavirkite max 10 minučių. Atvėsinkite.
Žuvį sluoksniuokite su riekelėmis supjaustytais svogūnais, užpilkite atvėsintu marinatu ir palikite 1-2 valandoms marinuotis. Puikus skonis išlieka ir kitą dieną:)




2014 m. gruodžio 1 d., pirmadienis

Karibų jūros omaro uodega kepta su česnakais

Kai užėjau į "Šiaurės jūrą" prieš geras dvi savaites, parduotuvės savininkas su pasididžiavimu parodė šaldytas omarų uodegas. Nepigi kaina, bet ne tokia jau ir žiauri (100 Lt/kg), tačiau mane sulaikė tą kart nuo šio delikateso nusipirkimo. Nes be progos, mano įsitikinimu, tiesiog per prabangus malonumas valgyti omarus, o ką jau kalbėti apie jų uodegas.
Esu šiek tiek pamišusi dėl maisto, ypač gourmet dalykėlių. Mėgstu ragautu, derinti, eksperimentuoti. Tad tas dvi savaites savotiškai kankinausi, taip jau labai norėjosi paragauti šių kubietiškų omarų uodegų, bet vis neradau pateisinamos progos nors vieną nusipirkti. O švaistytis pinigais nesinorėjo, nes nusipirkus šviežios žuvies atrodo "griekas" pirkti šaldytą, net ir labai apetitingai   atrodančią omaro uodegą.
Tačiau, kai šį savaitgalį parodžiau omaro uodegas savo vyrui, jis drąsiai pasiūlė padaryti naujametinio meniu bandomąją degustaciją. Matyt ir pats labai jomis susigundė;)

2 porcijos

1 kubietiško omaro uodega (apie 500 g)
3 skiltelės česnako
2 valg. š. Ghee sviesto
Druska
Šviežios petražolės
Omaro uodegą lėtai atšildykite šaldytuve, nuplaukite šaltu vandeniu. Užvirkite vandenį su žiupsneliu druskos. Įdėkite atšilusią omaro uodegą ir virkite max 5 minutes. Išimkite iš puodo, perjaukite tvirtu peiliu. Omaro mėsa atrodys vos vos neišvirusi, dėl to visai nesijaudinkite.
Keptuvėje ištirpinkite ghee sviestą, apkepkite smulkintą česnaką. Šiam šiek tiek apkepus, išimkite į lėkštę. Sudėkite uodegos gabalus, šiek tiek prispauskite, kad tolygiau keptų. Kepkite 4 minutes, max 5. Likus minutei iki kepimo pabaigos suberkite smulkintas petražoles. Visai prieš pat pabaigą sugrąžinkite į keptuvę česnaką.
Omarą sudėkite į lėkštę, apliekite sviesto, česnako ir petražolių mišiniu.
Tas nuostabus saldumas, prakvipęs kepinto česnako ir petražolių aromatu.......ommmm:)

Pastaba:
Jeigu norisi rūgštelės, pašlakstykite laimo sultimis sviesto su prieskoniai mišinį.
Kitą kartą apvirtą omarą uodegą išimčiau iš kiauto, o po to kepčiau. Manau, kad kepimui užtektų ir poros minučių, bet nereikėtų lėkštėje darbuotis. Tarp kitko pasirodė, kad išėmus iš kiauto ir susmulkinus būtų puikus užpildas makaronams, salotoms ar ryžiams:)



2014 m. lapkričio 30 d., sekmadienis

Skandinaviška silkė lietuviškai

Šis savaitgalis - tai vienas iš tų savaitgalių, kai niekur neišvykstame. O tyliai ramiai sau tūnome namuose,  degustuodami pasigamintus patiekalus, žiūrėdami televizorių, skaitydami knygas ir šiaip atlikdami įvairiausius namų darbus. Ir kas man patinka tokiais savaitgaliais? O tai, kad ramiai atsikeliame, papusryčiaujame ir važiuojame į turgelį apsipirkti savaitei. Dažniausiai važiuojame galvodami, kad tik greitai greitai apsipirksime ir grįšime namo sau ramiai tinginiauti. Bet dar nė karto taip neįvyko. Pavydžiui, vakar nuvykę į turgelį neradome nei normalios žuvies, nei mėsos. Teko pasitenkinti raugintais kopūstais, duona ir višta. Grįždami namo nusprendėme aplankyti "Šiaurės jūra" parduotuvę, nes mano vyras joje dar nėra buvęs, o man labai norėjosi jam parodyti, kad kokia ji nereali.
Vos įėjus mus pasitiko gerai nusiteikusios pardavėjos, šeimininkas iš karto paklausė, ką šiandien degustuosime? Žinoma silkę!
Pasiūlė trijų rūšių paruoštos silkės užkandėlių. Viena buvo mums įprasta su svogūnėliais ir bulvėmis, kita su kiaušiniu, o ta trečia mane tiesiog sužavėjo. Nusprendžiau, kad būtinai turiu išbandyti namuose. Smegenims liepusi įsiminti visus tos silkės skonius, apsipirkę svarbiausių ingredientų (SILKĖS), parlėkėme namo gaminti pietus.

2 silkės file
2 morkos
1 burokėlis (naudojau pailgą)
1/2 citrinos sulčių
1valg.š. grietinės
druska
juodi malti pipirai
Morkas suvyniokite į foliją ir iškepkite iki 180 laipsnių temperatūros įkaitintoje orkaitėje. Burokėlį supjaustykite labai plonomis riekelėmis, pabarstykite druska, pašlakstykite aliejumi. Išdėliokite ant kepimo popieriaus. Burokėlių riekeles ir kepkite 80 laipsnių karštyje, kol šie taps traškūs.
Morkas atvėsinkite, nulupkite sutrinkite trintuve (blenderiu) su citrinos sultimis, šaukštu grietinės, druska, pipirais.
Silkę supjaustykite juostelėmis, išdėliokite ant morkų tyrės ir papuoškite džiovintais burokėliais.

Pastaba:
Į morkų tyrę dėjau grietinę, o ne grietinėlę, specialiai, kad suteiktų rūgšties, nes pagalvojau, kad silkė saldi, morkos saldžios. Ir tikrai, švelni rūgštelė labai tiko prie saldžios skandinaviškos silkutės:)





2014 m. lapkričio 23 d., sekmadienis

Triušis balto vyno padaže

Kažkurią dieną prisiminiau, kad nebepamenu kada valgiau triušį. Tas laikais, kai gamindavau plovą su triušiena, beje jis toks tobulas, bet toks nefotogeniškas būdavo, kad sukirsdavome be sąžinės graužimo ir visai negalvodami apie fotosesijas ir kauliukus plove. O po to atradome vištukes, dabar žuvį, tad ir vėl triušis nukeliavo į antrą planą. Bet kas kartą mintyse sugrįždavo patiekalai su triušiena Triušis su moliūgais , Triušienos ragu su naminiais makaronais ar Triušis ispaniškame stiliuje . O vakar kaip tik tokia proga ir pasitaikė. Vaikščiodami po ūkininkų turgelį užtikome, na ką čia užtikome, bet moteriškė, pas kurią visada perkame vištukes parodė, kad jau turi ir ančių ir triušių. Todėl, žinodami, kad pas ją visada viskas yra labai teisingai užauginta, drąsiai nusipirkome nediduką triušį. Vyras, kaip tikras medžiotojas, sėkmingai sukapojo mažais gabalėliais plovui, bet po to pasitarėme ir nusprendėme, kad plovas dar gali palaukti, o troškinys jau tiesiog privalo gulti ant mūsų stalo.
Viskas gaminasi žiauriai paprastai, ypač kai turi visą išdorotą ir susmulkintą triušį. 

8-10 porcijų

1 nedidelis triušis
1 svogūnas
2 morkos
1 paprika
2 česnako skiltelės
1 stiklinė balto sauso vyno
1 stiklinė vandens
miltai
aliejus
druska
3 lauro lapai
5 kvepiantys pipirai
2 gvazdikėliai
raudonėlis
Triušį sukapokite norimo dydžio gabalėliais ( kadangi mes ruošėmės gaminti plovą, tai sukapojome labai smulkiai, galima ir stambesniais gabalais). Pasūdykite, apvoliokite miltuose ir apkepkite įkaitintoje  keptuvėje, kol gražiai pagels. Išimkite iš keptuvės, tada suberkite smulkintus svogūnus ir česnakus. Apkepkite, tada sudėkite riekutėmis pjaustytas morkas. Šiek tiek apkepkite. Sudėkite į troškintuvą daržoves, apkeptą triušį. Užpilkite vynu, vandeniu, pabarstykite raudonėliu ir troškinkite 1,5 valandos. Papriką supjaustykite kubeliais. Ir pabaigoje suberkite į troškintuvą. Išmaišykite ir patroškinę 5 minutes išjunkite.
Na jau kvapnumas ir mėsytės kritimas nuo kaulų tobulas, o kai dar padažo nemažas kiekis, tai vakarėlis tampa nerealiai gundomas:)
Šviežios salotos sumaišytos su nerafinuotu aliejumi ir pašlakstytos balzaminiu actu gali būti kaip tobulas garnyras prie tobulos vakarienės;).


2014 m. lapkričio 19 d., trečiadienis

Moliuskai su portugališkais sentimentais

Kažkada gyriausi, kad mano pirmoji pažintis su moliuskiniais prasidėjo Portugalijoje, Algarvėje. Dabar, po to laiko praėjus nei daug nei mažai, bet 17 metų, ir Lietuvoje gavus nusipirkti tų jūros deimantų, nieko  kito ir nesinorėjo gaminti, tik portugališku stiliuku, nes man labai svarbu, kad ne tik aš su dukra juos mėgčiau, bet ir vyras, save priversdamas, pamiltų ir taptume lygiaverčiais valgytojais-ragautojais.
Pirkau "Šiaurės jūra"parduotuvėje. Pagal užsakymą. Man tai žiauriai patiko, kad pas juos galima užsisakyti bet kokį jūros gyvį ir jie suranda jį, atveža. Žodžiu, užsakiau, pirmadienį pranešė, kad bus, ir aš nepersigalvojau, o penktadienį atsiėmiau šiuos gražuolius. Tiesa, keletas buvo sulūžę, bet tokių perkant net prabangiausiuose žuvies turgeliuose visada atsiranda. Net mūsų prancūziško kaimelio austrių augintojai Keptos austrės visada įdeda vieną "lyšną", kad ne duok die surasi kokią nelabai gerą, tad dažniausiai vietoj tuzino gauname visą 13-a puikiausių austrikių.
O moliuskus dažniausiai valgome Ispanijoje, kavinėse labai populiarius Clams - Almejas  ar Geldelės arba su pomirų padažu, bet tokių skaniausių, kaip pirmą kartą ragautų Portugalijoje niekada taip ir nesuradau.
Drąsiai rekomenduoju visiems išbandyti šį gėrį:

3 porcijos

1 krepšelis moliuskų (geldelių)
3 česnako skiltelės
2 valg.š. Ghee sviesto
petražolės
druska
1/2 citrinos sulčių
Ištirpinkite Ghee svietą, šiam ištirpus suberkite susmulkintą česnaką. Šiam šiek tiek apkepus ( max 1 minutę) suberkite moliuskus. Uždenkite keptuvę dangčiu ir troškinkite 5 minutes. Palaistykite citrinos sultimis ir 1 minutei pamaišę uždenkite troškintis.
Labai skanu su paskrudinta sumuštinių ar kita balta duona. O dar balto vyno taurė! Tobulumas ant stalo!

2014 m. lapkričio 16 d., sekmadienis

Veršienos cotelette ( kotletas) su salotomis


Dar nuo vaikystės pamenu, kad kotletas - tai maltos mėsos paplotėlis, apkeptas keptuvėje ir patroškintas  puode. Bet kurios mėsos rūšies maltinis visada buvo vadinamas kotletu. Ir, kai pradėjusi išvažiuoti į užsienį, meniu pastebėjusi parašyta žodį "cotelette" išbraukdavau iš savo užsakymo, nes man maltiniai tikrai nepatinka. Nebent aš juos pamatau - kaip buvo sumalti, iš kokios mėsos, ir su visais kas ir kaip pagaminta. Tačiau, kaip ir visada ateina ta diena, kai pažinimas maloniai nustebina ir supratimas, kad kotletas gali būti visai nebūtinai kotletas. Kai supratau šitą reikalą, tada atėjo paieškos, kur ir kaip nusipirkti mėsos gabalėlį su kaulu ir išpjova viduje, kad kepant kaulo ir riebalų skonis susisunktų į mėsą ir gautųsi labai aromatingas ir minkštutėlis kepsnys.
Ir, kai turguje radau pirkti veršienos kotletų, sugalvojau, kad būtinai tai bus Cotoletta alla milanese, bet pagalvojusi, kad tai džiūvėsėliuose  apvoliotas ir gausiai riebaluose iškeptas kepsnys, persigalvojau be gaislesčio. Nes džiūvėsėliai ir dar riebalai labai apsunkina mūsų mitybą! Todėl pasirinkau žymiai lengvesnį variantą.
3 porcijos

3 veršienos išpjovos su kauliuku
druska
pipirai
raudonėlis
alyvuogių aliejus

Salotoms:
Špinatų lapeliai
rukolos salotos
jauni burokėlių lapeliai
šviežias aliejus
balzamiko padažas
saulėje pusiau džiovinti slyviniai pomidoriukai
Patiekalas pagaminamas per nerealiai trumpą laiką, bet skoniu nenusileidžia prabangiausių restoranų virtuvėms.
Veršienos gabalėlius apvoliokite druska, aliejumi, raudonėliu ir pipirais. Palikite pusei valandos marinuotis. Įkaitinkite keptuvę, geriausiai ketinę (naudojau būtent tokią) arba ketinės groteles, vartydami puses kepkite max 7 minutes. 
Kol kepa kepsniukai, pasiruoškite salotas.
Įvairių rūšių salotas sumaišykite su aukščiausios kokybės šviežiu aliejumi, balzamiko padažu. Apiberkite   pusiau džiovintais pamidoriukais.
Tobula sekmadienio pietums:)




2014 m. lapkričio 6 d., ketvirtadienis

Žuvies keksiukai

Kartais man taip būna, nors ir šaldytuvas pilnas, bet pamatau ir negaliu atsispirti nusipirkti kokį gardumyną. Šį kartą susigundžiau nusipirkti menkės file. Labai jau man ji šviežia ir graži pasirodė. Galvojau pas mamą iškepsime ir visi pasivaišinsime. Tačiau su mama tokie juokai nepraeina. Vos atvykę radome nukrautą stalą: plekšnės ir vištytės gabalėliai, balta mišrainė, agurkėliai, silkutė, o finišavo cepelinais! Kad ir kaip myliu mamą, kad ir kaip suprantu jog ji laukia mūsų visų, bet tokia maisto ataka mūsų pilvams yra tikra katastrofa! Grįžus pilvams iš viešnagės pas mamą, teko jiems suteikti poilsį. Bet pilvai nebūtų pilvai po dienos vėl rėkia, kad turi būti prikimštas. Kadangi kažkada Skaitytoja yra papasakojusi kaip ji kepa kotletus-keksiukus, o aš juos išbandžiau ir jie puikiausiai pasiteisino Paukštienos keksiukai su morkomis ar Burokėlių kugelis su žuvies keksiukais.
Dabar kaip ir nieko naujo nepapasakosiu, gal tik pasikartosiu, bet kad jau baisiai skanu buvo visiems, ar dėl to, kad su moliūgu, o gal dėl žydiškumo?:) Nes, kad būtų šiek tiek kitaip panaudojau Nidos idėją iš Gefilte fish. Žydiška klasika

4-6 porcijos

800g menkės file
2 kietai virti kiaušiniai
2 nedidelės morkos
1 svogūnas
1 kiaušinis
druska
džiovintas čiobrelis
1/4 arb.š. čili pipirų pastos (galima ir tiesiog maltos)
česnako daigai


1 sviestinis moliūgas
3 česnako skiltelės
1/2 citrinos sulčių
druska
20g sviesto
Sviestinį moliūgą perpjaukite pusiau, išimkite sėklas, apiberkite rupia druska ir kepkite kartu su česnakais 180 laipsnių temperatūroje apie 40 minučių. Išėmus iš orkaitės moliūgą, nulupkite česnako odeles ir sutrinkite kartu su sviestu šakute.
Žuvį sumalkite su morkomis, kietai virtais kiaušiniais, svogūnu ir morkomis. Sudėkite prieskonius, įmuškite kiaušinį ir viską išmaišykite. Keksiukų formą ištepkite aliejumi, sudėkite masę. Kepkite 15 minučių 180 laipsnių temperatūroje.
Prieš pateikiant lėkštėje apiberkite česnako daigais, priduoda labai malonaus pikantiškumo ir aromato.




2014 m. lapkričio 3 d., pirmadienis

Jūros ešerys bambukų lapuose

Vos tik atsipalaiduoju ir mažai judėdama užkertu sotesnius pietus ar vakarienę, kilogramai užlipus ant svarstyklių tiesiog akis bado. Žinau, kad reikia pradėti sportuoti ar bent kažkaip daugiau judėti, ypač dabar rudeniui įpusėjus. Bet tikriausiai esu beviltiška tinginė ar absoliučiai nemotyvuota. Tačiau kaip tą motyvaciją susirasti? Nesugebu, neturiu fantazijos. Pradėjusi plaukioti baseine, bet per darbą, nes susitikimai, derybos, konkursai ir kiti visokie darbiniai reikalai atima pastovų laiką ir rėžimą  ar kelionės, kai padariusi pertrauką nesugebu susigrąžinti motyvacijos ir sugrįžti atgal. Tas nesugebėjimas prisiversti pradėti iš naujo sportuoti padeda prisigalvoti visokiausių priežaščių to nedaryti, net ir žinodama, kad save apgaudinėju, kad meluoju. Aš tokia orientuota į darbą ir į jo rezultatą, kad dažnai pamirštu net save. Ne aš visiškai nesiguodžiu dėl darbo. Aš guodžiuosi, kad nesugebu organizuoti savo asmeninio judėjimo ir darbo.
Todėl bandau kiek įmanoma dažniau maitintis sveikai. Žinau tiek, kad  nesu priklausoma nuo ekologijos, nes tiesiog nežinau kiek tai yra tikra Lietuvoje. Nesivaikau jokių madingų dietų, valgymų-nevalgymų, bet visuomet stengiuosi, kad maistas būtų su daržovėmis, kuo mažiau riebalų, pieno produktų ir šiaip visokių "makaliūzų". Man patinka, kai matau visus produktus, kurie būna sudėti į patiekalą, pvz.: Dorada palmių lapuose ar Virta-nevirta lašiša ir t.t.. Žodžiu, ką aš besakyčiau, bet sportuoti reikia ir net labai:(((((

6-8 porcijos

1kg jūrinio ešerio file
2 pankolio vaisiai
1 citrina
1 valg.š alyvuogių aliejaus
druska
pipirai
bambukų lapai
Bambukų lapus nuplaukite ir šiek tiek palaikykite kol suminkštės. Perdenkite lapus, kad suvyniojus neliktų tarpų. Padėkite žuvies file, apiberkite supjaustytu pankoliu, citrina, druska ir pipirais, pašlaktykite aliejumi. Suvyniokite ir kepkite iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje max 30 minučių.
Kartojuosi, bet tai tikrai labai skanu gaivu ir sveika:)